Civilinė byla Nr. e2-14180-1162/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06876-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.26.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos mažosios bendrijos „Apdailos projektai“ pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. DGKS-3593 paskirtos baudos panaikinimo, suinteresuotas asmuo U. C.,

nustatė:

pareiškėja MB „Apdailos projektai“ kreipėsi į teismą prašydama netenkinti U. C. prašymo skirti MB „Apdailos projektai“ baudą už darbo ginčų komisijos sprendimo, pagal kurį MB Apdailos projektai įsipareigojo U. C. sumokėti 1 200 Eur darbo užmokestį iki 2024 m. sausio 29 d. įskaitytinai, nevykdymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad MB „Apdailos projektai“ ir U. C. 2024 m. sausio 16 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią MB „Apdailos projektai“ įsipareigojo sumokėti U. C. 1 200 Eur darbo užmokestį iki 2024 m. sausio 29 d. įskaitytinai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija 2024 m. sausio 18 d. darbo byloje Nr. APS-131-22953/2023 sprendimu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. MB „Apdailos projektai“, vykdydama taikos sutartį, pagal U. C. pateiktus banko sąskaitos rekvizitus atliko mokėjimo pavedimą, nusiuntė kopiją U. C., tačiau mokėjimo operacija nebuvo sėkminga dėl neteisingų banko duomenų. Vykstant posėdžiams MB „Apdailos projektai“ kėlė klausimą kaip su atsakovu atsiskaityti, kai šis išvykęs į Baltarusiją, o į Lietuvą atvykti negali, nes negauna vizų ir neturi jokios banko sąskaitos, į kurią galėtų pervesti nurodytą pinigų sumą. U. C. darbo ginčų komisijos vykusio teismo posėdžio metu, jau po taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo, prisiėmė įsipareigojimą ir pasižadėjo, kad atvyks į Lietuvą arba atsidarys banko sąskaitą ir pateiks MB „Apdailos projektai“ šiuos duomenis, tačiau iki šiol tokių duomenų iš U. C. nebuvo gauta. Atsakovas taip pat nenurodė banko sąskaitos taikos sutartyje. Neturint banko duomenų, MB „Apdailos projektai“ objektyviai negalėjo atsiskaityti, taigi, įgyvendinti taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo. U. C. 2024 m. kovo 25 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu, kurį posėdyje patikslino, ir prašė skirti MB „Apdailos projektai“ baudą už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. U. C. posėdyje palaikė prašymą, kuriame nurodyta, kad direktorius A. B. pažadėjo, kad perves pinigus, atsiuntė nuotrauką, iš kurios buvo matyti, jog pinigus pervedė, tačiau po darbo ginčų komisijos sprendimo pavedimą atšaukė. Prisidengdamas priverstinio darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo procesu, U. C. nepagrįstai reikalauja už tariamą darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo nevykdymą skirti MB „Apdailos projektai“ baudą, kuri ir buvo paskirta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. DGKS-3593. MB „Apdailos projektai“ direktoriui buvo uždrausta dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl Vilniaus apygardos teismo klaidos VĮ „Registrų centras“ perduota neįsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria A. B. apribotos teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Dėl šios priežasties MB „Apdailos projektai“ vadovas negalėjo duoti išsamesnių paaiškinimų darbo ginčų komisijos posėdyje ir ginti įmonės interesų, taigi, buvo suvaržyta MB „Apdailos projektai“ teisė į teisminę gynybą. Pabrėžė, kad MB „Apdailos projektai“ nepavyko pervesti pinigų, nes U. C. niekada taip ir nesugebėjo atsidaryti tinkamos banko sąskaitos, į kurią MB „Apdailos projektai“ galėjo/galėtų pervesti nurodytą pinigų sumą. Ir nors pačioje taikos sutartyje MB „Apdailos projektai“ įvardijama sąlyga, kad jis įsipareigojo sumokėti 1 200 Eur tik su sąlyga, kad U. C. atvyks į Lietuvą ir/arba atsidarys normaliai veikiančią banko sąskaitą, nenumatyta, tačiau posėdžio metu užfiksuotam protokole ši informacija yra. Šalys šiuo klausimu rinkosi į posėdį po taikos sutarties sudarymo dienos ir sprendė klausimą dėl apmokėjimo būdo. Kadangi garso posėdžio protokolas yra sudėtinė bylos dalis, protokole esanti informacija šiuo atveju negalėjo būti ignoruojama ir nevertinama kartu su visomis kartu byloje esančiomis aplinkybėmis, įskaitant ir MB „Apdailos projektai“ paaiškinimais. Iš garso posėdžio protokolo galima girdėti, kad darbo ginčų komisijos nariai net nesiaiškino kokią banko sąskaitą U. C. buvo pateikęs MB „Apdailos projektai“, dėl ko, nebuvo visapusiškai įvertintos ir ištirtos aplinkybės. Tai, kad U. C. nepateikė jokios tinkamos banko sąskaitos patvirtina pridedamas vėliausias susirašinėjimas, t.y dieną iki posėdžio (2024 m. gegužės 14 d.), iš kurio aiškiai matosi, kad U. C. teikė neaiškius trečiojo asmens banko sąskaitos duomenis. Nors posėdžio metu buvo kalbėta apie tai, kad U. C. turi atsidaryti banko sąskaitą ir ją nurodyti MB „Apdailos projektai“, nes įmonė kitaip negali jam sumokėti šios pinigų sumos, kurios, niekada nevengė sumokėti ir nevengia iki šiol. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad MB „Apdailos projektai“ stengėsi atsiskaityti su U. C., MB „Apdailos projektai“ atliko mokėjimą pagal pateiktus U. C. duomenis, kurie nebuvo tikslūs, dėl ko, bankinė operacija buvo atšaukta. Vėliau prieš pat posėdį 2024 m. gegužės 14 d. U. C. parašė MB „Apdailos projektai“ žinutę, kurioje nurodė neaiškią trečiojo asmens banko sąskaitą, į kurią MB „Apdailos projektai“ nesutiko pervesti pinigų, dėl galimo kilti nesusipratimo ir kilusių didelių abejonių, ar pinigai nukeliaus tinkamam galutiniam pinigų gavėjui, kuris nurodytas taikos sutartyje. U. C. nei atvyko į Lietuvą, nei sugebėjo būdamas užsienio valstybėje pateikti savo asmeninės banko sąskaitos, į kurią MB „Apdailos projektai“ būtų galėjęs pervesti taikos sutartyje nurodytą pinigų sumą. U. C. faktiškai būnant Baltarusijoje kitų galimybių kaip sumokėti jam nurodytą pinigų sumą MB „Apdailos projektai“ objektyviai neturėjo ir neturi iki šiol, dėl ko skirti baudą už tai ko objektyviai MB „Apdailos projektai“ negali įgyvendinti yra mažų mažiausiai neteisinga. U. C. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad MB „Apdailos projektai“ būtų pateikęs galiojančią ir veikiančią banko sąskaitą, į kurią turėjo būti atliktas atsiskaitymas. MB „Apdailos projektai“ neturint jokių banko duomenų, kur turėtų pervesti pinigus, ji objektyviai negalėjo įgyvendinti taikos sutarties sąlygų, kas reiškia, kad taikos sutartis neįgyvendinta iki šiol tik dėl paties U. C. kaltės. o Dėl šių priežasčių MB „Apdailos projektai“ paskirta 100 Eur bauda už kiekvieną praleistą savaitę, skaičiuojant nuo nevykdomo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. sausio 18 d.) iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, t. y. ne ilgiau kaip iki 2024 m. liepos 18 d. yra visiškai nepagrįsta, o U. C. piktnaudžiauja savo teise ir siekia pasipelnyti MB „Apdailos projektai“ sąskaita.

Pareiškėjos MB „Apdailos projektai“ vadovas teismo posėdžio metu palaikė prašymą, papildomai parodė, kad U. C. neteko išmokėti darbo užmokesčio per laikotarpį, kurį jis dirbo MB „Apdailos projektai“. U. C. dirbo apie tris savaites, pasiprašė laisvų dienų, negrįžo ir paskui jį pasiekė U. C. skundas darbo ginčų komisijai. Pavedimas buvo atliekamas naudojantis Medicinos banko paslaugomis internetu, tačiau jo nepavyko atlikti, gali pateikti išrašą iš savo banko sąskaitos. U. C. turėtų atsidaryti banko sąskaitą Lietuvoje veikiančiame banke, o ne naudotis Paysera paslaugomis.

Teismui nustačius įpareigojimą pareiškėjai pateikti įrodymą apie bandymą atlikti 1 200 Eur mokėjimo pavedimą U. C. į jo nurodytą banko sąskaitą, pareiškėjos įgaliota atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir mokėjimo pavedimo kopiją, nurodydama, kad kito dokumento iš banko nepavyko gauti, kadangi banke nurodė, jog tokio tipo pažymų neteikia ir neturi formų ir, kad jie nemato priežasčių, dėl kokių, mokėjimas nepasiekė gavėjo. Tik matė faktą, kad mokėjimas buvo suformuotas, vykdomas, ir galiausiai atmestas. Po šio nesėkmingo mokėjimo, MB „Apdailos projektai“ prašė U. C., kad pateiktų kitą savo asmeninę banko sąskaitą, tačiau buvo teikiamos trečiųjų asmenų banko sąskaitos. Iki šios dienos U. C. nėra pateikęs banko sąskaitos, į kurią ieškovas galėtų atlikti mokėjimą taikos sutarties pagrindu, dėl ko, negali įvykdyti taikos sutarties sąlygų dėl objektyvių ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

DK 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl baudos dydžio ir pagrįstumo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (DK 232 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisės normas, nurodė, kad DK 232 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamu pagrindu kylantis ginčas nėra savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, nes neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo nevykdymu (netinkamu vykdymu). Minėta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 230 straipsnio 2 dalis, CPK 587 straipsnio 9 punktas). Todėl DK 232 straipsnyje įtvirtintas baudos skyrimo darbdaviui institutas laikytinas sprendimo, priimto DGK ar teismo, vykdymo proceso dalimi ir taikytinos ne DK 231 straipsnio nuostatos, pagal kurias, be kita ko, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o specialus DK 232 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, įskaitant nuostatas dėl teisės skųsti teismui darbo ginčų komisijos sprendimą dėl baudos dydžio ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl tokio skundo pagrįstumo, disponuoja teise peržiūrėti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo išspręstas klausimas dėl baudos darbdaviui skyrimo, vertinti ir konstatuoti jo pagrįstumą (nepagrįstumą), o ne nagrinėti ginčą iš esmės iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-701/2024).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad DK 232 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma iš esmės skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, tačiau sankcijos privalo būti proporcingos padarytam pažeidimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021). Šios praktikos nuosekliai laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-955-613/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-92-739/2023, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-889-967/2022).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nėra įvykdyta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-22953/2023 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. DGKS-3593 paskirta bauda, nurodo, kad vykdyti 2024 m. sausio 18 d. sprendimo neturi objektyvių galimybių dėl suinteresuoto asmens U. C. kaltės.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažymi, kad nei vienas objektyvus įrodymas nepagrindžia pareiškėjos teiginių, kad nėra objektyvios galimybės pervesti į suinteresuoto asmens U. C. nurodomą UAB „Paysera LT“ administruojamą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) taikos sutartimi sulygtą sumą. Visų pirma, remiantis Lietuvos banko tinklapyje viešai skelbiamais duomenimis, UAB „Paysera LT“ yra suteikta elektroninių pinigų įstaigos licencija, kuri leidžia teikti mokėjimo paslaugas (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnio 2 punktas). Todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad U. C. turima banko sąskaita UAB „Paysera LT“ nėra patikima ar UAB „Paysera LT“ yra negalinti teikti mokėjimo paslaugų įmonė, dėl ko suinteresuotas asmuo turėtų atsidaryti sąskaitą kitoje įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad U. C. pareiškėjai nurodė savo UAB „Paysera LT“ turimos banko sąskaitos numerį negali būti laikoma objektyvia kliūtimi vykdyti pareiškėjai su U. C. sudarytą taikos sutartį.

Pareiškėja taip pat neįrodė ir teiginio, jog U. C. pateiktos banko sąskaitos numeris yra klaidingas. Šią aplinkybę pareiškėja grindė tik susirašinėjimu su U. C., kuriame MB „Apdailos projektai“ vadovas teigia, esą banko sąskaitos numeris klaidingas. Pateikta mokėjimo pavedimo kopija kaip tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja net nebandė vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties, nes bandomo atlikti mokėjimo data yra nurodoma 2023 m. spalio 17 d., kai tuo tarpu taikos sutartis sudaryta 2024 m. sausio 18 d. Iš šios pateiktos mokėjimo pavedimo kopijos taip pat nesimato, kad pinigus būtent buvo bandoma pervesti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), matomas tik įrašas „V. C.“, kuris galimai apskritai yra klaidingas gavėjo pavadinimas, nes oficialiuose dokumentuose suinteresuoto asmens vardas ir pavardė rašoma U. C. 

Pareiškėja nenurodė, kad kaip nors bandė aiškintis priežastis, dėl ko nepavyko pavedimas, tačiau iš karto apkaltino suinteresuotą asmenį neteisingų duomenų pateikimu, nors pastarasis ir negalėjo pateikti kitokių duomenų, jei jie yra teisingi. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjai nebuvo objektyvių kliūčių įvykdyti taikos sutarties sąlygas, juo labiau, kad darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju, todėl privalo dėti visas pastangas šiai pareigai vykdyti. Tuo tarpu pareiškėja akivaizdžiai neišnaudojo visų galimybių nepavykusio pavedimo priežastims nustatyti. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, jog pareiškėja neturi galimybių atsiskaityti su U. C., nes pastarasis yra Baltarusijos pilietis, negalintis atvykti į Lietuvą. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent pareiškėja pasirinko įdarbinti Baltarusijos pilietį ir privalėjo numatyti, kaip ir kokiu būdu atsiskaitys su šios šalies darbuotoju. Neturi teisinės reikšmės ir pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja darbo ginčų komisijoje kėlė atsiskaitymo su U. C. problemą, šiam esant Baltarusijoje, ar tai, jog kažkas papildomai buvo aptarta dėl taikos sutarties vykdymo darbo ginčų komisijos posėdžių metu, nes pareiškėjos nurodomos sąlygos nebuvo įtrauktos į šalių pasirašytą taikos sutarties tekstą.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija netinkamai įvertino jos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo nevykdymo priežastis. Teisme net ir pašalinus procesinį pažeidimą, padarytą darbo ginčų komisijoje, t. y. teismui išklausius pareiškėjos vadovą ir sudarius galimybę pateikti objektyvius įrodymus apie bandymą atlikti mokėjimo pavedimą sudarius su U. C. taikos sutartį, pareiškėjos vadovas to nepadarė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. DGKS-3593 paskirta bauda turi būti sumažinta ar panaikinta.

Papildomai pasisakytina dėl termino, nuo kurio turėtų būti skiriama bauda. Nors DK 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bauda skiriama nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, tačiau pačiu sprendimu patvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pareiškėjai kaip darbdaviui buvo sudaryta galimybė atsiskaityti iki 2024 m. sausio 29 d. Taigi, būtent nuo 2024 m. sausio 30 d. pareiškėjai turėjo būti paskirta bauda už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-22953/2023 nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, patikslintinas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. DGKS-3593 pareiškėjai MB „Apdailos projektai“ 100 Eur dydžio baudą skiriant nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2023 m. liepos 30 d., kas sudaro 2 600 Eur (100 Eur x 26 savaitės).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 232 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos mažosios bendrijos „Apdailos projektai“ pareiškimą.

Priteisti iš pareiškėjos mažosios bendrijos „Apdailos projektai“, juridinio asmens kodas 306282470, U. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną praleistą savaitę už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-22953/2023 nevykdymą nuo 2024 m. sausio 30 iki jo įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2024 m. liepos 30 d.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui.

Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                            Silvija Gervienė