Civilinė byla Nr. 2A-3273-345/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04662-2013-3

                              Procesinio sprendimo kategorijos: 

27.3.1.10.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UT A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S., K. B., J. P., J. Š., E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10676-871/2013 pagal ieškovų J. S., E. R., K. B., G. B., D. Š., J. P., L. Š., J. Š. ieškinį atsakovui 37-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl 37 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir informacijos išreikalavimo, tretieji asmenys D. M., G. M., J. S., T. S., M. S., A. S., S. K., I. Ž., T. Z., V. Z., E. B., D. U., M. U., T. V., M. K., R. C., N. R., A. Š., V. P., M. R., V. F., V. F., D. K., A. U., E. B., R. A., A. P., S. K., S. U., O. D., R. R., A. R., R. L., T. S., V. C., H. A., V. M., J. K., E. K., T. M., A. M., J. N., Z. N., J. O., V. A., E. K., M. J., A. K., N. K., M. V., A. K., A. G., D. G., J. K., J. K., A. Z., D. J., S. V., A. N., O. N..

Teisėjų kolegija

                                                                                                                                                                                  n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. atsakovo 37 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimų metu priimtus nutarimus. Šiuos reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad bendrijos susirinkimuose, kurių metu buvo priimti ginčijami nutarimai, nedalyvavo reikiamas bendrijos narių skaičius, o 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo protokolas tikėtinai yra suklastotas, kadangi nei vienas iš bendrijos narių nepamena tokį susirinkimą buvus. Ieškovai akcentavo, jog 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo metu bendrijos pirmininkas nebuvo renkamas, tačiau susirinkimo metu toks nutarimas buvo patvirtintas. Kadangi bendrijos pirmininkas renkamas, o ne patvirtinamas tolimesniam darbui, o jo rinkimo ir patvirtinimo klausimas nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, laikytina, kad priimtas nutarimas patvirtinti pirmininką tolimesnėse pareigose, neteisėtas. Kadangi, kad apie ginčijamus nutarimus ieškovams tapo žinoma 2013 m. sausio 28 d. iš bendrijos pirmininko gavus 37 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visų susirinkimų protokolų kopijas, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. 

Dėl ieškinio senaties termino.

Teismas sprendė, kad ieškovai praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad teisiškai nepagrįsta ieškinio senaties termino eigos pradžią sieti su momentu, kai ieškovai sugalvojo išreikalauti iš bendrijos pirmininko ir išreikalavo protokolus už penkerius metus, t.y. su 2013 m. sausio 8 d., nes ieškovai, kaip protingi, sąžiningi, rūpestingi bendrijos nariai, turėdami tam tikras teises (ir tuo pačiu pareigas), kai buvo priimti ginčijami sprendimai tuo laikotarpiu bendrijos veiklos klausimais nesirūpino, nors privalėjo savo teisėmis rūpintis ir jas įgyvendinti laiku, o ne praėjus penkeriems metams. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai J. S., E. R. asmeniškai dalyvavo 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkime, 2009 m. gegužės 8 d. susirinkime dalyvavo ieškovas D. Š. ir ieškovės J. P. sutuoktinis, o 2012 m. balandžio 11 d. susirinkime dalyvavo ieškovai J. S., E. R., K. B., D. Š., J. Š., ieškovės J. P. sutuoktinis. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti dar iki 2013 m. sausio 8 d. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovai L. Š. ir J. Š. 37 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nariais tapo 2011 m. balandžio 8 d., teismas konstatavo juos neturint reikalavimo teisės pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos nutarimus.

Dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas nurodė, kad pagal susirinkimo metu galiojusios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste ir DNSBĮ) redakcijos 21 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnį bei kasacinio teismo praktiką (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002) bendrijos susirinkime bendrijos narį galėjo atstovauti jo šeimos nariai ar nuomininkai be nustatyta tvarka įforminto įgaliojimo ar pavedimo, jeigu atstovaujamasis patvirtina tokius neįformintų atstovų veiksmus.

Nustatęs, jog susirinkime dalyvavo 30 buto savininkės žentas, 2, 12, 20, 26-27, 31, 39, 43 ir 51 butų savininkų sutuoktiniai, 13 ir 44 butų savininkų giminaičiai, šių butų savininkai neginčija priimtų nutarimų bei jų atstovų veiksmų, teismas sprendė, jog susinkime dalyvavo būtinas kvorumas bendrijos narių. Atsižvelgęs į tai, jog 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo protokolą pasirašė susirinkimo pirmininkas A. U., teismas sprendė, jog protokolas atitinka DNSBĮ 21 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

Dėl 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas nurodė, jog nėra pateikta jokių šio susirinkimo protokolo suklastojimą patvirtinančių įrodymų. Tai, kad ieškovai ieškinyje nurodo, jog neprisimena, kad toks susirinkimas buvo, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais susirinkimo nutarimus. Teismas pastebėjo, jog 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė ieškovas D. Š., kuris neginčijo savo parašo tikrumo. Vien tik aplinkybė, kad 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė sekretorė S. U., o protokole susirinkimo sekretorius nurodytas V. A., kuris protokolą ir pasirašė, anot teismo, nesant jokių oficialių rašytinių įrodymų ar objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad protokolas ar dalyvių sąrašas gali būti suklastotas.

Dėl 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas remdamasis analogiškais argumentais dėl bendrijos narių atstovavimo fakto konstatavo, jog 2012 m. balandžio 11 d. susirinkime dalyvavo 34 bendrijos nariai ir jų teisėti atstovai,  kas atitinka DNSBĮ 21 straipsnio  3 dalies ir bendrijos įstatų 45 punkto reikalavimus. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad minimo bendrijos susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas klausimas dėl pirmininko rinkimo ar patvirtinimo pareigose. Pažymėjęs, jog juridinio asmens organų sprendimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų bei nurodęs, jog ginčijami 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo nutarimai nepadarė žalos bendrijai ir (ar) jos nariams, teismas konstatavo, kad padaryti procedūriniai pažeidimai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo pripažinti visus ginčijamus nutarimus negaliojančiais. Teismas atkreipė ieškovų dėmesį, jog tuo atveju, jeigu jie mano, kad dėl bendrijos pirmininko netinkamos veiklos bendrija ar jos nariai patyrė žalos, jie turi teisę reikšti pagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

              Apeliaciniu skundu ieškovai J. S., K. B., J. P., J. Š., E. R. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti liudytoją M. K., panaikinti 2013 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas sietinas ne su bendrijos narių teisėmis ir pareigomis, o su sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Apie 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo galimą suklastojimą atsakovai sužinojo tik gavę jį teismo posėdžio metu. Ieškovas pažymi, jog apie savo teisių pažeidimą jie sužinojo, kai 2013 m. sausio 8 d. iš atsakovo pirmininko gavo visų bendrijos protokolų kopijas už penkerius metus. Ieškovai, dalyvavę 2008 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimuose, negalėjo žinoti apie jų teisėtumą, kadangi nežinojo, jog susirinkimų pravedimo dieną atsakovas neturėjo bendrijos narių sąrašo, todėl negalėjo nustatyti, ar susirinkimo metu yra kvorumas. Taigi CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo dienos, kai ieškovai sužinojo apie savo teisių pažeidimą.

              2. Dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo protokolo. Pagal DNSBĮ 27 straipsnio 1 dalį bendrijos narių surinkimuose gali dalyvauti arba bendrijos nariai, arba jų raštu įgalioti asmenys. Šiuo atveju remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002 nebuvo pagrindo, nes ja nustatytos kitokios faktinės aplinkybės ir ji priimta galiojant kitos redakcijos DNSBĮ. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo dalyviai, kurių sąrašo eilės Nr. 1, 7, 9, 11-14, 19-20, 22, 24-25, 28, turėjo teisę balsuoti susirinkime, nes šie asmenys nėra bendrasavininkiai bei neturėjo pastarųjų įgaliojimų. Iš viso susirinkime dalyvavo tik 25 iš 54 bendrijos narių.

              3. Dėl 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo protokolo. Šio susirinkimo protokolas nėra pasirašytas nei susirinkimo pirmininko, nei sekretoriaus, todėl dalyvių sąrašas negali būti laikomas tikru ir teisėtu (DNSBĮ 7 straipsnis). 2009 m. gegužės 8 d. susirinkime dalyvavo tik 17 bendrijos narių iš 54. Minimo susirinkimo narių sąrašo nepasirašė M. K., kurios tariamas parašas aiškiai skiriasi nuo jos tikrojo parašo.

              4. Dėl 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo protokolo ir nutarimo palikti bendrijos pirmininką pareigose. Šiame susirinkime dalyvavo tik 24 bendrijos nariai iš 54. Anot ieškovų, kadangi DNSBĮ ir atsakovo įstatuose numatyta, kad bendrijos pirmininkas renkamas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, o ne patvirtinamas tolimesniam darbui, laikytina, kad priimtas nutarimas, patvirtinti pirmininką tolimesnėse pareigose, yra neteisėtas.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas 37 – oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad teismas pagrįstai nustatė esant praleistą ieškinio senaties terminą bei pagrįstai sprendė nesant pagrindo jį atnaujinti. Apeliantų minima M. K. 2009 m. gegužės 8 d. vykusiame bendrijos susirinkime nedalyvavo, taigi prašymas iškviesti ją į teismą liudyti yra nemotyvuotas. Atsakovas pastebi, jog apeliantai iš esmės kvestionuoja bendraturčių sutuoktinių, artimųjų giminaičių, kurie realiai gyvena bendrijos valdomame name, teisę disponuoti jiems priklausančiu turtu savo nuožiūra. Ieškovai Š. bendrijos nariais tapo tik po buto įsigijimo – 2011 m. balandžio 10 d., todėl jie apskritai neturi teisės ginčyti bendrijos visuotinių susirinkimų, vykusių 2009 – 2010 m., protokolų.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. S. prašo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ji teigia, kad ginčijami bendrijos protokolai yra suklastoti: nepasirašyti, nenurodytas dalyvavusių bendrijos narių skaičius, į dalyvių sąrašus įtraukti asmenys, kurie susirinkimuose nedalyvavo. Susirinkimuose galėjo balsuoti tik butų savininkai arba raštiškai jų įgalioti asmenys.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar nėra apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų ir patikrina teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus.

Dėl ieškinio senaties praleidimo.

Ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

Pareikštu ieškiniu apeliantai siekė pripažinti negaliojančiais gyvenamojo namo bendrijos, kurios nariais jie yra, visuotinio narių susirinkimo nutarimus, priimtus 2008 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. vykusių susirinkimų metų. Apeliantų teigimu jie apie šių susirinkimų metu priimtus sprendimus žinojo tik 2013 m. sausio 18 d., kai jiems atsakovo pirmininkas pateikė susirinkimų protokolus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties termino pradžia apeliantų pareikštiems reikalavimams prasidėjo anksčiau nei 2013 m. sausio 18 d., o ieškinys pareikštas praleidus 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai.

              Byloje nustatyta, kad 37 – ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime 2008 m. rugpjūčio 13 d. asmeniškai dalyvavo ieškovai J. S. ir E. R. (t. 1, b. l. 133-134), 2009 m. gegužės 8 d. susirinkime - ieškovas D. Š. ir ieškovės J. P. sutuoktinis (t. 1, b. l. 137), o 2012 m. balandžio 11 d. susirinkime – ieškovai J. S., E. R., K. B., D. Š., J. Š., ieškovės J. P. sutuoktinis (t. 1, b. l. 140-141). Pastebėtina, kad 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu priimti nutarimai dėl įstatų pakeitimo ir bendrijos pirmininko išrinkimo buvo paskelbti Juridinių asmenų registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokie faktiniai duomenys, atsižvelgiant į tai, jog ieškovai byloje veikė kaip bendrą materialinį suinteresuotumą turintys asmenys, susirinkimų metu priimti nutarimai buvo vykdomi, suponuoja, kad apie ginčijamų susirinkimų metu priimtus nutarimus, procedūrinius susirinkimų organizavimo bei vedimo pažeidimus, apeliantai turėjo sužinoti anksčiau nei 2013 m. sausio 8 d. Apeliantų teiginys esą apie atsakovo visuotinio narių susirinkimo nutarimų neteisėtumą jie galėjo sužinoti tik gavę susirinkimo protokolus akivaizdžiai prieštarauja pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Visuose susirinkimuose, kurių metu priimti nutarimai yra skundžiami, asmeniškai dalyvavo bent keli iš ieškovų (ar jų atstovai), ir jiems neabejotinai buvo žinomas tiek dalyvavusių asmenų skaičius, tiek kokie konkrečiai asmenys dalyvavo. Pretenzijų apeliantai atsakovui, jog ginčo visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose nedalyvavo kvorumui būtinas narių skaičius, nereiškė nei susirinkimų metu, nei vėliau. Apdairiai bei rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo neabejotinai apie savo teisių pažeidimą pagal nustatytas faktines aplinkybes būtų sužinojęs iškart po ginčo susirinkimų.  

Esant tokioms byloje konstatuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos nariams, pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, buvo pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ir nors ieškinio senaties terminas ieškovų L. Š. ir J. Š. reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos narių visuotinių susirinkimų metu priimtus nutarimus turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013 m. sausio 8 d., tačiau šie asmenys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturi materialinės subjektinės reikalavimo teisės pripažinti paminėtus nutarimus negaliojančiais, kadangi ieškovai L. Š. ir J. Š. bendrijos nariais tapo tik 2011 m. balandžio 8 d. (t. 2, b. l. 112-113) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civ. byloje G. G. v. 326 – oji daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-91/2006).

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių visuotinio susirinkimo teisėtumo.

DNSBĮ (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2004 m. sausio 29 d. iki 2010 m. sausio 4 d.) 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Pagal tos pačios įstatymo redakcijos 27 straipsnio 3 dalį bendrijos nariai – fiziniai asmenys, galėjo raštu įgalioti vietoje savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą). Šios nuostatos  liko nepakeistos DNSBĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Taigi 2008 m. rugsėjo 13 d., 2009 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. vykę 37 – ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotiniai susirinkimai turėtų būti laikomi teisėtais nustačius, kad juose dalyvavo ne mažiau kaip ½ bendrijos narių arba pastarųjų įgaliotų asmenų.

Atstovavimo teisiniai santykiai gali susiklostyti ne tik rašytinio įgaliojimo pagrindu, bet ir tais atvejais, kai atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas aiškindamas CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nurodęs, kad numanomo atstovavimo atveju, kai įgaliojimai asmeniui yra suteikti ne rašytiniu įgaliojimu (CK 2.137 straipsnis), jeigu asmuo savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V., bylos Nr. 3K-3-147/2007). Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002, pateikti išaiškinimai dėl bendrijos nario teisės įgalioti kitus asmenis vietoje jų dalyvauti bendrijos susirinkimuose yra paremti DNSBĮ redakcijos, negaliojusios ginčo susirinkimų vykdymo metu, nuostatų aiškinimu, tačiau jie šioje byloje yra aktualūs numanomo atstovavimo instituto taikymo požiūriu.

Apeliantai neneigia fakto, jog bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose dalyvavo arba patys bendrijos nariai, arba bendrijos narių sutuoktiniai, arba artimieji. Akivaizdu, jog toks bendrijos narių ir jų atstovų ryšys davė pagrindo atsakovui tikėti, kad bendrijos narių sutuoktiniai ar artimieji yra įgalioti bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose veikti atstovaujamųjų vardu. Atkreiptinas dėmesys, jog esami bendrijos nariai buvo įtraukti į šią bylą trečiaisiais asmenimis, jiems buvo pranešta apie ieškovų pareikštus reikalavimus bei jų abejones dėl bendrijos narių visuotinių susirinkimų teisėtumo. Vis dėlto nei vienas iš trečiųjų asmenų, kurių vardu susirinkimuose dalyvavo jų sutuoktiniai ar artimieji, nepareiškė pretenzijų dėl pastarųjų asmenų veikimo jų vardu. Duomenų, jog tokias pretenzijas būtų reiškę buvę bendrijos nariai, byloje nėra. Taigi faktinės aplinkybės, jog dalį bendrijos narių ginčo visuotiniuose susirinkimuose atstovavo jų sutuoktiniai, artimieji giminaičiai, nesudaro pagrindo konstatuoti susirinkimus buvus neteisėtais, kadangi juose dalyvavo būtinas pagal DNSBĮ minimalus asmenų, turinčių balsavimo teisę, skaičius.

Dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2009 m. gegužės 8 d. protokolo trūkumų.

Nustatyta, kad 2009 m. gegužės 8 d. vykusio 37 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašė susirinkimo pirmininkas V. C. ir sekretorius V. A. (t. 1, b. l. 135-136), tuo tarpu susirinkime dalyvavusių narių sąrašą pasirašė bendrijos pirmininkas A. U. ir sekretorė S. U. (t. 1, b. l. 137).

              Susirinkimo metu galiojusios DNSBĮ redakcijos 21 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir susirinkimo sekretorius. Įrodymų, kad šiam susirinkimui pirmininkavo ir sekretoriavo ne V. C. ir V. A. – bendrijos nariai, nepateikta. Susirinkime dalyvavo ieškovas D. Š., tačiau jis neteigė, kad 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos narių visuotinio narių susirinkimo pirmininku bei sekretoriumi būtų buvę kiti asmenys nei pasirašę protokolą. Taigi faktinio pagrindo konstatuoti šį protokolą buvus suklastotą nenustatyta.

Dėl bendrijos pirmininko išrinkimo.

Šalių procesinė pozicija suponuoja, jog jos neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo, vykusio 2012 m. balandžio 11 d., darbotvarkėje nebuvo numatyti klausimai dėl pirmininko rinkimo ar patvirtinimo pareigose. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu – Bendrijos pirmininko veiklos ataskaita už 2011 metus, priimtą nutarimą patvirtinti pirmininką tolimesniam darbui pirmininko pareigose sutapatina su nutarimu, kuriuo pirmininkas būtų buvęs išrinktas naujam dvejų metų laikotarpiui (Įstatų 52. punktas, DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalis). Pagal savo formuluotę minėtu nutarimu de jure buvo patvirtinta bendrijos pirmininko ataskaita, t.y. bendrijos nariai priėmė jo prievolių įvykdymą, bei leido toliau vykdyti jo pareigas, bet ne patvirtino jį naujam dvejų metų laikotarpiui. Taigi nutarimo formuluotės dviprasmiškumas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog susirinkimo metu būtų buvę išspręsti klausimai, iš anksto nenumatyti bendrijos nariams pateiktoje susirinkimo darbotvarkėje.

Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, ir, ieškovo ieškinį tenkindamas visiškai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą  (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos išsprendimui (CPK 185 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo formos.

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šalims nebuvo užkirstas kelias teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar įrodymus, susijusius su ginčo esme, joms buvo suteikta galimybė ginčo klausimais iš esmės pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl poreikio apklausti liudytoja M. K. dėl neva jos suklastoto parašo, tačiau ignoruojama aplinkybė, kad pati M. K. – byloje dalyvavusi trečiuoju asmeniu, fakto dėl jos parašo klastojimo teismui nenurodė. Taigi pagrindo konstatuoti esant poreikį bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatyta. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantų lygiomis dalimis atsakovui priteisiama pastarojo turėtų advokato teisinės pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų – 1 000 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

                                                              n u t a r i a :

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti atsakovui 37 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai iš ieškovų J. S., K. B., J. P., J. Š., E. R. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 200 Lt iš kiekvieno.

Teisėjai                                                                                                                              Henrichas Jaglinskis

                                                                                                                              Jadvyga Mardosevič

                                                                                                                              Zita Smirnovienė