Civilinė byla Nr. e2A-573-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00539-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 11.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, akcinė bendrovė „LTG Cargo“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir atsakovė) 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš dinaminės pirkimo sistemos „18948 Geležinkelio riedmenų atsarginių dalių, mazgų, paslaugų, naujų riedmenų, medžiagų ir įrankių dinaminė pirkimo sistema“, pirkimo Nr. 584711 (toliau – ir DPS); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė 2022 m. vasario 5 d. paskelbė DPS, ieškovė 2022 m. kovo 14 d. pateikė paraišką dalyvauti DPS. Atsakovė 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) informavo ieškovę, kad ji pašalinama iš DPS, nes ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat dėl ieškovės grėsmės nacionaliniam saugumui. Ieškovė, nesutikdama su Sprendimu, 2024 m. balandžio 29 d. pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija), kurioje nurodė, kad: 1) DPS nebuvo įtvirtinto pašalinimo dėl Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 58 straipsnio 41 dalies pagrindo; 2) Sprendimas netinkamai motyvuotas; 3) neteisėtai nebuvo taikytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 8 dalies, 10 dalies procedūros; 4) neįvertintos grėsmių nacionaliniam saugumui rizikos individualiame pirkime; 5) tiekėjas pateikė apsivalymo dokumentus; 6) pateikė grėsmių nacionaliniam saugumui nebuvimo įrodymus; 7) pažeisti proporcingumo, teisėtų lūkesčių principai. Atsakovė su ieškovės Pretenzija nesutiko ir 2024 m. gegužės 8 d. raštu atmetė ieškovės Pretenziją kaip nepagrįstą.
3. Atsakovė Sprendime nurodė, kad pašalina ieškovę iš DPS dėl trečiojo asmens sprendimo nutraukti su ieškove 2021 m. spalio 15 d. sudarytą dyzelinių variklių ir jų sistemų atsarginių dalių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SUT(CARGO) – 371 (toliau – Sutartis). Atsakovė nenurodė, kad vertino VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, nepateikė motyvų, kodėl Sutarties nutraukimas sudaro pagrindą nepasitikėti ieškove visuose pirkimuose, neatliko apsivalymo procedūros taikymo. Taip pat atsakovė nesikreipė į ieškovę pagal DPS sąlygų 12.7 papunktį (bet kuriuo DPS galiojimo momentu nustatęs, kad tiekėjo atitiktis reikalavimams tiekėjų kvalifikacijai yra pasikeitusi, sustabdo tiekėjo dalyvavimą DPS bei kreipiasi į jį dėl nustatytos neatitikties pašalinimo), o dokumentų išankstinio pateikimo pareigą perkėlė ieškovei.
4. Nurodė, kad atsakovė neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie pasikeitusias aplinkybes po Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimų priėmimo 2018 m., nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios įvertintų ir pateiktų naujausius ir aktualius duomenis apie ieškovę. Pažymėjo, kad ieškovės savininkas O. O. neturi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.
5. Atsakovė ir trečiasis asmuo AB „LTG Cargo“(toliau – ir trečiasis asmuo) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal trečiojo asmens suteiktą įgaliojimą pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki sutarties sudarymo atlikti atlieka pagal DPS Pirkimą, kurio objektas – lokomotyvų ir riedmenų dalys (toliau – Prekės). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. DPS buvo vykdoma pagal PĮ, konkrečiam Pirkimui taikomos PĮ nuostatos. Ieškovė 2022 m. kovo 14 d. pateikė paraišką dėl DPS.
6. Atsakovė nustatė, kad ieškovės galutiniu naudos gavėju yra fizinis asmuo, dėl kurio neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra nuspręsta Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 ir 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 bei buvo konstatuota, jog sandorių sudarymas su ieškove neatitiktų nacionalinio saugumo interesams. Šių nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019).
7. Atsakovė, priimdama Sprendimą, pagrįstai taikė Vyriausybės nutarimus, nes: 1) esant Vyriausybės nutarimais nustatytoms ir niekaip teisės aktų nustatyta tvarka nepaneigtoms išvadoms dėl ieškovės galutinio naudos gavėjo O. O. didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, ji neturėjo pagrindo šia informacija nesivadovauti ir netaikyti ieškovės atžvilgiu VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir PĮ 58 straipsnio 41 dalies bei DPS pirkimo dokumentų 3 priede nurodyto pašalinimo pagrindo; 2) ieškovė nepateikė reikšmingos informacijos, įrodančios, kad grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių neliko ar jie yra pasikeitę; 3) kompetentingos institucijos patvirtino, kad Vyriausybės nutarimais nustatytos aplinkybės, kėlusios grėsmę nacionaliniam saugumui, nėra išnykusios ir šią dieną. Atsakovė Sprendime nurodė, kad ieškovės galutinis naudos gavėjas (VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 2 punktas nurodytas asmuo) yra fizinis asmuo, dėl kurio neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra spręsta Vyriausybės nutarimais ir konstatuota, kad konkrečių sandorių sudarymas su ieškove neatitiktų nacionalinio saugumo interesams dėl ieškovės galutinio naudos gavėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams, tarp jų dėl turėtų (turimų) riziką didinančių ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Vyriausybės nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais.
8. Nurodė, kad ieškovė sutartį, kurią nutraukus, ji buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, vykdė pažeisdama terminus, nesilaikydama kokybės bei kt. įsipareigojimų. Ieškovė, būdama aktyvi ir profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, turėjo žinoti, kad nutraukus sutartį dėl esminio jos pažeidimo, ji bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ir suprasti, jog ši aplinkybė sukels pasekmes kituose tos pačios perkančiosios organizacijos vykdomuose pirkimuose. Ieškovė neteikė atsakovei informacijos apie tai, kad ėmėsi efektyvių ir pakankamų priemonių ir neįrodinėjo, jog teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti, nebus daromi ateityje. Ieškovė neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju ta pati perkančioji organizacija, kuri įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, privalėjo papildomai individualiai kreiptis į ieškovę, kad dėl apsivalymo duomenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – panaikino atsakovės Sprendimą pašalinti ieškovę iš DPS.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad DPS I etape perkančioji organizacija klausimą dėl tiekėjo (ne)atitikties PĮ 58 straipsnio 41 dalies (VPĮ 45 straipsnio 21 dalies) reikalavimams turėjo spręsti patikslindama DPS sąlygas, t. y. PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatas įtraukdama į DPS dokumentus, nes tiekėjo pasiūlymas negali būti atmestas, todėl tiekėjas negali būti ir pašalintas iš DPS jos sukūrimo etape pagal iš anksto aiškiai neišviešintus kriterijus. Teismas padarė išvadą, kad DPS PĮ 58 straipsnio 41 dalyje nustatytas pašalinimo pagrindas nebuvo įtvirtintas, todėl atsakovės Sprendimą pašalinti ieškovę iš DPS I etapo šiuo pagrindu panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, nustačiusi, kad DPS galiojimo momentu ieškovės atitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams yra pasikeitusi, pagal DPS sąlygų 12.7 papunktį turėjo sustabdyti ieškovės dalyvavimą DPS ir kreiptis į ieškovę dėl nustatytos neatitikties pašalinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė DPS sąlygų 12.7 papunkčio nuostatų nesilaikė: ieškovę pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą iš DPS pašalinusi automatiškai, prieš tai nesikreipdama į ieškovę dėl apsivalymo duomenų pateikimo pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį ir proporcingumo vertinimo pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, taip pažeisdama VPĮ (PĮ) ir pirkimo dokumentuose (šiuo atveju DPS) nustatytą tiekėjo pašalinimo iš DPS (Pirkimo) tvarką, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovės ir trečiojo asmens akcentuojamos aplinkybės, kad sutartį nutraukė atsakovės dukterinė bendrovė, nepašalina atsakovės pareigos, vadovaujantis proporcingumo principu, įvertinti ir motyvuoti, ar ieškovės pašalinimas iš DPS proporcingas jos elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis), o praėjęs laikas nuo sutarties nutraukimo (sutartis nutraukta 2024 m. kovo 26 d.) negali eliminuoti atsakovės teisės pateikti apsivalymo priemones (dokumentus) ir neleisti pasitaisyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik ieškovės pateikta pozicija, nevertino ieškovei nepalankių aplinkybių, ir remdamasis procedūriniais aspektais, neįvertino esminių Sprendimo priėmimo argumentų nesudaryti sutarties su tiekėju, galinčiu kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
12.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė, priimdama sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą PĮ 58 straipsnio 41 dalyje nustatytais pagrindais, turėjo vadovautis DPS sąlygų 12.7 papunkčio nuostatomis, reglamentuojančiomis tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams patikrinimo procedūrą, nustačius, kad DPS galiojimo metu tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams yra pasikeitusi.
12.3. Pirmosios instancijos teismas, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovė, kaip pirkimų vykdytoja, yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, todėl, nustačiusi nenuginčytą faktą, jog ieškovė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, privalėjo priimti sprendimą atmesti ieškovės paraišką. Tačiau teismas, objektyviai neįvertindamas nacionalinio saugumo kaip viešojo intereso taikymo pagrindo, nepagrįstai konstatavo atsakovės pažeidimus priimant Sprendimą.
12.4. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad ankstesnis sutarties (sudarytos ieškovės ir trečiojo asmens) pažeidimas lėmė pasitikėjimo ieškove praradimą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįvykdė pareigos pateikti apsivalymo dokumentus, nors, šiuo konkrečiu atveju, jai tenka aktyvumo pareiga pateikti tokius duomenis.
12.5. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 75 punkte neteisingai aiškino tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimus ir pašalinimo iš procedūrų institutus, todėl sprendimas turi būti panaikintas iš esmės dėl netinkamai aiškintų ir taikytų materialiosios teisės normų.
13. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
13.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovei nėra įtvirtintų skirtingų, lengvesnių PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatų taikymo kriterijų negu kitoms perkančiosioms organizacijoms, įstatymų leidėjas neturėjo tikslo leisti perkančiajai organizacijai subjektyviai spręsti, kada ji gali taikyti PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatas tiesiogiai, o kada jas gali ignoruoti. Pirmosios instancijos teismas nesutapatino tiekėjo kvalifikacijos bei pašalinimo pagrindų su PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatų taikymu, todėl DPS dokumentuose nesant numatytos procedūros, įvertinęs formuojamą teismų praktiką, pagrįstai taikė DPS sąlygų 12.7 papunktį.
13.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovei tenka pareiga veikti aktyviai teikiant atsakovei apsivalymo duomenis. Priešingai, ieškovė atliko veiksmus teikiant apsivalymo dokumentus, kiek tai buvo priklausoma nuo jos, todėl darytina išvada, kad atsakovė nesilaikė VPĮ 46 straipsnio 10 dalies, DPS sąlygų 12.7 papunkčio nuostatų ir automatiškai eliminavo ieškovę iš DPS.
13.3. Atsakovė neginčija, kad ieškovės įdiegtos apsivalymo priemonės būtų pakankamos. Ieškovės nurodytos apsivalymo priemonės yra realios bei efektyvios, tą patvirtina kitų sutarčių tinkamas vykdymas, prekių pristatymas laiku. Taip pat ieškovė nuolat diegia papildomas priemones, vykdo darbuotojų mokymus dėl sutarčių valdymo, priežiūros tam, kad situacija, susiklosčiusi su vienos sutarties vykdymu, nepasikartotų.
13.4. Atsakovė ieškovei taiko griežtesnius reikalavimus, negu kelia savo veiklai (buvusiai veiklai Rusijoje ir Baltarusijoje). Jeigu būtų laikomasi vienodo vertinimo, tai atsakovės kaip partnerio nurodymas įmonių interneto tinklalapiuose ir atsakovės atstovybių turėjimas praeityje Rusijoje ir Baltarusijoje būtų vertinamas taip pat griežtai. Kai atsakovė ir institucijos nelaiko grėsme atsakovės buvusios veiklos, tai tapačiai turi būti vertinama ir ieškovės (Skinest grupės ir O. O.) veikla, t. y. vertinami aktualūs duomenys, o ne ankstesnės neaktualios aplinkybės. Ieškovė po Rusijos karo Ukrainoje pradžios ėmėsi visų priemonių tam, kad pasitrauktų iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų, nors tai užtruko dėl teisinių ir administracinių procedūrų.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. spalio 14 d. gautas atsakovės ir trečiojo asmens prašymas įtraukti į bylą kompetentingas institucijas – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą – išvadas duodančiomis institucijomis. Prašyme nurodoma, kad ieškovei, kvestionuojant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2024 m. balandžio 3 d. rašte institucijų, atsakingų už nacionalinį saugumą, pateiktas išvadas, siekiant formuoti vienodą teismų praktiką ir išvengti skirtingų sprendimų panašiose bylose, taip pat siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą į teisminį procesą, turėtų būti įtraukiamos kompetentingos institucijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 1) duomenis apie „Aksiaselts Spacecom“ likvidavimą su vertimu į lietuvių kalbą; 2) duomenis apie „Aktsiaselts Spacecom Trans“ likvidavimą su vertimu į lietuvių kalbą; 3) duomenis apie „Aktiaselts Spacecom“ valdymo organų narius ir galutinius naudos gavėjus su vertimu į lietuvių kalbą; 4) duomenis apie „Aktiaselts Spacecom Trans“ valdymo organų narius ir galutinius naudos gavėjus su vertimu į lietuvių kalbą; 5) duomenis apie „AS RSI Transportation“ likvidavimą su vertimu į lietuvių kalbą; 6) duomenis apie „AS RSI Transportation“ valdymo organų narius ir galutinius naudos gavėjus su vertimu į lietuvių kalbą; 7) duomenis apie „OU Vero Logistic“ su vertimu į lietuvių kalbą; 8) „AS Skinest Rail“ neeilinio bendrovės tarybos susirinkimo vykusio 2022 m. kovo 11 d. protokolą su vertimu į lietuvių kalbą; 9) duomenis apie „AS Skinest Rail“ pardavimus Rusijoje ir Baltarusijoje; 10) „AS Skinest Rail“ 2022-2023 m. metines finansines ataskaitas su vertimu į lietuvių kalbą; 11) „OU Skinest connect“ sprendimus dėl pasitraukimo iš Baltarusijos; 12) „OU Skinest rail“ ir AB „Ukrainos geležinkeliai“ 2022 m. rugpjūčio 3 d., 2022 m. gruodžio 30 d. sutartis su vertimu į lietuvių kalbą; 13) AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2020 m. metinę ataskaitą; 14) straipsnį apie „OOO Rail Lab“ vadovą; 15) duomenis apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ perkamas saugumo sistemas iš Rusijos; 16) UAB „Skinest Baltija“ pirkimų iš Baltarusijos ataskaitą; 17) ekranvaizdžio ištrauką iš baltarusiškos bendrovės interneto tinklalapio; 18) ekranvaizdžio ištrauką iš rusiškų bendrovių interneto tinklalapių.
18. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės naujai pateikiamų įrodymų turiniu, konstatuoja, kad ieškovė nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų nepriima.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
21. Atsakovė, pagal trečiojo asmens AB „LTG Cargo“ suteiktą įgaliojimą, 2022 m. vasario 5 d. atliko tarptautinės dinaminės pirkimo sistemos „18948 Geležinkelio riedmenų atsarginių dalių, mazgų, paslaugų, naujų riedmenų, medžiagų ir įrankių dinaminė pirkimų sistema“ (pirkimo Nr. 584711) (DPS) pirkimą. Pirkimo objektas – lokomotyvų ir riedmenų dalys (toliau – ir prekės). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. DPS buvo vykdoma pagal PĮ.
22. Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ 2022 m. kovo 14 d. pateikė paraišką dalyvauti DPS.
23. Trečiasis asmuo 2024 m. kovo 26 d. vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove dėl esminio sutarties pažeidimo esant ieškovės kaltei tuo pagrindu, kad nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 7 d. užfiksuota 30 prekių tiekimo terminų pažeidimo atvejų, 108 kartus kreiptasi į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo, ir 2024 m. balandžio 4 d. įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnis).
24. Atsakovė 2024 m. balandžio 16 d. Sprendimu informavo, kad ieškovė iš DPS pašalinama, t. y., kad paraiška atmetama ir neleidžiama dalyvauti pirkime. Sprendimas priimtas dviem pagrindais: dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
25. Ieškovė 2024 m. balandžio 29 d. pateikė Pretenziją dėl priimto Sprendimo, kurioje nurodė, kad: 1) DPS nebuvo įtvirtinto pašalinimo pagrindo dėl PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatų taikymo; 2) Sprendimas netinkamai motyvuotas; 3) neteisėtai nebuvo taikytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 8 dalies, 10 dalies procedūros; 4) neįvertintos grėsmių nacionaliniam saugumui rizikos individualiame pirkime; 5) tiekėjas pateikė apsivalymo dokumentus; 6) tiekėjas pateikė grėsmių nacionaliniam saugumui nebuvimo įrodymus; 7) pažeisti proporcingumo, teisėtų lūkesčių principai.
26. Atsakovė su ieškovės Pretenzija nesutiko ir 2024 m. gegužės 8 d. raštu atmetė ieškovės Pretenziją kaip nepagrįstą.
27. Vyriausybė 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 ir 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 pripažino AB „Lietuvos geležinkeliai“ ketinamus sudaryti sandorius su UAB „Skinest Baltija“ neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų dėl sandorio šalies – UAB „Skinest Baltija“ – akcijas valdančios įmonių grupės „Skinest Rail“ savininko O. O. didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.
28. Pagal atsakovės Dinaminės pirkimų sistemos Nr. 18948 dokumentų „Bendrųjų nuostatų“ 1.1 papunktį AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlieka tarptautinį pirkimą, taikydama dinaminę pirkimo sistemą ir jos galiojimo laikotarpiu numato įgyti geležinkelio riedmenų atsargines dalis, mazgus, paslaugas, naujus riedmenis, medžiagas ir įrankius, reikalingas užtikrinti savalaikį mažųjų ir didžiųjų planinių remontų bei skubų neplaninių remontų atlikimą pagal AB „LTG Cargo“ suteiktą LTG įgaliojimą pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti taip, kaip nustatyta pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pirkimas vykdomas vadovaujantis PĮ nuostatomis.
29. Dinaminės pirkimų sistemos Nr. 18948 dokumentų 2 dalyje „DPS veikimas“ 2.1 papunktyje nustatyta, kad atliekant šį pirkimą sukuriama DPS. Tiekėjai gali teikti paraiškas per visą DPS galiojimą. Tiekėjai, kurių paraiškos atitiks šiuose dokumentuose nustatytus reikalavimus ir kuriems bus leista dalyvauti DPS, bus kviečiami teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo pagal įgaliotojo poreikį. DPS galiojimo terminas – 2027 m. kovo 14 d. (DPS sąlygų 2.3 papunktis).
30. Pagal DPS sąlygų 4.4.2 papunktį DPS dokumentų paaiškinimas / patikslinimas paskelbiamas CVP IS kartu su kitais pirkimo dokumentais ir išsiunčiamas tiekėjams CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, neatskleidžiant, iš ko buvo gautas prašymas tokį paaiškinimą / patikslinimą pateikti. Jei DPS dokumentai papildomai buvo skelbiami kituose šaltiniuose, paaiškinimai / patikslinimai paskelbiami ir juose.
31. DPS sąlygų 7 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ 7.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis DPS, turi atitikti šių dokumentų 3 priede nurodytus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki tiekėjo paraiškos pateikimo termino pabaigos). Tiekėjas turi atitikti žemiau nurodytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo (Eil. Nr. 1-11) ir kvalifikacijos reikalavimus (likę reikalavimai, jeigu tokie keliami). Tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, o kai paraiška teikiama suėjus nustatytam pirminiam konkrečiam paraiškų pateikimo terminui – iki tiekėjo paraiškos pateikimo dienos; 12 dalies „Paraiškų nagrinėjimas, vertinimas, palyginimas ir atmetimo priežastys“ 12.7 papunktyje nustatyta, kad atsakovė bet kuriuo DPS galiojimo momentu nustačiusi, kad tiekėjo atitiktis reikalavimams tiekėjų kvalifikacijai yra pasikeitusi, sustabdo tiekėjo dalyvavimą DPS bei kreipiasi į jį dėl nustatytos neatitikties pašalinimo. Tiekėjui per 5 (penkių) darbo dienų laikotarpį (šis laikotarpis dėl pagrįstų objektyvių aplinkybių gali būti pratęstas dar 5 (penkioms) darbo dienoms) nepašalinus nustatytos neatitikties, atsakovė pašalina tiekėją iš DPS. Tiekėjui sustabdytu laikotarpiu nėra siunčiamas kvietimas dalyvauti konkrečiame Pirkime, o jei šios aplinkybės išaiškėja vertinant tiekėjo pasiūlymą, pateiktą konkrečiam pirkimui, tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas; 10 dalies „Reikalavimai paraiškų rengimui ir pateikimui“ 10.9 papunktyje nustatyta, kad atsakovė bet kuriuo DPS galiojimo laikotarpiu gali paprašyti tiekėjų, kuriems leista dalyvauti šioje sistemoje, per 5 (penkias) darbo dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos pateikti atnaujintą ar patikslintą Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD) ir kitus Pirkimo dokumentų 3 priede nurodytus dokumentus.
Dėl ieškovės prašymo įtraukti į bylą kompetentingas institucijas
32. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymą įtraukti į bylą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą – išvadas duodančiomis institucijomis. Prašymą grindžia aplinkybe, kad ieškovei, kvestionuojant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2024 m. balandžio 3 d. rašte institucijų, atsakingų už nacionalinį saugumą, pateiktas išvadas, siekiant formuoti vienodą teismų praktiką ir išvengti skirtingų sprendimų panašiose bylose, taip pat siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą, į teisminį procesą turėtų būti įtraukiamos kompetentingos institucijos.
33. CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti (bet neprivalo) teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, jog duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. VPĮ taip pat nenustatyta teismo pareiga gauti specialios valstybės institucijos išvadą viešųjų pirkimų bylose.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ir trečiasis asmuo nenurodė, į kokius bylai aktualius papildomus klausimus galėtų atsakyti nurodytos valstybinės institucijos ar kokias aplinkybes turėtų paaiškinti. Be to, teismui bet kuriuo atveju institucijų išvada nėra privaloma, o yra vertinama visų bylos įrodymų kontekste. Atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės siekia, kad prašomos įtraukti į bylą institucijos, o ne teismas, atliktų byloje šalių išdėstytų argumentų ir jų pateiktų įrodymų teisinį vertinimą, nors prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį įvertinimą bei nuspręsti dėl to, kokiais teisės šaltiniais remtis, yra suteikta tik teismui. Atsižvelgiant į tai, kad tik teismas aiškina ir taiko teisės aktus, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas įtraukti į bylą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą prašyme nurodytais klausimais pateikti vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas, todėl atmetamas.
Dėl ieškovės pašalinimo iš DPS PĮ 58 straipsnio 41 dalies pagrindu
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad DPS I etape perkančioji organizacija klausimą dėl tiekėjo (ne)atitikties PĮ 58 straipsnio 41 dalies (VPĮ 45 straipsnio 21 dalies) reikalavimams turėjo spręsti patikslindama DPS sąlygas, t. y. PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatas atitinkamai įtraukdama į DPS dokumentus, nes tiekėjo pasiūlymas negali būti atmestas, todėl tiekėjas negali būti ir pašalintas iš DPS jos sukūrimo etape pagal iš anksto aiškiai neišviešintus kriterijus. Teismas padarė išvadą, kad DPS PĮ 58 straipsnio 41 dalyje nustatytas pašalinimo pagrindas nebuvo įtvirtintas, todėl atsakovės Sprendimą pašalinti ieškovę iš DPS I etapo šiuo pagrindu panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
36. Atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė, priimdama sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą PĮ 58 straipsnio 41 dalyje nustatytais pagrindais, turėjo vadovautis DPS sąlygų 12.7 papunkčio nuostatomis, reglamentuojančiomis tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams patikrinimo procedūrą, nustačius, kad DPS galiojimo metu tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams yra pasikeitusi. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad aiškinant PĮ 58 straipsnio 41 dalį įstatymų leidėjas neturėjo tikslo, kad perkančioji organizacija galėtų nuspręsti, kada ji gali taikyti PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatas tiesiogiai, o kada jas gali ignoruoti. Pirmosios instancijos teismas nesutapatino tiekėjo kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų su PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatų taikymu, todėl DPS dokumentuose nesant numatytos procedūros, įvertinęs formuojamą teismų praktiką, pagrįstai taikė DPS sąlygų12.7 papunktį.
37. PĮ 58 straipsnio 41 dalyje (aktuali straipsnio redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkantysis subjektas gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiojo subjekto pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių: 1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę; 3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų; 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų; 5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta analogiška PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostata. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatos tiekėjo atžvilgiu gali būti taikomos tik esant konkrečioms aplinkybėms, t. y. mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023.
38. Pagal PĮ 58 straipsnio 42 dalį perkantysis subjektas, tikrindamas paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio 41 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio straipsnio 41 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, jis privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus. Perkantysis subjektas šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.
39. Pagal VPĮ 51 straipsnio 12 dalį, perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus.
40. Įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis bei sąlygas, priėmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą (toliau – NSUSOAĮ), kurio 6 straipsnyje pripažino, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti yra svarbūs energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito, karinės įrangos sektoriai.
41. Siekiant apsaugoti nacionaliniam saugumui svarbius ūkio sektorius, NSUSOAĮ, be kitų priemonių, įtvirtinta sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros sistema, pagal kurią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo Komisijai pranešti apie tam tikrus ketinamus sudaryti sandorius, o Komisija, nusprendusi atlikti sandorio patikrą, atsižvelgusi į tam tikrus kriterijus, priima išvadą, ar atitinkamas sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus. Galutinį sprendimą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė (NSUSOAĮ 12–13 straipsniai). Komisijai atliekant sandorių patikrą, kartu atliekama ir sandorio šalies patikra pagal NSUSOAĮ 11 straipsnyje nustatytus kriterijus. Remiantis NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktais, investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis; jeigu yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams.
42. Kai Vyriausybė pagal NSUSOAĮ yra priėmusi sprendimą, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tai reiškia, jog NSUSOAĮ 12 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti investuotojo sandoriai ar veiksmai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, todėl investuotojas negali tokių sandorių sudaryti ir atlikti veiksmų, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos priežastys, jei jos gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą, nepriims sprendimo, patvirtinančio investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams (NSUSOAĮ 12 straipsnio 18 dalis). Kai Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tai reiškia, jog toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams (NSUSOAĮ 13 straipsnio 9 dalis).
43. PĮ 58 straipsnio 41 dalyje nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai yra tarpusavyje susiję – tuo atveju, jeigu Vyriausybė pagal NSUSOAĮ yra priėmusi sprendimą, jog atitinkami asmenys ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoriai (sandoris) neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tai paprastai reiškia, kad kompetentingos institucijos turi informacijos, jog atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui – tokiu atveju pasiūlymas gali būti atmetamas PĮ 58 straipsnis 41 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.
44. Tais atvejais, kai Vyriausybė pagal NSUSOAĮ yra priėmusi sprendimą, kad investuotojas ar ketinamas sudaryti sandoris, patenkantis į NSUSOAĮ numatytą patikros sistemą, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, perkančioji organizacija neturi apsisprendimo laisvės bei privalo vykdyti atitinkamą Vyriausybės sprendimą ir pašalinti pasiūlymą PĮ 58 straipsnio 41 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais. Visgi, galimi atvejai, kai Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad PĮ 58 straipsnio 41 dalies 1 ir 2 punkte nurodyti subjektai (įskaitant tiekėjus ir juos kontroliuojančius fizinius asmenis) ar su jais ketinami sudaryti (sudaryti) sandoriai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tačiau perkančioji organizacija vykdo pirkimų procedūras dėl kitų sandorių, kurių atžvilgiu Vyriausybė nėra priėmusi sprendimų ir kurie nepatenka į patikros pagal NSUSOAĮ sistemą, sudarymo (pavyzdžiui, vykdomos pirkimų procedūros dėl sandorių, kurie nepatenka į NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalies taikymo sritį). Gali susidaryti ir tokios situacijos, kai kompetentingos institucijos turi informacijos, kad atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau tie subjektai ar su jais sudaromi sandoriai nebuvo tikrinami pagal NSUSOAĮ nustatytą patikros procedūrą ir Vyriausybė sprendimo nėra priėmusi.
45. Skirtingai nei patikros pagal NSUSOAĮ sistemą atveju, perkančiosios organizacijos, spręsdamos dėl pasiūlymų pašalinimo PĮ 58 straipsnio 41 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, turi didesnę veikimo laisvę. Teisėjų kolegija tokią išvadą padaro pirmiausia dėl to, kad pasiūlymų pašalinimas PĮ 58 straipsnio 41 dalyje numatytais pagrindais gali būti taikomas perkančiosios organizacijos pasirinkimu (tuo atveju, kai toks pašalinimo pagrindas nekyla iš NSUSOAĮ taikymo), nes PĮ 58 straipsnio 41 dalyje vartojama formuluotė „perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą“. Tai reiškia, kad kiekvieno konkretaus pirkimo atveju perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar į pirkimo dokumentus įtraukti PĮ 58 straipsnio 41 dalyje numatytus pašalinimo pagrindus ar ne.
46. Tuo atveju, jeigu pirkimo dokumentuose yra numatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, analogiški nurodytiems PĮ 58 straipsnio 41 dalies 4 ir 5 punktuose, ir jeigu egzistuoja mobilizacijos, karo, nepaprastoji padėtis arba Vyriausybė yra priėmusi atskirą sprendimą dėl PĮ 58 straipsnio 41 dalies taikymo, perkančioji organizacija privalo laikytis savo pačios nustatytų pirkimo sąlygų ir negali ignoruoti atitinkamų Vyriausybės sprendimų ar kompetentingų institucijų turimos informacijos, kad PĮ 58 straipsnis 41 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai neatitinka nacionalinio saugumo interesų (nors tokie sprendimai ir būtų priimti kitų sandorių atžvilgiu), bei privalo apsvarstyti šių subjektų pateiktų pasiūlymų atmetimo galimybę.
47. Nors PĮ 58 straipsnis 41 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai siejami ne su savarankiškai pačios perkančiosios organizacijos surinkta informacija, bet su kompetentingų institucijų turima informacija, tačiau įgaliojimai priimti sprendimą dėl pasiūlymų atmetimo suteikti ne Vyriausybei ar kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms, bet perkančiosioms organizacijoms, kurios šioje srityje turi didesnę veikimo laisvę, nei patikros pagal NSUSOAĮ sistemą atveju. Vadinasi, perkančiosios organizacijos, svarstydamos pasiūlymų atmetimo galimybę aptariamais pagrindais, privalo užtikrinti, kad jų priimami sprendimai atitiktų bendruosius teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nustatytus VPĮ ir kituose teisės aktuose.
48. Priimdamos sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo aptariamais pagrindais, perkančiosios organizacijos turėtų siekti, kad sprendimai būtų pagrįsti tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors sprendimų atmesti pasiūlymą faktiniai pagrindai negali būti paremti vien tik savarankiškai pačių perkančiųjų organizacijų surinkta informacija, o jie turėtų būti siejami su kompetentingų institucijų turima informacija, kad atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, arba Vyriausybės sprendimu, priimtu kompetentingų institucijų turimos informacijos pagrindu, perkančioji organizacija, siekdama priimti pagrįstą sprendimą, kilus abejonėms dėl PĮ 58 straipsnio 41 dalies 4 ir 5 punktų taikymo pagrindų, kompetentingų institucijų turimą informaciją turėtų įvertinti, pavyzdžiui, jos aktualumo ir kitais svarbiais aspektais. Siekiant išsiaiškinti sprendimui priimti svarbias faktines aplinkybes, perkančiosioms organizacijoms įstatymu yra suteikta teisė kreiptis į tiekėjus dėl informacijos ar paaiškinimų pateikimo, prašyti kompetentingų institucijų pateikti papildomą informaciją (NSUSOAĮ 19 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
49. Kita vertus, šiuo aspektu turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai dėl pasiūlymų atmetimo priimami pirmiausia remiantis būtent kompetentingų institucijų turima informacija, o pačių perkančiųjų organizacijų galimybės surinkti ir patikrinti informaciją, ar atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, yra ribotos. Perkančiajai organizacijai, kuriai suteikta teisė priimti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, nėra suteikta įgaliojimų savarankiškai atlikti tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, o priimdama aptariamą sprendimą perkančioji organizacija vadovaujasi kompetentingų institucijų turima informacija apie tiekėjo interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. kovo 14 d. pateikė paraišką dalyvauti ginčo DPS, kurią pirkimo vykdytojas turėjo vertinti dėl leidimo dalyvauti pirkime ar atmesti paraišką, esant neatitikčiai pirkimo sąlygų nustatytiems reikalavimams. Perkančioji organizacija, Sprendimo priėmimo metu turėjo duomenis, kad trečiasis asmuo 2024 m. kovo 26 d. vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove dėl esminio sutarties pažeidimo esant ieškovės kaltei tuo pagrindu, kad nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 7 d. užfiksuota 30 prekių tiekimo terminų pažeidimo atvejų, 108 kartus kreiptasi į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo, ir 2024 m. balandžio 4 d. įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnis). Taip pat atsakovė buvo rinkusi ir tyrusi ne tik faktinius duomenis (informaciją), bet aiškinosi ir teisinio reglamentavimo taikymo klausimus, sprendžiant dėl ieškovės atitikties nacionalinio saugumo interesams. Iš atsakovės 2024 m. balandžio 16 d. Sprendimo turinio matyti, kad ieškovė dalyvauti DPS vykdomame pirkime nepriimta (neleista dalyvauti atmetant paraišką) dviem pagrindais: dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatų taikymą su kvalifikacija ir (ar) pašalinimo pagrindais, dėl to nepagrįstai taikė DPS sąlygų 12.7 papunktį, kai prieš pašalinant tiekėją iš DPS turėjo būti kreipiamasi į jį dėl paaiškinimų pateikimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
51. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės paraiškos, pateiktos DPS pagal Pirkimo sąlygas, nustatytas iki naujo teisinio reglamentavimo nacionalinėje teisėje siekiant nacionalinio saugumo tikslo, vertinimas ir atmetimas PĮ 58 straipsnio 41 dalyje įtvirtintais pagrindais galėjo būti tiesiogiai taikomas perkančiosios organizacijos pasirinkimu, nes tai neprieštarauja viešųjų pirkimų principams. Šiuo konkrečiu atveju, perkančioji organizacija Sprendimą atmesti ieškovės paraišką grindė 2018 m. priimtais Vyriausybės nutarimais, kuriuose konstatuota, kad konkrečių sandorių sudarymas su ieškove neatitiktų nacionalinio saugumo interesų dėl ieškovės galutinio naudos gavėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams, įskaitant dėl turėtų (turimų) riziką didinančių ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės nutarimais pripažinta, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuojami su UAB „Skinest Baltija“ sudaryti sandoriai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes ketinamų sudaryti sandorių šalies UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, O. O. atžvilgiu yra inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo. Iš teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) patalpintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kuria buvo sprendžiama dėl Vyriausybės nutarimų teisėtumo, pačios ieškovės į nagrinėjamą civilinę bylą pateikto Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atsiliepimo į skundą paminėtoje administracinėje byloje turinio matyti, kad Vyriausybė ir kitos kompetentingos institucijos UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininko O. O. ryšiais, didinančiais riziką ar keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, laikė verslo ir asmeninius santykius su Rusijos verslo ir politikos atstovais, be kita ko, per jiems priklausančias įmones valdančiais Estijoje registruotą įmonę „Spacecom“, kurios bendraturčiu buvo ir O. O.. Iš Vyriausybės nutarimų turinio matyti, kad planuojami sudaryti sandoriai buvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų ir dėl O. O. atžvilgiu inicijuoto kaltinimo korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu. Nors Vyriausybės nutarimai buvo priimti kaip patikros NSUSOAĮ nustatyta tvarka rezultatas dėl anksčiau planuotų sudaryti sandorių, bet ne dėl planuojamo sudaryti pirkimo sandorio, tačiau perkančioji organizacija, turėdama paminėtus duomenis apie anksčiau priimtus Vyriausybės nutarimus, pagrįstai jų neignoravo ir atsižvelgė į Vyriausybės nutarimų turinį, spręsdama dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.
53. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija negalėjo be papildomos patikros taikyti Vyriausybės nutarimų, spręsdama dėl ieškovės paraiškos atmetimo, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, jog perkančioji organizacija būtent išviešino ieškovei faktą, kokiam tikslui prašymuose prašo pateikti atitinkamus duomenis apie ieškovę. Tai reiškia, kad prieš priimdama sprendimą atmesti ieškovės paraišką perkančioji organizacija pranešė atsakovei, jog bus atliekamas atsakovės duomenų vertinimas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu ir tokį vertinimą – individualų situacijos įvertinimą – atliko. Taigi, atsakovė kreipėsi į ieškovę, siekdama gauti visą reikiamą ir būtiną informaciją dėl Vyriausybės nutarimais nustatytų ryšių (ne)egzistavimo DPS metu. Atsakovė, surinkusi informaciją konstatavo, kad ieškovės galutiniu naudos gavėju nurodytas asmuo yra O. O., dėl kurio neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra nuspręsta Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 ir 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 bei buvo konstatuota, kad minėtų konkrečių sandorių sudarymas su ieškove neatitiktų nacionalinio saugumo interesams dėl tiekėjo galutinio naudos gavėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams, tame tarpe dėl turėtų (turimų) riziką didinančių ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Vyriausybės nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019.
54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, vertindama ieškovės pateiktus duomenis, konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba, Komisija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nepateikė duomenų paneigiančios informacijos, susijusios su ieškovės galutiniu gavėju ar Vyriausybės nutarimais nustatytais ryšiais, didinančiais riziką ar keliančiais grėsmę nacionalinio saugumo interesams, priešingai, atsakovė ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl aktualios informacijos apie ieškovę gavimo. Šiuo konkrečiu atveju, kompetentingų institucijų pateikti atsakymai nesudarė prielaidų atsakovei nuspręsti, kad Vyriausybės nutarimai DPS nebėra aktualūs. Priešingai, institucijos pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimai yra pagrindas atmesti tiekėjos paraišką DPS.
55. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija sprendimą atmesti ieškovės paraišką galėjo priimti tik po kompetentingų institucijų išvadų dėl ieškovės atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikimo. Nagrinėjamu atveju NSUSOAĮ įtvirtinta patikros sistema DPS nebuvo taikoma, atitinkamai, perkančioji organizacija neturėjo pareigos NSUSOAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis, o kompetentingos institucijos neturėjo pareigos to paties straipsnio nustatyta tvarka spręsti (teikti išvadų, priimti nutarimų) dėl pasikeitusių aplinkybių įtakos Pirkimo sandorio atitikčiai nacionalinio saugumo interesams. Taip pat perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į Komisiją dėl naujos patikros procedūros inicijavimo ir Vyriausybės sprendimų priėmimo PĮ 58 straipsnio 41 dalyje nustatytais pagrindais.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad PĮ 58 straipsnio 41 dalyje įtvirtintas tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindas gali būti taikomas, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad Vyriausybės sprendimai būtų priimti kitų sandorių atžvilgiu. Šis teisinis pagrindas neįtvirtina perkančiosios organizacijos teisės kiekvienu atveju, kai jai kyla abejonių dėl pasiūlymo tinkamumo nacionalinio saugumo aspektu, kreiptis į kompetentingas institucijas dėl naujos išvados, ar sandoris (atitinkamai, ar investuotojas) atitinka nacionalinio saugumo interesus, pateikimo. Konkrečią kreipimosi į Komisiją tvarką įtvirtina NSUSOAĮ 13 straipsnis, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo taikomas, nes DPS sandoris nepateko į sandorių patikros pagal NSUSOAĮ sistemą. Iš bylos medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija, siekdama priimti teisėtą ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą, pati veikė aktyviai ir vadovaudamasi kitais taikytinais teisiniais pagrindais siekė iš ieškovės ir kompetentingų institucijų gauti informaciją, reikšmingą vertinant ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindus. Tokią perkančiosios organizacijos teisę įtvirtino bendruosius tiekėjų pasiūlymų vertinimo principus nustatančios PĮ nuostatos (PĮ 64 straipsnis) ir NSUSOAĮ reguliavimas, kurio pagrindu Komisija suinteresuotų subjektų prašymu ar savo iniciatyva gali pateikti informaciją, nuomonę, išvadas, rekomendacijas (NSUSOAĮ 19 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
57. Atskirai pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos pareiga priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nereiškia, kad ji įpareigojama pati savarankiškai įvertinti ir patikrinti informaciją, ar atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Funkcijos įvertinti, ar egzistuoja duomenys, galintys patvirtinti didėjančią riziką ar esančią grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priskirtos ne perkančiajai organizacijai, o kompetentingoms institucijoms, PĮ tokių perkančiosios organizacijos įgalinimų neįtvirtina. Be to, iki Sprendimo priėmimo ieškovė perkančiajai organizacijai nebuvo pateikusi naujų duomenų apie aplinkybes, kurios pasikeitė nuo Vyriausybės nutarimų priėmimo. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, kilus abejonėms dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, susijusių su ieškovės valdymo struktūra, kreipėsi tiek į ieškovę, tiek į kitas kompetentingas institucijas dėl informacijos gavimo ir tokie atsakovės veiksmai laikytini pagrįstais bei pakankami siekiant įvertinti PĮ 58 straipsnio 41 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintų pasiūlymo atmetimo pagrindų taikymą.
58. Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad atsakovė DPS procedūrų metu pati ėmėsi aktyvių veiksmų, savo kompetencijos ribose siekdama išsiaiškinti, ar nuo 2018 m. Vyriausybės nutarimų priėmimo faktinės aplinkybės nepasikeitė, ir sudarė galimybes ieškovei įrodyti, jog 2018 m. egzistavusi informacija, kurios pagrindu buvo priimti sprendimai, prarado aktualumą ir kad ieškovė (jos galutinis naudos gavėjas) negali būti laikoma keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ieškovės DPS procedūrų metu pateikta informacija atsakovei leido manyti, kad nuo 2018 m. ieškovės galutinis naudos gavėjas (O. O.) nepasikeitė, tačiau jis buvo išteisintas dėl kaltinimo padarius korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Ieškovė Pirkimo procedūrų metu kitos informacijos, kad O. O. nepalaiko verslo ir asmeninių santykių su Rusijos verslo ir politikos atstovais, jog jis su Rusijos verslo bei politikos atstovais neturi verslo ryšių, t. y. duomenų, kad pasikeitė 2018 m. konstatuotos faktinės aplinkybės, nepateikė. Už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingos institucijos, į kurias atsakovė kreipėsi, vertindama ieškovės pateiktą informaciją, duomenų, kurie patvirtintų, kad Vyriausybės nutarimais nustatytos rizikos dėl O. O. verslo ar asmeninių ryšių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, DPS procedūrų metu būtų nebeaktualios, nepateikė.
59. Šio sprendimo 58 punkte išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, priimdama Sprendimą atmesti ieškovės paraišką, turėjo pakankamą pagrindą įvertinti, kad Vyriausybės nutarimuose užfiksuota kompetentingų institucijų patvirtinta informacija, jog ieškovės galutinis naudos gavėjas turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, nėra pasikeitusi, atitinkamai, kad kompetentingos institucijos turi patvirtintos informacijos, jog ieškovės ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Įvertinus aktualias faktines aplinkybes, kurias nurodė kompetentingos institucijos, ieškovės galutinio naudos gavėjo O. O. ryšių pobūdį, be kita ko, transporto sektorių, kuriame vykdomas Pirkimas ir kuris pagal NSUSOAĮ 6 straipsnį pripažįstamas svarbiu nacionaliniam saugumui užtikrinti, atsižvelgiant į objektyviai pagrįstą tikslą, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, perkančiosios organizacijos Sprendimas atmesti ieškovės paraišką dalyvauti DPS bei jo priėmimo procedūra laikytini atitinkančiais proporcingumo principo reikalavimus.
60. Pažymėtina, kad šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ginčo situaciją vertinti kitaip, nei pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-468-790/2024 pagal ieškovės UAB ,,Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, t. y. dėl analogiškos situacijos, kai perkančioji organizacija vertino tiekėjo (UAB „Skinest Baltija“) atitiktį nacionalinio saugumo interesams analogiškų aplinkybių pagrindu, ir priėmė sprendimus dėl ieškovės dalyvavimo kituose viešuosiuose pirkimuose.
Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto taikymo
61. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė, nustačiusi, jog DPS galiojimo momentu ieškovės atitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams yra pasikeitusi, pagal DPS sąlygų 12.7 papunktį turėjo sustabdyti ieškovės dalyvavimą DPS ir kreiptis į ieškovę dėl nustatytos neatitikties pašalinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė DPS sąlygų12.7 papunkčio nuostatų nesilaikė: ieškovę pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą iš DPS pašalinusi automatiškai, prieš tai nesikreipdama į ieškovę dėl apsivalymo duomenų pateikimo pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį ir proporcingumo vertinimo pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, taip pažeisdama VPĮ ir pirkimo dokumentuose (šiuo atveju DPS) nustatytą tiekėjo pašalinimo iš DPS (Pirkimo) tvarką priėmė neteisėtą nepagrįstą sprendimą. Atsakovės ir trečiojo asmens akcentuojamos aplinkybės, kad sutartį nutraukė atsakovės dukterinė bendrovė, nepašalina atsakovės pareigos, vadovaujantis proporcingumo principu, įvertinti ir motyvuoti, ar ieškovės pašalinimas iš DPS proporcingas jos elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis), o praėjęs laikas nuo sutarties nutraukimo (sutartis nutraukta 2024 m. kovo 26 d.) negali eliminuoti atsakovės teisės pateikti apsivalymo priemones (dokumentus) ir neleisti pasitaisyti.
62. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, jog ankstesnis sutarties (sudarytos ieškovės ir trečiojo asmens) pažeidimas lėmė pasitikėjimo ieškove praradimą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįvykdė pareigos pateikti apsivalymo dokumentus, nors, šiuo konkrečiu atveju, jai tenka aktyvumo pareiga pateikti tokius duomenis. Taip pat nurodo, kad teismas sprendimo 75 punkte neteisingai aiškino tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimus ir pašalinimo iš procedūrų institutus, todėl sprendimas turi būti panaikintas iš esmės dėl netinkamai aiškintų ir taikytų materialiosios teisės normų.
63. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytas tiekėjo pašalinimo pagrindas iš pirkimo procedūros yra įtvirtintas ir DPS sąlygų 3 priedo 8 punkte, kuriame nurodyta, kad perkančioji pašalina iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs sutarties, sudarytos vadovaujantis VPĮ, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje (toliau – esminis sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
64. VPĮ 46 straipsnio 6 dalyje nustatytas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindas, jeigu tiekėjas: 1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai; 2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši. Tačiau kai yra šiame punkte apibrėžta situacija, perkančioji organizacija negali pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį; 3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
65. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo 2024 m. kovo 26 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su ieškove dėl esminio Sutarties pažeidimo esant ieškovės kaltei tuo pagrindu, kad nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 7 d. užfiksuota 30 prekių tiekimo terminų pažeidimo atvejų, 108 kartus kreiptasi į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo, ir 2024 m. balandžio 4 d. įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnis).
66. Pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, turi atsižvelgti į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui.
67. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, jog atsakovė (perkančioji organizacija), priimdama sprendimą dėl ieškovės (tiekėjos) pašalinimo (paraiškos atmetimo) iš DPS, turėjo įvertinti, ar ieškovės pašalinimas iš DPS bus proporcingas vertinamam tiekėjos elgesiui, bei turėjo išsiaiškinti vertinamo tiekėjos elgesio aplinkybes. Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės, teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė, pašalindama ieškovę iš DPS, įvertino ieškovės elgesį, o būtent, jog trečiasis asmuo nuo 2024 m. kovo 26 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su ieškove dėl esminio Sutarties pažeidimo esant ieškovės kaltei tuo pagrindu, kad nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 7 d. užfiksuota 30 prekių tiekimo terminų pažeidimo atvejų, 108 kartus kreiptasi į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo, ir 2024 m. balandžio 4 d. įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
68. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, suformuotoje aiškinant Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkto nuostatą, kuri atitinka šiai bylai aktualią VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatą, konstatuota, kad Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies c ir g punktai turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės normą, pagal kurią, jeigu teisme pareiškiamas ieškinys dėl sprendimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kurį perkančioji organizacija priėmė dėl didelių trūkumų ją vykdant, perkančioji organizacija, kuri paskelbia naują konkursą, atrankos etape negali vertinti ekonominės veiklos vykdytojo, su kuriuo sudaryta sutartis buvo nutraukta, patikimumo. ESTT pažymėjo, kad iš Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies formuluotės matyti, jog Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino perkančiajai organizacijai – ir tik jai – suteikti įgaliojimus dalyvių atrankos etape įvertinti, ar kandidatas arba dalyvis turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros (ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca Srl prieš Neapolio savivaldybę, Nr. C-41/18, 34 punktas). Taigi ESTT akcentuoja perkančiųjų organizacijų teisę savarankiškai nuspręsti dėl viešojo pirkimo dalyvio patikimumo.
69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog tiekėjas yra Nepatikimų tiekėjų sąraše, neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos atlikti tokio tiekėjo patikimumo vertinimą pagal jo pateiktus duomenis, kuriais jis įrodinėja ėmęsis atitinkamų taisomųjų priemonių. Toks sprendimas visais atvejais turi būti priimtas atlikus aplinkybių, kurios gali būti tiekėjo pašalinimo pagrindas, motyvuotą įvertinimą. ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Delta Antrepriz? de Construc?ii ?i Montaj 93 SA prieš Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere SA, Nr. C-267/18, 29 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija turi pati įvertinti ekonominės veiklos vykdytojo, su kuriuo buvo nutraukta ankstesnė viešojo pirkimo sutartis, elgesį. Šiuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikšmingomis aplinkybėmis, visų pirma sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą, atsakovė turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti, ar šis ekonominės veiklos vykdytojas, jos nuomone, atsakingas už didelius ar nuolatinius trūkumus, padarytus vykdant ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, už kurios (ne)tinkamą vykdymą jis buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl kurių gali nutrūkti pasitikėjimo atitinkamu ūkio subjektu santykiai.
70. Bendrąja prasme vien tai, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė dokumentus, kurie, tiekėjo nuomone, jį reabilituoja, nereiškia, jog perkančioji organizacija negali tiekėjo pašalinti, jeigu pripažįsta, kad tiekėjo pateikti dokumentai nėra pakankami laikyti jį patikimu ir nešalinti iš pirkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, elgesys atitiko VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje perkančiajai organizacijai nustatytų sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros priėmimo reikalavimus, be to, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl skundžiamas sprendimas pašalinti ieškovę iš DPS laikomas teisėtu. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, prieš priimdama Sprendimą, turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti „apsivalymo“ dokumentus. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo 2024 m. kovo 26 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, ieškovė iš DPS buvo pašalinta 2024 m. balandžio 16 d., ieškovė apsivalymo duomenis atsakovei pateikė 2024 m. balandžio 26 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, perkančioji organizacija, atsisakydama taikyti ieškovės atžvilgiu „apsivalymo“ doktriną ir priimdama Sprendimą dėl jos pašalinimo iš DPS, Sprendimą motyvavo. Ginčijamo atsakovės Sprendimo, taip pat atsakymo į ieškovės pretenziją turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė atliko trečiojo asmens nustatyto viešojo pirkimo sutarties netinkamo vykdymo aplinkybių ir ieškovės pateiktų reabilitacijos dokumentų vertinimą. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės paraišką VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintu tiekėjo pašalinimo pagrindu.
71. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
72. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į PĮ 58 straipsnio 41 dalies nuostatų taikymo skirtumus nuo NSUSOAĮ tvarka vykdomos procedūros, taip pat neteisingai aiškindamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytą privalomąjį tiekėjo pašalinimo pagrindą, nepagrįstai nusprendė Sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kad ieškovė DPS procedūros metu iš esmės elgėsi pasyviai, naujos informacijos, susijusios su PĮ 58 straipsnio 41 dalyje ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintais pasiūlymo atmetimo kriterijais, perkančiajai organizacijai nebuvo pateikusi. Teisėjų kolegija nenustatė perkančiosios organizacijos veiksmų DPS procedūros metu, kurie būtų sudarę kliūtis ieškovei įrodinėti ginčui reikšmingas aplinkybes. Atsakovė, priimdama Sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą DPS, atliko individualų situacijos vertinimą ir užtikrino proporcingumo, skaidrumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
73. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Gintaras Pečiulis
Žilvinas Terebeiza