Baudžiamoji byla Nr. 2K-183/2014 nuasmeninta

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00234-2012-8

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija

                                                                              1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Sirvydžio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio.

              Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu L. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (už V. B. automobilio vagystę) vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – (už R. J. automobilio vagystę) – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant L. T. per du mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; iki 2015 m. birželio 28 d. atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš L. T. ir D. A. solidariai priteista 12 200 Lt V. B. ir 1150 Lt R. J. turtinei žalai atlyginti.

              Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria L. T. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2015 m. birželio 28 d. atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir L. T. pasiųstas atlikti jam paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

              Teisėjų kolegija

nustatė:

L. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. A. padarė šias vagystes:

nuo 2012 m. vasario 22 d. 22.30 val. iki 2012 m. vasario 23 d. 7.30 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio užvedimo spynelę, pavogė V. B. 1999 m. laidos mėlynos spalvos 12 000 Lt vertės automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius įvairius 1350 Lt vertės daiktus, taip V. B. padarė 13 350 Lt turtinės žalos;

nuo 2012 m. kovo 25 d. 22.00 val. iki 2012 m. kovo 26 d. 11.00 val. namo kieme, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio užvedimo spynelę, pavogė R. J. 2000 m. laidos pilkos spalvos 10 000 Lt vertės automobilį „Audi A4 Avant“ (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius įvairius 235 Lt vertės daiktus, taip R. J. padarė 10 235 Lt turtinės žalos.

Kasaciniu skundu nuteistojo L. T. gynėjas advokatas V. Merkšaitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas – nepagrįstai teigė, kad bausmės tikslai L. T. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas L. T. padarė būdamas jaunas (19 metų amžiaus), prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo, pasiryžo atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, nepadarė naujų nusikalstamų veikų (apie pradėtus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra), augina 2013 m. kovo 17 d. gimusią dukterį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent paskirti įpareigojimai leis pasiekti bausmės tikslus bei objektyviai išreikšti moralines nuteistojo L. T. vertybes. Apeliacinės instancijos teismo motyvai (L. T. baustas administracine tvarka, neišnykęs jo teistumas, neatlyginta nusikaltimais padaryta žala, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu) negali būti laikomi, pasak kasatoriaus, pagrįstais ir teisingais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog L. T. yra jauno amžiaus, nelaikytina išimtine, nes ji jau buvo įvertinta, atidedant bausmės vykdymą pagal BK 92 straipsnį, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis vėl padarė panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, nedraudžiama teismui taikyti BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą.

Kasaciniame skunde, remiantis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-404/2007, 2K-441/2008, 2K-494/2008, 2K-160/2009, 2K-312/2009, teigiama, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnio nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigia jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, neįvertino šių aplinkybių ir taip nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes suteikė išskirtinę reikšmę L. T. teistumui bei ankstesniu nuosprendžiu taikytam bausmės vykdymo atidėjimui, nevertino bausmės efektyvumo. L. T. veikos nesukėlė sunkių padarinių, byloje nėra duomenų, kad darydamas nusikalstamas veikas L. T. elgėsi įžūliai ar ciniškai, jo, kaip bendrininko, vaidmuo buvo antraeilis. L. T. tik D. A. prašymu pervarė vogtas transporto priemones, kaltu prisipažino visiškai, neneigė savo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimus, už kuriuos L. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė beveik prieš dvejus metus, naujų veikų nėra padaręs, kritiškai ėmė vertinti savo elgesį. Apeliacinės instancijos teismas, be to, nevertino pirmosios instancijos teismo paskirtų įpareigojimų; nevertintas L. T. pozityvus požiūris į nuosprendį, tai, jog pirmosios instancijos teismo paskirtus įpareigojimus jis iš dalies įvykdė: užsiregistravo darbo biržoje, nepažeidė įpareigojimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, žalą, padarytą nukentėjusiesiems, jis įpareigotas atlyginti iki 2015 m. birželio 28 d. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kaip realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas paveiks teigiamus L. T. socialinius ryšius, taip pat į tai, kad teismo posėdyje L. T. paaiškino, jog visų paskirtų pirmosios instancijos teismo įpareigojimų negali įgyvendinti visa apimtimi, nes iš jo paimtas asmens dokumentas (pasas), be jo negali įsidarbinti, registruoti savo 2013 m. kovo 17 d. gimusios dukters.

Atsiliepimu į nuteistojo L. T. gynėjo advokato V. Merkšaičio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad L. T. yra nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe su D. A. tyčiniais veiksmais, siekdami savanaudiškų tikslų. L. T. šiuo nuosprendžiu nuteistas jau penktą kartą, visais atvejais buvo teisiamas už vienarūšius nusikaltimus – svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, nusikalsta sistemingai, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, padarytos žalos neatlygino, baustas ir administracine tvarka. Prokurorė taip pat nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu L. T. nuteistas už veikas, kurias padarė po V. B. ir R. J. turto vagysčių – 2012 m. gegužės 10 d. jis slapta pagrobė R. E. svetimo turto už 1040 Lt ir buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu L. T. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas (nuo 2013 m. birželio 11 d. neatvyko registruotis policijoje), o 2013 m. rudenį dėl įtarimų padarius kelis naujus nusikaltimus buvo suimtas užsienio valstybėje – Švedijoje. Pasak prokurorės, nurodytos aplinkybės paneigia kasatoriaus argumentus, kad bylos procesas turėjo L. T. teigiamos įtakos, kad jis padarė išvadas ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, ateityje nebenusikalsti ir laikytis įstatymų reikalavimų. Tai rodo padidintą L. T. asmenybės pavojingumą, jo neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, todėl teismui nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad atidėjus bausmės vykdymą jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistajam L. T. atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. L. T. šioje byloje nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, galutinę subendrintą bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu paskiriant trejų metų laisvės atėmimą. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygų grupės, kurių visumos vertinimas leidžia teismui priimti sprendimą atidėti bausmės vykdymą. Akivaizdu, kad formalias baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas L. T. neabejotinai atitinka. Tačiau tam, kad būtų taikomas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas, turi būti nuspręsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. T. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2011 m. spalio 28 d. padaryta veika) nuteistas bauda, Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2011 m. sausį–vasarį padaryta veika) nuteistas viešaisiais darbais, Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2011 m. spalio 18 d. padaryta veika) nuteistas dvejų metų laisvės atėmimu ir bausmės vykdymas atidėtas, vadovaujantis BK 92 straipsniu. Šioje byloje Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu L. T. nuteistas laisvės atėmimo bausme už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, padarytas 2012 m. vasario ir kovo mėnesiais, t. y. jos buvo padarytos iki 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje, atidėdamas L. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus būdamas jauno amžiaus, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, pasiryžo atlyginti priteistą turtinę žalą, nėra duomenų apie tai, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, augina 2013 m. kovo 17 d. gimusią dukterį.

Pagrįsdamas išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą teismas gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas dėl bausmės vykdymo jam atidėjimo. Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam L. T., atsižvelgė į tai, kad jis ne kartą teistas, teistumas jam neišnykęs, nusikaltimai padaryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo daromos nusikalstamos veikos yra analogiškos, jokių priemonių tam, kad būtų bent iš dalies atlyginta žala nukentėjusiesiems, jis nesiėmė. Ta aplinkybė, kad L. T. yra jauno amžiaus, nėra išimtinė, į ją, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, jau buvo atsižvelgta, tačiau tai nepasiteisino.

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir argumentuodamas savo sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam L. T., padarė neteisingas išvadas, nes jų argumentavimas prieštarauja nustatytiems faktams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, L. T. buvo atidėtas 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, tad apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad L. T. du apysunkius nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu yra neteisingas, nes šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus L. T. padarė prieš priimant minėtą nuosprendį – 2012 m. vasario ir kovo mėnesiais. Minėtas neteisingas teiginys suponavo ir nepagristą apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog L. T. bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė tinkamo poveikio. Pagrįstai kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino L. T. teistumų skaičių; išties 2011 m. sausį, vasarį ir spalį jis padarė tris nusikaltimus nuosavybei, tačiau už juos buvo nuteistas skirtingais apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Taigi daryti kategorišką išvadą apie susiformavusias L. T. antivisuomenines nuostatas nėra pagrindo. Atsižvelgiant į jo jauną amžių, į tai, kad jis augina mažametę dukterį, visi penki padaryti nusikaltimai nuosavybei, už kuriuos jis yra nuteistas, padaryti šiek tiek daugiau nei vienerių metų laikotarpiu, L. T. nebuvo iniciatorius nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas šioje byloje, jo, kaip bendrininko, vaidmuo buvo antraeilis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs BK 75 straipsnio nuostatas teisiamajam L. T., įvertino tiek jo asmenybę, tiek nusikaltimų pobūdį, ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. T. naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.

              Nuosprendžio dalį dėl L. T. panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį be pakeitimų.

              Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Vytautas Sirvydis

                                                                                    Armanas Abramavičius

                                                                                   Vytautas Masiokas