Baudžiamoji byla Nr. 1-242-914/2012
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00245-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,
sekretoriaujant Ingai Šimaitienei,
dalyvaujant prokurorėms Aldonai Jaugėlienei, Dainai Songailienei,
nukentėjusiajai J. R.,
kaltinamajam A. G.,
gynėjams advokatams Vidai Povilaitienei, Edmundui Jankaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstane, gyv. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
kaltinamasis A. G. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2012-04-12 apie 14 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kilus tarpusavio konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smūgiavo kumščiu ne mažiau 2 kartus savo sugyventinei J. R. į galvą: ne mažiau 1 kartą į kairįjį skruostą ir ne mažiau 1 kartą į pakaušį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. G. neprisipažino dėl jam inkriminuojamos veikos ir parodė, kad tą dieną buvo labai girtas ir nieko neprisimena. Grįžus iš policijos sūnus pasakė, kad jis nemušė nukentėjusiosios. Jis patvirtino buvusį incidentą su sugyventine, nes jis pasakė nukentėjusiajai, kad kartu nebegyvens. Kadangi jam pasidarė bloga, todėl nuėjo miegoti. Teigia, kad nukentėjusioji nuėjo pas kaimynę, išsikvietė brolienę, kuri ją nuvežę į Tytuvėnus. Nukentėjusiosios nemušė, smūgių jai nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu pasirašė ant įtariamojo apklausos protokolo neskaitydamas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. prisipažino ir parodė, kad 2012 m. balandžio 12 d., dienos metu jis su sugyventine J. R. gėrė alkoholį, tą dieną buvo labai girtas, todėl negali nurodyti priežasčių, dėl kurių kilo tarp jų konfliktas. Labai gailisi, kad sudavė smūgius savo sugyventinei (20 b. l.).
Nukentėjusioji J. R. parodė, kad A. G. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena 15 metų, augina du nepilnamečius vaikus – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini). 2012-04-12 į namus grįžo labai girtas kaltinamasis, pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis labai supyko, bandė atsistoti iš už stalo, bet dėl girtumo jam nepavyko. Priėjus jai prie stalo, jis delnu nestipriai trenkė per kairį skruostą. Vėliau kaltinamasis atsistojo ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į pakaušį. Smūgis buvo stiprus, nes po suduoto smūgio ji nugriuvo ant grindų. Po to ji atstojo ir nubėgo pas tame pačiame name gyvenančią kaimynę L. M.. Vėliau paskambino brolio sutuoktinei R. R. ir paprašė nuvežti ją į Tytuvėnus pas dėdę. Apie 16 val. atvažiavo R. R., kuri ją išvežė į Tytuvėnus. Konflikto metu ji su kaltinamuoju virtuvėje buvo dviese, vaikai buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jokių sužalojimų jai nebuvo padaryta (7-8, 11 b. l.).
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji iš esmės patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių. Pirmasis smūgis jai į veidą nebuvo stiprus, o po kito smūgio ji trenkėsi į durų staktą ir nugriuvo ant žemės. Konflikto daugiau niekas nematė.
Liudytoja L. M. patvirtino tas aplinkybes, kad po konflikto jos kaimynė J. R. atbėgo pas ją labai išsigandusi, drebanti ir prašė užrakinti duris, nes ją muša sugyventinis. Pas ją taip pat buvo atėjęs nukentėjusiosios sugyventinis, tačiau jo neįleido. Būnant pas ją nukentėjusioji skambino brolienei, kuri ją vėliau išsivežė.
Liudytoja R. R. patvirtino tas aplinkybes, kad jai nukentėjusioji paskambino ir paprašė nuvežti į Tytuvėnus, nes namuose jai nėra vietos. Nukentėjusioji jai papasakojo, kad namuose buvo barnis, sugyventinis ją stūmė, dėl ko ji susitrenkė galvą. Patvirtino, kad sugyventinis ją muša ne pirmą kartą, o praėjusią savaitę sumušė ir sūnų.
Liudytojas E. R. patvirtino tas aplinkybes, kad tą dieną buvo konfliktas tarp jo mamos ir tėčio, kuris negražiai kalbėjo apie ją. Jis nuėjo į savo kambarį ir žaidė su kompiuteriu. Išgirdęs garsus suprato, kad kažkas trenkėsi. Nuėjęs į kambarį pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė, kad mama guli ant žemės, o tėtis stovėjo šalia. Po to mama išėjo pas kaimynę, tėtis išėjo iš paskos. Kadangi durys buvo praviros, girdėjo, kaip tėvai kalbėjosi, tačiau mama sakė, kad negrįš. Tai buvo ne pirmas kartas, kada tėvai barasi, tačiau pasibara ir eina miegoti. Šį kartą buvo kitaip. Yra sudavęs smūgius mamai ir anksčiau.
Liudytoja D. S. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, taip pat atliko įtariamojo A. G. apklausą. Apklausos protokole užrašė tai, ką jai sakė apklausiamas asmuo, todėl surašytas protokolas buvo duotas jam perskaityti ir pasirašyti. Jokių papildymų ar pastabų jis nenorėjo pateikti.
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamasis ir pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jo kaltę patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji parodė, kad jai buvo suduoti du smūgiai, kurių vienas buvo nestiprus, o kitas stiprus, nuo kurio ji pargriuvo dar susižeisdama galvą į durų staktą. Liudytojas E. R. patvirtino aplinkybę, kad barnis buvo. Betarpiškai jis nematė, kaip kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai, tačiau išgirdęs garsus, panašius į griuvimą, jis atėjo pažiūrėti ir kambaryje pamatė nugriuvusią nukentėjusiąją. Kad nukentėjusioji buvo sumušta, patvirtino ir kitos liudytojos L. M. ir R. R., tačiau šią aplinkybę jos sužinojo iš pačios nukentėjusiosios iš karto po įvykio. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu laikytini iš esmės nuosekliais ir neprieštaringais tarpusavyje. Tokius parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (liudytojų parodymai). Priešingai nei nukentėjusiosios, kaltinamojo pozicija viso proceso metu buvo nenuosekli. Pirminėse apklausose jis neneigė mušęs nukentėjusiąją, bet dėl girtumo tvirtino, kad visų aplinkybių neprisimena. Keisdamas savo gynybos taktiką, jis negalėjo nurodyti aplinkybių, kurios paneigtų byloje nustatytas faktines aplinkybes. Jo gynybinė pozicija buvo ta, kad jis pats neatsimena, tačiau jo sūnus jam paneigė, jog jis sumušė nukentėjusiąją. Pats sumušimo neprisimena dėl girtumo. Tačiau, kaip minėta, tokios kaltinamojo gynybinės versijos sūnus E. R. nepatvirtino. Daugiau įrodymų, kurie pavirtintų tokią versiją, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo tikėti ir ta aplinkybe, kad kaltinamasis pasirašė įtariamojo apklausos protokolą neskaitęs. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad protokole padaryti jo paties įrašai neatitinka tikrovės. Liudytoja D. S. paneigė, tokią galimybę. Be to, teismas neturi pagrindo manyti, kad apklausos metu kaltinamasis galėjo nesuprasti tokio tyrimo reikšmės. Todėl kaltinamojo nurodytos versijos atmestinos. Esant tokioms aplinkybėms teismas tiki nukentėjusiosios parodymais. Jie detaliai sutampa su byloje nustatytomis faktinėms aplinkybėms, todėl jomis teismas neabejoja. Aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo ar galėjo būti neblaivi, veikos kvalifikacijai teisinės reikšmės neturi.
Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis veikos padarymo metu buvo stipriai girtas. Ginčo dėl to byloje nėra. Smūgiai buvo suduoti barnio metu, todėl kaltinamasis suprato, kad suduodamas smūgius jis elgiasi pavojingai, gali sukelti fizinį skausmą ir taip norėjo elgtis. Kadangi kaltinamasis tyčiniais veiksmais sudavė nukentėjusiajai, dėl ko ji nugriuvo, teismas daro išvadą, kad jis veikė nekonkretizuota tyčia, nes pasekmių nedetalizavo, todėl atsako pagal kilusias pasekmes. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (33 b. l.), laikomas neteistu, tačiau teisiamas ne pirmą kartą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (62-63 b. l.), baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (ATPK 178 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 2 dalis, 174 straipsnis) (35-44 b. l.). Kaltinamojo veika padaryta artimoje aplinkoje prieš šeimos narį. Už analogiškos veikos padarymą teisiamas ne pirmą kartą. Tai rodo didesnį kaltininko pavojingumą tiek visuomenėje, tiek artimoje aplinkoje. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistasis nedaro jokių teigiamų išvadų dėl ankstesnių jam taikytų poveikio priemonių, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nedaro jam jokios teigiamos įtakos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laiko, kad alternatyvios sankcijoje numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepadės pasiekti bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamiausia parinktina bausmė kaltinamajam laikytina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas.
Paskirtos kardomosios priemonės kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Į bausmės laiką A. G. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13 (viena para) (BK 66 straipsnis) (14, 23 b. l.).
Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 parų arešto bausme.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo patalpinimo į areštinę dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13 (vieną parą).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Steponaitis