Civilinė byla Nr. 2A-2536-436/2012
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00350-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 45.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kauno vandenys“ atstovo advokato Mindaugo Badaro apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-848-358/2012 pagal ieškovės UAB ,,Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei B. S., trečiajam asmeniui M. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Kauno vandenys“ prašė priteisti iš atsakovės B. S. 1545,16 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 71,00 Lt žyminį mokestį, 423,50 Lt už teisines paslaugas, 5 % palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad UAB ,,Kauno vandenys teikė paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei, o 2004-11-23 atsakovė pardavė minėtą butą M. S.. Remiantis 2004-11-23 Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punktu Pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo apmokėti visas parduoto turto eksploatacijos išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant už elektros, šilumos energiją, vandenį, dujas ir kt. Darytina išvada, kad atsakovė įsipareigodama atlyginti visas parduodamo buto eksploatacines išlaidas, įsipareigojo atsiskaityti ir už ieškovo UAB ,,Kauno vandenys“ suteiktas paslaugas. Už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio mėn. iki 2004 m. lapkričio mėn. už paslaugas susidarė 1545,16 Lt įsiskolinimas. Atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio mėnesio iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio, kai tuo tarpu butas nuosavybės teise atsakovės B. S. vardu buvo registruotas 2004-08-13. Visi įsiskolinimai susidarė anksčiau, nei atsakovė įsigijo butą, todėl ji nėra atsakinga ir jai nėra prievolės šiuos įsiskolinimus dengti.
Trečiasis asmuo M. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad įsiskolinimas už vandenį susidarė esant ankstesniems buto savininkams, kadangi jai pareiga mokėti atsirado tik nuo buto įsigijimo momento, t.y. nuo 2004-11-23. Šią prievolė trečiasis asmuo vykdo.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė bei iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad priskaitymų apmokėjimo žiniaraštyje nurodyta, jog skola butui, esančiam (duomenys neskelbtini), susidariusi nuo 1999 m. gruodžio mėn. iki 2004 m. liepos mėn. ir ji sudaro 1492,47 Lt (b. l. 15-16). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei B. S. butas priklausė nuo 2004-08-02 iki 2004-11-23 (b. l. 18-21), o nuo 2004-11-23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu M. S.. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nepaaiškino, kokiu būdu ir pagrindu skaičiuojama atsakovei skola, kuri butui jų paskaičiavimais susidarė nuo 1999.04 iki 2004.07 mėnesio, tuo labiau, trečiasis asmuo M. S. pateikė Atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartį, sudarytą su ieškove UAB ,,Kauno vandenys“ 2004-12-02, iš kurios matyti, kad įsiskolinimo už vandenį 2004 m. gruodžio 1 d. nėra.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Kauno vandenys“ atstovas advokatas Mindaugas Badaras prašo apeliacinį skundą patenkinti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl 2004-11-23 Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punkto, kuriame nurodyta, jog pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo apmokėti visas parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijos išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant už elektros, šilumos energiją, vandenį, dujas ir kt., todėl turėjo prievolę atlyginti ieškovui 1545,16 Lt už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė B. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia vienintele aplinkybe, jog teismas nevertino buto pirkimo pardavimo sutarties 3.5. punkto. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pagal savo žiniaraščius pateikė duomenis, jog įsiskolinimas butui susidarė nuo 1999 m. gruodžio iki 2004 m. rugpjūčio, t.y. kai butas atsakovei nuosavybės teise nepriklausė. Aplinkybes, kad atsakovė buvo atsiskaičiusi su ieškove patvirtina trečiojo asmens pateikta teismui sutarties su ieškove dėl paslaugų teikimo, kurioje nurodyta, jog įsiskolinimo 2004 m. gruodžio 1 d,. nėra.
Atsakovė, vadovaudamasi CPK 95 straipsnio nuostatomis, už aiškiai nepagrįstą ieškinio pareiškimą teismui ir už apeliacinio skundo pateikimą, už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, prašo skirti 20.000,00 Lt baudą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). LR Civilinio proceso kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos įmonė įsipareigoja pateikti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
Ginčo, kad gyvenamojo namo, esančio Pramonės pr. 42, Kaune, 19 butui buvo tiekiamas vanduo, nėra. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar ieškovė su atsakove buvo sudariusi vandens tiekimo sutartį. Nors byloje tokios sutarties nėra, tačiau ieškovės prievolė tiekti vandenį namo gyventojų buitinėms reikmėms kyla pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi laikytina, kad atsakovė įgijo ir pareigas atsiskaityti už šilumos energiją pagal teisės aktais reglamentuojamas patalpų savininko pareigas eksploatuojant patalpas, todėl būdama buto (duomenys neskelbtini), savininke, turėjo prievolę sumokėti už patiektą vandenį (CPK 6.384 str. 1 d., 6.393 str. 1 d.).
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke buvo tik nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iki 2004 m. lapkričio 26 d. (b.l. 18), tačiau ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia priskaitymų apmokėjimų žiniaraščiais, iš kurių matosi, kad įsiskolinimas ieškovei už patiektą vandenį yra susidaręs laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio iki 2004 m. lapkričio (b.l. 15-17), t.y. įsiskolinimas už vandenį yra susidaręs gerokai anksčiau, nei atsakovė tapo ginčo buto savininke. Duomenų, kad atsakovė ginčo bute būtų gyvenusi nuo 1999 metų ir dėl to jai būtų atsiradusi prievolė mokėti už faktiškai sunaudotą vandenį, byloje taip pat nėra. Priešingai, atsakovės gyvenamoji vieta nuo 1982 m. sausio 5 d. deklaruota Garliavoje (b.l. 22), todėl darytina išvada, kad atsakovė faktiškai pastoviai gyvenusi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), atsakovė realiai sunaudoti vandenį jai nuosavybės teise nepriklausiusiame bute nuo 1999 metų neturėjo galimybės. Kaip matyti iš to paties registro centrinio duomenų banko išrašo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau nurodytu laikotarpiu priklausė kitiems asmenims, kurie šioje byloje nėra dalyvaujantys asmenys. Ieškovė nepateikė jokių sąskaitų, pagrindžiančių įsiskolinimo atsiradimą laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio iki 2004 m. lapkričio, nepateikė jokių vandens tiekimo sutarčių su vartotojais, teismas neturi duomenų, ar atsakovė, įsigydama butą (duomenys neskelbtini), perėmė jį su įsiskolinimu už vandenį prieš tai buvusių buto savininkų, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų įsipareigojusi padengti skolą už vandenį, kuri atsirado iki jai tampant buto savininke. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kuo remiantis atsakovė turi padengti įsiskolinimą, susidariusį nuo 1999 metų. Pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu atsakovė turi padengti įsiskolinimą, atsiradusį laikotarpiu nuo 1999 metų gruodžio iki 2004 m. rugpjūčio.
Apelianto argumentai, kad teismas nepasisakė dėl 2004-11-23 Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punkto, kuriame nurodyta, jog pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo apmokėti visas parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijos išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant už elektros, šilumos energiją, vandenį, dujas ir kt., atmestini kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 23 d. Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu atsakovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui M. S. (b.l. 23-30). Šios sutarties 3.5 punkte nurodyta, jog pardavėjas įsipareigojo apmokėti visas parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijos išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant už elektros, šilumos energiją, vandenį, dujas ir kt. Atsakovė teigia, kad sąskaitas už buto eksploatavimo išlaidas, būdama buto savininke ir parduodama butą, buvo apmokėjusi. Aplinkybę, kad įsiskolinimo už vandenį parduodant butą 2004 m. lapkričio 23 d. nebuvo, patvirtina trečiojo asmens į bylą pateikta 2004 m. gruodžio 2 d. atsiskaitymo už butui teikiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir apelianto. Šios sutarties 13 punkte nurodyta, kad skolos 2004 m. gruodžio 1 d. už patiektą ir nukanalizuotą į valymo įrenginius vandenį nėra (b.l. 63).
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
- Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Teismas gali paskirti baudą byloje dalyvaujančiam asmeniui, jei yra nustatyta, kad šis nesąžiningai pareiškė ieškinį ir apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis). Atsakovės atstovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo išnagrinėti, ar apelianto veiksmuose teikiant apeliacinį skundą nėra piktnaudžiavimo teise požymių, o juos nustačius skirti apeliantui 20.000,00 Lt baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.
Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Teismas sutinka, kad bet koks pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymas nesudaro pagrindo traktuoti atitinkamą veiklą kaip teisei priešingą, tačiau nagrinėjamu atveju apelianto veiksmai gali būti suvokiami kaip specifinis procesinis teisės pažeidimas, nes procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu.
Teismas, atsižvelgdama į tai, kad ieškinys pareikštas atsakovei dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį, kai atsakovė dar net nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Taip pat apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuo remiantis prašo priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą, be to, ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama iš esmės, nedalyvavo, nepateikė paaiškinimų, todėl teismas konstatuoja, kad apeliantas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo pažeistas teises ginti teisme, šiuo atveju apeliantės manymu jos teisės yra pažeistos, kadangi yra įsiskolinimas už vandens tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies. Apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 500,00 Lt bauda (CPK 95 str.).
- Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 93-95), todėl ši suma priteistina iš apelianto atsakovės naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno vandenys“ (j.a.k. 132751369, adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei UAB „Kauno vandenys“ (j.a.k. 132751369, adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas) 500,00 Lt (penkių šimtų litų 00 ct) baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.
Teisėjas Arūnas Rudzinskas