Administracinė byla Nr. A-398-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00218-2015-2

                                          Procesinio sprendimo kategorija 57.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens T. M. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-398-552/2017 pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. P., J. P., V. P. (V. P.), M. R., I. A., R. T., Č. D., A. G., R. G., K. G., A. K. B., uždarajai akcinei bendrovei „ArtVilla“, T. M., A. M. ir J. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja R. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-3218; panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 49SFN (14.49.104.)-1211; įpareigoti Tarnybą iš valstybinės žemės sklypo, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), suformuoti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams įrengti skirtą žemės sklypą ir taip užtikrinti galimybę eksploatuoti 0,3121 ha žemės sklypą arba įpareigoti Tarnybą valstybinės žemės sklype, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutą viešpataujančiam daiktui ir taip užtikrinti galimybę patekti į žemės sklypą, arba įpareigoti išduoti leidimą pirkti valstybinę žemę, būtiną privažiuojamajam keliui suformuoti, įpareigojant pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį parinkti teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus; numatyti 2 mėnesių terminą veiksmų atlikimui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į skundą prašė skundą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo Tarnybą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 2 d. prašymą pirkti žemės sklypą. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė.

Pareiškėja R. P. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jos reikalavimą tenkinti: panaikinti Tarnybos 2014 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-3218 bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1211 ir įpareigoti Tarnybą iš valstybinės žemės sklypo, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti projekto rengimo reikalavimus taip, kad būtų suformuotas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams įrengti skirtas žemės sklypas ir taip užtikrinta galimybė eksploatuoti (patekti į) 0,3121 ha žemės sklypą (Žemės įstatymo 40 str. 2 d., Taisyklių 2.2, 2.3, 2.6, 2.7 p.) arba įpareigoti Tarnybą valstybinės žemės sklype, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti servitutą viešpataujančiam daiktui (Žemės reformos įstatymo 19 str.) ir taip užtikrinti galimybę patekti į žemės sklypą, arba įpareigoti išduoti leidimą pirkti valstybinę žemę, būtiną privažiuojamajam keliui suformuoti, įpareigojant pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 4 dalį parinkti teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus; numatyti 2 mėnesių terminą veiksmų atlikimui. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Tarnyba įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti 2015 m. vasario 2 d. prašymą pirkti žemės sklypą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą prašė skirti T. M. baudą už melagingos informacijos pateikimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Pareiškėja R. P. atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, trečiojo suinteresuoto asmens T. M. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria Tarnyba įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 2 d. prašymą pirkti žemės sklypą, pakeitė šį pareiškėjos reikalavimą atmetant kaip nepagrįstą. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens T. M. prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą. T. M. prašo priteisti valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal šios tarnybos pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, sudarančias 194,93 Eur.

Pareiškėja R. P. atsiliepimu į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti arba jas sumažinti iki 10 Eur, taip pat prašo patikslinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nutarta pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjos manymu, abiejų apeliantų apeliacijos objektas sutapo, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo nenaudingas atsakovui, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje valstybės naudai, atstovaujant T. M., negali būti priteisiamos iš pareiškėjos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnis nustato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą; jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (1.7.)S-4129-4759-15 T. M. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-6266-331/2015 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme. T. M. atstovauti paskirta advokatė N. Ž.. Iš 2017 m. sausio 17 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16)NTP-7-674 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 167,91 Eur advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 27,02 Eur, todėl iš viso valstybės naudai priteistina suma yra 194,93 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkino. Nors pareiškėja atsiliepime į prašymą tvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties rezoliucinė dalis, kuria nutarta pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, yra keistina, abiejų apeliantų apeliacijos objektas sutapo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nebuvo tenkintas nei vienas pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas. Kaip minėta, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas buvo tenkintas, t. y. šio asmens apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Tarnyba įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti 2015 m. vasario 2 d. prašymą pirkti žemės sklypą, buvo visiškai patenkintas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria Tarnyba įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 2 d. prašymą pirkti žemės sklypą, šį pareiškėjos R. P. reikalavimą atmetant kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies tik dėl to, jog įpareigojo Tarnybą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 2 d. prašymą pirkti žemės sklypą (kaip minėta, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo panaikintas pareiškėjos skundą atmetant). Kitoje dalyje pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas atmetė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo nenaudingas atsakovui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas apeliacinio skundo šioje administracinėje byloje neteikė.

  Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, naudodamasis antrine teisine pagalba, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. sausio 18 d. apeliacinį skundą (t. III, b. l. 36-38) ir 2016 m. sausio 18 d. atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 61-64). Šie procesiniai dokumentai buvo parengti galiojant 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) redakcijai.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.9 punkte nustatyta, kad už apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtintas rekomenduojamas 1,3 koeficientas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 735,10 Eur, todėl maksimali galima priteisti pagal Rekomendacijas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą išlaidų suma yra 1 837,75 Eur (735,10 x 2,5), o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų suma yra 955,63 Eur (735,10 x 1,3). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma atlyginti valstybės naudai iš pareiškėjos 167,91 Eur suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų išlaidų dydžių už advokatės suteiktas paslaugas surašant trečiojo suinteresuoto asmens vardu apeliacinį skundą ir atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, atitinka Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus bei teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistina iš pareiškėjos Lietuvos valstybės naudai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskirtinos bylos dokumentų kopijavimo išlaidos (pvz., 2016 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-352-492/2016). Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. rašto Nr. I-6266-331/2015 (t. III, b. l. 27) matyti, kad T. M. 2015 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą padaryti administracinės bylos Nr. I-6266-331/2015 kopiją. Šiame rašte teismas nurodė, kad už administracinės bylos kopijas mokėtina suma yra 27,02 Eur. Byloje esantis SEPA mokėjimo nurodymo peržiūros išrašas patvirtina, kad advokatė N. Ž. 2016 m. sausio 6 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui už kopijas administracinėje byloje Nr. I-6266-331/2015 sumokėjo 27,02 Eur (t. III, b. l. 29). Bylos duomenys rodo, kad tokios išlaidos dėl kopijų darymo yra susijusios būtent su šios administracinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, jos yra pagrįstos, todėl priteistinos Lietuvos valstybės naudai iš pareiškėjos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens prašymą tenkina ir iš pareiškėjos Lietuvos valstybės naudai priteisia 194,93 Eur (167,91 + 27,02) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens T. M. prašymą tenkinti.

Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš pareiškėjos R. P. 194,93 Eur (šimtą devyniasdešimt keturis eurus devyniasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 - AB,,Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB ,,Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7l80 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas -5630

Nutartis neskundžiama.

.