Civilinė byla Nr. e2-851-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00560-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.4.1.9

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maniga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maniga“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo netiesėtomis,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Maniga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo ,,Horizontalaus ženklinimo darbai ir priežiūros paslaugos“ procedūras, pripažinti negaliojančiomis šio pirkimo sąlygas:

1.1.                      techninės specifikacijos skyriaus „Įranga, prietaisai, transporto priemonės ir mechanizmai“ reikalavimus turėti bent vieną horizontalaus ženklinimo dažais įrangą sumontuotą ant sunkvežimio, traktoriaus ar savaeigės transporto priemonės bazės; bent vieną horizontalaus ženklinimo pašalinimo įrangą (pageidautina aukšto spaudimo vandens čiurkšle) sumontuotą ant sunkvežimio, traktoriaus ar savaeigės transporto priemonės bazės; bent vieną gatvių valymo mašiną su šepečiu;

1.2.                      techninės specifikacijos nuostatą dėl skubaus horizontalaus ženklinimo užsakymo atlikimo laiko per 24 valandas;

1.3.                      techninės specifikacijos skyriaus „Užsakymų priėmimo ir procesų valdymo sistema“ nuostatą, numatančią, kad „Rangovas užsakymus privalo patvirtinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo į aplikaciją gavimo“;

1.4.                      techninės specifikacijos skyriaus „Užsakymų priėmimo ir procesų valdymo sistema“ nuostatą, įpareigojančią informuoti užsakovą apie atliktus darbus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo darbų pabaigos;

1.5.                      sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.1, 5.1.4 punktus;

1.6.                      techninės specifikacijos skyriaus „Rangovas kiekvienoje pirkimo objekto dalyje turės atlikti naujo ženklinimo darbus pagal šiuos reikalavimus“ 6 punktą;

1.7.                      techninės specifikacijos nuostatas, kurios horizontaliojo ženklinimo priežiūros paslaugoms priskiria esamo horizontaliojo ženklinimo atnaujinimą, atstatymą į pradinę būseną (kelio dažais, termoplastinėmis ir reaktyvinėmis medžiagomis ir pan.) – plonasluoksniu.

2.       Nurodė, kad dėl atsakovės 2021 m. balandžio 30 d. paskelbto supaprastinto viešojo pirkimo ,,Horizontalaus ženklinimo darbai ir priežiūros paslaugos“ sąlygų ieškovė 2021 m. gegužės 7 d. pateikė pretenziją. Atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pretenziją atmesti. Ieškovės vertinimu, atsakovė iškėlė pernelyg aukštus ir specifinius reikalavimus technikai, nors pirkimo galutinį rezultatą galima užtikrinti su kitokia technika, o tai riboja konkurenciją. Neteisėtu laikytinas ir reikalavimas dėl skubaus – per 24 valandas – horizontalaus ženklinimo užsakymo atlikimo. Pripažinus neteisėta šią sąlygą, neteisėtu pripažintinas ir su ja susijęs reikalavimas informaciją apie atliktus darbus į užsakymų priėmimo ir procesų valdymo sistemą įvesti per 1 valandą. Visi šie terminai yra neprotingai ir nepagrįstai trumpi. Atitinkamai, turi būti keičiami ir specialiųjų sąlygų 5.1.1, 5.1.4 punktai, kuriuose numatytos baudos už aptartų terminų pažeidimą. Be to, pirkimo sąlygose nėra nurodyti ženklinamų vietų nuvalymo plotai, todėl nėra aiškūs būsimų darbų kaštai, o horizontalaus ženklinimo atnaujinimo darbai pirkimo dokumentuose nepagrįstai apibrėžti kaip priežiūros paslaugos. Iš techninės specifikacijos nuostatų nėra įmanoma įvertinti, kuriais atvejais atnaujinimas bus traktuojamas kaip priežiūros paslaugos, o kada kaip nauji darbai.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo „Horizontalaus ženklinimo darbai ir priežiūros paslaugos“ procedūras, įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovės teigimu, jos ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o jame išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės pagrindžiamos įrodymais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Pažymėjo, kad nėra neatidėliotinos skubos įsigyti pirkimo objektą, o pagal sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus išnagrinėjus bylą bus užtikrintas viešasis interesas, nebus padaryta žala atsakovės ir Vilniaus miesto gyventojų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Maniga“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5.       Spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia savo vertinimu, jog paskelbto pirkimo techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai, susiję su technika, kuria būtų teikiamos atitinkamos paslaugos, darbų atlikimo terminais bei informavimo apie atliktus darbus terminais, yra pertekliniai bei ribojantys konkurenciją. Tačiau vien procesinio dokumento, kuriame suformuluoti atitinkami reikalavimai bei nurodytas faktinis pagrindas, pateikimas savaime neleidžia spręsti dėl tokio ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

6.       Kitaip nei tvirtino ieškovė, teismas neįžvelgė pagrindo spręsti, kad techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai technikai, taip pat informavimo apie atliktus darbus terminai, bei terminai, per kuriuos turi būti atlikti tam tikri skubūs darbai, yra ribojantys konkurenciją, pertekliniai ar suteikiantys pranašumą kuriam nors konkrečiam tiekėjui. Atsakovė savo atsakyme į pretenziją aiškiai nurodė motyvus, dėl kurių atitinkami reikalavimai buvo įtraukti į pirkimo dokumentus, pažymėjo, kad paslaugos teikėjai neprivalo būtent nuosavybės teise turėti nurodytos technikos, taip pat paaiškino, kad atliekant darbus tam tikrais įrenginiais būtų užtikrintas didesnis transporto dalyvių saugumas bei efektyvesnis darbų atlikimas. Be to, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai, susiję su skubių darbų atlikimo terminais, ar terminai pranešti apie atliktus darbus būtų neproporcingi perkamų paslaugų pobūdžiui ir todėl turėtų būti panaikinami ar pakeičiami. Iš to padarė išvadą, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, atitinkamai, nėra ir pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

7.       Teismas, įvertinęs ir atsakovės argumentus, susijusius su privalomumu kaip įmanoma greičiau pasirašyti viešojo pirkimo sutartį ir kuo operatyviau gauti horizontalaus ženklinimo paslaugas, atsižvelgiant į tokių darbų sezoniškumą, šiuo atveju pripažino tikslingu prioritetą suteikti paslaugų, užtikrinančių eismo saugumą, teikimui, nestabdant viešojo pirkimo procedūrų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė UAB ,,Maniga“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Teismas netinkamai taikė preliminaraus ieškinio pagrįstumo doktriną. Teismas nenustatė, kad ieškovė pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą. Priešingai, ieškovė ginčija konkrečias pirkimo sąlygas, prašo jas pripažinti neteisėtomis ir reikalauja nutraukti pirkimo procedūras. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.

8.2.                      Tai, ar ginčijamos pirkimo sąlygos yra teisėtos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės. Atsakovės argumentai, kuriais ji įrodinėja ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turėjo pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.    

8.3.                      Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo procedūros būtų tęsiamos pagal šiuo metu galiojančias, galbūt neteisėtas pirkimo sąlygas, kurios galimai yra neproporcingos ir perteklinės perkamam objektui. Bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros galėtų būti užbaigtos išrenkant pirkimo laimėtoją ir sudarant su juo pirkimo sutartį. Tokiu atveju, jeigu būtų patenkinti pareikšto ieškinio reikalavimai, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl sudarytos sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo.     

8.4.                      Pagal pirkimo sąlygas darbai privalo būti atliekami visais metų laikais, nebent atliekant konkrečios apimties užsakymą būtų nepalankios oro sąlygos. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada ir atsakovės argumentai, kad darbams būdingas sezoniškumas, yra nepagrįsti. Jei darbams būtų būdingas sezoniškumas, pirkimo procedūrų paskelbimo ir pirkimą laimėjusio pasiūlymo išrinkimo pirkimo sutartis būtų vykdoma vos 6 mėnesius – nuo birželio iki gruodžio 15 d., tačiau pirkimo sutarties terminas yra 9 mėnesiai.

8.5.                      Atsakovė nurodė, kad ankstesnė horizontalaus ženklinimo darbų sutartis pasibaigė dar 2020 m. gruodžio 15 d. ir daugiau nei 6 mėnesius jokie darbai Vilniaus mieste nėra atliekami. Vadinasi, atsakovė nei iki ankstesnės viešojo pirkimo sutarties galiojimo pabaigos, nei per ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio teikimo dienos nesusidūrė su poreikiu skubiai atlikti ženklinimo darbus. Pirkimo sąlygose nėra nuostatų, kurios suponuotų neatidėliotiną būtinybę kuo skubiau įsigyti darbus. Pirkime nėra tokios neatidėliotinos skubos įsigyti darbus, kad būtų pagrindas paneigti visuomenės interesą užtikrinti pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi ir atlikti pirkimo sąlygų teisminę peržiūrą.   

8.6.                      Atsakovės argumentai dėl eismo dalyvių saugumo, potencialios žalos turtui dėl nesamo ar neatnaujinto horizontalaus ženklinimo yra deklaratyvūs. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad Vilniaus mieste eismo įvykiai susiklostytų dėl nesamo ar netinkamo ženklinimo, kad transporto priemonių vairuotojai nematytų pėsčiųjų perėjų, greičio mažinimo kalnelių, posūkių ir pan. Esamose gatvėse ir naujai kuriamuose elementuose privalo būti įrengiami taip pat ir kelio ženklai.   

9.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:    

9.1.                      Ieškovė ginčo pirkime nepateikė pasiūlymo, o laimėtojas ir pasiūlymų eilė pirkime jau sudaryta. Ieškovė galimai nėra suinteresuota dalyvauti pirkime ir tik siekia vilkinti šio pirkimo procedūras. Kadangi ieškovė nepateikė pasiūlymo, nėra aišku, ar ji turi reikiamą kvalifikaciją ir techninius pajėgumus prisiimti sutartinius įsipareigojimus. Tai kartu kelia abejones ir dėl to, ar ieškovės teisės nagrinėjamu atveju iš viso kaip nors bus pažeistos.    

9.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių / paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, įprastai turi būti ginama pastaroji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-180/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018).    

9.3.                      Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodinėjo teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos, vien deklaratyviai teigdama, kad palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju nebus galimybės jį įgyvendinti. Todėl nauji argumentai, susiję su grėsme teismo sprendimo įvykdymui, pirmą kartą išdėstyti tik atskirajame skunde, neturi ir negali būti vertinami pagal galiojantį ribotos apeliacijos modelį.    

9.4.                      Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neabejotinai pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą. Sustabdžius pirkimo procedūras, atsakovė negalėtų tinkamai užtikrinti eismo ir jame dalyvaujančių asmenų saugumo, be kita ko, atsakovei būtų apsunkintas jos tiesioginių funkcijų vykdymas.

9.5.                      Atsakovė šiuo metu prižiūri 1 177,08 km gatvių (išasfaltuotų 965,8 km gatvių), pagrindinių A, B, C, D kategorijų gatvių ir jų priklausinių (dviračių–pėsčiųjų takų, šaligatvių, stovėjimo vietų), kuriuose sistemiškai vykdomi horizontalaus ženklinimo darbai, kurie yra neatsiejama atsakovės funkcijų ir eismo organizavimo priemonių bendros eismo saugumą užtikrinančios sistemos dalis. 

9.6.                      Kadangi 2020 m. gruodžio 15 d. pasibaigė ankstesnė horizontalaus ženklinimo darbų sutartis, Vilniaus mieste horizontalaus ženklinimo paslaugos nėra teikiamos. Siekiant eliminuoti riziką dėl eismo saugumo objektyviai reikalinga nedelsiant pasirašyti naują sutartį ir užbaigti pirkimo procedūras.   

9.7.                      Perkami darbai yra būtini siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą bei užtikrinti esamų eismo saugumo priemonių priežiūrą, be kita ko, užtikrinti saugias eismo sąlygas moksleiviams, rugsėjo 1 d. grįžtantiems į mokymo įstaigas. Netinkamai įgyvendinant kelių ir gatvių priežiūrą bei saugaus eismo organizavimą, grėsmė visų pirma kiltų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tokią riziką nepagrįstai pateisintų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo     

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

11.       Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas tokias priemones taikyti, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs šias bendrąsias sąlygas, toliau teismas turėtų įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jau pirmosios privalomosios sąlygos – apeliantės UAB ,,Maniga“ ieškinio preliminaraus pagrįstumo, laikinųjų pasaugos priemonių netaikė, o apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).

13.       Kadangi šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įvertinimas negali būti grindžiamas detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų ar pateiktų įrodymų analize, o to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nedarė, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl preliminariai nepagrįsto ieškinio yra neteisinga, neatitinkanti šiam klausimui aktualių teisminėje praktikoje pateikiamų išaiškinimų.      

14.       Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje ir pats pirmosios instancijos teismas įvardijo aktualias tokio klausimo išnagrinėjimui nutartis (žr. skundžiamos teismo nutarties 7 punktą), tačiau preliminaraus ieškinio (ne)pagrįstumo sąvoką visgi interpretavo netinkamai. Klausimai, susiję su ginčo (ieškinio reikalavimų) teisiniu kvalifikavimu, šalių pateiktų argumentų bei įrodymų vertinimu, taip pat su įrodymų pakankamumu ieškiniui patenkinti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pirmosios instancijos teismo pradinėje bylos proceso stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas preliminaraus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas reiškia tik įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais bei ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliantės ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad jame ji suformulavo faktinį savo reikalavimų pagrindą, t. y. nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovės paskelbto viešo pirkimo ,,Horizontalaus ženklinimo ir priežiūros paslaugos“ ir jo techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų kelio ženklinimo ir valymo įrangai, dėl pirkimo sąlygose nustatytų darbų atlikimo ir atsakovės informavimo apie juos terminų. Ieškinyje dėstomos ir tokios faktinės aplinkybės, kad ginčijamos pirkimo sąlygos nėra suderinamos su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normomis ir bendrais principais, numatytais šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, 35 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnyje, t. y. pirkimo sąlygos neatitinka joms keliamų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, pirkimo dokumentams keliamų tikslumo, aiškumo reikalavimų. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad apeliantė yra išdėsčiusi ir savo reikalavimų faktinį pagrindą, ir nurodžiusi jo teisinį pagrindą. Vertinti, kad tokie reikalavimai yra neįmanomi, t. y. kad apeliantė yra pasirinkusi aiškiai negalimą savo pažeistų teisių gynimo būdą, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neįžvelgia.

16.       Taip pat su ieškiniu buvo pateikti ir su ginčo pirkimu susiję dokumentai bei įrodymai, kad apeliantė laikėsi VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos – 2021 m. gegužės 7 d. pateikė pretenziją atsakovei, kuri 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu buvo atmesta. Taigi, ieškinyje išdėstytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti apeliantė yra pateikusi, jos nuomone, aktualius rašytinius įrodymus. Tokie atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie savo pajėgumą įvykdyti viešojo pirkimo sąlygas, jos suinteresuotumą dalyvauti pirkime, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šioje proceso stadijoje, kai dar nėra ištirti ir įvertinti abiejų šalių į bylą pateikti įrodymai, negalima spręsti nei dėl jų leistinumo bei pakankamumo ieškiniui patenkinti, nei dėl apeliantės teisių pažeidimo ar nepažeidimo. Atitinkamai, negalima ir išvada, kad ieškinys net preliminariai nepagrįstas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinys atitinka preliminaraus pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ši sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti neįrodyta, suklydo. 

Dėl kitų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti

18.       Kaip buvo minėta, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, ar nepažeistų viešojo intereso. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčijamo viešojo pirkimo objektą, pagrįstai pirmenybę teikė būtent viešojo intereso apsaugai, t. y. visuomenės saugumui užtikrinti, dėl to padarė teisingą išvadą, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės šiuo konkrečiu atveju neturi būti taikomos.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

20.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės taip pat yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38, 39 punktai).    

21.       Nagrinėjamu atveju ginčo pirkimo objektu yra horizontalaus ženklinimo ir priežiūros darbai Vilniaus mieste. Pagal kartu su ieškiniu pateiktus prikimo dokumentus (techninę specifikaciją) konkurso laimėtojas įsipareigoja Vilniaus mieste atlikti horizontalaus ženklinimo darbus, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis (toliau – KET), Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėmis (toliau – KŽT), LST EN 1436:2007+A1:2009 (arba lygiavertis) „Kelių ženklinimo medžiagos ir kt. Darbai atliekami pagrindinių A, B, C, D kategorijų gatvėse ir jų priklausiniuose (dviračių–pėsčiųjų takų, šaligatvių, stovėjimo vietų).    

22.       Apeliacinės instancijos teismas, priimant domėn ir atsakovės atsikirtimus į atskirąjį skundą, susijusius su artėjančia naujų mokslo metų pradžia bei būtinybe iki to momento atlikti atitinkamus ženklinimus keliuose, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pirkimo rezultatas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu. Pirkimų objektas, t. y. kelių ženklinimas, yra tiesiogiai susijęs su visuomenės interesu saugiai naudotis automobilių keliais. Sutiktina, kad šiuo konkrečiu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius kelių ženklinimo darbų vykdymą, tikėtinos didesnės neigiamos pasekmės, žala (autoįvykių padidėjimas, grėsmė visuomenės saugumui, sveikatai ir pan.), nei pritaikius šias priemones galima jų nauda. Taigi, prioritetas šiuo konkrečiu atveju suteiktinas visuomenės suinteresuotumui saugiais, tinkamai paženklintais keliais.  

23.       Pagrindą būtent tokiai išvadai sudaro ir tokios apeliantės bei atsakovės nurodomos aplinkybės, kad 2020 m. gruodžio 15 d. pasibaigė su kitu tiekėju sudaryta gatvių horizontalus ženklinimo darbų sutartis. Vadinasi, šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kad ilgiau nei pusę metų Vilniaus mieste nėra atliekami nauji kelio ženklinimo darbai, neteikiamos esamo ženklinimo priežiūros paslaugos. Nėra abejonių, kad tik užtikrinus operatyvų šių paslaugų atlikimą bus užtikrintas viešasis interesas, susijęs su saugaus eismo organizavimu, eismo dalyvių saugumo užtikrinimu, kuris laikytinas prioritetiškai svarbesne ir didesnės apsaugos reikalaujančia vertybe, nei viešojo prikimo dalyvių ar jame nedalyvavusių asmenų (apeliantės), jeigu tokie atsakovės argumentai pasitvirtintų, teisinių interesų užtikrinimas.

24.       Šiuo atveju viešųjų pirkimų objektas yra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūras ir įpareigojus apeliantę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, būtų iš esmės pažeistas visuomenės interesas.

25.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kiti atskirojo skundo argumentai (dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimo) nėra aktualūs, todėl dėl jų pagrįstumo nepasisakoma.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė