Civilinė byla Nr. e2A-602-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01403-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus vystymo kompanijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gensera“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės UAB Vilniaus vystymo kompanijos vykdomo tarptautinio atviro viešojo pirkimo „Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje statybos darbai (I etapas) su darbo projekto parengimu“ (toliau – ir pirkimas) sąlygų 80.2.1 papunktyje ir 80.2.2 papunktyje nustatytus kriterijų C (kaina) vertinimus ir nutraukti pirkimo procedūras.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, kaip įgaliotoji perkančioji organizacija, 2020 m. spalio 22 d. paskelbė pirkimą, kurio objektas yra suskaidytas į 2 dalis. Pagal pirkimo dokumentų nuostatas, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas kiekvienai pirkimo daliai yra parenkamas pagal kainos ir kokybės kriterijus. Pirkimo dokumentų 80.2 papunktyje nurodyta, kad pasiūlymo ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas, sudedant balus, suteiktus už tiekėjo pasiūlymo kainos (C), statinio statybos vadovo patirties (B), BIM (angl. Building Information Modelling, liet. statinio informacinis modeliavimas) specialisto (koordinatoriaus) patirties (V), papildomos statinio garantinio termino trukmės metais (T), darbo laiko apskaitos taikymo (L), aplinkos apsaugos priemonių taikymo (A) kriterijus.
3. Ieškovės vertinimu, visi tiekėjai pagal kriterijus B, V, T, L ir A surinks didžiausius įvertinimus, todėl pagrindinė tiekėjų konkurencija vyks dėl pasiūlymų kainos (kriterijus C). Tačiau šio kriterijaus vertinimo tvarka yra neteisėta ir pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Atsakovė nustatė, kad balai pagal šį kriterijų yra suteikiami priklausomai nuo to, į kokį kainų intervalą pateks tiekėjo nurodyta kaina. Šiuo atveju visi tiekėjai pateiks pasiūlymus, kuriems bus suteikti aukščiausi įvertinimai pagal kitus kriterijus, todėl, žinodami tai, jie pasiūlys mažiausią pirkimo sąlygose nustatytą kainą. Tokiu būdu tiekėjai gaus maksimalų įvertinimą ir pagal kainos kriterijų, o pirkimo laimėtojas bus išrinktas atsižvelgiant į tai, kurio tiekėjo pasiūlymas buvo pateiktas anksčiausiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nutraukė atsakovės vykdomo pirkimo procedūras.
5. Teismas nurodė, kad balai už kainos kriterijų yra skiriami atsižvelgiant į pirkimo sąlygose nustatytus kainų intervalus, kurie sudaro apie 32 100 Eur (pirkimo pirma dalis) ir 60 000 Eur (pirkimo antra dalis). Pasiūlymai, kurių kainos skiriasi nurodyta verte, patektų į vieną intervalą ir surinktų vienodą balų skaičių pagal aptariamą kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausios atsakovei priimtinos pasiūlymų kainos pirkimo objekto pirmajai ir antrajai daliai yra atitinkamai 2 323 043,84 Eur ir 4 554 690,88 Eur, vienodą balų skaičių galinčių surinkti pasiūlymų kainos galėtų skirtis apie 1,3–1,4 proc. Pagal pirkimo sąlygas, tais atvejais, kai kelių dalyvių pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai. Todėl yra galima situacija, kad tiekėjas, kurio pasiūlyta kaina yra 1,3–1,4 proc. didesnė nei kito tiekėjo pasiūlyta kaina, turės pranašumą vien tik dėl to, kad pateikė pasiūlymą anksčiau. Nors atsakovė nurodė, kad pasiūlymo kaina nėra vienintelis pasiūlymo vertinimo kriterijus, tai nepašalina galimybės, jog tiekėjams surinkus vienodus balus pagal kitus vertinimo kriterijus, pirkimo laimėtoju gali būti pripažintas tiekėjas, pasiūlęs didesnę kainą. Kiti pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su tiekėjų deklaracijomis ir gauti už juos maksimalų balų skaičių nėra sudėtinga. 32 100 Eur ir 60 000 Eur – tai reikšmingos pinigų sumos, todėl, esant galimybei tokias sumas sutaupyti, ja turi būti pasinaudota, siekiant įgyvendinti racionalaus lėšų panaudojimo principą.
6. Teismas nurodė, kad pasiūlymo pateikimo laikas negali būti vertinamas kaip kriterijus, suteikiantis pranašumą pirkime. Tokiu atveju pranašumą galėtų įgyti tiekėjai, susiję su atsakove ar jos darbuotojais, nes jie galėtų sužinoti apie planuojamą skelbti pirkimą anksčiau, nei jis bus paskelbtas. Situacija, kai tiekėjas, kurio pasiūlyme nurodyta kaina yra didesnė, gaus pranašumą prieš mažesnę kainą pasiūliusį tiekėją tik dėl to, kad pastarasis savo pasiūlymą pateikė vėliau, neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nustatytų principų. Todėl teismas vertino, kad šiuo atveju yra pagrindas patenkinti ieškovės reikalavimą nutraukti pirkimą. Ieškovės reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygas negaliojančiomis, teismo vertinimu, yra perteklinis, nes nutraukus pirkimo procedūras negalios ir jo sąlygos.
7. Teismas nurodė, kad dublike ieškovė papildomai rėmėsi aplinkybe, jog sudarant pasiūlymų eilę kainos kriterijui yra suteikta per maža reikšmė. Tačiau ieškovė nesirėmė šiuo argumentu teikdama pretenziją atsakovei, todėl ji negali remtis juo ir reikšdama reikalavimus teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą, išskyrus jo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti pirkimo sąlygas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir kainų intervalai atitinka VPĮ nuostatas ir Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas rekomendacijas. Pagal įstatymą, perkančiosioms organizacijoms yra suteikta diskrecija pasirinkti vieną iš alternatyvių pasiūlymų vertinimo kriterijų. Atsakovė pasirinko, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime bus išrinktas pagal kainos ir kokybės santykį; pirkimo laimėtoju bus išrinktas pasiūlymas, kuris surinks daugiausiai balų pagal pirkimo sąlygose nustatytus vertinimo kriterijus, o ne lyginant pasiūlymus tarpusavyje. Toks pasiūlymų vertinimo metodas yra teisėtas ir leistinas.
8.2. Ieškovė neįrodė, kad visi tiekėjai, įskaitant ir ją pačią, visiškai atitinka kitus pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, todėl konkuruoja tik dėl to, kas pirmas pateiks pasiūlymą. Ieškovė nepateikė duomenų, kiek bendrovių galėtų atitikti visus kitus vertinimo kriterijus (išskyrus pasiūlymų kainą) ir įrodymų, kad ieškovė atitinka šiuos vertinimo kriterijus, todėl jai yra sudarytos nepalankios sąlygos dalyvauti pirkime. Ieškovė taip pat neįrodė, kad kainos intervalai, už kuriuos yra skiriami ekonominio naudingumo balai, yra nustatyti taip, jog visi tiekėjai siūlys tik mažiausią kainą arba visų tiekėjų kainos pasiūlymai pateks į vieną kainų intervalą, nepateikė skaičiavimų, pagrindžiančių, kad projekto sąmatinė vertė atitinka žemiausią kainos intervalą. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
8.3. Teismas, nurodęs, kad atsakovė, pasirinkdama vertinti pasiūlymų kainas pagal nustatytus intervalus, nustatė neteisėtas pirkimo sąlygas, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ. Įstatyme nėra draudžiama kainos kriterijų vertinti pagal pirkimo sąlygose nustatytus kainų vertinimo intervalus ir nėra nurodyta, kokio dydžio kainų intervalai turėtų būti nustatyti, todėl šį klausimą sprendžia perkančioji organizacija. Pats teismas pripažino, kad lyginant su bendra pirkimo verte, nustatyti kainų intervalai nėra dideli ir sudaro vos daugiau nei 1 proc. Remiantis teismo padarytomis išvadomis, ekonominio naudingumo vertinimas netenka prasmės, nes tik sudarius sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju būtų užtikrintas pirkimo tikslas.
8.4. Teismo išvada, kad visi tiekėjai gali gauti didžiausius balus pagal kitus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra paremta tik hipotetiniais teiginiais. Priešingai nei nurodė teismas, tiekėjams neužtenka deklaratyviai pasiūlyme nurodyti maksimalius kriterijaus parametrus. Siekiant gauti balus už kriterijų B (statinio statybos vadovo patirtis) ir V (BIM specialisto (koordinatoriaus) patirtis) su pasiūlymais turi būti pateikti dokumentai ir duomenys, patvirtinantys atitiktį nurodytiems kriterijams. Siūlydamas papildomą garantinį terminą (kriterijus T), rangovas turi įvertinti, kad jis prisiims atsakomybę už darbų defektus jo nurodytą ilgesnį laikotarpį. Reikalavimas taikyti darbo laiko apskaitą (kriterijus L) yra tiesiogiai susijęs su pirkimo sutarties vykdymu, todėl jei tiekėjas, pasiūlyme nurodęs, kad vykdant darbus bus taikoma darbo laiko apskaita, jos netaikys, tai galės būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas. Reikalavimai, susiję su aplinkos apsaugos priemonių taikymu (kriterijus A), teisės aktuose nėra nurodyti kaip privalomi, todėl tiekėjai turi įvertinti, ar jie bus pajėgūs prisiimti šiuos papildomus įsipareigojimus. Tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai, juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai, privalės būti vykdomi. Todėl tiekėjai negali siūlyti įgyvendinti atitinkamus kriterijus, jeigu jie neturi išteklių ar pajėgumų.
8.5. Pirkimo sąlygų nuostata, kad, tiekėjams surinkus vienodą balų skaičių, pasiūlymų eilėje pirmesnis įrašomas anksčiau pasiūlymą pateikęs tiekėjas, yra tiesiogiai perkelta iš VPĮ 55 straipsnio 8 dalies, todėl teismas nepagrįstai laikė ją neteisėta. Teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad visi tiekėjai surinks maksimalų balų skaičių, pasiūlys į vieną intervalą patenkančias kainas ir konkuruos tik dėl to, kas pirmas pateiks pasiūlymą. Tokie teiginiai yra hipotetiniai, o nurodyta situacija gali susiklostyti bet kuriame pirkime. Nuo tada, kai buvo paskelbtas pirkimas, iki tol, kai teismas jį sustabdė pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, buvo praėjusios net 28 dienos, tačiau nė vienas tiekėjas nebuvo pateikęs pasiūlymo, tiekėjai dar tik teikė klausimus atsakovei ir rengė pasiūlymus. Tokia pirkimo eiga paneigia teismo argumentą, kad anksčiau apie pirkimą galėtų sužinoti su atsakove susiję tiekėjai. Situacija, kai tam tikras tiekėjas iš perkančiosios organizacijos ar jos darbuotojo anksčiau už kitus pirkimo dalyvius sužino pirkimo informaciją, yra išimtinio pobūdžio.
8.6. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir tai sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti. Teismas nenurodė, kokia pirkimo sąlyga yra neteisėta ir kokiai teisės normai ji prieštarauja. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, ar, teismo vertinimu, neteisėtos yra nuostatos, pagal kurias kriterijaus C reikšmė yra vertinama intervalais, ar šių intervalų dydis, ar sąlyga, kad, pasiūlymams surinkus vienodą balų skaičių, pirmesnis pasiūlymų eilėje įrašomas tiekėjas, kuris pasiūlymą pateikė anksčiausiai. Iš sprendimo turinio taip pat nėra aiški teismo pozicija dėl kitų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Nors teismas šių kriterijų atskirai nevertino, jis nurodė, kad jie yra susiję su tiekėjų deklaracijomis ir gauti pagal juos didžiausią balų skaičių yra nesudėtinga. Tokiu būdu, atskirai nevertinęs nurodytų kriterijų, teismas padarė išvadą, kad jie turėjo įtakos pirkimo sąlygų neteisėtumui.
9. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
9.1. Ieškovė šioje byloje siekė įrodyti, kad visuma pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų vertinimo tvarka sukuria situaciją, kai pirkimo laimėtoju bus parinktas ne ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o tiekėjas, pateikęs pasiūlymą anksčiausiai. Ieškovė neginčija, kad atskiri atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra teisėti. Ginčas kilo dėl to, kad pagal nustatytus kokybės kriterijus maksimalų įvertinimą surinks visi tiekėjai, todėl visi tiekėjai, kurių pasiūlytos kainos pateks į vieną intervalą (tikėtina, atitinkantį mažiausią kainą), varžysis pagal pasiūlymo pateikimo laiką, nors jų pasiūlytos kainos skirsis. Tokia situacija susiklostys dėl to, kad pagal kriterijus T, L ir A didžiausi įvertinimai skiriami už tai, kad tiekėjas pateiks įsipareigojimą laikytis minėtuose kriterijuose nustatytų maksimalių reikšmių vykdydamas sutartį, o pagal kriterijus B ir V maksimalūs balai bus gauti, nes visi tiekėjai galės pasitelkti didžiausią reikalaujamą patirtį turinčius specialistus, kurių yra labai daug.
9.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, esą sprendimas yra netinkamai motyvuotas, nes teismas aiškiai neatskleidė, kokios pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Teismas nepripažino nei vienos pirkimo sąlygos neteisėta, tačiau konstatavo, kad, atsižvelgus į visus nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir balų suteikimo pagal juos tvarką, matyti, jog pirkimu pažeidžiami viešųjų pirkimų principai, kadangi tiekėjai varžysis ne pagal ekonominio naudingumo kriterijus; pirkimo laimėtojas bus nustatytas išimtinai tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką.
9.3. VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje nustatyta taisyklė dėl pirkimo eilės sudarymo pagal pasiūlymų pateikimo laiką, kai kelių tiekėjų surinkti ekonominio naudingumo balai sutampa, yra skirta netikėtoms ir išskirtinėms situacijoms sureglamentuoti. Tačiau kai pirkimo ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarka yra sudaryta taip, kad jo laimėtojas bet kokiu atveju būtų parenkamas tik pagal pasiūlymo pateikimo laiką, minėta taisyklė negali būti taikoma, nes ekonominio naudingumo vertinimas tampa apsimestinis. Jeigu pirkimo dokumentuose būtų nustatyta, kad pagal ekonominio naudingumo kriterijų C (kaina) tiekėjams balai suteikiami siūlomą kainą palyginant su mažiausia pasiūlyta kaina ir, atsižvelgiant į tai, skiriamas atitinkamas balų skaičius vertinamam pasiūlymui, arba pirkimo dokumentuose būtų paliktas šiuo metu nustatytas kriterijaus C vertinimas, bet bent 1 kitas kriterijus būtų vertinamas palyginant kitų tiekėjų pasiūlytą geriausią reikšmę su vertinamo pasiūlymo reikšme ir pagal tai suteikiant atitinkamą kokybės kriterijaus balą, galimybė, kad tiekėjai surinks vienodą balų skaičių būtų itin maža, todėl išimtiniais atvejais galėtų būti taikoma VPĮ 55 straipsnio 8 dalis. Tai, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas turės vykdyti savo pasiūlyme prisiimtus įsipareigojimus, savaime nereiškia, jog pirkimo laimėtojas pagal pirkimo sąlygas buvo išrinktas teisėtai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkimo dokumentuose nustatytos tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarkos teisėtumo. Atsakovė, veikdama kaip perkančiosios organizacijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotoji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė pirkimą „Kairės Neries krantinės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje statybos darbai (I etapas) su darbo projekto parengimu“, kurio objektas yra suskaidytas į 2 dalis. Vykdydama pirmąją pirkimo dalį, atsakovė ketina išsirinkti tiekėją, atliksiantį kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų statybos darbus su darbo projekto parengimu atkarpoje nuo Baltojo tilto prieigų iki senojo Žvėryno tilto (atkarpa A); vykdydama antrąją pirkimo dalį – tiekėją, atliksiantį kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų statybos darbus su darbo projekto parengimu atkarpoje nuo Šilo tilto prieigų iki brolių Vileišių skvero (atkarpa B) (pirkimo sąlygų 12.1.1 ir 12.1.2 papunkčiai). Pirkimo sąlygų 12.3 papunktyje atsakovė nustatė, kad tiekėjai gali pateikti pasiūlymus vienai arba abiem pirkimo objekto dalims.
12. Pagal atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas, sutartis dėl abiejų pirkimo dalių numatyta sudaryti su tiekėjais, pateikusiais ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus, kurie kiekvienai pirkimo daliai bus išrenkami pagal kainos ir kokybės santykį (pirkimo sąlygų 80 punktas). Šiam tikslui pirkimo sąlygų 80.2.1 ir 80.2.2 papunkčiuose abiem pirkimo dalims yra nustatyti šeši pasiūlymų vertinimo kriterijai: pasiūlymo kaina (C), statybos vadovo patirtis (B), BIM specialisto (koordinatoriaus) patirtis (V), papildoma statinio garantinio termino trukmė metais (T), darbo laiko apskaitos taikymas (L), aplinkos apsaugos priemonių taikymas (A). Šiose nuostatose taip pat yra nurodytas didžiausias pagal kiekvieną iš nustatytų kriterijų galimas surinkti balų skaičius ir balų skyrimo tvarka. Be kita ko, aptariamuose pirkimo sąlygų papunkčiuose (jų 1 ir 3 lentelėse), detalizuota balų už ekonominio naudingumo kriterijų C – pasiūlymo kaina – suteikimo tvarka, iš kurios matyti, kad balai pagal šį kriterijų bus skiriami atsižvelgiantį į nustatytus kainų intervalus – pasiūlymams, kurių kainos, nors ir nėra tapačios, tačiau patenka į vieną kainų intervalą, bus skiriamas vienodas balų skaičius. Pirkimo sąlygų 80.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo pateikto pasiūlymo ekonominis naudingumas (S) kiekvienai pirkimo objekto daliai bus apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pagal kiekvieną kriterijų surinktus balus, o ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu kiekvienai pirkimo objekto daliai bus išrinktas pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia. Pirkimo sąlygų 81 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai kelių dalyvių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas bus įvertintas vienodai, nustatant pasiūlymų eilę, pirmesnis į ją bus įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad pirmiau aptarta pirkimo sąlygose nustatyta ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo tvarka neatitinka viešųjų pirkimų principų, be kita ko, racionalaus lėšų panaudojimo principo, ir diskriminuoja tiekėjus, nes ji sudaro sąlygas pirkimo laimėtoju išrinkti ne mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją, bet tiekėją, pateikusį pasiūlymą greičiausiai. Tokia situacija, anot pirmosios instancijos teismo, yra nulemta to, kad: pirma, pirkimo dokumentuose nurodyti ekonominio naudingumo balai už vertinimo kriterijų C (kaina) tiesiogiai nekoreliuoja su tiekėjų pasiūlyta kaina, bet yra skiriami pagal pirkimo sąlygose nustatytus kainų intervalus, todėl tiekėjai, pasiūlę skirtingas kainas (vykdant pirmąją pirkimo dalį jos gali skirtis apie 32 100 Eur, vykdant antrąją – apie 60 000 Eur), gali surinkti vienodą balų skaičių pagal šį kriterijų; antra, kiti pirkimo sąlygose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai (kokybės kriterijai) yra susiję su tiekėjų deklaracijomis, todėl visiems tiekėjams nebus sudėtinga surinkti didžiausius ekonominio naudingumo balus pagal šiuos kriterijus; trečia, pagal pirkimo dokumentų nuostatas, keliems tiekėjams surinkus vienodą balų skaičių, pirkimo laimėtoju bus išrenkamas anksčiausiai pasiūlymą pateikęs tiekėjas, neatsižvelgiant į tai, kad jo pasiūlyta kaina galbūt yra didesnė nei vėliau pasiūlymą pateikusio tiekėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės vykdomas pirkimas turi būti nutrauktas, o pirkimo sąlygos turi būti pakeistos taip, jog jos atitiktų įstatyme nustatytus viešųjų pirkimų principus.
14. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nutrauktas jos paskelbtas pirkimas, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir vertino pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus. Atsakovės teigimu, teismo išvados, kad atsakovė netinkamai nustatė pasiūlymų kainos vertinimo balais tvarką ar taisyklę, pagal kurią turėtų būti sprendžiama situacija, kai keli tiekėjai surinks vienodą balų skaičių, prieštarauja VPĮ nuostatoms ir pasiūlymų vertinimo tvarką detalizuojančioms Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijoms, o teismo išvados, jog tiekėjai pirkime pateiks pasiūlymus, surinksiančius vienodą balų pagal kitus kriterijus skaičių, yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka yra aktualu įvertinti, ar atsakovės vykdomo pirkimo dokumentuose nustatytas pasiūlymų kainų vertinimo būdas atitinka teisės aktuose ir kompetentingos institucijos parengtose metodinėse rekomendacijose nustatytus reikalavimus, taip pat ar pirkimo dokumentuose nustatyti kiti vertinimo kriterijai nėra sumodeliuoti taip, kad visi tiekėjai gautų vienodus balus pagal šiuos kriterijus, o reali konkurencija pirkime vyktų tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką.
Dėl pirkime nustatytų tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (ne)teisėtumo
15. Ekonomiškai naudingiausių pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose nustatymo kriterijai yra reglamentuoti VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pirkime gali išrinkti pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą VPĮ 56 straipsnyje; 3) kainą. VPĮ nėra nustatyta, kokiais atvejais ir vykdant kokius konkrečius pirkimus turi būti taikomas konkretus pasiūlymų vertinimo modelis. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į jos poreikius ir konkretaus pirkimo ypatybes, pasirinkti vieną iš nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo būdų, kuriuo vadovaudamasi ji vertins pirkime pateiktus pasiūlymus ir rinksis pirkimo laimėtoją.
16. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose yra nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad vertinant pasiūlymus šiuo būdu, atsižvelgiama į kainą ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį). Toks reglamentavimas rodo, kad šis pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo būdas yra orientuotas į tai, kad perkančioji organizacija, nustačiusi atitinkamus jai aktualius vertinimo kriterijus, galėtų išsirinkti pasiūlymą, kuris užtikrintų geriausią pirkimo objekto kainos ir kokybės pusiausvyrą. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pasirinkus šį pasiūlymų vertinimo būdą, pasiūlymų kaina atlieka reikšmingą vaidmenį, vis dėlto ji nėra vieninteliu elementu, nulemiančiu konkretaus pasiūlymo pripažinimą pirkimo laimėtoju. Geriausias pasiūlymas pirkime tokiu atveju yra išrenkamas atsižvelgiant į pirkimo sąlygose nustatytų kainos ir kokybės kriterijų visumą, todėl net ir tuo atveju, kai tiekėjas pasiūlo mažiausią kainą, jo pasiūlymas gali būti nepripažintas ekonomiškai naudingiausiu, jeigu kito tiekėjo pasiūlymas pagal nustatytus vertinimo kriterijus užtikrina geresnį kainos ir kokybės santykį.
17. Vadovaujantis VPĮ išdėstytu reglamentavimu, perkančioji organizacija, pasirinkusi, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pirkime ji išsirinks pagal kainos ir kokybės santykį, turi pirkimo dokumentuose nustatyti aiškius, patikrinamus ir su pirkimo objektu susijusius kriterijus (VPĮ 55 straipsnio 4–5 dalys), pagal kuriuos bus vertinamas tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas. Be to, VPĮ 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti ir ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Šioje VPĮ nuostatoje detalizuota, kad kriterijų lyginamasis svoris pirkimo sąlygose gali būti išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka. Taigi, pasirinkusi aptariamą pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo būdą, perkančioji organizacija yra laisva ne tik pasirinkti konkrečius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti teikiami pasiūlymai, bet taip pat ir nustatyti kiekvieno iš pasirinktų kriterijų reikšmę visų kitų kriterijų atžvilgiu (lyginamąjį svorį) ir šių kriterijų vertinimo tvarką.
18. Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę nuspręsti, kokią svarbą suteikti jos pasirinktiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams ar kokiu būdu įvertinti konkrečių kriterijų reikšmes riboja jas saistantis reikalavimas racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas. Vis dėlto, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, reikalavimas racionaliai naudoti lėšas šiame kontekste reiškia ne reikalavimą išrinkti pasiūlymą, kurio vertė yra mažiausia, bet reikalavimą išrinkti optimalų kainos ir kokybės santykį užtikrinantį pasiūlymą. Todėl, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nustatydama balų pagal pasirinktus vertinimo kriterijus suteikimo tvarką, perkančioji organizacija nėra įpareigota ją suformuluoti taip, kad pirkimo laimėtoju galėtų būtų išrinktas tik mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Atitinkamai perkančioji organizacija nėra įpareigota ir nustatyti tokią balų už kainos kriterijų suteikimo tvarką bendrame kainos ir kokybės vertinime, kad pagal šį kriterijų suteikiami balai būtų nustatomi lyginant tiekėjų pasiūlytas kainas, o ne, kaip ginčo pirkime, suskaidant kainą į intervalus ir suteikiant vienodą balų skaičių visiems į vieną kainos intervalą patenkantiems pasiūlymams. VPĮ nėra nurodyta, nei kad perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, renkantis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ir kokybės santykį, negali būti vertinami suskirstant jų reikšmes į intervalus, nei kad toks vertinimo būdas negali būti taikomas vertinant pasiūlymų kainą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su atsakovės pozicija, kad pasiūlymų vertinimo tvarka, kai balai už kainos kriterijų bendrame kainos ir kokybės vertinime yra suteikiami atsižvelgiant į nustatytus kainų intervalus, o ne tiesiogiai koreliuoja su tiekėjų pasiūlytomis kainomis, iš esmės neprieštarauja VPĮ nuostatoms.
19. Aplinkybė, kad tiekėjai, pasirinkę vertinti pasiūlymus pagal kainos ir kokybės santykį, nėra įpareigoti nustatyti pirkimo sąlygas tokiu būdu, jog tik mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas gautų didžiausius balus ir būtų pripažintas pirkimo laimėtoju, bet gali nustatyti tokią, kaip ginčo pirkime, pasiūlymų vertinimo tvarką, atsispindi ir kompetentingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – parengtuose dokumentuose, kuriuose yra pateikiami metodiniai išaiškinimai dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taikymo. Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse yra nurodyta, kad kainos ir kokybės santykis reiškia optimalų įvairių kriterijų, susijusių ir nesusijusių su išlaidomis, derinį, kurio sudedamosios dalys skiriasi ir priklauso išimtinai nuo pirkimo vykdytojo siekiamo rezultato. Iš tokių išaiškinimų matyti, kad siekis išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal šį kriterijų nėra tapatinamas vien tik su reikalavimu išrinkti pigiausią pasiūlymą. Iš šio dokumento turinio taip pat matyti, kad tokia tvarka, kai tam tikri vertinimo parametrai ar kriterijų lyginamieji svoriai yra nustatyti intervalais, yra galima. Savo ruožtu ginčui aktualiose Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Statybos darbų pirkimų gairėse yra aiškiai nurodyta, kad kainos dedamoji, vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal kainos ir kokybės santykį, gali būti skaidoma intervalais. Tokia galimybė yra pavaizduota šių gairių 1 priede, kuriame yra pateikti pavyzdiniai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų vertinimas. Iš šiame priede nurodytų kainos kriterijaus vertinimo pavyzdžių matyti, kad pasiūlymų kaina gali būti vertinama tiek lyginant pasiūlymą su mažiausia pasiūlymo kaina, tiek ir suteikiant tiekėjams konkrečius balus atsižvelgiant į nustatytus kainos intervalus.
20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 80.2.1 ir 80.2.2 papunkčiuose nustatyta, kad už kriterijų C (kaina) tiekėjams galėtų būti skirta daugiausiai 60 balų ir kad konkrečių tiekėjų pasiūlymams skirtinų balų suteikimo tvarka yra išdėstyta šiuose papunkčiuose pateiktose 1 ir 3 lentelėse. Įvertinus pirkimo sąlygose pateiktų lentelių turinį, matyti, kad jose yra nustatyta 12 kainos intervalų kiekvienai pirkimo daliai ir nurodyti balai, skirtini tiekėjams pasiūlius kainas, patenkančias į konkretų intervalą, kurie nuosekliai didėja pasiūlymo kainai mažėjant. Lentelėje 1, kurioje reglamentuota balų už kainos kriterijų C suteikimo tvarka pirmojoje pirkimo dalyje, kainų intervalas kiekvienoje lentelės grafoje sudaro apie 32 000 Eur, o lentelėje 3, aktualioje vykdant antrąją pirkimo dalį, – apie 60 000 Eur, išskyrus pirmąją lentelės grafą, kurioje nustatytas kainų intervalas sudaro 84 690,87 Eur. Vadinasi, kiekvienoje lentelės grafoje nurodytas kainų intervalas, atsižvelgiant į tai, kad didžiausia pirmajai pirkimo daliai skirta lėšų suma sudaro 2 323 043,84 Eur, o antrajai pirkimo daliai – 4 554 690,88 Eur (žr. pirkimo sąlygų 9.5 papunktį), sudaro vos apie 1,5 proc. visos atitinkamai pirkimo daliai skirtos pinigų sumos. Tokie pirkimo sąlygose nustatyti kainų intervalai, palyginus juos su bendra pirkimui skirta pinigų suma, yra nežymūs ir nesuteikia atsakovei per didelės diskrecijos vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo pirkime yra netinkamai nustatyta kriterijaus C vertinimo tvarka ir tai užkerta kelia atsakovei racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas.
21. Priešingai nei nurodė ieškovė, kurios pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo laikyti, kad visi tiekėjai galės surinkti didžiausius galimus balus už pirkimo sąlygose nustatytus kokybės vertinimo kriterijus. Ieškovė savo poziciją šiuo aspektu grindė tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, nepateikdama byloje jokių objektyvių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, o teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, iš esmės nevertino pirkimo sąlygose nustatytų kokybės kriterijų turinio ir reikalavimų, keliamų tiekėjams, siekiantiems surinkti balus pagal šiuos kriterijus. Tinkamai neįvertinęs šių aplinkybių, teismas nepagrįstai nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatyti kokybės vertinimo kriterijai yra deklaratyvūs.
22. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų 8.2.1 ir 8.2.2 papunkčiuose pateiktų lentelių, atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, be kita ko, turės įvertinti statinio statybos vadovo patirtį (kriterijus B), už kurią tiekėjams galėtų būti skirta daugiausiai 15 balų. Skirdama balus pagal šį vertinimo kriterijų, atsakovė vertins tiekėjo pasitelkto statybos vadovo sutartis, įgyvendintas per pastaruosius 5 metus jam vadovaujant statybos darbams, pagal kurias buvo atlikti teritorijos statybos, rekonstravimo, remonto, inžinerinių tinklų tiesimo ir (ar) susisiekimo komunikacijos statybos darbai kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje. Iš pirkimo sąlygų matyti, kad pagal šį kriterijų atsakovė vertins ne daugiau kaip 3 tiekėjo siūlomo statinio statybos vadovo sutartis, už kiekvieną skirdama po 5 balus. Siekdamas gauti balus pagal šį kriterijų, tiekėjas turi pateikti užpildytą pirkimo sąlygų 14 priedą, kuriame reikalaujama pateikti duomenis apie sutarčių sudarymo ir vykdymo datas, užsakovą ir pagal sutartis atliktus darbus, taip pat pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (statybos darbų užbaigimo aktus ir (ar) kitus pagrindžiančius dokumentus ar įrodymus). Pirkimo sąlygose nustatyta, kad už tiekėjo nurodytas sutartis, kurių įvykdymas nėra pagrįstas atitinkamais dokumentais, tiekėjams bus skirta 0 balų.
23. Vertindama tiekėjų pasiūlymus, atsakovė taip pat siekia įvertinti ir tiekėjo pasitelkto BIM specialisto (koordinatoriaus) patirtį (kriterijus V), už kurią pagal pirkimo sąlygas tiekėjui daugiausiai gali būti skirta 10 balų. Iš pirkimo sąlygose pateiktų paaiškinimų matyti, kad vertindama siūlomo BIM specialisto (koordinatoriaus) patirtį, atsakovė vertins statinių techninių projektų, techninių darbo projektų ir (ar) darbo projektų, parengtų taikant statinio informacinį modeliavimą (BIM), kuriuose specialistas ėjo BIM specialisto (koordinatoriaus) pareigas, skaičių, už kiekvieną parengtą projektą skirdama po 2 balus, o už 5 ir daugiau projektų – 10 balų. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad tiekėjas, siekdamas gauti balus pagal šį vertinimo kriterijų, turėtų pateikti atsakovei užpildytą pirkimo sąlygų 15 priedą, kuriame turi būti pateikti specialisto parengtų projektų aprašymai, ir dokumentus, pagrindžiančius, jog siūlomas specialistas ėjo BIM specialisto pareigas šiame projekte, pavyzdžiui, įsakymus ar kitus dokumentus, projekto užsakovo (statytojo) atsiliepimus arba pažymas. Be to, tiekėjas taip pat turėtų pateikti atsakovei užpildytą pirkimo sąlygų 16 priedą, kuriame turi būti pateikta BIM projektų detali informacija kartu su ją patvirtinančiais dokumentais (momentinėmis ekrano kopijomis, komentarais ir pan.). Pirkimo sąlygose nustatyta, kad už priede nurodytus projektus su nepridėtais privalomais dokumentais tiekėjams bus skirta 0 balų.
24. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų pirkimo dokumentų nuostatų, atsakovė, nustatydama pirkimo sąlygose pasiūlymų kokybės vertinimo kriterijus, susijusius su tiekėjų siūlomų specialistų (statinio statybos vadovo ir BIM specialisto) patirtimi, išdėstė konkrečius reikalavimus, kurių pagrindu bus vertinama šių specialistų patirtis, taip pat iškėlė reikalavimą pateikti įrodymus, pagrindžiančius tiekėjo pateiktus duomenis dėl jų pasiūlymų atitikties nurodytiems kriterijams. Iš aptariamų pirkimo sąlygų turinio, jose išdėstytų reikalavimų ir nustatytų vertinimo rodiklių matyti, kad pagal šiuos vertinimo kriterijus tiekėjams galėtų būti skirti tiek didžiausi įvertinimai (atitinkamai 15 balų pagal kriterijų B ir 10 balų pagal kriterijų V) tuo atveju, jeigu tiekėjų nurodytų specialistų patirtis atitiktų maksimalius nustatytus reikalavimus ir tiekėjai kartu su pasiūlymais pateiktų visus reikiamus nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tiek ir mažesni įvertinimai, jeigu specialistų įvykdytų sutarčių ar parengtų techninių projektų kiekis nesiektų didžiausių pirkimo sąlygose nustatytų rodiklių, arba net 0 balų, jeigu, pavyzdžiui, tiekėjas, pasitelkęs reikiamą patirtį turinčius specialistus, nepateiktų pirkimo sąlygose nurodytų privalomų pateikti dokumentų.
25. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose šiuo aspektu nurodė (žr., pvz., ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą), kad, jos vertinimu, šiuo atveju visi pirkime tarpusavyje konkuruojantys tiekėjai surinks didžiausius įvertinimus pagal aptarimus pasiūlymų vertinimo kriterijus, kadangi pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančių specialistų yra labai daug, be to, pagal pirkimo sąlygas, skirtingi tiekėjai, siekdami atitikti iškeltus reikalavimus, gali pasitelkti tuos pačius specialistus. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės vertinimu, visi tiekėjai galės pasitelkti specialistus, turinčius didžiausią pirkimo sąlygose reikalaujamą patirtį. Vis dėlto, pateikdama tokius samprotavimus, ieškovė nepagrindė nei savo teiginio, kad rinkoje yra didelis kiekis specialistų, atitinkančių reikalavimus, pirkimo sąlygose nustatytus siekiant gauti didžiausius balus pagal aptariamus vertinimo kriterijus, nei kad visi potencialūs tiekėjai yra pasirengę pasitelkti pirkime didžiausius nustatytus patirties reikalavimus atitinkančius specialistus, nes jau šiuo metu yra juos įdarbinę ar turi pakankamai išteklių ir galimybių derėtis su tokiais specialistais ir pasiūlyti jiems priimtinas sąlygas siekdami pasitelkti juos dalyvauti pirkime ir pan. Todėl ieškovės išdėstyta pozicija, kad visi potencialūs rangovai gali surinkti didžiausius balus pagal aptariamus vertinimo kriterijus, pripažintina deklaratyvia ir pagrįsta vien tik prielaidomis. Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo vertinti nei kad nurodyti kriterijai yra susiję vien tik su tiekėjų deklaracijomis, nei kad visi tiekėjai pagal aptariamus kriterijus neabejotinai galėtų surinkti didžiausius įvertinimus.
26. Be aptartų kokybės vertinimo kriterijų, susijusių su tiekėjo pasitelktų specialistų patirtimi, pirkimo sąlygose yra nustatyti ir kokybės vertinimo kriterijai, pagal kuriuos tiekėjai turėtų deklaruoti prisiimsiantys papildomus įsipareigojimus vykdydami pirkimo sutartis ar užbaigę darbus:
26.1. nustačius pirkimo sąlygose kriterijų T – papildoma garantinio termino trukmė metais, už kurį didžiausia galima surinkti balų suma sudaro 10, tiekėjams sudaryta galimybė pasiūlyti papildomus garantinius terminus, viršijančius pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius garantinius įsipareigojimus. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad tiekėjas turi nurodyti savo siūlomą papildomą statinio garantinio termino trukmę sveikais skaičiais (metais), o konkretūs balai už siūlomus papildomus garantijų terminus tiekėjams bus skirti pagal pirkimo sąlygose pateiktas 2 ir 4 lenteles, kuriose apibūdinta balų pagal šį kriterijų suteikimo tvarka atitinkamai pirmajai ir antrajai pirkimo dalims. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas nenurodys siūlomo papildomo statinio garantinio termino metais, bus laikoma, jog tiekėjas siūlo 0 metų papildomą garantiją ir jam bus skirta 0 balų už šį kriterijų;
26.2. nustačius kriterijų L – darbo laiko apskaitos taikymas, tiekėjams pasiūlyta prisiimti įsipareigojimą vesti darbo laiko statybvietėje apskaitą statybos proceso metu ir gauti už tai 2 balus. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad tiekėjas, siekiantis prisiimti šį įsipareigojimą, kartu su pasiūlymu turi pateikti deklaraciją, kad bus vedama darbo laiko statybvietėje apskaita statybos proceso metu. Pirkimo sąlygose taip pat nurodyta, kad tiekėjas turi atsakingai įvertinti savo pajėgumą ir siūlyti vesti darbo laiko apskaitą tik tuo atveju, jeigu jis gebės laikytis šio reikalavimo ir teikti įrodymus apie darbo laiko apskaitos vedimą visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį;
26.3. nustačius kriterijų A – aplinkos apsaugos priemonių taikymas, tiekėjams pasiūlyti 3 papildomi įsipareigojimai, susiję su aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimu, už kiekvieną iš kurių tiekėjui skiriamas 1 balas. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad balai už šį vertinimo kriterijų tiekėjams bus skiriami atsižvelgiant į jų pateiktas deklaracijas, kuriose tiekėjai turėtų patvirtinti vykdysiantys konkrečias šioje sąlygoje nurodytas priemones (vieną ar kelias). Be to, kaip ir nustatant vertinimo kriterijų L, šiuo atveju pirkimo sąlygose yra nurodyta, kad tiekėjas turi atsakingai įvertinti savo pajėgumus ir siūlyti tik tas aplinkos apsaugos priemones, kurių gebės laikytis visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį.
27. Įvertinus pirmiau nurodytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymus, viena vertus, matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė ir jos pozicijai pritaręs pirmosios instancijos teismas, tiekėjai, siekdami gauti įvertinimus pagal išvardintus kokybės kriterijus, teikdami pasiūlymus turės tik deklaruoti, jog ateityje prisiims atitinkamus įsipareigojimus, susijusius su papildomo garantinio termino taikymu, taikys darbo laiko apskaitą ir (ar) papildomas aplinkos apsaugos priemones vykdydami pirkimo sutartį. Siekdami gauti balų pagal šiuos vertinimo kriterijus, tiekėjai neturės pagrįsti savo atitikties konkretiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų reikalavimams ar pateikti kokius nors jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, bet turės tik pateikti savo įsipareigojimą (deklaraciją). Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aptartų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų turinys ir tiekėjams keliami reikalavimai nesuponuoja išvados, kad visi tiekėjai, teikdami pasiūlymus, neabejotinai išreikš pageidavimą prisiimti vykdyti juose nurodytus papildomus įsipareigojimus ir surinks pagal juos didžiausius galimus įvertinimus.
28. Šiame kontekste yra reikšminga tai, kad atitinkami pirkimo sąlygose nustatyti įsipareigojimai, už kuriuos juos prisiėmusiems tiekėjams bus skirti ekonominio naudingumo balai, nėra savitiksliai. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, jei tiekėjas yra pripažįstamas pirkimo laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu, be kita ko, užtikrina, kad tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį ir vykdomi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 52 ir 54 punktus). Tokie išaiškinimai rodo, kad pasiūlymuose nurodyti įsipareigojimai ir patvirtinimai, tiekėjui tapus pirkimo laimėtoju ir sudarius pirkimo sutartį, turėtų tapti jo vykdytinais įsipareigojimais.
29. Kaip matyti iš byloje pateikto pirkimo sutarties projekto, pirmiau nurodytas principas, pagal kurį rangovo pareiga tinkamai įgyvendinti visus jo deklaruotus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus turi atsispindėti pirkimo sutartyje, yra įgyvendinamas ir vykdant ginčo pirkimą. Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose pateikto statybos rangos sutarties projekto 3.2.8 papunktyje nurodyta, kad pasiūlyme nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra laikomi esminėmis šios sutarties sąlygomis ir kad rangovas garantuoja užtikrinti jų įgyvendinimą. Šio sutarties projekto 7.2.22 papunktyje taip pat yra nustatyta, kad rangovė įsipareigoja užtikrinti konkrečių jos pasiūlyme nurodytų ekonominio naudingumo kriterijų įgyvendinimą, t. y. taikyti pasirinktas aplinkos apsaugos priemones darbų atlikimo metu ir (ar) vesti darbo laiko statybvietėje apskaitą darbų vykdymo metu, o iš sutarties projekto 13.1 papunkčio formuluotės matyti, kad sutartyje nurodyta garantinio termino trukmė turi atitikti tiekėjo pasiūlyme nurodytą trukmę, jeigu ji buvo ekonominio vertinimo kriterijumi. Sutarties projekto 12.8 ir 12.12 papunkčiuose nurodyta, kad rangovei nesilaikant sutarties projekto 7.2.22 papunktyje nustatytų įsipareigojimų arba padarius esminių sutarties pažeidimų, užsakovė gali taikyti rangovei baudas. Sutarties projekto 17.4.4 papunktyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų tuo atveju, jei rangovas nevykdo arba netinkamai vykdo kuriuos nors įsipareigojimus pagal sutartį.
30. Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai ir sutarties projekto sąlygos leidžia spręsti, kad tiekėjai, pasiūlymuose patvirtindami, jog taikys šio sprendimo 26.1–26.3 papunkčiuose nurodytas priemones, prisiims ne deklaratyvius, bet realius įsipareigojimus, kuriuos turės vykdyti sudarę pirkimo sutartį. Tiekėjas, prisiėmęs įsipareigojimą taikyti papildomą statinio garantinį terminą (kriterijus T), turės per jo nurodytą papildomą terminą realiai atsakyti už statinio defektus, jeigu tokių atsirastų, o prisiėmęs įsipareigojimus taikyti darbo laiko apskaitą statybvietėje (kriterijus L) ar taikyti papildomas aplinkos apsaugos priemones (kriterijus A) turės visą sutarties vykdymo laikotarpį užtikrinti, kad būtų vedama darbuotojų buvimo statybvietėje laiko apskaita ir kad prisiimtos aplinkos apsaugos priemonės būtų vykdomos. Ūkio subjektų galimybė įvykdyti šiuos įsipareigojimus priklauso nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip jų turimi techniniai, organizaciniai ištekliai ir pajėgumai, darbuotojų skaičius, taikoma darbo praktika, sutarties vykdymo metu turimų įvykdyti kitų projektų skaičius ar net pačiam ūkio subjektui priimtina rizika dėl statinio trūkumų šalinimo ilgesnį laikotarpį ir pan. Todėl kiekvienas tiekėjas, siekdamas tinkamai vykdyti sutartį ir nepatirti neigiamų padarinių dėl jos pažeidimo, dar dalyvaudamas pirkime turės priimti jo pajėgumus ir realias galimybes atitinkantį sprendimą dėl konkrečių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuose nurodytų įsipareigojimų ir jų masto. Atsižvelgiant į tiekėjų konkrečiai prisiimtus įsipareigojimus jiems turės būti skirti atitinkami balai pagal aptariamus kokybės vertinimo kriterijus.
31. Priešingai nei vertino ieškovė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad visi tiekėjai nesunkiai surinks didžiausius įvertinimus pagal aptariamus kokybės vertinimo kriterijus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, tikėtinai patvirtinančių, kad visi tiekėjai, atsižvelgiant į jų valdomus išteklius ir kitas reikšmingas aplinkybes, būtų pajėgūs vykdyti visus šio sprendimo 26.1–26.3 papunkčiuose nurodytus įsipareigojimus ir gauti didžiausius balus pagal šiuos vertinimo kriterijus. Savo ruožtu ieškovės ir pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, kad siekdamas gauti didžiausią balų skaičių pagal nurodytus vertinimo kriterijus ūkio subjektas turi pateikti tik įsipareigojimus (deklaracijas), savaime nereiškia, jog tiekėjai objektyviai neįvertins savo realių pajėgumų ir, siekdami gauti maksimalų galimą balų skaičių, prisiims įsipareigojimus, iš anksto žinodami, kad jų negalės įvykdyti. Tokie samprotavimai vertintini kaip nepagrįsti.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkime nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų teisėtumo nepaneigia ir pirkimo sąlygų 81 punkte nustatyta taisyklė, kad tuo atveju, kai kelių dalyvių pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, pirmesnis į pasiūlymų eilę yra įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas buvo pateiktas anksčiausiai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią nuostatą, nurodė, kad pasiūlymų pateikimo laikas iš esmės negali suteikti jokio pranašumo pirkime, tačiau pažymėtina, jog aptariama sąlyga į pirkimo dokumentus yra perkelta iš VPĮ 55 straipsnio 8 dalies ir visiškai atitinka šioje įstatymo normoje išdėstytą reglamentavimą. Taigi, tokia nuostata pati savaime negali būti vertinama kaip neteisėta ar diskriminuojanti tiekėjus. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija, kad ši norma, nors ir nėra neteisėta savaime, tačiau jos dėka pagal šiuo metu nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus tiekėjų konkurencija pirkime turėtų vykti tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką. Nors ieškovė, grįsdama tokius teiginius, nurodo, kad visi pirkime dalyvausiantys tiekėjai pasiūlymus rengs tokiu būdu, jog jiems būtų suteikti didžiausi balai už kainos kriterijų ir nurodys kainą, patenkančią į mažiausią pirkimo dokumentuose nustatytą kainų intervalą, tačiau, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, ji nepateikė jokių skaičiavimų, įrodymų ar pagrindimo, kad projekto sąmatinė vertė patenka į mažiausią kainos intervalą. Be to, kaip minėta pirmiau, tiekėjai šiuo atveju konkuruos ne tik pagal pasiūlymo kainos kriterijų, bet ir pagal pirkimo sąlygose nustatytus kokybės vertinimo kriterijus, kurie, priešingai nei nurodo ieškovė, nėra vien tik deklaratyvūs.
33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos atsakovės vykdomo pirkimo sąlygos, nustatančios tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, neprieštarauja nei VPĮ išdėstytam reglamentavimui, nei viešųjų pirkimų principams. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir pirkimas buvo nutrauktas, ir dėl šios ginčo dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
34. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir atmetus visus ieškovės byloje pareikštus reikalavimus, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos viso teismo proceso metu (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Atsakovė prašo teismo priteisti jai iš ieškovės 13 721,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš atsakovės pateiktų paslaugų detalizacijų matyti, kad atsakovės nurodytas išlaidas sudaro sumos, sumokėtos už atsiliepimo į ieškinį, atskirojo skundo dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tripliko ir apeliacinio skundo parengimą. Grįsdama prašomas priteisti išlaidas, atsakovė pateikė paslaugų detalizacijas, advokatų kontoros išrašytas sąskaitas ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
36. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė atsiskaitė už atsiliepimo į ieškinį ir atskirojo skundo parengimą 2020 m. gruodžio 30 d., todėl apskaičiuojant didžiausią už šias teisines paslaugas priteistiną sumą taikytinas 2020 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 398,50 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.15 papunkčiais, didžiausia už atsiliepimo į ieškinį parengimą ieškovei priteistina suma sudaro 3 496,25 Eur (1 398,50 Eur x 2,5), už atskirojo skundo parengimą – 559,40 Eur (1 398,50 Eur x 0,4). Už tripliko parengimą atsakovė atsiskaitė 2021 m. sausio 4 d., o už apeliacinio skundo parengimą – 2021 m. vasario 5 d., todėl apskaičiuojant didžiausias už šias teisines paslaugas priteistinas sumas taikytinas 2020 m. trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.3 ir 8.10 papunkčius, už tripliko parengimą didžiausia priteistina suma sudaro 2 182,20 Eur (1 454,80 Eur x 1,5), už apeliacinio skundo parengimą – 2 473,16 Eur (1 454,80 Eur x 1,7). Bendra Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota atsakovei priteistina atstovavimo išlaidų suma sudaro 8 711,01 Eur (3 496,25 Eur + 559,40 Eur + 2 182,20 Eur + 2 473,16 Eur). Atsakovės prašoma priteisti 13 721,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma žymiai viršija didžiausią Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą už atsakovei suteiktas teisines paslaugas atlygintinų išlaidų sumą.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei jos prašomas 13 721,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byloje nebuvo keliama naujų, itin sudėtingų ar specifinių teisės klausimų, be to, byla nėra labai didelės apimties. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas tinkamai atlygins pagal Rekomendacijas apskaičiuota 8 711,01 Eur suma, priteista iš ieškovės.
38. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat 2021 m. sausio 19 d. atsakovė sumokėjo 2 288 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 326 Eur (38 Eur + 2 288 Eur) žyminio mokesčio. Bendra atsakovei iš ieškovės priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 11 037,01 Eur (8 711,01 Eur atstovavimo išlaidų + 2 326 Eur žyminio mokesčio).
39. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikė šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu yra panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir atmesti visi ieškovės pareikšti reikalavimai, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutrauktos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos 2020 m. spalio 22 d. paskelbto tarptautinio atvirojo viešojo pirkimo „Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų Vilniuje statybos darbai (I etapas) su darbo projekto parengimu“, pirkimo Nr. 516118, procedūros, ir dėl šios ginčo dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus vystymo kompanijai (juridinio asmens kodas 120750163) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ (juridinio asmens kodas 300584533) 11 037,01 Eur (vienuolika tūkstančių trisdešimt septynis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė