Civilinė byla Nr. e2A-937-656/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31764-2016
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.16.11; 2. 2.4.2.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S
2018 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjai Jūratė Varanauskaitė ir Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. J., V. K. D., T. M., A. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, bei atsakovės V. J. priešieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuomos sutarties sudarymo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje pagal priešieškinį, V. K. D., T. M., A. D. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“).
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus V. J., V. K. D., T. M. ir A. D. su atsakovams priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad patalpos (butas) 2002-11-21 buvo suteiktas atsakovei V. J. ir jos šeimai kaip manevrinio fondo patalpos vieneriems metams, tačiau vėliau nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir atsakovai naudojasi butu be teisinio pagrindo.
2. Atsakovė V. J. atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį grindė argumentu, kad patalpos užimtos teisėtai ir nuomos sutartis sudaryta vienerių metų terminui, kuriam pasibaigus ieškovas konkliudentiniais veiksmais parodė, kad nuomos santykiai tęsiasi. Atsakovės šeima toliau gyveno ginčo patalpose ir mokėjo nuomos mokesčius. Faktiškai nuomotojas, nevykdydamas CK 6.607 str. 2 punkto reikalavimų dėl įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą pratęsė nuomos santykius. Faktiškai susiklostė neterminuotos nuomos santykiai.
3. Nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovai prarastų teisę į būstą, taip pat atsižvelgtina į didelius atsakovės V. J. nuopelnus valstybei ir visuomenei, nes atsakovė V. J. yra Nepriklausomybės akto signatarė, rašytoja, literatūros premijų laureatė.
4. Atsakovė V. J. pareiškė ieškinį (priešieškinį) atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, pagrindiniu nuomininku paskiriant V. J.. Priešieškinis grindžiamas iš esmės tai pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į ieškinį.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. J., V. K. D., T. M., A. D. tenkinti visiškai - iškeldinti atsakovus V. J., V. K. D., T. M. ir A. D. su atsakovams priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
6. Teismas nusprendė atsakovės V. J. priešieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, pagrindiniu nuomininku paskiriant V. J., atmesti.
7. Teismas nurodė, kad butas buvo suteiktas tik vienerių metų terminui dar 2002-11-21 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2213V. Butas buvo suteiktas manevrinio buto statusu. Byloje nenustatyta aplinkybės, kad būtų sudaryta rašytinė sutartis dėl buto nuomos. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komitetas 2014-11-05 nepritarė Tarybos sprendimo dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų pagrindinio nuomininko keitimo ir terminuotos socialinio būsto nuomos pratęsimo vieneriems metams projektui (2014-11-05 protokolas Nr. 4-890-(1.1.21 -T1)). 2016-05-13 prašymu Nr. A97-9620/16 atsakovė V. J. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl neterminuotos buto nuomos sutarties sudarymo. 2016-07-19 Vilniaus miesto savivaldybė atsakovės V. J. prašymą atmetė. Atsakovė reiškė prašymą pratęsti išsikeldinimo terminą iki 2015-07-01, o toks jos prašymas buvo patenkintas. Kiti atsakovai, išskyrus V. J., kurie yra pilnamečiai asmenys, apskritai negynė teisių šioje byloje (atsakovų atstovo paaiškinimai buvo susiję tik su V. J.).
8. Teismas nurodė, kad atsakovė V. J., teikdama priešieškinį ir reikšdama reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, pagrindiniu nuomininku paskiriant V. J., apskritai neįrodė aplinkybių, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosios patalpomis įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Teismas byloje taip pat nenustatė aplinkybių, jog V. J. tokias sąlygas atitinka. Dalį nekilnojamojo turto atsakovė V. J. perleido pagal neatlygintinį sandorį – dovanojimo sutartį, o iš Nekilnojamojo turto duomenų matyti, kad V. J. vardu registruotas gyvenamasis namas, paskirtis - gyvenamoji, esantis (duomenys neskelbtini). Aptariamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija paminėtų dydžių. Tokių aplinkybių atsakovė, teikdama priešieškinį, taip pat neįrodė, gi priešingai, bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, jog tokių dydžių atsakovė neatitinka.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atsakovė V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti ir priešieškinį į patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teisme pateiktais argumentais.
10. Paaiškėjo, kad atsakovė (apeliantė) V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Civilinė byla nutraukiama, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (CPK 293 str. 7 p.). Ieškinys ir priešieškinis yra neturtinio pobūdžio. Apeliantės teisės grindžiami Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosios patalpomis įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.
11. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.579, 6.580 ir 6.583 straipsniais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau vadinamas Įstatymu) 9 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir Bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus.
12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė V. J., teikdama priešieškinį ir reikšdama reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, pagrindiniu nuomininku paskiriant V. J., apskritai neįrodė aplinkybių, kad ji atitinka Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Dalį nekilnojamojo turto atsakovė V. J. perleido pagal neatlygintinį sandorį – dovanojimo sutartį, o iš Nekilnojamojo turto duomenų matyti, kad V. J. vardu registruotas gyvenamasis namas, paskirtis - gyvenamoji, esantis (duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3 d.). Aptariamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija paminėtų dydžių. Tokių aplinkybių atsakovė, teikdama priešieškinį, taip pat neįrodė. Bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, jog tokių dydžių atsakovė neatitinka.
13. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytų aplinkybių, suteikiančių teisę atsakovei V. J. į socialinį būstą pagal specialųjį teisinį reguliavimą. Atsakovė priešieškinio reikalavimą sieja ir su aplinkybe dėl gyvenimo bute ilgą laiką bei CK 6.607 straipsnio nuostata.
14. CK 6.607 straipsnis reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Minėtame straipsnyje numatyta galimybė nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarties terminui, pirmenybės teise sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. nuomininko pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms. Rašytinė sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos apskritai nebuvo sudaryta. Nagrinėjamu atveju atsakovei V. J. išreiškus valią sudaryti nuomos sutartį jos vardu, buvo priimtas 2014-11-05 sprendimas netenkinti jos prašymo. Be to, pati atsakovė V. J. reiškė prašymą atidėti išsikėlimo terminą iki 2015-07-01, o toks jos prašymas buvo patenkintas. Pažymėtina ir tai, kad V. J. neįrodė, jog ji atitinka šiuo metu teisės aktų numatytas sąlygas realizuoti teisę į socialinio būsto nuomą, gi pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą manevrinis butas (tokį statusą butas ir turėjo) buvo nuomojamas tik vieneriems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimas dalyje dėl atsakovės V. J. iškeldinimo ir atsakovės V. J. priešieškinio atmetimo panaikinamas (CPK 326 str. 1 d. 5 p.) ir civilinė byla dalyje nutrauktina CPK 293 str. 7 p. pagrindu.
16. Apeliaciniam procesui taikomos LR CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms (LR CPK 302 str.).
17. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog atsirado aplinkybių, dėl kurių tolesnis bylos nagrinėjimas nebegalimas, byla turi būti nutraukiama. Vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų – jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (CPK 293 str. 7 p.). Gyvenamosios patalpos nuomos santykiai ir iškeldinimas iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos yra priskiriami prie asmeninio pobūdžio teisinių santykių, t.y. neatskiriamai susiję su konkrečiu asmeniu, todėl mirus apeliantei (atsakovei) V. J. civilinėje byloje dėl apeliantės iškeldinimo bei įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, pagrindiniu nuomininku paskiriant V. J., šalies teisių ir pareigų perėmimas negalimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atsakovai sprendimo dalies jų atžvilgiu neskundė, todėl šioje dalyje sprendimas lieka galioti.
18. Esant tokiai situacijai, kai mirė atsakovė (fizinis asmuo), bei pagal apeliacinio skundo dalyką, neleidžiamas teisių perėmimas, civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tapo negalimas, todėl civilinė byla dalyje dėl apeliantės iškeldinimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. Bylą dalyje nutraukus CPK 293 str. 7 p. pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 7 punktu ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. J. tenkintas visiškai ir nuspręsta iškeldinti atsakovę V. J. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta atsakovės V. J. priešieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, pagrindiniu nuomininku paskiriant V. J., panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Civilinę bylą Nr.e2A-937-656/2018 nutraukti.
Teisėjai Andrius Ignotas
Jūratė Varanauskaitė
Vaclovas Paulikas