Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-418-30-2007].doc
Bylos nr.: 2S-418-30/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

Pirmosios instancijos teismo                                      

teisėjas Virginijus Skaraitis                                         Civilinė byla Nr. 2S-418-30/2007

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 121.14;122.4

 (S)

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 4    d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Valentino Jaro (pranešėjas), kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės J. Š. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio ir atidėti žyminio mokesčio dalies  mokėjimą,

 

n u s t a t ė:

 

            Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė prašo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

            Apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą iš dalies atleisti ir iš dalies atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, 2007-07-18 nutartimi ieškovės šio ieškovės prašymo, kuris nurodytas ieškinyje, netenkino ir įpareigojo ieškovę per 10 dienų nuo nutarties gavimo dienos pašalinti teismo nurodytus trūkumus, tai yra,  primokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 1245 Lt. Nutartyje teismas nurodė, kad prašymas iš dalies atleisti ir iš dalies atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti pagrįstas ir motyvuotas, prie to turi būti pridėti  tai patvirtinantys dokumentai (įrodymai). Ieškovė savo prašymą grindžia tuo, kad jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis  yra 790 Lt, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis užmokestis yra jau atskaičius mokesčius. Pati ieškovė išlaikytinių neturi, jos turtinė padėtis nėra bloga, naudojasi mokama teisine pagalba, ieškinyje prašo priteisti turtą natūra ir sutinka mokėti daugiau nei 22 000 Lt kompensaciją sutuoktiniui, tad šiuo atveju negalima teigti, kad yra pagrindas dėl ieškovės turtinės padėties ją atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo  ar jį atidėti.

            Atskiruoju skundu ieškovė prašo 2007-07-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi dėl sekančių motyvų ir argumentų nurodo, kad ji pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 250 Lt žyminio mokesčio ir prašė teismą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo likusios dalies, kaip teigiama teismo  nutartyje. CPK nenurodo nuo kokios dalies žyminio mokesčio mokėjimo  teismas gali asmenį atleisti, kadangi tai yra teismo teisė, todėl ji nenurodė konkrečios sumos nuo kokios norėtų būti atleista. Teismų praktikoje tai dažniausiai sudaro pusę ir daugiau mokėtino žyminio mokesčio.

 Prašyme iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ji nurodė vidutinį darbo užmokestį, kurį gauna realiai (į rankas), jau atskaičius mokesčius, kuris  yra 790 Lt per mėnesį, todėl  nesutinka su teismo nuomone ir mano, kad sprendžiant apie turtinę asmens padėtį skaičiuojamos realiai gaunamos, bet ne priskaičiuotos pajamos. Faktas, kad ieškovė naudojasi mokama teisine pagalba negali būti argumentas neatleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir iš dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, kadangi už teisines paslaugas ieškovė gali mokėti dalimis ir jos nekainuoja tiek, kiek reikia sumokėti žyminio mokesčio iš karto. Nesutinka su teismo nuomone, kad jos turtinė padėtis yra nebloga, kadangi ji prašo priteisti turtą natūra, o sutuoktiniui sutinka sumokėti daugiau nei 22 000 Lt piniginę kompensaciją. Nurodo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, ji galės įkeisti nekilnojamąjį turtą ir gauti banko kreditą kompensacijos išmokėjimui, o žyminio mokesčio sumokėjimui tokia galimybe ieškovė pasinaudoti negali, nes visas turtas įregistruotas sutuoktinio vardu ir sutikimo įkeisti, esant dabartinei konfliktinei situacijai, atsakovas tikrai neduos. Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė valstybių narių dėmesį, kad išankstinis pinigų sumokėjimas nebūtų sąlyga pradėti teismo procesą. Teismas nutartimi įpareigodamas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 1245 Lt per 10 dienų nuo nutarties gavimo dienos, neatsižvelgė į minėtą rekomendaciją ir teismo procesą susiejo su pinigų sumokėjimu, taip užkirsdamas kelią proceso pradžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, nepažeidžiami niekieno interesai, niekas nenukenčia, kadangi priėmus sprendimą, žyminis mokestis yra išieškomas bendraisiais pagrindais (CPK 96 str.).

 

            Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies  (CPK 337 str.  1 d. 3 p. ir 329 str. 1 d.).

 

            Pirmosios instancijos teismo 2007-07-18 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina iš  dalies sutinkant su atskirojo skundo motyvais bei argumentais. Ieškovės prašymas  iš dalies atleisti ir iš dalies atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį, turi esminį trūkumą  dėl jo dalyko ir turinio, nes jame nėra  konkrečiai nurodyta, kokiai sumai ji prašo būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kokia sumai prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ir kokiam laikotarpiui, kaip nustato  CPK 111 straipsnio 2 d. 2, 3 p.,  ir CPK 83, 84 straipsniai. Prašymo  dalykas, kuris šiuo atveju susideda iš minėtų dviejų skirtingų pozicijų (dalių), tačiau kaip bet kuriame procesiniame dokumente jis turi būti konkretus ir aiškus,  nes tik jį žinodamas teismas gali ir turi įvertinti, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, šiuo atveju į teismui pateiktus, pridėtus įrodymus dėl prašymo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas, kaip ir tinkamas iš dalies atleidimas nuo jo mokėjimo, ar iš dalies atidėjimas žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį sudaro teisinį pagrindą ieškinį priimti (CPK 135 str. 2 d. ir CPK 137 str. 1d.). Jei ieškinys neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 str.), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį asmenį (CPK 138 str., 115 str.). Ieškinio priėmimą sprendžia  pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismas ieškovės prašymo tiek dėl atleidimo tiek ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo dalies atidėjimo netenkino ir įpareigojo ją tai pilnai padaryti iš esmės tais pačiais (vienodais) motyvais, tai yra, kad ieškovės turtinė padėtis nėra bloga ir todėl nėra pagrindo jo tenkinti ir įpareigojo ieškovę tai pilnai padaryti – primokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 1245 Lt. Tačiau apeliantė turi pagrindą teigti, kad Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė valstybių narių dėmesį, kad išankstinis pinigų sumokėjimas nebūtų sąlyga pradėti teismo procesą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji šioje byloje jau yra dalį 250 Lt žyminio mokesčio sumokėjusi ir neprašo atleisti visiškai nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir kad atsižvelgiant į jos faktiškai gaunamą mėnesį uždarbį (790 Lt), visas mokėtinas mokestis, sudarytų beveik dviejų mėnesių jos uždarbį, kas nėra maža suma ieškovei (byloje nėra duomenų, kad ji turi kitų piniginių lėšų). Ieškovė pagrįstai nurodo, kad ji nesinaudoja ir nevaldo nekilnojamojo turto, nes visas turtas, kurį ji ir prašo padalinti, yra atsakovo žinioje ir yra  įkeistas. Ji tokios pinigų, kad sumokėti visą žyminį mokestį iš karto, neturi, o to pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę sumokėti visą žyminį mokestį šių aplinkybių nevertino. Apylinkės teismo argumentas, kad ieškovė byloje naudojasi mokama teisine pagalba, o ieškinyje prašo priteisti jai turtą natūra ir sutinka mokėti daugiau nei 22 000 Lt kompensaciją  atsakovui (sutuoktiniui), nepaneigia ieškovės nurodytų argumentų, kad ji neturi kitų piniginių lėšų šiuo metu ir negali sumokėti viso žyminio mokesčio iš karto, todėl ypač svarstytina jos prašymo dalis dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės prašymą, reiškiamą atskirajame skunde, kuris, kaip ir prašymas apylinkės teismui (nurodytas ieškinyje) dėl žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį  (atleidimo iš dalies ir dėl  iš dalies jo mokėjimo atidėjimo)  turi esminį trūkumą,  tai yra  dėl jo dalyko ir turinio, kaip to reikalauja įstatymas, būtent CPK 111 straipsnio 2 d. 2, 3 p.,  CPK 83, 84 straipsniai (ir CPK 306 str. 3, 4 p.ir CPK  338 str.), kuriame nėra  konkrečiai nurodyta, kokiai sumai ji prašo būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kokiai sumai prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ir kokiam laikotarpiui. Prašymo dalykas, kuris šiuo atveju susideda iš minėtų dviejų skirtingų prašymų, kaip bet kuriame procesiniame dokumente, turi būti konkretus ir aiškus, nes tik jį žinodamas teismas, šiuo atveju apygardos teismas, kaip  apeliacinė instancija, galėtų įvertinti ir jį išspręsti, bet dėl minėto trūkumo nėra galimybės tai padaryti. Todėl kolegija, atsižvelgdama į paminėtas nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, kad  šiuo atveju dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (pažeidimo), sprendžiant ieškovės prašymą dėl jos iš dalies atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo apylinkės teisme, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o  todėl byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui ( CPK 329 str.  1 d.).

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.  1 d. 3 p. kolegija

 

n u t a r i a:

 

            Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18  d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

 

 

Teisėjai                                                                        Edmundas Valentinas  Jaras

                                                                                   

                                                                                    Zina Mickevičiūtė

 

                                                                                    Laimutė Sankauskaitė