Pirmosios instancijos teismo
teisėjas Virginijus Skaraitis Civilinė
byla Nr. 2S-418-30/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 121.14;122.4
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. spalio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Edmundo Valentino Jaro (pranešėjas), kolegijos teisėjų Zinos
Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės
teismo 2007 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės J. Š. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio ir atidėti
žyminio mokesčio dalies mokėjimą,
n u s t a t
ė:
Ieškovė kreipėsi
į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,
santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė prašo
iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio
mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
Apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą iš
dalies atleisti ir iš dalies atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, 2007-07-18 nutartimi ieškovės šio ieškovės prašymo, kuris nurodytas ieškinyje, netenkino
ir įpareigojo ieškovę per 10 dienų nuo nutarties gavimo dienos pašalinti teismo
nurodytus trūkumus, tai yra, primokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 1245 Lt. Nutartyje teismas
nurodė, kad prašymas iš dalies atleisti
ir iš dalies atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti pagrįstas ir
motyvuotas, prie to turi būti pridėti tai
patvirtinantys dokumentai (įrodymai). Ieškovė savo prašymą grindžia tuo, kad jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
yra 790 Lt, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis užmokestis yra jau atskaičius mokesčius. Pati ieškovė
išlaikytinių neturi, jos turtinė padėtis nėra bloga, naudojasi mokama teisine
pagalba, ieškinyje prašo priteisti turtą natūra ir sutinka mokėti daugiau nei 22 000 Lt kompensaciją sutuoktiniui,
tad šiuo atveju negalima teigti, kad yra pagrindas dėl ieškovės turtinės padėties ją atleisti nuo žyminio
mokesčio dalies sumokėjimo ar jį atidėti.
Atskiruoju
skundu ieškovė prašo 2007-07-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą iš dalies
atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimą
atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi
dėl sekančių motyvų ir argumentų nurodo, kad ji pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 250 Lt žyminio
mokesčio ir prašė teismą
iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo likusios dalies,
kaip teigiama teismo nutartyje. CPK nenurodo
nuo kokios dalies žyminio mokesčio mokėjimo teismas gali asmenį atleisti, kadangi tai yra teismo teisė, todėl ji nenurodė
konkrečios sumos nuo kokios norėtų būti atleista. Teismų praktikoje tai dažniausiai sudaro pusę ir daugiau
mokėtino žyminio mokesčio.
Prašyme iš dalies atleisti nuo žyminio
mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ji nurodė
vidutinį darbo užmokestį, kurį gauna realiai (į rankas), jau atskaičius mokesčius,
kuris yra 790 Lt per mėnesį, todėl nesutinka
su teismo nuomone ir mano, kad sprendžiant apie turtinę asmens padėtį skaičiuojamos realiai gaunamos, bet ne
priskaičiuotos pajamos. Faktas, kad
ieškovė naudojasi mokama teisine pagalba negali būti argumentas neatleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo
ir iš dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, kadangi už teisines paslaugas ieškovė gali mokėti
dalimis ir jos nekainuoja tiek, kiek reikia sumokėti žyminio mokesčio iš
karto. Nesutinka su teismo nuomone, kad jos
turtinė padėtis yra nebloga, kadangi ji prašo priteisti turtą natūra, o sutuoktiniui sutinka sumokėti daugiau
nei 22 000 Lt piniginę kompensaciją. Nurodo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui,
ji galės įkeisti nekilnojamąjį turtą ir gauti banko kreditą kompensacijos išmokėjimui, o žyminio mokesčio
sumokėjimui tokia galimybe ieškovė pasinaudoti negali, nes visas turtas
įregistruotas sutuoktinio vardu ir sutikimo įkeisti,
esant dabartinei konfliktinei situacijai, atsakovas tikrai neduos. Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81)7
„Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė valstybių narių dėmesį, kad išankstinis pinigų
sumokėjimas nebūtų sąlyga pradėti teismo procesą. Teismas nutartimi įpareigodamas sumokėti likusią
žyminio mokesčio dalį – 1245 Lt per 10 dienų nuo nutarties gavimo dienos,
neatsižvelgė į minėtą rekomendaciją ir teismo procesą susiejo su pinigų
sumokėjimu, taip užkirsdamas kelią proceso pradžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą
iki teismo sprendimo priėmimo, nepažeidžiami
niekieno interesai, niekas nenukenčia, kadangi priėmus sprendimą, žyminis
mokestis yra išieškomas bendraisiais pagrindais (CPK 96 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas
iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 3 p. ir 329 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos
teismo 2007-07-18 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina iš dalies
sutinkant su atskirojo skundo motyvais bei argumentais. Ieškovės prašymas iš
dalies atleisti ir iš dalies atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį,
turi esminį trūkumą dėl jo dalyko ir turinio, nes jame nėra konkrečiai
nurodyta, kokiai sumai ji prašo būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kokia
sumai prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ir kokiam laikotarpiui, kaip
nustato CPK 111 straipsnio 2 d. 2, 3 p., ir CPK 83, 84 straipsniai. Prašymo
dalykas, kuris šiuo atveju susideda iš minėtų dviejų skirtingų pozicijų
(dalių), tačiau kaip bet kuriame procesiniame dokumente jis turi būti konkretus
ir aiškus, nes tik jį žinodamas teismas gali ir turi įvertinti, atsižvelgdamas
į konkrečias bylos aplinkybes, šiuo atveju į teismui pateiktus, pridėtus
įrodymus dėl prašymo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Tinkamas žyminio mokesčio
sumokėjimas, kaip ir tinkamas iš dalies atleidimas nuo jo mokėjimo, ar iš
dalies atidėjimas žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį sudaro teisinį
pagrindą ieškinį priimti (CPK 135 str. 2 d. ir CPK 137 str. 1d.). Jei ieškinys
neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 str.), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas
nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį
asmenį (CPK 138 str., 115 str.). Ieškinio priėmimą sprendžia pirmosios
instancijos teismas. Apylinkės
teismas ieškovės prašymo tiek dėl atleidimo tiek ir dėl žyminio mokesčio
mokėjimo dalies atidėjimo netenkino ir įpareigojo ją tai pilnai padaryti iš
esmės tais pačiais (vienodais) motyvais, tai yra, kad ieškovės turtinė padėtis
nėra bloga ir todėl nėra pagrindo jo tenkinti ir įpareigojo ieškovę tai pilnai
padaryti – primokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 1245 Lt. Tačiau apeliantė turi
pagrindą teigti, kad Europos
Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 „Dėl
priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė valstybių narių dėmesį, kad išankstinis pinigų
sumokėjimas nebūtų sąlyga pradėti teismo procesą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji šioje byloje jau yra dalį 250
Lt žyminio mokesčio sumokėjusi ir neprašo atleisti visiškai nuo likusios
žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir kad atsižvelgiant į jos faktiškai gaunamą
mėnesį uždarbį (790 Lt), visas mokėtinas mokestis, sudarytų beveik dviejų
mėnesių jos uždarbį, kas nėra maža suma ieškovei (byloje nėra duomenų, kad ji
turi kitų piniginių lėšų). Ieškovė pagrįstai nurodo, kad ji nesinaudoja ir
nevaldo nekilnojamojo turto, nes visas turtas, kurį ji ir prašo padalinti, yra
atsakovo žinioje ir yra įkeistas. Ji tokios pinigų, kad sumokėti visą žyminį
mokestį iš karto, neturi, o to pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas
ieškovę sumokėti visą žyminį mokestį šių aplinkybių nevertino. Apylinkės teismo
argumentas, kad ieškovė byloje
naudojasi mokama teisine pagalba, o ieškinyje prašo priteisti jai turtą natūra
ir sutinka mokėti daugiau nei 22 000
Lt kompensaciją atsakovui (sutuoktiniui), nepaneigia ieškovės nurodytų
argumentų, kad ji neturi kitų piniginių lėšų šiuo metu ir negali sumokėti viso
žyminio mokesčio iš karto, todėl ypač svarstytina jos prašymo dalis dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Kolegija
atkreipia dėmesį į apeliantės prašymą, reiškiamą atskirajame skunde, kuris,
kaip ir prašymas apylinkės teismui (nurodytas ieškinyje) dėl žyminio mokesčio
mokėjimo už ieškinį (atleidimo iš dalies ir dėl iš dalies jo mokėjimo atidėjimo)
turi esminį trūkumą, tai yra dėl jo dalyko ir turinio, kaip to reikalauja
įstatymas, būtent CPK 111 straipsnio 2 d. 2, 3 p., CPK 83, 84 straipsniai (ir
CPK 306 str. 3, 4 p.ir CPK 338 str.), kuriame nėra konkrečiai nurodyta,
kokiai sumai ji prašo būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kokiai sumai
prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ir kokiam laikotarpiui. Prašymo
dalykas, kuris šiuo atveju susideda iš minėtų dviejų skirtingų prašymų, kaip
bet kuriame procesiniame dokumente, turi būti konkretus ir aiškus, nes tik jį
žinodamas teismas, šiuo atveju apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, galėtų
įvertinti ir jį išspręsti, bet dėl minėto trūkumo nėra galimybės tai padaryti. Todėl
kolegija, atsižvelgdama į paminėtas nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, kad
šiuo atveju dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (pažeidimo), sprendžiant
ieškovės prašymą dėl jos iš
dalies atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio
sumokėjimo atidėjimo apylinkės teisme, galėjo būti neteisingai išspręsta byla,
o todėl byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui ( CPK 329 str. 1
d.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p. kolegija
n u t a r i
a:
Kupiškio rajono
apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl
žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui.
Teisėjai Edmundas
Valentinas Jaras
Zina
Mickevičiūtė
Laimutė
Sankauskaitė