Baudžiamoji byla Nr. 1-542-878/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08891-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.13; 2.12.1.4

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08891-19 medžiagą, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 212 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 87 straipsniu, 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis L. A. 2019 m. kovo 3 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) kambaryje kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. A., sudavė jai vieną smūgį ranka į galvą, nuo to nukentėjusioji nukrito ant grindų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. A. sukėlė fizinį skausmą ir dėl padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame skruoste nežymiai sutrikdė jai sveikatą.

Kaltinamasis L. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 3 d., tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 12.00 val., jis buvo namuose savo kambaryje, gulėjo lovoje, kai į jo kambarį atėjo mama A. A.. Tą dieną jis buvo blaivus, namuose daugiau asmenų nebuvo. Jis lovoje gulėjo atsigulęs ant nugaros, mama atsisėdo ant jo lovos krašto jam iš dešinės, dešiniu šonu į jį, pradėjo priekaištauti dėl jo darbo, aiškinti, kad iš darbo neišeitų. Jis iš darbo ruošėsi išeiti, nes konfliktavo su savo bendradarbiais. Tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas, tu jis pasakė mamai, kad ji jam neaiškintų, liepė išeiti iš jo kambario, bet mama jo neklausė, toliau priekaištavo. Jis dėl to labai supyko, uždėjo savo abi rankas mamai ant dešinio peties ir tyčia stipriai ją pastūmė nuo savo lovos, mama nukrito ant grindų. Mamą tyčia pastūmė dėl to, nes norėjo, kad ji išeitų iš jo kambario. Toje vietoje, kur mama nukrito, ant grindų buvo patiestas kilimas. Kai jis stūmė mamą, ji krisdama kažkaip pasisuko ir nugriuvo ant kilimo dešiniu šonu. Matė, kad kai mama nugriuvo, ji savo dešine veido puse trenkėsi į grindis. Ant mamos veido jokių sužalojimų, kraujosruvų nematė. Kai nustūmė mamą nuo lovos ir ji nukrito ant grindų, jis pasakė mamai, kad jeigu ji išvys jį iš namų, jis sudegins namus. Ar dar kažką sakė mamai, nepamena, nes tuo metu buvo labai susinervinęs. Dėl šio įvykio jis mamos neatsiprašė, nes dėl savo veiksmų visai nesigaili (b. l. 52, 54-55, 58).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti bei aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2019 m. kovo 3 d. apie 12.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) nuėjo į sūnaus L. kambarį su juo pasikalbėti. Sūnus gulėjo savo lovoje. Ji atsisėdo ant lovos sūnui iš dešinės, atsisukusi dešiniu šonu į jį, ir pradėjo kalbėtis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl sūnaus darbo. L. vieną kartą kairiu delnu sudavė jai į dešinę veido pusę, pataikė į dešinį skruostą ir dešinę ausį. Dėl to ji pajautė stiprų fizinį skausmą. Sūnaus suduotas smūgis buvo toks stiprus, kad ji nuo to smūgio net nukrito nuo lovos ant grindų. Ji nuo lovos krito priekiu, kniūbsčia, krisdama atsirėmė į ant grindų patiestą kilimą rankomis, bet kilimą buvo prilietusi ir kakta. Kakta į kilimą atsitrenkė nestipriai, todėl skausmo nepajautė, ant kaktos jokių sužalojimų ar paraudimų nebuvo. Teismo medicinos eksperto nustatytas sužalojimas ant dešinio skruosto atsirado būtent nuo sūnaus L. suduoto smūgio. Konflikto metu sūnus jai dar pasakė, kad jeigu ji jį išvys iš namų, jis sudegins namus. Tarp jos ir sūnaus dažnai kyla žodiniai konfliktai, nes sūnus yra labai konfliktiškas, jis jos visai negerbia. Sūnus prieš ją yra keletą kartų smurtavęs, kai jis dar buvo nepilnametis, bet dėl to ji į policiją nesikreipė (b. l. 18-19, 20-21, 22-23).

 Akistatos protokole užfiksuota, kad A. A. patvirtino, kad sūnus kairiu delnu sudavė smūgį į dešinę galvos pusę, dėl to jautė stiprų fizinį skausmą, nuo šio smūgio ji nukrito ant grindų. L. A. nurodė, kad jis mamai ant dešinio peties uždėjo rankas ir ją pastūmė, nuo to ji nukrito ant žemės. Smūgio nesudavė (b. l. 25-26).

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 3 d. jo tarnybos metu į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atvyko A. A. ir pasakė, kad nori rašyti pareiškimą dėl to, kad tą dieną namuose prieš ją smurtavo sūnus, nurodė, kad sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Pareiškėja paaiškino, kad namuose įvyko konfliktas su sūnumi dėl to, kad sūnus ruošėsi išeiti iš darbo, o ji jam liepė iš darbo neišeiti ir dirbti. A. A. sakė, kad konflikto metu sūnus jai sudavė vieną kartą ranka į galvą. Tą dieną jis iš A. A. priėmė pareiškimą, ją apklausė. Po to kartu su pareiškėja ir kolega V. S. nuvyko (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėja ir kur įvyko konfliktas. Nuvykus V. S. apžiūrėjo ir aprašė įvykio vietą, o jis bendravo su pareiškėjos sūnumi L. A.. L. A. buvo nekalbus, nelinkęs bendrauti su policijos pareigūnais, apie įvykusį konfliktą su mama, kiek pamena, nieko nepasakojo, jis buvo arogantiškas. L. A. sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Namuose be jo daugiau asmenų nebuvo (b. l. 38-39).

A. A. 2019 m. kovo 3 d. pareiškime policijai nurodė, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 12.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) sūnus L. A. sudavė jai ranka vieną smūgį į galvą ir sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Apžiūros protokole 2019 m. kovo 3 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kambaryje, kur stovi paklota lova, prie jos ant grindų patiestas kilimas (b. l. 11-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto L. U. išvadoje Nr. G 188/2019 (06) konstatuota, kad A. A. poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku (2019 m. kovo 3 d.) ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 30).

Specialistas L. U. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. A. apžiūrai atvyko 2019 m. kovo 4 d. Apžiūrėjus ją buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste, kuri galėjo būti padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Konkrečiai pasakyti, ar sužalojimas atsirado nukentėjusiajai suduodant smūgį delnu, ar nukentėjusiajai griuvus ir atsitrenkiant į grindis, nėra galimybės. A. A. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nukentėjusiosios, tiek įtariamojo nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 41).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – motiną A. A., suduodamas jai vieną smūgį ranka į galvą, nuo kurio nukentėjusioji nukrito ant grindų, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir dėl padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame skruoste nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada ir paaiškinimai. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. 

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kilusius padarinius, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. L. A. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 64-65, 66-9, 70). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas (b. l. 74), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2019 m. kovo 21 d. išvadoje Nr. 83TPK-335/2019 nustatyta, kad L. A. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 80). Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Buvusio darbdavio ir Alytaus seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (b. l. 85, 88). Nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 89, 90). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje viena iš bausmių rūšių numatyta laisvės apribojimas, kurią ir prašė skirti prokurorė. Prokurorės prašoma bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 92-95), todėl kaltinamajam skirtina prokurorės nurodytos trukmės laisvės apribojimo bausmė, kuri yra tinkama bausmė kaltinamajam, taip pat skirtini prokurorės prašomi įpareigojimai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę kaltinamajam įskaitytinas jo laikino sulaikymo nuo 2019 m. kovo 3 d. 13.50 val. iki 2019 m. kovo 4 d. 14.55 val. laikas (2 dienos) (b. l. 42, 43).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 3 d. 13.50 val. iki 2019 m. kovo 4 d. 14.55 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti L. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                        I. L.