Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1739-2011].doc
Bylos nr.: 2-1739/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Žyminis mokestis:
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

              Civilinė byla Nr. 2-1739/2011

                                                                                    2-55-3-01028-2011-0

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              99.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo V. Š. prašymas atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl sutartinių netesybų (baudos) priteisimo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas V. Š. pareiškė ieškinį atsakovui A. P. dėl 51 460 eurų (177 537 Lt) sutartinių netesybų, neįvykdžius ir vienašališkai nutraukus 2044 m. spalio 22 d. sutartį, priteisimo. Prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad yra Vidaus reikalų sistemos pensininkas, jo pajamas sudaro tik 1 300 Lt dydžio gaunama pensija, sutuoktinė gauna minimalų 686 Lt darbo užmokestį, išlaiko nepilnametę podukrą, kitų pajamų neturi.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė ieškovo V. Š. prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatė ieškovui terminą sumokėti 4 551 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo gaunamos pensijos dydį, bei įrodymų apie jo tirtinę padėtį, turimas pinigines lėšas kredito įstaigose, jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nepateikė duomenų ar priklauso socialiai remtinų asmenų grupei, ar turi išlaikytinų asmenų. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovas naudojasi mokama advokato pagalba.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

              Atskiruoju skundu apeliantas V. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius jo prašymo pagrįstumą. Indėlių kredito įstaigose neturi. Jam nuosavybės teise priklauso vienintelis nekilnojamasis turtas – butas Vilniuje, Šeškinės g. 31-19, naudojasi automobiliu, už kurį moka lizingo įmokas, draudimą, taip pat moka lizingo įmokas už televizorių. Su advokatu yra sutarta, kad teisines paslaugas jis teiks neatlygintinai.

             

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 4 551 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinio padavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nutartį motyvavo iš esmės tuo, kad apeliantas nepateikė teismui jokių jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą bei turinį, 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro tik 1 300 Lt pensija, sutuoktinė gauna minimalų darbo užmokestį, išlaiko nepilnametę podukrą, todėl neturi galimybės sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kartu su prašymu apeliantas pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių šią jo nurodytą aplinkybę, nepateikė. Jis taip pat nenurodė jokių duomenų apie savo turimą turtą, nepateikė įrodymų apie jo finansinę padėtį. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu, visus įrodymus apie savo turtinę padėtį apeliantas privalėjo teismui pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio. Nesant įrodymams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė dokumentus, jo nuomone patvirtinančius prašymo pagrįstumą, tai yra Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-04-29 pažymą apie gaunamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Nr. 11D(P)-1897, UAB „HL09“ 2011-05-03 pažymą apie sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, podukros gimimo liudijimą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, lizingo sutartį Nr. LT057418 bei tikslinės paskolos (vartojimo kredito) Nr. VGK00611KJPA. Pateiktos pažymos apie apelianto gaunamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei apie sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį patvirtina, kad apeliantas gauna 1 300 Lt pensiją, o jo sutuoktinė apie 651 Lt dydžio darbo užmokestį. Tačiau šios pažymos neatspindi visos apelianto finansinės bei turtinės padėties, nepatvirtina, kad apeliantas neturi kitų pajamų ar darbo. Asmuo net ir būdamas pensijoje gali turėti santaupų, kitokio turto ar turtinių teisių. VĮ Registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Šeškinės g. 32-19, Vilniuje. VĮ Registrų centro išrašo apie apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą, galinčio patvirtinti arba paneigti aplinkybę, kad minėtas butas yra vienintelis apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas, apeliantas nepateikė. Apelianto pateikti kartu su atskiruoju skundu duomenys, nesant kitiems įrodymams apie apelianto turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį ar kitą turtą, santaupas, lėšas esančias bankuose, patys savaime nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens turtinę padėtį parodo nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti dokumentai. Jokių kitų dokumentų apie savo turtinę padėtį apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikta automobilio, kurio vertė 37 000 Lt, lizingo sutartis ir apelianto galimybė laiku mokėti lizingo bei vartojamosios paskolos įmokas, tik patvirtina, kad apelianto materialinė padėtis yra geresnė, negu jis nurodo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, nurodytų prašyme dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei atskirajame skunde (CPK 178 str.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą sumokėti žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

             

 

 

Teisėjai

Audronė Jarackaitė

 

 

 

Danutė Milašienė

 

 

 

Vigintas Višinskis