Civilinė byla Nr. e2YT-10438-868/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05464-2020-2

Procesinio dokumento kategorija 3.2.3.2; 3.4.5.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 30 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas.

Teismas

 n u s t a t ė: 

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas V. R. priėmė palikimą po sutuoktinės J. R., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas prašo nustatyti turto, likusio po motinos J. R., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo reikalu. Dėl paveldėjimo į notarą pareiškėjo tėvas V. R. nesikreipė manydamas, kad po sutuoktinės mirties turtas ir taip tenka pareiškėjo tėvui, pradėjo faktiškai valdyti turtą,  ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, mokėjo mokesčius.

Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. R. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.  

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas J. R. yra V. R. ir J. R. sūnus. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. R.. Po jos mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). J. R. testamento nepaliko, palikimo, po jos mirties niekas nėra priėmęs. Po J. R. mirties pareiškėjo tėvas V. R. toliau gyveno, valdė ir naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybės patvirtino pateikti mokėjimo nurodymai, atsiskaitant už komunalines paslaugas. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).         

Pareiškėjo tėvas V. R., pradėjęs valdyti ir rūpintis J. R. turtu iškart po jos mirties (duomenys neskelbtini), nepraleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Iš aukščiau nurodytų faktų daroma išvada, kad pareiškėjo tėvas V. R. pradėdamas faktiškai valdyti turtą, likusį po sutuoktinės J. R. mirties, priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.51 straipsnyje nurodytu būdu. Šis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po J. R. mirties, paveldėjimo klausimu. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti turto, likusio po tėvo J. R. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo J. R. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, per 3 mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto, likusio po J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo reikalu.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Vanda Višnevska