Civilinė byla Nr. e2A-492-826/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11313-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.3.1.19.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-582-1172/2025 pagal ieškovės G. D. patikslintą ieškinį atsakovui L. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „TF Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektroninių pinigų bitė“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1.                      nutraukti jos ir atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. 145, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2.                      nustatyti šalių nepilnametės dukros K. D. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina G. D.;

1.3.                      priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui K. D., mokant periodinėmis išmokomis po 321 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), iki dukra sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant įstatymų nustatytą tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikia bankiniais pavedimais į G. D. atsiskaitomąją akcinės bendrovės SEB banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 25 d.;

1.4.                      nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros K. D. ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką;

1.5.                      pripažinti santuokoje įgytas atsakovo prievoles kreditorei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „TF Bank“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Elektroninių pinigų bitė“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „SB lizingas“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis;

1.6.                      priteisti iš atsakovo 963 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.;

1.7.                      po santuokos nutraukimo ieškovei nustatyti iki santuokos sudarymo buvusią pavardę – „D.“, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę – „D.“.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. D., šalių santuoka faktiškai iširo 2024 m. birželio 1 d. Šalys santuokos metu neįgijo turto. Ieškovė savo vardu kreditinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas yra įgijęs prievoles kreditorėms AB „TF Bank“, UAB „Elektroninių pinigų bitė“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „SB lizingas“. Ieškovės žiniomis, minėtos prievolės nėra įvykdytos. Prašė visas prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes atsakovas iš šių sutarčių gautą naudą panaudojo ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti. Šalys bendrus namų apyvokos daiktus yra pasidalijusios. Bendro gyvenimo pradžioje šalys sutarė neblogai, vėliau atsakovo emocijos tapo nevaldomos, jis nevengė vartoti prieš ieškovę psichologinio ir fizinio smurto. Šalių santykiai galutinai pašlijo 2024 m. birželio 1 d., kai prieš ieškovę buvo pavartotas fizinis ir psichologinis smurtas, kuris pasikartojo 2024 m. birželio 29 d. ir 2024 m. liepos 14 d. Ieškovei yra žinoma, kad 2024 m. liepos 11 d. atsakovas bandė nušokti nuo viaduko. Atsižvelgiant į vaiko amžių, prisirišimą prie mamos, į atsakovo emocinę ir psichinę būklę, į tai, kad nuo dukros gimimo iki šios dienos ja faktiškai rūpinasi ieškovė, ieškovė prašė nustatyti mažametės dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su motina. Atsakovas yra linkęs bendrauti su dukra, ją myli, tačiau ieškovę neramina atsakovo emocinė būklė, ji jaudinasi dėl dukros gerovės ir saugumo, todėl prašė nustatyti bendravimo tvarką be nakvynių. K. D. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 642 Eur suma, prašė iš atsakovo priteisti vaiko K. D. išlaikymą – po 321 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Paaiškino, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nesumažėjusio darbingumo lygio, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, neturi didelių įsipareigojimų kreditoriams, neturi kitų išlaikytinių. Nurodė, kad ieškovės „į rankas“ gaunamos mėnesinės pajamos – apie 1 282 Eur. Ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą S. D., gimusią (duomenys neskelbtini)  Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. (ieškinio pateikimo dienos) atsakovas dukrai neteikė išlaikymo, todėl ji prašė priteisti iš atsakovo 963 Eur išlaikymo įsiskolinimą (321 Eur x 3 mėn.), susidariusį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad šalys abi yra sveikos ir darbingos, o jų turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti po santuokos nutraukimo, todėl ieškovė reikalavimų dėl išlaikymo nereiškė. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nustatyti jai iki santuokos sudarymo buvusią pavardę – „D.“ pavardę, o L. D. palikti pavardę – „D.“.

3.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas, atvykęs į 2024 m. gruodžio 17 d. teismo posėdį, savo noru iš jo pasišalino.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „TF Bank“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad AB „TF Bank“ su atsakovu 2024 m. sausio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322. Vartojimo kredito paskirtis – kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad AB „TF Bank“ neprieštarauja, jog prievolė, kylanti iš 2024 m. sausio 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 710086322, būtų pripažinta atsakovo asmenine prievole.

5.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „SB lizingas“, UAB „Elektroninių pinigų bitė“, atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

6.       Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) atstovė išvadoje ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad Skyriaus specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, lavintis. Nurodė, kad įvertinus tai, jog ieškovė dukrą augina viena, atsakovas nuo birželio mėnesio dukters nėra aplankęs, nebuvo pasiėmęs su savimi, nėra duomenų, kad ieškovė vaiku rūpinasi netinkamai, daroma išvada, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas dukrai neteikia išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Mano, kad prašomas nustatyti atsakovo su dukra bendravimo laikas pakankamas, atitinka geriausius vaiko interesus, atsakovas dėl tokios bendravimo tvarkos prieštaravimų nereiškė, savo bendravimo tvarkos nesiūlė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu nusprendė: 

7.1.                      Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 145) tarp G. D. ir L. D., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei G. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „D.“. Atsakovui L. D. palikti prigimtinę pavardę – „D.“. 

7.2.                      Nepilnamečio vaiko K. D. gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. D.. Priteisti iš atsakovo L. D. nepilnamečio vaiko K. D. išlaikymui po 321 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išmokas sumokant už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio dvidešimt penktos dienos bankiniu pavedimu į vaiko motinos G. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti iš atsakovo L. D. nepilnamečiam vaikui K. D. 963 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko K. D. išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina G. D.. 

7.3.                      Nustatyti atsakovo L. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. D. tvarką: 1) tėvas L. D. su dukra K. D. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas dukrą atitinkamos dienos 10.00 val. ryto iš dukros nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.; 2) tėvas L. D. su dukra K. D. bendrauja darbo dienomis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą atitinkamos dienos 17.00 val. iš dukros nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.; 3) atsakovas L. D. turi teisę atostogauti su dukra 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, be galimybės kartu su nepilnamete dukra išvykti į užsienio valstybę. Dukrai lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas atostogų metu su dukra bendrauja, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos 8.00 val. ryto ir grąžindamas tos pačios dienos 19.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Dukrai pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas dukros kasmetinių mokymosi atostogų metu su dukra bendrauja, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos 8.00 val. ryto ir grąžindamas tos pačios dienos 19.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Apie pageidaujamą bendravimo atostogų metu laiką ir trukmę, nurodydamas dukros buvimo vietą atostogų metu, atsakovas įsipareigoja SMS žinute arba elektroniniu paštu pranešti ieškovei G. D. likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki pirmos pageidaujamos atsakovo su dukra atostogų dienos. Ieškovė, planuodama atostogauti su dukra išvykstant į kitą miestą ar užsienio valstybę, įsipareigoja apie tokias atostogas, jų trukmę SMS žinute arba elektroniniu paštu pranešti atsakovui likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki pirmosios ieškovės su dukra atostogų dienos; 4) atsakovas turi teisę kartu su dukra praleisti šias metų šventes: dukros gimimo dieną neporiniais metais (atitinkamai poriniais metais su dukra praleidžia ieškovė). Apie susitikimo vietą ir laiką su dukra tėvas L. D. įsipareigoja iš anksto, bet vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki vaiko gimimo dienos, raštu (elektroniniu paštu / SMS žinute) suderinti su ieškove G. D.. Dukros gimimo dieną atsakovas turi teisę pasiimti dukrą nuo 8.00 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., jeigu tai neprieštarauja dukros interesams, mokymosi ir poilsio bei užklasinės veiklos režimui (bendravimo laikas atsižvelgiant į dukros užimtumą gali būti nustatomas ir kitomis valandomis, tačiau atsakovas įsipareigoja dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pasiimti ne anksčiau kaip 8.00 val. ryto ir grąžinti į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. vakaro); tėvo dieną bei savo gimimo dieną. Apie susitikimo su dukra vietą ir laiką tėvas L. D. įsipareigoja iš anksto, bet vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki tėvo ar jo gimimo dienos raštu (elektroniniu paštu/SMS žinute) suderinti su ieškove G. D.. Šventės dieną atsakovas turi teisę pasiimti dukrą nuo 8.00 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., jeigu tai neprieštarauja dukros interesams, mokymosi ir poilsio bei užklasinės veiklos režimui (bendravimo laikas atsižvelgiant į dukros užimtumą gali būti nustatomas ir kitomis valandomis, tačiau atsakovas įsipareigoja dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pasiimti ne anksčiau kaip 8.00 val. ryto ir grąžinti į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. vakaro); porinių metų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, Naujuosius Metus. Apie susitikimo su dukra vietą ir laiką tėvas L. D. įsipareigoja iš anksto, bet vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki šventinės dienos, raštu (elektroniniu paštu/SMS žinute) suderinti su ieškove G. D.. Šventės dieną atsakovas turi teisę pasiimti dukrą nuo 8.00 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., jeigu tai neprieštarauja dukros interesams, mokymosi ir poilsio bei užklasinės veiklos režimui (bendravimo laikas atsižvelgiant į dukros užimtumą gali būti nustatomas ir kitomis valandomis, tačiau atsakovas įsipareigoja dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pasiimti ne anksčiau kaip 8.00 val. ryto ir grąžinti į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. vakaro); šv. Velykų antrąją dieną. Apie susitikimo vietą ir laiką su dukra tėvas L. D. įsipareigoja iš anksto, bet vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki šventinės dienos, raštu (elektroniniu paštu/SMS žinute) suderinti su ieškove G. D.. Šventės dieną atsakovas turi teisę pasiimti dukrą nuo 8.00 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., jeigu tai neprieštarauja dukros interesams, mokymosi ir poilsio bei užklasinės veiklos režimui (bendravimo laikas atsižvelgiant į dukros užimtumą gali būti nustatomas ir kitomis valandomis, tačiau atsakovas įsipareigoja dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pasiimti ne anksčiau kaip 8.00 val. ryto ir grąžinti į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. vakaro); 5) abi šalys įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimą viena kitą informuoti raštu (elektroniniu paštu / SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimo dienos; 6) vaikui susirgus, sunegalavus, šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančio vaiko, kai vaikas yra gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje; 7) vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams ir kiek vaikas pageidaus ar sugebės bendrauti tokiomis elektroninių ryšių priemonėmis; 8) atsakovas apie bet kokius bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus dėl jo sveikatos būklės ar kitų staiga atsiradusių nenumatytų aplinkybių privalo informuoti vaiko motiną G. D. SMS (teksto) žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną iki numatomos atsakovo bendravimo su vaiku dienos; 9) ieškovė apie bet kokius atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus dėl vaiko sveikatos būklės ar kitų staiga atsiradusių nenumatytų aplinkybių, privalo informuoti atsakovą SMS (teksto) žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną iki numatomos atsakovo bendravimo su vaiku dienos. 

7.4.                      Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB „TF Bank“ pagal 2024 m. sausio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322 yra asmeninė atsakovo L. D. prievolė.

7.5.                      Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „SB lizingas“ pagal kredito sutartį Nr. E202512158 yra asmeninė atsakovo L. D. prievolė.

7.6.                      Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „Elektroninių pinigų bitė“ pagal kredito sutartį Nr. U-42539154 yra asmeninė atsakovo L. D. prievolė.

7.7.                      Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ pagal ilgalaikę daikto (-ų) sutartį Nr. 49618199 yra asmeninė atsakovo L. D. prievolė.

7.8.                      Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą iš atsakovo L. D. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. D. panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

7.9.                      Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinos gyvenamosios vietos nustatymą ir laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymą, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

8.       Dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės, jos atstovės paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo elgesys su ieškove laikytinas nepriimtinu teisės ir moralės požiūriu, abiejų šalių elgesys laikytinas nepakankamu dėl santuokos išsaugojimo. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo (nutraukiama) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas po santuokos nutraukimo ieškovei nustatė iki santuokos turėtą pavardę, o atsakovui – prigimtinę pavardę.

9.       Spęsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. D. gyvena kartu su ieškove, nepilnamečiam vaikui yra visos sąlygos saugiam ir harmoningam vystymuisi, ieškovė rūpinasi vaiku, šalių dukrai gyvenant kartu su ieškove, jai taip pat yra sudaroma galimybė gyventi kartu su seserimi – kita ieškovės dukra, be to, Skyriaus atstovė neprieštaravo, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs šalių dukters mažą amžių, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters interesus labiau atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

10.       Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tarp šalių kyla konfliktų, nusprendė, kad šiuo atveju tikslinga tenkinti ieškovės reikalavimą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų apie atsakovo poziciją dėl konkrečios bendravimo tvarkos, įvertinus šalių dukters mažą amžių (sprendimo priėmimo metu ji yra dviejų metų amžiaus), laikytina, kad šalių ir vaiko interesus atitinka ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka be nakvynių.

11.       Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, pirmosios instancijos teismas įvertino į tai, kad ieškovės nurodomas šalių dukters poreikių dydis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, į tai, kad atsakovas dėl tokio išlaikymo dydžio prieštaravimų neteikė. Teismas taip pat atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pirmosios instancijos teismas reikalavimą tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo išlaikymą po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė gauna valstybės mokamą vaikui išmoką, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus asmenys, jie abu dirba, gauna darbo pajamų, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, teismas pripažino, kad šalys yra pajėgios prisidėti prie vaiko išlaikymo, iš išlaikymo sumos neatimant gaunamos vaiko išmokos.

12.       Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei nėra pervedęs jokių lėšų. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., skaičiuojant 321 Eur vieno mėnesio išlaikymo dydį, t. y. iš viso 963 Eur (3 mėn. x 321 Eur).

13.       Dėl prievolių padalijimo, teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoriai su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, AB „TF Bank“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „SB lizingas“ buvo sudaryti šeimos interesais. Priešingai, ieškovė paaiškino, kad sutikimo sudaryti sutartis nedavė, paskolos, išsimokėtinai pirkti telefonai šeimos interesais nebuvo naudoti, paskolas, telefonus atsakovas naudojo savo reikmėms. Atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, AB „TF Bank“ atsiliepime nurodytą poziciją, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo prievoles tretiesiems asmenims pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, todėl jos laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau, jei teismas manytų, kad esminiai atsakovo procesiniai teisių pažeidimai gali būti ištaisyti apeliaciniame procese, prašo sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovo L. D. išlaikymą K. D., mokant periodinėmis išmokomis po 260 Eur kas mėnesį, nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), iki dukra sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei G. D., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant įstatymų nustatytą tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, jog L. D. išlaikymą vaikui teiks bankiniais pavedimais į G. D. atsiskaitomąją AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 25 d.; priteisti iš atsakovo ieškovei 780 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.; pakeisti teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygą „tėvas L. D. su dukra K. D. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas dukrą atitinkamos dienos 10.00 val. ryto iš dukros nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.“ ir nustatyti, kad „tėvas L. D. su dukra K. D. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas dukrą atitinkamos savaitės penktadienį 19.00 val. iš dukros nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienio 19.00 val.“; pripažinti prievoles kreditorėms AB „TF Bank“, UAB „Elektroninių pinigų bitė“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „SB lizingas“ solidariomis atsakovo L. D. ir G. D. prievolėmis. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš ieškovės G. D. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 700 Eur. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

14.1.                      Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą teismo procesą, t. y. jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir jis nebuvo informuotas apie posėdžio vietą ir laiką.

14.2.                      Atsakovas nesutinka su teismo priteista 321 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma, kadangi teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ir nepasisakė dėl ieškovės gaunamų vaiko pinigų pagal įstatymą. Pažymėjo, kad teismo sprendimo priėmimo metu valstybės vaikui mokami pinigai sudarė 122,50 Eur., todėl ši suma turėjo būti įtraukta į bendrą balansą ir atitinkami sumažinta atsakovo mokėtina išlaikymo vaikui suma. Taigi, tokiu atveju iš ieškovo turėjo būti priteista 260 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma.

14.3.                      Pažymėjo, kad atsakovo pajamos yra minimalios, be to, jis turi įsipareigojimų kreditoriams (teismas nustatė, kad visos prievolės kreditoriams yra jo asmeninės). Ieškovės turtinė padėtis, atsakovo vertinimu, yra geresnė. Akcentavo, kad į šias aplinkybes būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

14.4.                      Atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo įsiskolinimu dydžiu, nurodo, kad atsakovė nutylėjo faktą, jog apeliantas mokėjo išlaikymą, tačiau mokėjo ne po 321 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad vaiko išlaikymo dydžio kriterijus yra susietas su minimaliuoju mėnesiniu darbo užmokesčiu, kuris 2024 m. sudarė 708 Eur, taip pat teismas neįvertino, kad ieškovė 2024 m. gavo vaiko pinigus – 92 Eur. Taigi, atsakovo nuomone, skolos dydis negalėjo būti priteistas didesnis nei 780 Eur.

14.5.                      Apeliantas iš dalies sutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau mano, kad teismas nustatė pakankamai minimalią laiko prasme bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad pageidautų bendrauti ne tik per pavienius pasimatymus, vaikas galėtų likti pas atsakovą ir nakvoti.

14.6.                      Nurodė, kad teismas neteisingai pripažino, jog po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims AB „TF Bank“, UAB „SB lizingas“, UAB „Elektroninių pinigų bitė“, UAB „Bitė Lietuva“ yra asmeninės atsakovo prievolės. Atsakovas sutinka, kad įsipareigojimas trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ pagal sutartį Nr. 49618199 yra asmeninė atsakovo L. D. prievolė, tačiau kitos prievolės yra bendros, nes jų paskirtis yra šeimos poreikiams ir interesams tenkinti. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo AB „TF Bank“ savo atsiliepime aiškiai nurodė, kad su atsakovu 2024 m. sausio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322, vartojimo kredito paskirtis – kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti.

15.       Ieškovė G. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydama apelianto L. D. pareikšto apeliacinio netenkinti, palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. priimtą sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

15.1.                      Priešingai, nei nurodo atsakovas, byloje esantys įrodymai liudija, kad jis buvo tinkamai ir laiku informuotas apie pareikštą ieškinį, paskirtą teismo posėdį, jame dalyvavo, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, taip pat išaiškinta, jog jis turi teisę į atstovą.

15.2.                      Atsakovas, nesutikdamas su teismo priteisto išlaikymo vaikui dydžiu, nekvestionuoja vaiko poreikių, taip pat nenurodo, dėl kokių priežasčių jis negali teikti net minimalaus orientacinio vaiko išlaikymo dydžio nesiekiančio priteisto išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus asmenys, abu dirba, gauna darbo pajamų, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, pripažino, kad šalys yra pajėgios prisidėti prie vaiko išlaikymo, iš išlaikymo sumos neatimant gaunamos vaiko išmokos. Taigi, teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, valstybės mokamomis išmokomis nekompensuojant atsakovo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. 

15.3.                      Nors atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, tačiau ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo praktiškai tokio paties amžiaus, t. y. dvejų metų amžiaus, vadovaudamasis teismų praktikos išaiškinimais apie būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą dydį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rungimosi principais, taip pat įvertinęs vaiko poreikių lentelę, pagrįstai priteisė 963 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo argumentas, kad ieškovė nutylėjo faktą, jog jis mokėjo išlaikymą, tačiau mokėjo ne po 321 Eur per mėnesį, yra nepagrįstas jokias objektyviais įrodymais.

15.4.                      Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai prašo bendravimo su vaiku tvarką nustatyti su nakvynėmis. Įvertinusi atsakovo veiksmus, atliktus prieš ieškovę, atsakovo duotų parodymų ikiteisminiame tyrime turinį, atsakovo vartotus / tebevartojamus vaistus, tai, kad jis ne kartą tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo prieš ieškovę, ne kartą norėjo ir sau gyvybę atimti, tyrėjos nurodytą informaciją apie nustatytus asmenybės sutrikimus, taip pat ir atsakovo elgesį teismo posėdžio metu, tai, jog atsakovas yra linkęs vartoti alkoholį, ieškovė mano, kad atsakovas, esant šiandieninei jo psichikos būklei, negali su dukra bendrauti, įtraukiant į bendravimo tvarką nakvynes. Ieškovė bijo dėl dukros gyvybės, jos saugumo būnant su atsakovu, ji nežino, ką atsakovas gali padaryti iš pykčio ir keršto ieškovei.

15.5.                      Dėl kreditinių įsipareigojimų padalijimo ieškovė nurodo, kad atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog sutartys su kreditoriais buvo sudarytos šeimos interesais, tačiau to nepadarė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad lėšos, gautos iš sudarytų sutarčių su kreditoriais, buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nes sutuoktinių lėšos buvo bendros. Ieškovė pažymi, kad atsakovas nedetalizavo, kur, kokiu laikotarpiu buvo panaudotos lėšos, kam jas panaudojo ir pan. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji nedavė sutikimo sudaryti sutartis, paskolos, išsimokėtinai pirkti telefonai šeimos interesais nebuvo naudoti, paskolas, telefonus atsakovas naudojo savo reikmėms. Taigi, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai nusprendė, jog santuokoje įgytos prievolės turėtų būti pripažįstamos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o ieškovė nėra ir negali būti atsakinga už apelianto asmenines prievoles.

16.       Trečiasis asmuo AB „TF Bank“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė šias pagrindines aplinkybes:

16.1.                      AB „TF Bank“ su L. D. 2024 m. sausio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322. Vartojimo kredito paskirtis – kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties Nr. 710086322, yra solidari atsakovo ir jo sutuoktinės prievolė, atsižvelgiant į tai, kad: kredito sutartis sudaryta santuokoje; turtas, įgytas po santuokos sudarymo, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir tais atvejais, kai jis įgyjamas vieno iš sutuoktinio vardu; prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų šeimos interesais, yra solidariosios sutuoktinių prievolės ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

16.2.                      AB „TF Bank“ nurodė, kad už suteikto vartojimo kredito grąžinimą yra atsakingi abu sutuoktiniai. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322 gautų įmokų detalizaciją (pridedama), įmokas už vartojimo kreditą mokėjo abu sutuoktiniai. Tačiau AB „TF Bank“ neprieštarauja tam, kaip vidiniuose tarpusavio santykiuose po santuokos nutraukimo sutuoktiniai nustatys, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių.

Teisėjų kolegija 

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimas, kuria patenkintas ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei, turto ir prievolių padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

20.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

21.       Ieškovė kartu su pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40326-24 medžiagą. Susipažinus su pateiktais papildomais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagą ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių įrodymai buvo nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl minėtus įrodymus, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagą, atsisakytina priimti ir pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos šios civilinės bylos (CPK 314 straipsnis).

22.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „TF Bank“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322 gautų įmokų detalizaciją. Šiuo dokumentu grindžiami atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

23.       Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

24.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis ir trečiojo asmens naujai pateiktu įrodymu, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, nusprendžia, kad naują įrodymą priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 145. Šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą K. D., gimusią (duomenys neskelbtini).

26.       Santuokos metu atsakovo vardu buvo sudarytos sutartys su kreditoriais: AB „TF Bank“, UAB „Elektroninių pinigų bitė“, UAB „SB lizingas“, UAB „Bitė Lietuva“.

27.       Ieškovė yra dirbanti, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. per mėnesį vidutiniškai gavo 1 081,25 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Ieškovė turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą. Ieškovės vardu nėra sudaryta sutarčių, pagal kurias ji turėtų asmeninių finansinių įsipareigojimų.

28.       Atsakovas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, taip pat yra dirbantis asmuo. Jis laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iš viso 503,21 Eur išmokų, už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 31 d. gavo 1 304,74 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).

29.       Vedybų sutartis tarp šalių nėra sudaryta.

Dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimo

30.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad buvo pažeistas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas - atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą, t. y. jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir nebuvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, tai yra, egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.

31.       Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria atsakovui buvo nustatytas terminas atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti, taip pat 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo pranešimas apie ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo išsiųsti atsakovui el. paštu danielaitis.laimio@gmail.com. 2024 m. spalio 2 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovui 2024 m. spalio 3 d. buvo išsiųsta el. paštu danielaitis.laimio@gmail.com. 2024 m. spalio 22 d. ir 2024 m. spalio 23 d. nutartys kartu su teismo šaukimu į posėdį atsakovui buvo išsiųstos el. paštu danielaitis.laimio@gmail.com 2024 m. spalio 24 d. Iš 2024 m. gruodžio 17 d. vykusio teismo posėdžio informacinės pažymos ir garso įrašo matyti, kad atsakovas atvyko į teismo posėdį laiku, jame dalyvavo, atsakovui buvo išaiškintos teisės ir pareigos, jis nereiškė byloje prašymo, nurodė, jog su ieškiniu susipažino, visus dokumentus iš teismo gavo, nepripažino ieškinio, atsisakė teismo siūlymo susirasti atstovą, o praėjus 20 min. nuo posėdžio pradžios, gavęs teismo įspėjimą dėl teismo posėdžio tvarkos trikdymo, savo iniciatyva iš posėdžių salės pasišalino ir į ją nebegrįžo.

32.       Nustatytos procesinių dokumentų įteikimo aplinkybės ir byloje esantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, atsakovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie pareikštą ieškinį, paskirtą teismo posėdį, jame dalyvavo, patvirtino, kad su ieškiniu susipažino, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo procesinių teisių nesuvaržė ir, priešingai, nei teigia atsakovas, apie procesą informavo tinkamai. Atsakovo nepagrįsti teiginiai dėl jo teisių pažeidimo nesuteikia teisinio pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Kitų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo L. D. nepilnametei dukrai K. D. išlaikyti po 321 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

34.       Atsakovas apeliaciniu skundu nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, nurodo, kad teismas netinkami įvertino šalių finansinę padėtį, neatsižvelgė į ieškovės pagal įstatymą gaunamus vaiko pinigus, pažymi, kad jo gaunamos pajamos yra minimalios, turi kreditinių įsipareigojimų, o ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės. Atsakovo vertinimu, iš jo kas mėnesį galėtų būti priteista po 260 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

35.       Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

36.       Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

37.       Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio, vertino šalių turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė yra dirbanti, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. per mėnesį vidutiniškai gavo 1 081,25 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Ieškovė turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą. Atsakovas yra dirbantis asmuo, verčiasi individualia veikla. Jis laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iš viso 503,21 Eur išmokų, už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 31 d. gavo 1 304,74 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Atsakovas, be šalių dukters, daugiau išlaikytinių neturi. Taip pat teismas pažymėjo, kad santuokos metu atsakovo vardu buvo sudarytos sutartys su AB „TF Bank“, UAB „Elektroninių pinigų bitė“, UAB „SB lizingas“, UAB „Bitė Lietuva“, pagal kurias yra kilusios piniginės prievolės.

38.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši. Teisėjų kolegija, įvertusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, pažymi, kad atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo finansinė padėtis yra prasta, nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą, tokių savo teiginių nepagrindė objektyviais įrodymais, nepateikė į bylą jokių tikslesnių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis dirba, yra jaunas, sveikas ir darbingas, išskyrus šalių bendrą nepilnametį vaiką, neturi kitų nepilnamečių išlaikytinių, kuriems turėtų prievolę teikti išlaikymą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurią reikia išlaikyti. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi, šalių dukrai gyvenant su ieškove, šiai be abejonės neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo našta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, priešingai, nei teigia atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės turtinė padėtis yra iš esmės geresnė nei atsakovo. 

39.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Nors atsakovas nurodo, jog jo finansinė padėtis yra prasta, tačiau, kaip jau minėta, jis nepateikė byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių jo pastangas didinti pajamas, nėra duomenų apie jo sunkią sveikatos būklę, kitus išlaikytinius, taigi daroma išvada, kad ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, kurio pajamų dydis priklauso išimtinai nuo jo veiksmų ir pastangų.

40.       Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis yra pakankama tam, kad būtų užtikrinti pagrindiniai vaiko poreikiai. Jie abu yra sveiki, darbingi asmenys, gali dirbti ir užsidirbti, todėl turi visas galimybes ir privalo dėti maksimalias pastangas gauti pakankamas pajamas tiek savo, tiek vaiko poreikiams patenkinti.

41.       Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 642 Eur suma. Ieškovė byloje nurodė, kad šią sumą sudaro: 160 Eur maistui namuose, 80 Eur higienos priemonėms, sauskelnėms, 50 Eur komunalinių mokesčių daliai padengti, 20 Eur vaiko pramogoms, 30 Eur vitaminams, 25 Eur vaistams, 100 Eur aprangai ir avalynei, 100 Eur ugdymo įstaigos (darželio) išlaidoms, 30 Eur atostogų išlaidoms, 7 Eur draudimui (nuo traumų), 40 Eur lavinamiesiems žaislams, knygoms, piešimo reikmenims ir kt.

42.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, būstas, sveikata, higiena, mokslas ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

43.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad orientaciniu kriterijumi laikytinas minimaliosios mėnesinės algos dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius yra lygus 777 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė gauna dėl šalių dukters vaiko išmoką, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus asmenys, abu dirba, gauna darbo pajamų, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, pripažino, kad šalys yra pajėgios prisidėti prie vaiko išlaikymo, iš išlaikymo sumos neatimant gaunamos vaiko išmokos. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatytų šalių dukros poreikių privalomai nesumažinęs išmokų vaikui suma, mokama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

44.       Kaip minėta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).

45.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodoma vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 642 Eur suma neviršija pirmosios instancijos teismo nurodyto minimaliosios mėnesinės algos dydžio (777 Eur atskaičius mokesčius). Taigi, šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų vaikams. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Nurodyta šalių turtinė padėtis leidžia minimaliai patenkinti šalių dukros būtinuosius poreikius, šiems poreikiams patenkinti nėra būtina naudoti išmokų vaikui sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad iš atsakovo priteista 321 Eur išlaikymo suma per mėnesį, mokama nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki šalių dukros pilnametystės, nėra proporcinga šalių dukros poreikiams ir neatitinka atsakovo turtinės padėties. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių galimybes teikti materialinį išlaikymą vaikui, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteisiamo išlaikymo vaiko gaunamų lėšų, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, suma.

46.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 963 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., įsiskolinimą apskaičiavo pagal 321 Eur priteisto išlaikymo vaikui sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Apelianto manymu, priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų sudaryti 780 Eur, skaičiuojant po 260 Eur kas mėnesį (3 x 260 Eur). Taip pat nurodo, kad ieškovė nutylėjo faktą, jog ieškovas mokėjo išlaikymą, tačiau mokėjo ne po 321 Eur per mėnesį.

47.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

48.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovo argumentą, kad ieškovė nutylėjo faktą, jog apeliantas mokėjo išlaikymą, tačiau mokėjo ne po 321 Eur per mėnesį, tačiau tokius atsakovo teiginius vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantas, turėdamas profesionalų atstovą advokatą, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas pagrindžia priešingas aplinkybes, nei nurodo atsakovas, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. atsakovas vaiko išlaikymui ieškovei nepervedė jokios pinigų sumos. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovas galbūt kažką yra nupirkęs vaikui, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad minėtu laikotarpiu atsakovas teikė periodinį, vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

49.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos ir neteikė šalių dukrai reikiamo išlaikymo laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn., į tai, kad šiuo laikotarpiu K. D. išlaikymą teikė tik apeliantė, daro išvadą, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Pagal anksčiau šioje nutartyje nustatytą reikalingą vaikui išlaikymą, atsakovas turėjo prisidėti prie dukters išlaikymo po 321 Eur kas mėnesį.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., buvo praktiškai tokio paties amžiaus, t. y. dvejų metų amžiaus, todėl jo poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo tokie patys, kokie nurodyti ieškovės ieškinyje, įvertinus ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, taip pat vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais apie būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą orientacinį dydį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 963 Eur (3 mėn. x 321 Eur) išlaikymo įsiskolinimą vaikui.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

51.       Atsakovas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta jo bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi tvarka, argumentuodamas, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra minimali, nepagrįstai neleidžiant vaikui likti pas atsakovą numatytų savaitgalių nakties metu. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

52.       Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

53.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sprendimo priėmimo metu šalių dukra buvo tik dvejų metų amžiaus, neabejotina, tokio amžiaus vaikas yra prisirišęs prie mamos, su kuria kartu gyvena ir praleidžia daugiausia laiko. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas paskutiniu metu kartu su ieškove ir jų dukra negyveno, matėsi nereguliariai, be to, šalių santykiai yra konfliktiški. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovės paaiškinimus, išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonę, pagrįstai konstatavo, kad šalių ir vaiko interesus atitinka ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka be nakvynių pas atsakovą.

54.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad ji dėl nestabilios atsakovo psichikos būklės bijo dėl dukros gyvybės ir jos saugumo, teigia, kad atsakovas gali pasielgti netinkamai iš pykčio ir keršto ieškovei. Ieškovės nuomone, šiuo metu atsakovas negali bendrauti su dukra įtraukiant į bendravimo tvarką ir nakvynes.

55.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40326-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek  atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtino, kad atsakovas ne kartą tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo prieš ieškovę. Tai patvirtina byloje pateikti 2024 m. birželio 1 d., 2024 m. birželio 29 d., 2024 m. liepos 14 d. pranešimai apie priimtus sprendimus atsakovui skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius ir įpareigoti 15 kalendorinių dienų nesiartinti prie ieškovės ir dukros. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad, ieškovės teigimu, atsakovas ne kartą norėjo sau atimti gyvybę. Apie tai, kad 2024 m. liepos 11 d. atsakovas bandė nušokti nuo Kaune esančio Muravos viaduko, buvo viešai pranešta spaudoje, straipsnyje interneto adresu: https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/07/10/112/isgelbetas-muravos-viaduko-atbraila-vaiksciojes-vyras/. 

56.       Pažymėtina, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis iš sveikatos įstaigų apie jo sveikatos būklę bei lankymąsi pas psichologus / psichiatrus, nustatytas diagnozes. Apeliantas teismo įpareigojimo neįvykdė.

57.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaiko amžių, į ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo netinkamą elgesį, jo įtaką vaiko socialiniam vystymuisi ir pasaulėžiūrai, į tai, kad byloje nepateikti medicininiai duomenys apie atsakovo sveikatos būklę, vartojamus vaistus, apsilankymus gydymo įstaigose ir pan., šiuo konkrečiu metu nėra galimybės nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, įtraukiant ir nakvynes savaitgaliais. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka yra teisėta, nes būtent tokiai tvarkai nustatyti yra visi svarūs, rimti ir įtikinami bei pakankami pagrindai ir argumentai. Pažymėtina, kad byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje taip pat nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kurią ir patvirtino pirmosios instancijos teismas, atitinka geriausius vaiko interesus. Teisėjų kolegija turi pakankamą pagrindą abejonėms, ar atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nustatant su nakvynėmis atitinkamais savaitgaliais, būtų užtikrintas mažametės saugumas, geriausi vaiko interesai ir poreikiai.

58.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pagrįsta ir turi likti nepakeista, nes ji šios bylos situacijoje yra labiausiai tinkanti, užtikrinanti geriausius vaiko interesus, atitinkanti vaiko amžių, imperatyvias teisės normas ir šiuo klausimu suformuotus teismų praktikos išaiškinimus.

59.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl sutuoktinių turto ir prievolių kreditoriams padalijimo

60.       CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

61.       Balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).

62.       Turto balanso sudarymas yra reikalingas norint nustatyti dalytiną sutuoktinių turtą. Jeigu vienas iš sutuoktinių nesutinka, jog tam tikras turtas būtų priskirtas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, o mano, kad toks turtas yra jo asmeninė nuosavybė, jam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti tokią nuomonę. Siekdamas teisinio apibrėžtumo ir atsižvelgdamas į šeimos gyvenimo bendrumą, įstatymų leidėjas tokiu atveju ginčijamą turtą priskiria prie bendrosios jungtinės nuosavybės ir šitaip sudaro galimybę jį dalijant atsižvelgti į abiejų sutuoktinių interesus (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

63.       Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo užtikrinti ne tik proceso šalių interesų pusiausvyrą, maksimalų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimą, bet ir būti aktyvus, jei tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pareiga įtraukti turtą į balansą pagal CPK 376 straipsnį suteikta pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui.

64.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl sutuoktinių turto balanso. Nors, ieškovės teigimu, šalys, gyvendamos santuokoje registruotino turto neįgijo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje pateiktą valstybės įmonės „Regitra“ išrašą, iš kurio matyti, kad, Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis, L. D. vardu yra pateikta ir patvirtinta 1 transporto priemonės įgijimo deklaracija (automobilis „Hyundai Sonata“). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su šio automobilio įsigijimu, jo buvimo vieta, verte.

65.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nutarė pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims: AB „TF Bank“ pagal 2024 m. sausio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322, UAB „SB lizingas“ pagal kredito sutartį Nr. E202512158, UAB „Elektroninių pinigų bitė“ pagal kredito sutartį Nr. U-42539154 ir UAB „Bitė Lietuva“ pagal ilgalaikę daikto (-ų) sutartį Nr. 49618199, yra asmeninės atsakovo L. D. prievolės. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoriai buvo sudaryti šeimos interesams tenkinti. Priešingai, ieškovė paaiškino, kad sutikimo sudaryti sutartis nedavė, paskolos, išsimokėtinai pirkti telefonai nebuvo naudoti šeimos interesais, paskolas, telefonus atsakovas naudojo savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, AB „TF Bank“ atsiliepime nurodytą poziciją, nusprendė, kad nėra pagrindo prievoles tretiesiems asmenims pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, todėl jas nustatė kaip asmenines atsakovo prievoles.

66.       Atsakovas apeliaciniame skunde sutinka tik su tuo, kad įsipareigojimas trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ pagal sutartį Nr. 49618199 yra asmeninė jo prievolė, tačiau kitos prievolės, apelianto teigimu, yra bendros ir jų paskirtis buvo šeimos poreikiams ir interesams tenkinti, ieškovei ir atsakovui vedant bendrą ūkį.

67.       Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

68.       Kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles, teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių. Tai padaręs, teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

69.       Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

70.       Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas).

71.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016, 23, 26 punktai; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2022, 52 punktas). Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas).

72.       Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, AB „TF Bank“ ir atsakovas 2024 m. sausio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322, pagal kurią AB „TF Bank“ suteikė 9 000 Eur kreditą. Vartojimo kredito paskirtis – kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. AB „TF Bank“, ieškovei pateikdama informaciją apie minėtą kredito sutartį, nurodė, kad įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322 yra solidari L. D. ir G. D. prievolė ir už suteiktą vartojimo kreditą yra atsakingi abu sutuoktiniai. Kredito likutis pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322 – 13 871,15 Eur (paskolos likutis apskaičiuotas 2024 m. birželio 7 d.).

73.       Atsiliepime į ieškinį AB „TF Bank“ nurodė, kad neprieštarauja patikslinto ieškinio 27.1 punktui prievolę, kylančią iš 2024 m. sausio 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 710086322, pripažinti atsakovo asmenine prievole. Pirmosios instancijos teismas prievolę AB „TF Bank“, kylančią iš 2024 m. sausio 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 710086322, pripažino asmenine atsakovo prievole, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus ir AB „TF Bank“ atsiliepime nurodytą poziciją. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusio atsakovo išsakytų argumentų apie tai, kad jis nesutinka, jog tiek prievolė AB „TF Bank“, tiek prievolės kitiems tretiesiems asmenims būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Be to, svarbu akcentuoti tai, kad atsakovas pateikė informaciją, jog ieškovė buvo laiduotoja (nenurodė, pagal kurią sutartį). Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą šeimos bylose būti aktyvus ir turėdamas teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), siekdamas teisingai išspręsti bylą, iš atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu gautą informaciją turėjo atitinkamai įvertinti, pasidomėti ir išsiaiškinti, pagal kokią sutartį ieškovė, kaip nurodė atsakovas, yra laiduotoja. Juolab pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad santuokos metu atsakovo vardu buvo sudarytos sutartys su AB „TF Bank“, UAB „Elektroninių pinigų bitė“, UAB „SB lizingas“, pagal kurias buvo gauti kreditai, su UAB „Bitė Lietuva“, pagal kurią buvo įgyti telefonai, nesiėmė priemonių, kad byloje būtų pateiktos visos su minėtais kreditoriais sudarytos sutartys – ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė tokių įrodymų gauti negali – kreditoriai ieškovei neteikė. Pažymėtina, kad, tarp sutuoktinių kylant ginčui dėl prievolės pobūdžio, teismas turėjo nustatyti sutuoktinių prievolių atsiradimo aplinkybes, išsiaiškinti, ar prievolės yra asmeninės, ar solidariosios, ir, tik išsamiai ištyręs prievolių sudarymo, jų vykdymo aplinkybes, prievolių likimą išspręsti teismo sprendimu.

74.       Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „TF Bank“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties Nr. 710086322, yra solidari L. D. ir jo sutuoktinės prievolė, už suteikto vartojimo kredito grąžinimą yra atsakingi abu sutuoktiniai (pateikė visiškai priešingą poziciją nei nurodyta atsiliepime į patikslintą ieškinį ir pakartojo pradinę savo poziciją, pateiktą į bylą). Be to, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „TF Bank“ pateikė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322 gautų įmokų detalizaciją, iš kurios matyti, kad įmokas už vartojimo kreditą mokėjo abu sutuoktiniai. Kaip matyti iš minėtos gautų įmokų detalizacijos, ieškovė G. D. laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d. atliko septynis mokėjimus: 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. birželio 15 d. ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. sumokėta po 308,33 Eur, 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. spalio 19 d. ir 2024 m. lapkričio 19 d. sumokėta po 310,09 Eur. Šios aplinkybės suteikia pagrindą abejoti ieškovės išdėstyta pozicija apie tai, kad ji sutikimo sudaryti sutartims su kreditoriais nedavė, o gautas paskolas atsakovas naudojo išskirtinai savo reikmėms. Taigi, byloje esant pateiktiems duomenims, kad ieškovė mokėjo įmokas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322, būtina išsiaiškinti, kokia buvo tikroji vartojimo kredito paskirtis, kokiu tikslu ir kam konkrečiai buvo panaudotas gautas kreditas, iš kokių pinigų buvo mokamos įmokos pagal sutartį. Be to, kaip minėta, byloje nesant pateiktų sutarčių, sudarytų su kreditorėmis UAB „Elektroninių pinigų bitė“, UAB „SB lizingas“, UAB „Bitė Lietuva“, būtina išsiaiškinti ir nustatyti prievolių su minėtomis kreditorėmis pobūdį, jų atsiradimo pagrindą tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kas yra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą su kreditoriais pagal konkrečią prievolę.

Dėl procesinės bylos baigties

75.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą, tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei K. D. priteisimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76.       Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB „TF Bank“ pagal 2024 m. sausio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 710086322, prievolė UAB „SB lizingas“ pagal kredito sutartį Nr. E202512158, prievolė UAB „Elektroninių pinigų bitė“ pagal kredito sutartį Nr. U-42539154, prievolė trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ pagal sutartį Nr. 49618199 yra asmeninės atsakovo L. D. prievolės, nesiaiškino šių prievolių pobūdžio, jų atsiradimo pagrindų, sutarčių vykdymo aplinkybių, nesprendė klausimo dėl sutuoktinių turto balanso sudarymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir neįvertino šiems klausimams reikšmingų aplinkybių, neatliko savo pareigos, numatytos CPK 179 straipsnio 1 dalyje, 376 straipsnio 1 dalyje, tai yra, nesant pakankamai įrodymų, nepasiūlė šalims papildomus įrodymus pateikti, o šeimos bylose būdamas aktyvus ir byloje esant įrodymams, kad ieškovė pati įrodymų negali gauti, o atsakovas yra pasyvus - nesiėmė priemonių papildomiems įrodymams, susijusiems su šalių prievolėmis ir turtu surinkti, todėl dėl šios dalies galėjo būti priimtas klaidingas sprendimas.

77.       Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, aiškinantis dėl turto balanso, sutuoktinių prievolių pobūdžio, jų atsiradimo pagrindų, sutarčių vykdymo aplinkybių, šalims teikiant papildomus įrodymus ar juos išreikalaujant (šalims negalint patiems gauti įrodymų) byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – ir apribotų šalių teisę į apeliaciją. Esant šioms aplinkybėms, sprendimo dalis dėl turto ir prievolių padalijimo panaikintina

78.       Padarius nurodytas išvadas ir nustačius teisinį pagrindą bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68.        Panaikinęs dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylą dėl dalies reikalavimų grąžinęs nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs dalį bylos iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsisakyti priimti ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus rašytinius įrodymus ir jų nevertinti sprendžiant dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo.

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalis dėl turto ir prievolių padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir perduoti šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                          Aurimas Brazdeikis

                  Marius Dobrovolskis

                  Milda Skersienė