Administracinė byla Nr. eI-1755-171/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00397-2018-3

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3;

                            55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatei Danutei Puzirauskienei ir A. N.,

atsakovo atstovei L. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Eduardui Jakovlevui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, mažoji bendrija ,,Emtronika“).

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-18958; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. cspr1-279; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir Vilniaus filialas, teritorinis registratorius) panaikinti įrašą apie 2017 m. kovo 16 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinių duomenų patikslinimą.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 30-2041 (duomenys neskelbtini) savininkų namams eksploatuoti suformavo bendrą 4056 kv. m žemės sklypą, nurodydamas šiame akte kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam objektui priskirtą žemės sklypo dalį. Šis įsakymas yra galiojantis.

2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pagrindu Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo priimtas analogišką žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo faktą nustatantis 2011 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-486, kuriuo nustatyta 2 263 kv. m dalies, esančios 4 056 kv. m ploto valstybinės žemės sklype Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į kiekvieno asmens turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinio dalį, į kurią neįskaitomos statinio (pagrindinio daikto) priklausinių dalys.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą valstybės institucijoms, kurioms pagal savo kompetenciją pavesta atlikti valstybinės žemės valdytojo funkcijas, suteikiama ne tik teisė, bet ir pareiga išnuomoti (parduoti) ne aukciono būdu valstybinę žemę, užstatytą statiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) ir jų priklausiniais, esančiais žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja iš Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje pateiktos informacijos sužinojo, kad teritorijoje, kuri viešojo administravimo subjektų priimtais aktais skirta bendram penkių gyvenamųjų namų bendraturčių naudojimui, numatyta daugiabučio gyvenamojo namo statyba.

Nors pareiškėjos teisė lengvatine tvarka išsinuomoti (nusipirkti) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išviešinta, kiti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esantys įrašai šią teisę paneigia, kadangi 2017 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu gyvenamųjų namų priklausiniams / ūkiniams pastatams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) suteiktas pagrindinio daikto statusas.

Pareiškėjos manymu, VĮ Registrų centras neturėjo teisinio pagrindo registruoti uždarosios akcinės bendrovės „KM Centras“ parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir kartu patvirtinti, jog pareiškėjai priklausančiame sklype yra pagrindinio daikto statusą turintys statiniai. Pareiškėja mano, kad teisiškai negalima situacija, kai VĮ Registrų centras tuo pačiu metu išviešina duomenis apie žemės sklypo suformavimą pagrindiniams daiktams ir jų priklausiniams eksploatuoti, priskirdamas visą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai ir kartu įregistruoja duomenis apie tai, jog ginčo sklype esantys ūkiniai pastatai turi pagrindinio daikto statusą.

Pareiškėja teigia, kad ūkiniai statiniai yra daugiabučių namų priklausiniai ir toks jų statutas nurodytas pagrindinių daiktų, t. y. statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų formose. Nurodo, kad Komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime neatskleista ginčo esmė, kadangi nepagrįstai nurodyta, kad ūkiniai pastatai nėra gyvenamųjų namų priklausiniai, kad tai yra pagrindiniai MB ,,Emtronika“ daiktai, įgyti 2015 m. balandžio 9 d. sandorio pagrindu ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Nesutikdama su ginčijamais sprendimais pareiškėja teigia, kad atsakovas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens MB ,,Emtronika“ pateiktą prašymą ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, turėjo įsitikinti, ar nėra nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą reglamentuojančiose teisės normose nurodytų pagrindų, dėl kurių negalėjo būti įrašyti kadastro duomenys apie pareiškėjai skirtame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius sandėliukus. Pasak pareiškėjos, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi joje esantys įrašai yra neišsamūs, duomenys apie daiktus prieštarauja VĮ Registrų centre išviešintiems duomenimis apie tai, kad ūkiniai pastatai yra gyvenamųjų namų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) priklausiniai. Be to, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiuose dokumentuose nėra išsamių, tikslių, daiktus identifikuojančių duomenų, t. y. pagalbinių pastatų kadastro formose nėra nurodyta statinių būklė, nenurodytas žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, unikalus numeris. Taip pat nėra duomenų, jog ginčo sandėliukai (pagalbinės paskirties ūkio pastatai) yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Pažymi, kad bendrija yra pradėjusi procedūras dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, todėl 2017 m. kovo 16 d. įrašas apie sklype esančių pagalbinės paskirties ūkinių pastatų kadastrinių duomenų įregistravimą yra kliūtis Bendrijai realizuoti savo ketinimus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti. Papildomai nurodė, kad duomenys kadastro byloje neatitinka faktinės padėties. Pareiškėja, ginčydamas atsakovo priimtus sprendimus, siekia galimybės po ūkio paskirties pastatais išsinuomoti žemę ne aukciono tvarka.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad skunde nurodyti ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ūkiniai pastatai), kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į juos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) 2008 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti 2008 m. vasario 4 d. prašymo Nr. 2810386, 2007 m. gruodžio 18 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (51)-7.2(S)-31 ir 1987 m. birželio 20 d. kadastro duomenų bylos pagrindu. Registre į ūkinius pastatus 2014 m. spalio 23 d. buvo įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ nuosavybės teisės 2014 m. rugsėjo 12 d. akcijų pasirašymo sutarties ir 2014 m. rugsėjo 30 d. turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. A403- 51/14(2.2.6.23-FN4) pagrindu. Registre į ūkinius pastatus nuo 2015 m. balandžio 9 d. įregistruotos MB ,,Emtronika“ nuosavybės teisės 2015 m. kovo 31 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 2963, pagrindu. Ūkinių pastatų savininkės MB ,,Emtronika“ 2017 m. kovo 27 d. prašymu Nr. 14047401 Registre 2017 m. kovo 31 d. buvo patikslinti ūkinių pastatų kadastro duomenys UAB „KM Centras“ matininko R. J. parengtos kadastro duomenų, užfiksuotų 2017 m. kovo 16 d., bylos (toliau – 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų byla) pagrindu.

Bendrijos pirmininkas A. N. Vilniaus filialui 2017 m. spalio 2 d. pateikė prašymą konstatuoti ūkinių pastatų kadastro duomenų neatitikimus bei inicijuoti šių ūkinių pastatų kadastro duomenų ištaisymą. Vilniaus filialas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-18958 pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Registre įrašyti ūkinių pastatų kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Vilniaus filialas neturėjo teisinio pagrindo Registre 2017 m. kovo 31 d. patikslinti ūkinių pastatų kadastro duomenis 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų bylos pagrindu, kad neva byla neatitinka įstatymų reikalavimų. Pažymi, jog ūkinių pastatų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2017 m. kovo 31 d. buvo pakeisti ūkinių statinių savininkei MB ,,Emtronika“ 2017 m. kovo 27 d. prašant.

Kartu su prašymu MB ,,Emtronika“ pateikė ūkinių pastatų 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų bylą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, kuri buvo teisinis pagrindas Registre pakeisti ūkinių pastatų kadastro duomenis, kai keičiasi fizinė ūkinių pastatų būklė. Priešingai, nei teigiama skunde, 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų byloje ūkiniai pastatai yra identifikuoti (nurodytas tiek žymėjimas plane, tiek unikalus numeris), yra statinių išdėstymo planas, kadastro duomenų formose nurodyta fiziškai pažeistų ūkinių pastatų būklė. Sutinka su Komisijos sprendime nurodytu argumentu, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nėra suteikta teisė matininko atliktus kadastrinius matavimus (bylą) pripažinti negaliojančiais.

Pažymi, jog ūkinių pastatų teisinis statusas niekada nebuvo keičiamas. Registre ūkiniai pastatai nuo pat pradžių, t. y. nuo 2008 m. balandžio 1 d., buvo įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai pagal ūkinių pastatų tuo metu buvusios savininkės Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. vasario 4 d. prašymą ir niekada nebuvo įregistruoti kaip gyvenamųjų namų priklausiniai.

Vilniaus filialas 2017 m. kovo 31 d. tik patikslino Registre 2008 m. balandžio 1 d. įregistruotų savarankiškų nekilnojamųjų daiktų – ūkinių pastatų – kadastro duomenis (buvo pakeista ūkinių pastatų 7I1p, 9I1ž, 21I1ž, 22Ilž, 23I1ž būklė į fiziškai pažeistą ir nurodyta, kiek procentų liko šių pastatų, taip pat buvo pakeistas ūkinių pastatų 9I1ž, 21I1ž, 22I1ž, 23I1ž tūris, įrašyta ūkinių pastatų aktuali vidutinė rinkos vertė). Dėl to pareiškėjos teiginiai, kad 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų bylos pagrindu Registre 2017 m. kovo 31 d. buvo pakeistas ūkinių pastatų teisinis statusas, yra visiškai nepagrįsti. Be to, butai (patalpos), esantys skunde nurodytuose gyvenamuose namuose, nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, todėl ūkiniai pastatai Registre negali būti įregistruoti šių gyvenamųjų namų priklausiniais.

Vilniaus filialas teisėtai ir pagrįstai ūkinius pastatus 2008 m. balandžio 1 d. įregistravo atskirais nekilnojamojo turto objektais ir 2017 m. kovo 31 d. patikslino šių pastatų kadastro duomenis, nes aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti įregistruoti ūkinius pastatus kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus ir patikslinti šių statinių kadastro duomenis, nebuvo. Ūkinių pastatų savininko – Vilniaus miesto savivaldybės – valia buvo išreikšta aiškiai. 

Atkreipia dėmesį, kad duomenų, jog dokumentai (2007 m. gruodžio 18 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. (51)-7.2(S)-31, 2014 m. rugsėjo 12 d. akcijų pasirašymo sutartis, 2014 m. rugsėjo 30 d. turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4), 2015 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, reg. Nr. 2963, 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų byla), kurių pagrindu Registre buvo įregistruoti ūkiniai pastatai ir kitų asmenų nuosavybės teisės į juos bei pakeisti ūkinių pastatų kadastro duomenys, būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui nebuvo pateikti.

Bendrija, taip pat ir gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkai nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą panaikinti Registro įrašus apie ūkinių pastatų kadastro duomenų patikslinimą, nes ji nėra šių pastatų savininkė. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų kadastro duomenų pakeitimas savaime negali pažeisti Bendrijos ir (ar) gyvenamųjų namų butų (patalpų) savininkų teisių ir teisėtų interesų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad įstatymo nuostata, kad  duomenys registre yra išsamūs ir teisingi, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, teisės aktų kontekste reiškia, kad atsakovas atsako už tai, kad duomenys iš pateiktų dokumentų būtų perkelti į registrą ir išviešinti, ir su šiais veiksmais jo atsakomybė pasibaigia. Atsakovas neprivalo tikrinti, ar duomenys, kurie nurodyti kadastro byloje, yra tikslūs ir atitinka faktinę situaciją. Matininko veiksmai gali būti skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai. Kadangi pareiškėja nėra ūkio paskirties pastatų savininkė, ji Registrų centrui negali pateikti kitos kadastro bylos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo MB ,,Emtronika“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad administraciniam teismui skundą dėl Komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo gali paduoti tik tas asmuo, kuriam šis sprendimas yra adresuotas, t. y. ginčo šalis. Tačiau iš Komisijos sprendimo ir lydraščio, su kuriuo Komisijos sprendimas buvo išsiųstas, matyti, kad Komisijos sprendimas buvo adresuotas fiziniam asmeniui – A. N., o ne Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui ar jos atstovui. Teigia, kad skundą dėl Komisijos sprendimo padavė netinkamas subjektas – Bendrija, kuri nebuvo ginčo šalis nagrinėjant pradinį skundą ir priimant Komisijos sprendimą, kuris buvo adresuotas fiziniam asmeniui – A. N., todėl mano, kad skundas turi būti atmestas kaip paduotas netinkamo subjekto ir nesilaikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių.

VĮ Registrų centro pareiga yra tik užtikrinti, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju nekilnojamojo turto registro duomenys visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tokiais dokumentais laikytini 2017 m. kovo 16 d. kadastriniai matavimai ir jų metų suformuotos nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos. Kadastriniais matavimais buvo nustatyti (patikslinti) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančių statinių kadastro duomenys. Pateikus šias bylas VĮ Registrų centrui, duomenys nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti vadovaujantis nurodytais kadastriniais matavimais ir visiškai atitinka šiuos dokumentus.

Pažymi, kad matininkas, 2017 m. kovo 16 d. atlikęs kadastrinius matavimus, atliko ne žemės sklype esančių pastatų kadastro duomenų nustatymą (kuris atliekamas pirmą kartą matuojant statinius), o tik patikslino pastatų kadastro duomenis (pagal esamą faktinę situaciją). Visų pamatuotų pastatų kadastro duomenys buvo nustatyti jau anksčiau ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

Teigia, kad Bendrija iš esmės ginčija ne Vilniaus filialo ar Komisijos sprendimą, o 2017 m. kovo 16 d. matininko R. J. atliktus kadastrinius matavimus. 2017 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenys nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti 2017 m. kovo 31 d. Taigi skundas dėl 2017 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą (2017 m. kovo 31 d.) turėjo būti paduotas iki 2017 m. balandžio 30 d. Šiuo atveju pirminis Bendrijos skundas (prašymas ištaisyti klaidą) buvo paduotas tik 2017 m. spalio 2 d., t. y. skundo dėl 2017 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą padavimo terminą praleidus daugiau nei penkis mėnesius. Taip pat nebuvo pateiktas joks prašymas atnaujinti šį praleistą vieno mėnesio apskundimo terminą bei net nebuvo suformuotas prašymas pripažinti 2017 m. kovo 16 d. kadastrinius matavimus negaliojančiais. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad Bendrijos skundas ir prašymas dėl 2017 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenų pripažinimo negaliojančiais (klaidingais) bei jų panaikinimo iš nekilnojamojo turto registro turi būti atmestas praleidus skundo padavimo terminą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus filialo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13)-18958, kuriuo atsisakyta panaikinti 2017 m. kovo 31 d. atliktus įrašus apie 2017 m. kovo 16 d. atliktą ūkinių pastatų kadastro duomenų tikslinimą, ir Komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. cspr1-279, kuriuo atsisakyta panaikinti Vilniaus filialo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Bendrijos pirmininkas A. N. 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus filialui pateikė prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Registro duomenų įregistravimo. Prašyme teigiama, kad sklype esančių ūkinių pastatų duomenys prieštarauja vieni kitiems (statinių išdėstymo plane ir duomenų banko išraše), neatitinka faktinės situacijos. Jame nurodoma, kad dėl klaidingai įregistruotų duomenų kyla ginčų tarp pastatų bei sklypo naudotojų. Bendrijos pirmininkas prašė konstatuoti neatitikimus, inicijuoti veiksmus, kad būtų ištaisytos klaidos bei informuoti apie numatomus veiksmus. 

Vilniaus filialas, atsakydamas į šį prašymą, 2017 m. spalio 24 d. rašte (sprendime) Nr. VILIN(12.5.13)-18958 nurodė, kad patikrinus nekilnojamųjų daiktų – ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis, archyvinėje duomenų byloje, inv. Nr. 13/7450, bei elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus, nustatyta, kad Registre įrašyti ūkinių pastatų kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus filialo atsakymu, 2017 m. lapkričio 26 d. Komisijai pateikė skundą, prašydama pripažinti, kad ūkiniai pastatai klaidingai įregistruoti kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, bei pripažinti faktą, kad, pagal archyvinius dokumentus (kuriais remiantis ir buvo registruojami dokumentai) bei faktinį jų naudojimą, ūkiniai statiniai yra gyvenamųjų namų priklausiniai. Taip pat prašė pripažinti, kad registrų duomenų įrašai apie ūkinius pastatus padaryti nesant pakankamai duomenų tam atlikti, pripažinti negaliojančiais 2017 m. parengtus kadastrinius matavimus bei panaikinti jų registrą ir informuoti, kokius konkrečius veiksmus turėtų atlikti Bendrijos pirmininkas, siekdamas sutvarkyti (duomenys neskelbtini) sklype esančių ūkinių pastatų registro duomenis. Skunde, be kita ko, nurodyta, kad Vilniaus filialo atsakyme nepateikiamas atsakymas į užduodamus klausimus, o tik konstatuota, jog už matavimų neatitikimus atsako matininkas, nors Bendrijos prašymas buvo ištaisyti arba nurodyti, kokius veiksmus reikėtų atlikti norint ištaisyti fakto neatitinkančius kadastro duomenis.

Komisija, išnagrinėjusi šį skundą, 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimą (atsakymą į Bendrijos pirmininko 2017 m. spalio 3 d. prašymą) ir 2017 m. spalio 24 d. sprendimą (atsakymą į Bendrijos pirmininko 2017 m. spalio 2 d. prašymą).

Atkreiptinas dėmesys, kad šis Komisijos sprendimas yra priimtas dėl dviejų Bendrijos pirmininko skundų, t. y. 2017 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. lapkričio 26 d. skundų dėl teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimo ir 2017 m. spalio 24 d. sprendimo (šioje byloje ginčijamo sprendimo), tačiau pareiškėja teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimo neginčija, todėl darytina išvada, kad pareiškėja iš esmės ginčija tik tą Komisijos sprendimo dalį, kuri susijusi su 2017 m. spalio 2 d. prašymu ir dėl jo priimtais sprendimais.

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu.

Dėl pareiškėjos reikalavimo teisės

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, skundą teismui pateikė netinkamas subjektas (Bendrija), kadangi ginčijami sprendimai buvo pateikti Bendrijos pirmininkui A. N. kaip fiziniam asmeniui. Vadinasi, skundą teismui galėjo pateikti tik pats A. N. kaip fizinis asmuo, todėl skundas turi būti atmestas vien tuo pagrindu, kad yra paduotas netinkamo subjekto. Teismas su tokia trečiojo suinteresuoto asmens pozicija neturi pagrindo sutikti.

Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, Bendrijos pirmininkas Vilniaus filialui 2017 m. spalio 2 d. prašymą dėl registro duomenų patikrinimo ir patikslinimo pateikė el. paštu. El. laiške A. N. pasirašė kaip Bendrijos pirmininkas, be to, prieduose nurodoma, kad teikiamas bendrijos prašymas dėl registro duomenų patikslinimo, o ne A. N. prašymas. Iš prašymo turinio taip pat matyti, kad prašymą A. N. padavė ne kaip fizinis asmuo, o kaip Bendrijos atstovas (,,prašome <...> informuoti mus apie numatomus veiksmus“). Be to, prašymas parengtas ant Bendrijos dokumentų blanko (lapo viršutinėje paraštėje nurodyta ,,Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija“).

Be kita ko, Vilniaus filialo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas adresuojamas Bendrijos pirmininkui. Nors Komisijos sprendimas adresuojamas A. N. (nenurodant, kad jis yra Bendrijos pirmininkas), tačiau, kaip minėta, Komisijos sprendimas yra priimtas dėl dviejų Bendrijos pirmininko skundų, o vienas iš jų, t. y. 2017 m. lapkričio 22 d. skundas, kaip matyti iš Komisijos sprendimo turinio, buvo susijęs iš esmės su Bendrijos pirmininko A. N. teiktu asmeniniu prašymu (2017 m. spalio 3 d. pateiktame prašyme A. N. prašė ūkinį pastatą 18I1m, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniu).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju skundžiami sprendimai buvo priimti Bendrijos atžvilgiu. Taigi, ji laikytina ginčo šalimi, todėl nesutikdama su  sprendimu, ji turėjo teisę kreiptis į teismą su skundu.

Dėl apskundimo termino

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad Bendrija iš esmės ginčija ne Vilniaus filialo ar Komisijos sprendimą, o 2017 m. kovo 16 d. matininko R. J. atliktus kadastrinius matavimus, todėl, remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir 31 straipsniu, teigia, kad Bendrija skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų duomenų pripažinimo negaliojančiais (klaidingais) bei jų panaikinimo iš nekilnojamojo turto registro turi būti atmestas praleidus skundo padavimo terminą. Teismas su tokia trečiojo suinteresuoto asmens pozicija nesutinka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teritorinį registratorių prašydama patikrinti duomenis apie ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimą, taip pat konstatuoti neatitikimus ir ištaisyti klaidas. Visgi teritorinis registratorius šį prašymą išnagrinėjo, t. y. padarė išvadą, kad Registre esantys duomenys atitinka pateiktus dokumentus, t. y. duomenis, nurodytus kadastro byloje. Teritorinis registratorius neatsisakė nagrinėti Bendrijos prašymo dėl to, kad ji neturi reikalavimo teisės reikalauti panaikinti Registre padarytus įrašus. Bendrija, nesutikdama su teritorinio registratoriaus atsakymu (sprendimu), kreipėsi į Komisiją su skundu, kuri pareiškėjos skundą taip pat išnagrinėjo. Vadinasi, Komisija taip pat nelaikė, jog skundas paduotas dėl įrašo Registre panaikinimo. Komisija, patikrinusi teritorinio registratoriaus pateikto atsakymo į pareiškėjos prašymą teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Taigi, šiuo atveju, nors pareiškėjos skundo pagrindas ir yra susijęs su Registre atlikto įrašo (2017 m. kovo 31 d.) teisingumu, tačiau pareiškėjos keliamas reikalavimas jį panaikinti nėra savarankiškas, o išvestinis iš reikalavimų panaikinti sprendimus. Juos panaikinus atsirastų pagrindas įpareigoti teritorinį registratorių panaikinti įrašą apie 2017 m. kovo 16 d. žemės sklype kadastrinių duomenų patikslinimą. Tokią išvadą taip pat suponuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-37-415/2018 ir kt.). Šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos pareikštų reikalavimų pobūdį, šioje administracinėje byloje teismas yra įpareigotas patikrinti, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar teises aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija ne atliktus matavimus, o teritorinio registratoriaus bei Komisijos priimtus sprendimus.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Šiuo atveju pareiškėjos skundas teisme užregistruotas 2018 m. vasario 2 d. (į EPP sistemą įkeltas 2018 m. vasario 1 d.). Komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas Bendrijos pirmininkui įteiktas 2018 m. sausio 10 d. Vadinasi, paskutinė Komisijos sprendimo apskundimo diena – 2018 m. vasario 12 d. (ABTĮ 65 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti.

Dėl ginčo esmės

Pareiškėja nurodo, kad ūkiniai statiniai yra daugiabučių namų priklausiniai ir toks jų statutas nurodytas pagrindinių daiktų, t. y. statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų formose, todėl ūkiniai statiniai Registre nepagrįstai buvo įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Atsakovo teigimu, ūkinių pastatų teisinis statusas niekada nebuvo keičiamas, Registre ūkiniai pastatai nuo pat pradžių, t. y. nuo 2008 m. balandžio 1 d., buvo įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai pagal ūkinių pastatų tuo metu buvusios savininkės Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. vasario 4 d. prašymą ir niekada nebuvo įregistruoti kaip gyvenamųjų namų priklausiniai.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nurodyti 2.7–2.18 papunkčiuose), įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai nuo 2008 m. balandžio 1 d. ir Vilniaus miesto savivaldybės teisė į juos įregistruota 1998 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 870, 2007 m. gruodžio 18 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (51)-7.2(S)-31 pagrindu.

Nuo 2014 m. spalio 23 d. nuosavybės teisė į ūkinius pastatus 2014 m. rugsėjo 12 d. akcijų pasirašymo sutarties ir 2014 m. rugsėjo 30 d. akto Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) pagrindu perėjo UAB ,,Start Vilnius“. Nuo 2015 m. balandžio 9 d. nuosavybės teisė į ūkinius pastatus registruota MB ,,Emtronika“ (įregistravimo pagrindas – 2015 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2963).

Valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 m. birželio 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-265-(14.49.57.) pagrindu nuomojasi MB ,,Emtronika“.

2017 m. kovo 31 d. buvo patikslinti ūkinių pastatų kadastriniai duomenys pagal matininko R. J. 2017 m. kovo 16 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Pareiškėjos teigimu, Vilniaus filialas neturėjo teisinio pagrindo Registre 2017 m. kovo 31 d. patikslinti ūkinių pastatų kadastro duomenis 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų pagrindu, nes byla neatitinka įstatymų reikalavimų.

Teismas su  pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. atsakovas duomenis tik išviešina.

Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad tiek teritorinis registratorius, tiek Komisija sprendime pagrįstai nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nėra suteikta teisė matininko atliktus kadastrinius matavimus (bylą) pripažinti negaliojančiais.

Registre duomenys keičiami, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esamus, vadovaujantis Registro įstatymo 22 straipsnio reikalavimais.

Pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnio nuostatas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju įvertinus tai, kad pagal MB ,,Emtronika“ 2017 m. kovo 27 d. prašymą 2017 m. kovo 31 d. patikslinimas atliktas 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų bylos, kurios duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pagrindu, darytina išvada, kad teritorinius registratorius pagrįstai patikslino ūkinių pastatų kadastro duomenis.

Nesutiktina su pareiškėjos skundo teiginiais, kad 2017 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų byla neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi joje ūkiniai pastatai yra identifikuoti (nurodytas tiek žymėjimas plane, tiek unikalus numeris), yra statinių išdėstymo planas, kadastro duomenų formose nurodyta fiziškai pažeistų ūkinių pastatų būklė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ūkinių pastatų statusas nebuvo keičiamas. 2017 m. kovo 31 d. buvo pakeista ūkinių pastatų 7I1p, 9I1ž, 21I1ž, 22I1ž, 23I1ž būklė į fiziškai pažeistą bei nurodyta, kiek procentų šių pastatų liko, taip pat buvo pakeistas ūkinių pastatų 9I1ž, 21I1ž, 22I1ž, 23I1ž tūris (kuris dėl pažeidimų sumažėjo), įrašyta pastatų aktuali rinkos vertė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai, kad buvo pakeistas ūkinių pastatų statusas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankišku (pagrindiniu) daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito – pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausiniu, jeigu tai leidžia daikto prigimtis. Taigi, sprendžiant dėl daikto likimo, teisiškai reikšmingas ir sukuriantis teisinius padarinius yra daikto savininko apsisprendimas, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės valia buvo įregistruoti ūkinius pastatus kaip atskirus nekilnojamuosius objektus.

Pritartina atsakovo teiginiui, kad šiuo atveju Bendrija, taip pat ir gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkai nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą panaikinti Registro įrašus apie ūkinių pastatų kadastro duomenų patikslinimą, nes ji nėra ūkinių pastatų savininkė ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad iš esmės ginčas kilo dėl MB ,,Emtronika“ nuomojamos žemės sklypo dalies, kadangi, kaip skunde nurodė pati pareiškėja, ji yra pradėjusi procedūras dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos, tačiau įrašas apie pagalbinės paskirties ūkinių pastatų kadastrinių duomenų įregistravimą yra kliūtis realizuoti savo ketinimus. Šį žemės sklypą, kaip nustatyta, 2015 m. birželio 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu nuomojasi MB ,,Emtronika“. Akivaizdu, kad Bendrija siekia išsinuomoti valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši pareiškėjos siekį patvirtino ir Bendrijos atstovė teismo posėdyje, nurodydama, kad Bendrija kreipėsi į teismą su skundu, siekdama apginti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1105-275/2018 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ dėl administracinių aktų panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Prie civilinės bylos Nr. e2-1105-275/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-871-994/2017 pagal ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R. ir kitų (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų) ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kaip nurodyta Vilniaus apygardos 2017 m. gegužės 10 d. nutartyje, į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi gyvenamųjų patalpų, esančių pastatuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai, siekdami apginti savo teises į bendram naudojimui skirtą žemės sklypą, kuris po ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sumažėja perpus. Civilinėje byloje, be kita ko, prašoma: pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) dalį dėl ūkio pastatų perdavimo UAB ,,Start Vilnius“; pripažinti negaliojančia UAB ,,Start Vilnius“ ir MB ,,Emtronika“ 2015 m. kovo 31 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 2963, dalį dėl ūkio pastatų pardavimo MB ,,Emtronika“; pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SNŽ-265-(14.49.57.), sudarytą su MB ,,Emtronika“; ieškovai (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai) prašo pripažinti jų teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti ginčo teritoriją (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad išnagrinėjus Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą bei sandorius ir (ar) administracinius aktus pripažinus negaliojančiais, šie pasikeitę duomenys bus pagrindas viešame registre padaryti atitinkamus įrašus (pakeitimus).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai tą pačią savo tariamai pažeistą teisę siekia apginti tiek administracine, tiek civiline tvarka, tačiau, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju ši galimai pažeista teisė (ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą) turi būti ginama civiline tvarka.

Šiuo konkrečiu atveju nesant nuginčytoms MB ,,Emtronika“ nuosavybės teisėms į ūkinius pastatus bei nesant duomenų, patvirtinančių Bendrijos nuosavybės teises į ūkinius pastatus, o ūkinių pastatų kadastro duomenims atitinkant dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, teritorinis registratorius pagrįstai netenkino Bendrijos prašymo ištaisyti Registre 2017 m. kovo 31 d. padarytus įrašus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimą bei Komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus filialą panaikinti įrašą apie 2017 m. kovo 16 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinių duomenų patikslinimą yra išvestinis reikalavimas, todėl taip pat atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                            Irena Paulauskienė