Pranešėjas Almantas Padvelskis                  Civilinė byla Nr. 2S-275-538/2014

Teisėjas Marius Dobrovolskis                  (Proceso Nr. 2-06-3-13472-2013-4)

                  Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                            

     140.1.; 122.4.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir kartu su priedais grąžino pareiškimą padavusiam asmeniui. Nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo pateiktu pareiškimu matyti, kad kredito sutartis su pareiškėju yra nutraukta tik 2013-10-02. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo skola bankui yra 800000 Lt, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Nepateikė duomenų apie jo mokėtinus kreditorinius įsipareigojimus kiekvieną mėnesį. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas jau 2013-08-02 išsiuntė kreditoriams pranešimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas parodo skolininko nesąžiningumą. Be to, teismui pareiškėjas pateikė duomenis, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 butai, kurių vertė nurodyta remiantis 2010 m. duomenimis, tačiau akivaizdu, kad 2013 m. jų vertė yra kur kas didesnė nei nurodo skolininkas. Neaišku, ar pareiškėjas liks skoloje po šio turto realizavimo. Be to, pareiškėjas pagal sutartį iš vieno buto nuomos gauna 2471 Lt šildymo sezono metu, 2236 Lt – ne šildymo sezono metu. Iš šių pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo finansinė būklė nėra priskiriama visiškam skolininko nemokumui, todėl nėra įstatyminio ir faktinio pagrindo priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2013-12-02 pareiškėjas kreipėsi į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių dėl pažymos apie įsiskolinimo dydį išdavimo bei gavęs šią pažymą ją pateiks teismui. Pirmosios instancijos teismas nutartyje teigia, kad skolininkas jau 2013-08-02 išsiuntė kreditoriams pranešimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai parodo skolininko nesąžiningumą. Tačiau LR FABĮ 4 str. 2 d. nustato, jog ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams, todėl pareiškėjas šios įstatymo nuostatos nepažeidė. Taip pat pareiškėjas pateikė savo turimo turto sąrašą, o nekilnojamojo turto vertes nurodė šiuo metu esančias rinkoje. Aplinkybė, jog pareiškėjo turtas nėra parduotas iš varžytinių ir nėra aišku ar pareiškėjas liks skoloje po šio turto realizavimas, negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą ar iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Taip pat teismas netinkamai įvertino pareiškėjo gaunamas pajamas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo teisinių prielaidų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą.

Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nurodyta, kad kredito sutartis su pareiškėju yra nutraukta tik 2013-10-02, nurodo, kad skola bankui yra 800000 Lt, tačiau jokių duomenų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikė. Nepateikė duomenų apie jo mokėtinus kreditorinius įsipareigojimus kiekvieną mėnesį. Skolininkas jau 2013-08-02 išsiuntė kreditoriams pranešimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas parodo skolininko nesąžiningumą.

LR FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 str. 2 d. nurodytosios. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad fizinio asmens finansinę būklę teismas vertina pareiškimo nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. LR FABĮ 6 str. 1 d. nurodyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Konstatuotina, kad teismas pareiškimo priėmimo momentu, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neturi nustatyti ar fiziniam asmeniui bankroto byla gali būti iškelta pagal pateikiamus dokumentinius įrodymus, tai turi būti nustatinėjama nagrinėjant civilinę bylą. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 2 d. numatyta pareiga fiziniam asmeniui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, raštu apie tai pranešti visiems kreditoriams. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 5 p. nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikiamas ir kreditorių sąrašas. Kaip matyti iš pareiškėjo prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtų dokumentų, minėtas įstatyme numatytas pareigas pareiškėjas įvykdė, t. y. pateikė kreditorių sąrašą, jame nurodyti kontaktiniai duomenys.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 butai, kurių vertė nurodyta remiantis 2010 m. duomenimis, tačiau akivaizdu, kad 2013 m. jų vertė yra kur kas didesnė nei nurodo skolininkas. Neaišku, ar pareiškėjas liks skoloje po šio turto realizavimo. LR FABĮ 4 str. 4 d. 3 p. nustato, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Konstatuotina, kad šią įstatymo nuostatą atitinkantį sąrašą pareiškėjas pateikė teismui, pareiškėjas sąraše nurodė nekilnojamojo turto vertes bei pareiškimo priėmimo stadijoje neturėtų būti vertinamas pateiktų duomenų pagrįstumas. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjo turtas nėra parduotas iš varžytinių ir nėra aišku ar pareiškėjas liks skoloje po šio turto realizavimas, negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą ar iškelti fizinio asmens bankroto bylą. LR FABĮ 30 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra ši sąlyga - anksčiau negu nustatyta plane patenkinti fizinio asmens visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai ir bankroto administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas pateikė duomenis apie kreditorius, duomenis apie tai, kad yra pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto, nes pareiškėjas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų. Tokių duomenų pakanka sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str.). Duomenys apie išieškojimo eigą gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas turi į bylos nagrinėjimą įtraukti antstolius ir taip tinkamai juos informuoti apie bylos nagrinėjimą. Su tokia nuostata galima sutikti. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. nustatyta, kad antstolius, kurie vykdo išieškojimą iš pareiškėjo, turi informuoti teismas kitą dieną po pareiškimo priėmimo. Be to, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas neprivalo įtraukti kreditorių į bylos nagrinėjimą, nes tokios pareigos teikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo jiems nenustato įstatymas.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 9 p. ir 7 str. 1 d. 6 p., pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti nurodyta informacija apie fiziniam asmeniui kiekvieną mėnesį reikalingas lėšas būtiniems poreikiams tenkinti (atskirai turi būti nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti). Įvertinus pareiškimo turinį ir prie jo pridėtus priedus, darytina išvada, kad pateiktas procesinis dokumentas atitiko formalius Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. reikalavimus. Išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet jau sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 str., 6 str. 1 d.). Jeigu teismui trūksta dokumentų apie fizinio asmens turtinę padėtį ar duomenų fizinio asmens mokumui įvertinti, jis turi galimybę įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina ir tai, kad jeigu paaiškėtų, jog pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis apie turimą turtą, bankroto byla galėtų būti nutraukiama (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią bankroto proceso stadiją reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui spręsti byloje esančius duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

n u t a r i a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                         Almantas Padvelskis