
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas:
1. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2012-12-31 sprendimą Nr. 1D-8948 (11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos “;
2. įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių pensijos dalį 45 878,93 Lt laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 ir įpareigoti mokėti nepriemoką iki bus priimtas teismo sprendimas;
3. įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjui 1999-08-02 paskirtą nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją;
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad dėl nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) jis pradėjo gauti sumažintą pensiją, todėl jam susidarė 45 879,93 Lt pensijos nepriemoka. Skundą grindė Konstitucijos 48, 52 straipsniais ir jais aiškinančiais Konstitucinio Teismo nutarimais. Pareiškėjas skunde vadovavosi ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 55–56) paaiškino, kad pareiškėjui pensiją mokėjo ir moka pagal valstybinių pensijų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipta tik į ateitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti taikomas sprendimui, nes teisiškai neturi teisinės galios santykiams iki minėto nutarimo įsigaliojimo. Atsakovės vertinimu, ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę, todėl atsakovės sprendimai dėl pareiškėjo pensijos atitiko iki Konstitucinio Teismo ir po jo įsigaliojimo buvusį teisinį reguliavimą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui nuo 2010-01-01 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui J. J. nuo 1999-09-06 skirta 4 548 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, indeksavus pensiją jam ginčo laikotarpiu buvo paskirta 4 981,47 Lt dydžio pensija (b. l. 22, 49).
Pareiškėjas 2012-11-30 su skundu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl nuo 2010-01-01 sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, prašydamas priimti sprendimą mokėti jam paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei grąžinti neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 46).
Atsakovė 2012-12-31 raštu Nr. 1D-8948-(11) atsakė pareiškėjui į jo 2012-11-30 prašymą (b. l. 7–8). Paaiškino, kad pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinuoju įstatymu, atsižvelgus į pareiškėjo kintamus draudžiamųjų pajamų dydžius, pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 priedą. Paaiškino, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, buvo priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kuris įsigaliojo 2012-09-01, todėl apskaičiuojant ir išmokant pensijas už 2012 m. rugsėjo mėnesį pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų pensijos nebuvo mažinamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo nenustato. Atsakovė sprendime konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui prašomą nepriemoką.
Pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakovės sprendimu, prašo jį panaikinti ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį bei mokėti paskirtą nustatyto dydžio pensiją.
Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatytas socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.
Seimas 2009-12-08 priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė 3 straipsnio 3 dalį (2009-12-08 įstatymu Nr. XI-531, nuo 2010- 01-01, Žin., 2009, Nr. 151-6778) ir ją išdėstė taip: „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.“ Taigi, Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu valstybinės pensijos maksimalus dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Analogiškas reguliavimas liko ir Valstybinių pensijų įstatymo 2010-11-12 redakcijoje.
Nuo 2012-09-01 galiojančios redakcijos (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2196, nuo 2012-09- 01, Žin., 2012, Nr. 82-4275) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Taigi, grąžintas iki 2010-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Seimas 2012-06-30 priėmė Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Žin., 2012, Nr. 82-4274). Taigi, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012-09-01 neteko galios.
Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (pvz. administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.
Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-28 pažyma Nr. 11D(p)-65-21 (b. l. 49) pareiškėjui ginčo laikotarpiu paskirta 4 981,47 Lt dydžio pensija. 2010 m. sausio–kovo mėn., taikant 1,3 dydžio ribojimą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, valstybinės pensijos dydis buvo 1 168,79 Lt, balandžio-birželio mėn. – 1 137,59 Lt, liepos-rugsėjo mėn. – 1 24,59 Lt, spalio-gruodžio mėn. – 1 056,99 Lt, 2011 m. sausio mėn. – 1 166,39 Lt, vasario mėn. – 517,75 Lt, kovo mėn. – 1 031,31 Lt, balandžio-birželio mėn. – 1082,01 Lt, liepos mėn. – 2 693,60 Lt, rugpjūčio-rugsėjo mėn. – 2 393,60 Lt, spalio-gruodžio mėn. – 2 740,40 Lt, 2012 m. sausio-kovo mėn. – 2 750,80 Lt, balandžio-birželio mėn. – 2 827,50 Lt, liepos-rugsėjo mėn. – 1 018,31 Lt, spalio-gruodžio mėn. – 1 065,11 Lt, 2012 m. sausio-kovo mėn. – 1 075,51 Lt, balandžio –birželio mėn. – 1 152,21 Lt, liepos-rugpjūčio mėn. – 1 104,11 Lt, rugsėjo mėn. – 1 531,071 spalio mėn. – 1 555,71 Lt. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui nuo 2010-01-01 mokama perskaičiuota pensija. Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėn. atitinkamai perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Nuo 2012-09-01 galiojančioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatytas 1,5 ribojimas. Kaip minėta anksčiau, buvęs 1,3 ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Todėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 dėl 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidarė 27 646,48 Lt nepriemoka (b. l. 50–51).
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui J. J. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalis – 27 646,48 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (Vyriausybės 2010-07-07 nutarimas Nr. 992).
Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą mokėti jam visą paskirtą pensiją. Nėra pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjui visą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kadangi, kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taigi, ir taikytas ribojimas yra teisėtas. Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsiamas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 (nuo 2012-12-31) minėtas terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-31 sprendimą Nr. 1D-8948(11). Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas priimtas, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jos sprendimo naikinti. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsniu
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 27 646,48 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis litus 48 ct).
Kitus skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Ernestas Spruogis
Nijolė Sušinskienė