Administracinė byla Nr. eAS-22-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02269-2020-9

        Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ (toliau – ir atsakovas, UAB „Talša“) padavė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo ištirti ar Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 1-202 ir šių nuostatų redakcija, patvirtinta Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-327, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EBB dėl nesąžiningų sutarčių vartotojais, 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 1.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo UAB ,,Talša“ atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties netenkinti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla, nes tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tam nesant pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose.

Teismas nurodė, kad apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Teismas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsakovo prašymas ištirti ar Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 1-202 ir šių nuostatų redakcija, patvirtinta Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-327, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EBB dėl nesąžiningų sutarčių su vartotojais, 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 1 atmestas. Toks prašymas vertintas kaip procesinio pobūdžio prašymas ištirti norminio akto teisėtumą, susijusį su nagrinėjama individualia nagrinėjama byla, o ne materialinio pobūdžio reikalavimas.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį teismas atmeta pateiktą prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą klausimas yra išsprendžiamas teismo nutartimis – atmesti prašymą arba pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, jei bylą nagrinėjantis teismas yra kompetentingas nagrinėti atitinkamų norminių administracinių aktų teisėtumą.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ nenumato atvejų, kad teismo atsisakymas tenkinti procesinio pobūdžio prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kai tai susiję su nagrinėjama individualia byla būtų skundžiama atskiruoju skundu, nepaisant tokio netenkinimo motyvų. Tokia teismo nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai, nes net ir atsisakius kreiptis dėl akto teisėtumo tyrimo bylos nagrinėjimas yra tęsiamas toliau, taip pat šis klausimas gali būti keliamas ir vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atsižvelgus į nurodyto akto teisėtumo ištyrimo poreikį. Be to, argumentai dėl nesutikimo su tokiu teismo procesiniu sprendimu gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde išnagrinėjus bylą iš esmės, dėl priimto teismo sprendimo, jeigu toks bus teikiamas. Todėl atsakovas turės teisę nurodytu būdu išreikšti savo nesutikimą su netenkintu prašymu ir kvestionuoti tokį pateikto prašymo netenkinimą apeliacinės instancijos teismui.

III.

Atsakovas UAB ,,Talša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad priėmus skundžiamą 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria atsakovo prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo atmestas, byla dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo nebuvo pradėta. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo bylos eigai. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2020 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-674-492/2020).

Atsakovas nurodo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino principą ,,teršėjas moka“, o viešojo administravimo subjektas norminiu administraciniu teisės aktu įtvirtino principą ,,neeksploatuojamo nekilnojamojo turto turėtojas moka“. Todėl atsakovo nuomone, jo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra grindžiamas išimtinai teisiniais pagrindais ir yra visiškai pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartimi atsisakyta priimti atsakovo UAB ,,Talša“ atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties netenkinti prašymo ištirti norminio administracinio  akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla, nes tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tam nesant pagrindų, numatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai sprendžiama, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-198/2012) arba kai dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą).

ABTĮ 113 straipsnis, reglamentuojantis prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą kai tai susiję su individualiąja byla padavimą, priėmimą ir nagrinėjimą, neįtvirtina, kad teismo nutartis dėl tokio prašymo atmetimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to pažymėtina, jog tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes net ir atsisakius priimti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, bylos nagrinėjimas yra tęsiamas toliau, o argumentai dėl nesutikimo su tokiu teismo procesiniu sprendimu gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą iš esmės priimto teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-568/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė prašymą ištirti Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 1-202 ir šių nuostatų redakcijos, patvirtintos Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-327, teisėtumą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje individualiojoje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, nes tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo atskirąjį skundą atsisakė priimti pagrįstai, nes 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis netenkinti prašymo ištirti norminio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, neužkerta galimybės tolimesnei individualiosios bylos eigai. Taip pat ABTĮ nesant numatyta, kad nutartis netenkinti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, konstatuotina, kad tokia teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje bylos faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-674-492/2020 buvo nagrinėjamas teisėtumas ir pagrįstumas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nustačius, kad teisme nėra nagrinėjama individualioji byla dėl galbūt pažeistų pareiškėjo subjektinių teisių gynimo, o pareiškėjas nėra specialus subjektas, įgaliotas pateikti abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo (ABTĮ 112 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB ,,Talša“ nėra subjektas, turintis teisę pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalis kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Atsakovas prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą teikė individualiojoje byloje, kurioje yra proceso dalyvis, t. y. ABTĮ 113 straipsnio pagrindu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis užkerta kelią bylos dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo eigai, nes šiuo atveju tokia byla ABTĮ 113 straipsnio pagrindu negali būti pradėta. Dėl pagrindų nebuvimo skųsti nutartį netenkinti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, jau pasisakyta anksčiau šioje nutartyje.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Talša“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Arūnas Dirvonas

                                        Veslava Ruskan

                                        Milda Vainienė