Civilinė byla Nr. 2-327-180/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00679-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Grigiškės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties atsisakyti priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4435-560/2016 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Grigeo Grigiškės“ ieškinį atsakovui ,,LAVPRISGROSSISTEN” AS dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB ,,Grigeo Grigiškės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo ,,LAVPRISGROSSISTEN” AS 71 748,87 Eur skolą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.
3. Ieškovė AB ,,Grigeo Grigiškės“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas 3 512,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi prašymą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad dokumentus, patvirtinančius išlaidų dydį, pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
6. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį tokios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė dokumentus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė 2016 m. gruodžio 7 d. jau išnagrinėjus bylą, todėl nėra pagrindo šių išlaidų priteisti. Ieškovė ieškinyje sutiko, kad esant CPK nustatytiems pagrindams, byloje būtų priimtas sprendimas už akių. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus pateikti teismui iš karto po to, kai tokios išlaidos buvo patirtos.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė AB ,,Grigeo Grigiškės“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal kasacinio teismo praktiką bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka iš anksto nepranešus proceso šalims apie teismo posėdį, šalis turi teisę pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurį teismas turi patenkinti priimdamas papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
2. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsiuntė laiku, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d., nes pagal CK 1.122 straipsnio 2 dalį visi rašytiniai pareiškimai, įteikti paštui iki paskutinės termino dienos 24 val., laikomi atliktais laiku. Iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenų matyti, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas ir sistemoje apie tai pažymėta 2016 m. gruodžio 5 d. 17.08 val.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Ginčo esmė – teismo nutarties atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 263 str.).
11. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomos sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Tik nesant tokių pagrindų papildomas sprendimas negalimas.
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, nenustatęs apeliantės nurodyto pagrindo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.) – teismo sprendimo trūkumo dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad sprendimo priėmimo stadijoje neturėjo pagrindo svarstyti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes nebuvo pateikta bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo.
13. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Įstatymo draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas faktines aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
14. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016m. gruodžio 5 d. sprendimu už akių apeliantės ieškinį patenkino visiškai. Apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta byla, bylos šalims nebuvo pranešta. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, bylos duomenys įrodo, kad dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliantė pateikė tą pačią dieną, t. y. 2016m. gruodžio 5 d. Taigi šalių iš anksto neinformavus apie priimamą teismo sprendimą už akių, apeliantė, neturėdama informacijos apie posėdžio datą ir laiką, neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taigi pagrįstai kreipėsi į teismą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Tokios aplinkybės turėjo būti laikomos reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo.
15. Pirmosios instancijos teismas argumentas, kad apeliantė galėjo dokumentus, patvirtinančius išlaidas, pateikti anksčiau, teisiškai nepagrįstas, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga.
16. Skundžiama teismo nutartis iš esmės formalizuota, priimta neįsigilinus į reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidžiant esmines procesines teisės nuostatas bei bendruosius teisingumo ir protingumo principus, neatskleidus bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 329 str. 1 d.). Dėl to ji yra neteisėta ir nepagrįsta, naikinama, perduodant klausimą dėl papildomo  sprendimo priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti papildomo sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                                                    Nijolė Piškinaitė