Administracinė byla Nr. eA-2745-438/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01801-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovams Kalvarijos savivaldybei, Kalvarijos savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. T-107 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Tarybos sprendimas); 2) grąžinti pareiškėją į Kalvarijos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš Kalvarijos savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Tarybos skundžiamu sprendimu pareiškėjas iš Administracijos direktoriaus pareigų atleistas nepagrįstai, pažeidžiant pagrindines procedūras. Tarybos sprendimas neatitinka Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio metu galiojusio Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kalvarijos savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-44-1 (toliau – ir Reglamentas), 100 punkto nuostatų, kadangi jam, Administracijos direktoriui, Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-116 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ (toliau – ir Tarybos sprendimo projektas) vizuoti pateiktas nebuvo, todėl pagal Reglamento 105 punkto nuostatas privalėjo būti grąžintas projekto rengėjui patikslinti.
2.2. Į Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkę pirmu darbotvarkės klausimu buvo įtrauktas klausimas dėl Reglamento 100 punkto nuostatos keitimo, eliminuojant būtinumą teikiamus Tarybos sprendimų projektus vizuoti savivaldybės administracijos direktoriui ir išdėstant jį taip: „komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybinės kalbos tvarkytojo)“. Posėdyje šis punktas buvo koreguotas vien tam, kad būtų išbraukta nuostata dėl Administracijos direktoriaus būtinumo vizuoti sprendimų projektus. Nauja Reglamento 100 punkto nuostata, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, įsigaliojo kitą dieną po oficialaus jo paskelbimo Teisės aktų registre (2020 m. birželio 23 d.), t. y. jau po priimto Tarybos sprendimo paskelbimo, todėl Tarybos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 13 straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.
2.3. Reglamento 108 punkte numatyta, kad Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki tarybos posėdžio pradžios paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, tačiau 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė paskelbta nebuvo. Reglamento 190 punktas numato, kad protokolai paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po savivaldybės tarybos posėdžio, tačiau susipažinus su savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija matyti, kad 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio protokolas nėra paskelbtas, o paskutinis paskelbtas Tarybos posėdžio protokolas yra 2020 m. gegužės 28 d. Reglamento 197 punkte nurodyta, kad tarybos sprendimai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pasirašymo dienos skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, tačiau skundžiamas sprendimas nebuvo nustatyta tvarka paskelbtas ir jam nebuvo įteiktas, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės su juo susipažinti, taip pat buvo nesupažindintas su Kalvarijos savivaldybės mero 2020 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. M-31 dėl teikimo pareiškėją atleisti iš Administracijos direktoriaus pareigų (toliau – ir 2020 m. birželio 10 d. potvarkis Nr. M-31, Potvarkis).
2.4. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, bei nustatyta, kad savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Taip pat minėto įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje, o pagal 13 straipsnio 9 dalį, savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vienintelę galimą vietos savivaldos atstovaujamosios institucijos valios, veiklos išraišką – įgaliojimų įgyvendinimą posėdžiuose kolegialiai svarstomų projektų ir jų pagrindu priimamų sprendimų forma. Pagal teisės aktais įtvirtintą Tarybos kompetenciją nėra nustatyta jokių kitų savivaldybės tarybos priimamų sprendimų formų ar procedūrinių išimčių, pvz.: protokoliniai, rezoliuciniai sprendimai ir pan. Savivaldybės taryba gali svarstyti tik tuos klausimus, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka pateikti sprendimų projektai ir kurie Reglamento nustatyta tvarka įregistruoti ir paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. Pagal VSĮ 13 straipsnio 9 dalį, dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Pastaroji procedūra detalizuojama specialiosiomis Reglamento nuostatomis. Pagal Reglamento 173 punktą, slaptai balsuojama slapto balsavimo elektronine sistema arba specialios formos balsavimo biuleteniais (toliau – ir biuletenis), 174 punkte nustatyta, kad biuletenių pavyzdžius tvirtina taryba. Reglamento 179 punkte imperatyviai nustatyta, kad negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai. Specialios formos balsavimo biuleteniai tvirtinami savivaldybės tarybai svarstant Reglamento nustatyta tvarka jai teiktiną sprendimo projektą ir šio pagrindu priimant sprendimą taip, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymu, o atsižvelgiant į teisės aktų požymius, kuriais vadovaujantis vietos savivaldos teisės aktai priskirtini individualaus ar norminio pobūdžio teisės aktams, savivaldybės tarybos veiklos slapto balsavimo atveju priimamas norminio pobūdžio teisės aktas, todėl jo įsigaliojimas neatsiejamas nuo oficialaus ir viešo paskelbimo taip, kaip nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymu. Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdyje nesant posėdžio darbotvarkėje svarstytino klausimo, atitinkamai ir sprendimo projekto dėl specialios formos balsavimo biuletenio patvirtinimo, atsakovas negalėjo jokia kita forma (rankos pakėlimu) patvirtinti specialios formos balsavimo biuletenio. Todėl slapto balsavimo biuleteniai, nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. Tarybos sprendimu, ir jų pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas yra negaliojantys. Nepriėmus sprendimo dėl specialios formos balsavimo biuletenio patvirtinimo, pastarojo oficialiai ir viešai nepaskelbus, Taryba negalėjo spręsti dėl pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų.
2.5. Tarybos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis nėra motyvuotas, jame nenurodytas faktinis pareiškėjo atleidimo pagrindas. Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame nurodyta netinkama apskundimo tvarka. Apskundimo tvarkoje nurodyta klaidingai, kad sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai reglamentuoja, kad individualaus administracinio akto skundui paduoti terminas skaičiuojamas nuo jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas nesiderina su gero viešojo administravimo principu. Tarybos sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kuris numato, jog tinkamai patvirtinta sprendimo kopija (ar išrašas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiama asmeniui (ar asmenų grupei), kuriam jis yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį. Tačiau nei Tarybos sprendimas, nei Kalvarijos savivaldybės mero 2020 m. birželio 10 d. potvarkis Nr. M-31, kuriuo yra formuojamas Tarybos sprendimo teisinis pagrindas, pareiškėjui nebuvo įteikti. Atsakovui priimant skundžiamą Tarybos sprendimą, nesilaikant teisėtumo principo, buvo padaryti esminiai pagrindinių vietos savivaldos teisėkūros procedūrų pažeidimai – pažeista imperatyvi atsakovo įgaliojimų įgyvendinimo forma bei pareiškėjo atleidimo iš užimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų slaptu balsavimu tvarka. Atsakovo padaryti skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju rezultatams bei procedūros atlikimo aspektu pažeidė pareiškėjo, kaip VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo subjekto, teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus.
3. Atsakovai Kalvarijos savivaldybė ir Kalvarijos savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą, savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimas iš pareigų yra priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, kuri buvo realizuota priėmus skundžiamą sprendimą. Tarybos sprendime yra nurodyti teisiniai pagrindai, t. y. VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Faktinis ginčijamo Tarybos sprendimo pagrindas yra tas, kad pareiškėjas, būdamas Administracijos direktoriumi, neteko Kalvarijos savivaldybės tarybos politinio pasitikėjimo. Politinio pasitikėjimo netekimą patvirtina Tarybos narių balsavimo rezultatai.
3.2. Tokio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei procedūros atlikimo aspektu pažeistų pareiškėjo teisės aktais nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus. Buvo padaryti formalūs pažeidimai, netinkamai nurodant sprendimo apskundimo tvarką, neįteikiant pareiškėjui sprendimo kopijos, tačiau jie nesutrukdė tinkamai ir laiku kreiptis į teismą, todėl jie nėra esminiai. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Reglamente nėra specialiai aptartos ar kitaip sureglamentuotos savivaldybės administracijos direktoriaus teisės procedūros dėl politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimo vykdymo metu. Priimant Tarybos sprendimą nebuvo pažeistos ar kokiu nors būdu suvaržytos ir pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pareiškėjas iš anksto buvo informuotas apie Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio laiką bei vietą, dalyvavo šiame posėdyje ir tuo pačiu turėjo galimybę pateikti Tarybos nariams savo argumentus bei poziciją visais su reiškiamu nepasitikėjimu sietinais klausimais.
3.3. Pareiškėjo teiginys, kad skundžiamo sprendimo projektas nebuvo pateiktas vizavimui, neatitinka tikrovės. VSĮ 13 straipsnio 5 dalis nesieja klausimų svarstymo savivaldybės tarybos posėdžiuose galimybės su projektų vizavimu arba nevizavimu, o tik su jų pateikimu. Minėtas sprendimo projektas buvo pateiktas 2020 m. birželio 15 d. Tą pačią dieną buvo įregistruotas (registracijos numeris TSP-116), todėl nebuvo jokių kliūčių tokį projektą svarstyti Tarybos posėdyje. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Reglamento 100 punkto nuostatų taikymą. Atsakovų nuomone, Reglamento 100 punkto 2 pastraipos negalima aiškinti kaip suteikiančios administracijos direktoriui teisę spręsti dėl vizavimo mero teikiamų sprendimų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti savivaldybės tarybos išimtinę konstitucinę kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje, t. y. kompetenciją sudaryti vykdomuosius organus (kompetenciją skirti ir atleisti administracijos direktorių). Pareiškėjo pateiktą Reglamento 100 punkto 2 pastraipos aiškinimą pripažinus teisingu, būtų sukurtos teisinės prielaidos administracijos direktoriui vienasmeniškai nuspręsti nevizuoti tarybos sprendimų projektų, kuriais siekiama atleisti administracijos direktorių ar jo pavaduotoją iš pareigų, ir tai reikštų, kad toks sprendimo projektas dėl administracijos direktoriaus asmeninio suinteresuotumo niekada negalėtų būti įregistruotas, o tuo pačiu, pagal pareiškėjo aiškinimą, ir nebūtų įtrauktas į savivaldybės tarybos darbotvarkę. Taip aiškinant Reglamento 100 punkto 2 pastraipoje įtvirtintą teisės normą generuojamas jos prieštaravimas Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai bei paneigiama VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte apibrėžta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija bei VSĮ 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta mero teisė sudaryti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, sprendimo projektas bei Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė 2020 m. birželio 15 d. buvo paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, Tarybos sprendimo projektui Teisės aktų projektų registre buvo suteiktas registracijos numeris 20-8943.
3.4. Ginčijamas Tarybos sprendimas nėra norminis teisės aktas, o yra individualaus pobūdžio vienkartinio taikymo teisės aktas. Spręsdama pareiškėjo atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimą, Taryba turėjo išspręsti su šiuo klausimu susijusius procedūrinius dalykus, t. y. patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Tačiau slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo negalima traktuoti kaip atskiro klausimo. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nebuvo atsietas nuo antro darbotvarkės klausimo, o tebuvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo šiuo klausimu procedūros dalis. Sistemiškai vertinant VSĮ nuostatas ir taikant kitų teisėkūros subjektų veiklos analogiją, sprendimas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktas, kuriuo išsprendžiamas pats darbotvarkės klausimas, ir tuo pačiu tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas, netaikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimo projektą, kuris, be to, dar turi būti įregistruotas ir atitinkamai paskelbtas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pareiškėjo ir atsakovų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir išvestinio pobūdžio reikalavimų (grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos priteisimo). Teismas nustatė, kad skundžiamu Tarybos sprendimu pareiškėjas atleistas iš Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigų prieš terminą – 2020 m. birželio 22 d., praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą. Pareiškėjas Tarybos sprendimą ginčija iš esmės procedūriniais pažeidimais, nurodydamas, jog Tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-116 dėl jo atleidimo iš pareigų nebuvo pateiktas jam vizuoti; kad Tarybos sprendimo projektas nebuvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje; kad nebuvo paskelbta 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė; kad slapto balsavimo biuletenis nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka; kad Tarybos sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra motyvuotas, jame nurodyta netinkama apskundimo tvarka, Tarybos sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, su juo susipažinti neturėjo galimybės, nes jis nebuvo paskelbtas, kaip numato Reglamentas.
6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. liepos 7 d.) 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 7 d.) 2 straipsnio 6 punktu, 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Reglamentu (aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 23 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija, taip pat šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo (kaip VSĮ 16 str. 2 d. 9 p. bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 7 p. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).
7. Teismas nustatė, kad Tarybos sprendimo projektas inicijuotas Kalvarijos savivaldybės mero teikimu. Teismas, įvertinęs Reglamento 100 punkto 2 pastraipą, iš atsakovų pateiktų elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) esančių duomenų („Sprendimų projektai (T)“) nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 11 d. 9 val. 16:04 atsisakė vizuoti minėto sprendimo projektą, nurodydamas, jog sprendimo projektas neatitinka VSĮ nuostatų. DVS duomenys patvirtina, jog 2020 m. birželio 15 d. 14 val. 47:57 pareiškėjas atsisakė vizuoti sprendimo projektą nurodydamas, jog jo negali tvirtinti dėl galimo interesų konflikto. Teismas sprendė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog skundžiamo sprendimo projektas, priešingai, nei teigė pareiškėjas, buvo jam pateiktas vizuoti, tačiau pareiškėjas atsisakė jį vizuoti. Teismas, įvertinęs VSĮ 13 straipsnio 5 ir 6 dalių, 29 straipsnio 1 dalies, Reglamento 104–105 punktų nuostatas, nustatęs, jog sprendimo projektas, kurį pareiškėjas atsisakė vizuoti, buvo tiesiogiai susijęs su jo asmeniu, sprendė, kad nuo vizavimo pareiškėjas privalėjo nusišalinti dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Teismas, vadovaudamasis VAĮ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 25 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka nusišalinimo klausimas nebuvo išspręstas, tačiau 2020 m. birželio 15 d., darydamas įrašą DVS, pats pareiškėjas pripažino, jog sprendimo projekto negali vizuoti dėl galimo interesų konflikto, todėl teismas padarė išvadą, jog Reglamento 100 punkto nuostatos dėl sprendimo projekto atsisakymo vizuoti administracijos vadovo viza nebuvo pažeistos.
8. Teismas iš į bylą pateiktų DVS esančių duomenų nustatė, kad skundžiamo sprendimo projektas registruoti buvo pateiktas 2020 m. birželio 15 d., tą pačią dieną jis įregistruotas sprendimų projektų registre (registracijos numeris TSP-116), šis klausimas buvo įtrauktas į Tarybos 20-ojo posėdžio 2020 m. birželio 22 d. 10 val. mero sudarytą darbotvarkę antru numeriu. Tarybos sprendimo projektas ir Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė paskelbti savivaldybės interneto svetainėje adresu http://www.kalvarija.lt/index.php7591699830. Sprendimo projektas 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje. Sprendimo projektui Teisės aktų projektų registre buvo suteiktas registracijos numeris 20-8943. Nagrinėjant bylą procedūrinių pažeidimų, susijusių su sprendimo projekto pateikimu (paskelbimu) svarstyti 2020 m. birželio 22 d. 10 val. tarybos posėdyje, jo įtraukimu į darbotvarkę, nenustatyta. Nustačius, jog pareiškėjas privalėjo nuo sprendimo projekto vizavimo nusišalinti, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl pirmo darbotvarkės klausimo (dėl Reglamento 100 p. nuostatos keitimo, jos įsigaliojimo) neturi esminės reikšmės ginčui. Teismas pažymėjo, kad dėl, atsakovo teigimu, rašymo apsirikimo (neteisingai nurodžius mero pavardę) vizuoti buvo teikiami keli skirtingi sprendimų projektai, tačiau šie pažeidimai nelaikytini esminiais. Bylos duomenys patvirtina, jog sprendimo projekto turinys ir būsima atleidimo iš tarnybos procedūra pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama.
9. Teismas, pasisakydamas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo, vadovavosi VSĮ 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 9 dalimi, 21 straipsnio 1, 2 dalimis, 29 straipsnio 2, 3 dalimis, Reglamento 74, 173, 174, 179 punktais. Teismas pažymėjo, jog nei VSĮ, nei valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato savivaldybės tarybai pareigos balsavimo dėl nepasitikėjimo administracijos direktoriumi procedūros metu slapto balsavimo biuletenio pavyzdį patvirtinti norminio pobūdžio teisės akto forma. To nenumato ir Reglamento 174 punkto nuostatos. Teismas pabrėžė, kad skundžiamas Tarybos sprendimas nėra norminis teisės aktas, o yra individualaus pobūdžio vienkartinio taikymo teisės aktas, kurį priėmus pareiškėjas neteko Administracijos direktoriaus pareigų, t. y. jį priimant buvo užbaigti tie teisiniai santykiai, kurie atsirado pareiškėją paskyrus į Administracijos direktoriaus pareigas. Teismas nurodė, kad spręsdama pareiškėjo atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimą savivaldybės taryba turėjo išspręsti ir su šiuo klausimu susijusius procedūrinius dalykus, be kita ko, ir patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Tačiau slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas pagal pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus neturėjo būti svarstomas kaip atskiras klausimas, nes jis buvo tiesiogiai susijęs su antru darbotvarkės klausimu, t. y. buvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus Tarybos pasitikėjimą klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo procedūros dalis. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, jog balsavimui dėl nepasitikėjimo Administracijos direktoriumi buvo parengti Tarybos slapto balsavimo biuletenių pavyzdžiai, atitinkantys Reglamento 174 punkto turinį. Byloje pateiktas Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio įrašas, šio posėdžio Tarybos protokolas Nr. TP-8 patvirtina, jog šis procedūrinio (tarpinio) pobūdžio klausimas (dėl biuletenio pavyzdžio patvirtinimo) pagal Reglamento 174 punkto nuostatas buvo išspręstas dalyvaujančių posėdyje tarybos narių rankos pakėlimu, rezultatus užfiksuojant protokole, kuriame nurodyta, jog slapto balsavimo biuletenio pavyzdys patvirtintas. Teismo vertinimu, sprendimas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktas, kuriuo išsprendžiamas pats darbotvarkės klausimas, ir tuo pačiu tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas, netaikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimo projektą, kuris, kaip teigė pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu, dar turėtų būti įregistruotas ir paskelbtas norminiams teisės aktams nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog kai kurių savivaldybių tarybos pagal pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis tvirtina balsavimo biuletenius pareiškėjo nurodytu būdu, nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta, kokios formos ir kokio pobūdžio veiksmu (administraciniu aktu) Taryba turi tvirtinti balsavimo biuletenių pavyzdžius. Teismas pažymėjo, jog, remiantis pareiškėjo aiškinimu, Seimas, balsuodamas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo, taip pat turėtų priimti norminį teisės aktą, nes Lietuvos Respublikos Seimo statuto 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog slapto ar atviro balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas. Tačiau aukščiausią galią turinčio teisėkūros subjekto Seimo sprendimai dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo neregistruojami Teisės aktų registre ir neskelbiami. Teismas pareiškėjo argumentus dėl slapto balsavimo biuletenių nepatvirtinimo atmetė kaip nepagrįstus.
10. Teismas nurodė, kad Tarybos sprendime nurodytas atleisti pareiškėją iš pareigų teisinis pagrindas, o būtent VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis bei Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Taip pat nurodytas ir faktinis ginčijamo Tarybos sprendimo pagrindas, konstatuojant, jog pareiškėjas iš pareigų atleistas praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą. Politinio pasitikėjimo netekimą patvirtina Tarybos narių balsavimo rezultatai, įforminti 2020 m. birželio 22 d. balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 1, tos pačios dienos Tarybos posėdžio protokolu Nr. TP-8. Dėl balsavimo rezultatų, jų įforminimo tvarkos byloje ginčo nėra. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamame Tarybos sprendime nurodyta netinkama sprendimo apskundimo tvarka, nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų įteiktas skundžiamas sprendimas nustatytu terminu ir tvarka, atsakovas taip pat į bylą nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų supažindintas su mero potvarkiu dėl siūlymo Tarybai pareiškėją atleisti iš pareigų, kad skundžiamas sprendimas ir 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio protokolas Reglamento nustatyta tvarka būtų paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, tačiau minėti pažeidimai, teismo vertinimu, yra formalaus pobūdžio, negali būti laikomi esminiais, nes jie pareiškėjui nesutrukdė įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą su skundu dėl Tarybos sprendimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dalyvavo Tarybos posėdyje ir tą pačią dieną jam tapo žinomi balsavimo rezultatai. Po bylos užvedimo į ją buvo pateikti dokumentai, su kuriais siekė susipažinti pareiškėjas, tinkamai realizuojant jo teises į gynybą (be kita ko, ir Tarybos posėdžio protokolas, ir mero potvarkis), taip pat teismo posėdis pareiškėjo atstovo prašymu buvo atidėtas, suteikiant galimybę pareiškėjui byloje pateikti patikslintą skundą. Todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai ir sprendimo trūkumai negali sudaryti pagrindo sprendimo panaikinimui, nes nagrinėjant bylą teisme jie buvo pašalinti. Teismas pažymėjo, jog šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą, esminių procedūros pažeidimų, kurie tiesiogiai būtų turėję įtakos sprendimo priėmimui balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju rezultatų ir jo teisių aspektu, procedūros atlikimo metu nenustatyta. Teismas nustatė, kad skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos iš esmės buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, o padaryti ir teismo nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, laikytini neesminiais ir dėl to ginčijamas sprendimas negali būti naikinamas ir laikomas neteisėtu. Teismas nurodė, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius skundo reikalavimus. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų prašymo priteisti 822 Eur bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad byla nebuvo sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais, bylos apimtis nėra didelė, atsakovai nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovai neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamo atstovavimo jų interesams byloje. Teismo vertinimu, atsakovų patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos, todėl netenkino jų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
III.
12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti iš atsakovų Kalvarijos savivaldybės tarybos ir Kalvarijos savivaldybės pareiškėjo naudai visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. Teismas netinkamai pareiškėjo situacijai pritaikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias vietos savivaldos institucijų veiklą. Tarybos padaryti pareiškėjo atleidimo procedūros pažeidimai laikytini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti Tarybos sprendimą. Atsakovas priėmė ginčijamą Tarybos sprendimą nesilaikydamas VSĮ ir Reglamente nustatyto teisinio pagrindo, t. y. pažeidė pagrindinę savivaldos atstovaujamosios institucijos priimamų sprendimų procedūrą, tokiais veiksmais padarė esminį įstatymo viršenybės principo pažeidimą.
12.2. Sistemiškai vertinant VSĮ ir Reglamento nuostatas, matyti, kad galimybė savivaldybės taryboje svarstyti atitinkamą klausimą sietina su projektų pateikimu Reglamento nustatyta tvarka, pagal kurią numatyta privaloma sprendimų projektų vizavimo procedūra. Vadovaujantis Reglamento 105 punktu, kai teikiamas savivaldybės tarybai sprendimo projektas nėra vizuotas savivaldybės administracijos direktoriaus, projektas grąžinamas projekto rengėjui patikslinti. Teismas, netinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog skundžiamo sprendimo projektas, priešingai, nei teigė pareiškėjas, buvo jam pateiktas vizuoti, tačiau pareiškėjas atsisakė jį vizuoti. Teismas tokią išvadą pagrindė vadovaudamasis elektroninės dokumentų valdymo sistemos duomenų išrašu, pateiktu prie atsakovų 2020 m. spalio 29 d. atsiliepimo į patikslintą skundą. Iš nurodyto išrašo matyti, kad savivaldybės administracijos direktoriui atsisakius vizuoti sprendimo projektą, nurodžius, jog pastarasis neatitinka VSĮ nuostatų, vėliau projektą vėl teikiant savivaldybės administracijos direktoriui vizuoti, pastarajam pakartotinai atsisakius vizuoti sprendimo projektą ir nurodžius, kad sprendimo projekto negali vizuoti (tvirtinti) dėl galimo interesų konflikto, projektas nebuvo grąžintas rengėjui patikslinti, o dokumento D-87052 (projekto) vizavimo ir registravimo procesas nutrauktas. Teismas neįvertino kitų byloje esančių duomenų, atspindinčių pareiškėjo skundžiamo sprendimo projekto vizavimo ir registravimo eigą. Iš elektroninės dokumentų valdymo sistemos duomenų išrašo, pateikto prie atsakovų 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymo Nr. IS-1407-(4.9) „Dėl papildomų dokumentų pateikimo administracinėje byloje Nr. eI3-6865-422/2020“, matyti, kad dokumentų valdymo sistemoje buvo patvirtintas kitas dokumentas D-87411 (sprendimo projektas), bei matyti, kad aptariamas dokumentas registruotas nurodant, kad pateiktas sprendimo projektas nėra vizuotas administracijos direktoriaus, neatitinka Reglamento 100 punkte nustatyto reikalavimo ir, nepaisant to, pateiktas svarstyti savivaldybės tarybai. Palyginti elektroninės dokumentų valdymo sistemos duomenų išrašą, pateiktą prie atsakovų 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymo Nr. IS-1407-(4.9) ir elektroninės dokumentų valdymo sistemos duomenų išrašą, pateiktą prie atsakovų 2020 m. spalio 29 d. atsiliepimo į patikslintą skundą, matyti, kad dokumentų valdymo sistemoje buvo inicijuotos atskirų dokumentų (projektų) D-87411 ir D-87052 vizavimo ir registravimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nustatė teismas, pagrindo teigti, kad skundžiamo sprendimo projektas buvo pateiktas savivaldybės administracijos direktoriui vizuoti, nėra.
12.3. Teismui nustačius pareiškėjo suinteresuotumą skundžiamo sprendimo projektu ir laikant, kad sprendimo projektas nebuvo vizuotas išimtinai dėl Administracijos direktoriaus asmeninio suinteresuotumo, turėjo būti taikomas Administracijos direktoriaus nušalinimo nuo sprendimo priėmimo institutas, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Administracijos direktoriaus nušalinimo procedūra nebuvo atliekama, be kita ko, netgi paties teismo konstatuota, kad teisės aktų nustatyta tvarka nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas. Administracijos direktoriui pareiškus apie galimą interesų konfliktą ir pareiškus nusišalinimą nuo aptariamo klausimo, nei vienas iš atsakovų nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pateisinusių poreikį Tarybai neišsprendus Administracijos direktoriaus nušalinimo klausimo skubiai priimti skundžiamą sprendimą, vadinasi, nebuvo jokių aplinkybių, objektyviai galėjusių pateisinti Reglamento 100 punkte nustatyto projekto vizavimo reikalavimo nesilaikymą ginčo atveju. Be to, apelianto atleidimo iš pareigų atvejis nelaikytinas administracine procedūra VAĮ prasme, taigi pastarojo nušalinimui netaikytinos teismo nurodytos VAĮ 25 straipsnio nuostatos.
12.4. Pagal VSĮ 13 straipsnio 9 dalį, dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Pastaroji procedūra detalizuojama specialiosiomis Reglamento nuostatomis. Pagal Reglamento 173 punktą, slaptai balsuojama slapto balsavimo elektronine sistema arba specialios formos balsavimo biuleteniais, 174 punkte nustatyta, kad biuletenių pavyzdžius tvirtina taryba. Reglamento 179 punkte imperatyviai nustatyta, kad negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vienintelę galimą vietos savivaldos atstovaujamosios institucijos valios, veiklos išraišką – įgaliojimų įgyvendinimą posėdžiuose kolegialiai svarstomų projektų ir jų pagrindu priimamų sprendimų forma. Įvertinus teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vietos savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetenciją, matyti, kad nėra nustatyta jokių kitų savivaldybės tarybos priimamų sprendimų formų ar procedūrinių išimčių, kaip, pvz., protokoliniai, rezoliuciniai, procedūriniai sprendimai ir pan. Taryba gali svarstyti tik tuos klausimus, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka pateikti sprendimų projektai ir kurie Reglamento nustatyta tvarka įregistruoti ir paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas turi turėti savivaldybės tarybos sprendimo ar šio sprendimo sudėtinės dalies, kaip priedo išraišką, formą, nesvarbu, ar toks sprendimas priimamas atskiru klausimu, kaip norminis teisės aktas, pvz., tvirtinant slapto balsavimo biuletenio pavyzdinę formą, ar tuo pačiu klausimu sprendžiant dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą, t. y. priimant individualų administracinį aktą. Slapto balsavimo biuleteniai, nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. savivaldybės tarybos sprendimu, yra negaliojantys, o negaliojančių biuletenių pagrindu atsakovas negalėjo spręsti dėl pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų.
12.5. Atsakovui priimant skundžiamą Tarybos sprendimą, nesilaikant teisėtumo principo, padaryti žymūs ir esminiai pagrindinių vietos savivaldos teisėkūros procedūrų pažeidimai – pažeista imperatyvi atsakovo įgaliojimų įgyvendinimo forma bei pareiškėjo atleidimo iš užimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų slaptu balsavimu tvarka. Tarybos nariai balsavo nepatvirtintais bei negaliojančiais slapto balsavimo biuleteniais, todėl balsavimo rezultatai yra negaliojantys. Atsakovo padaryti skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjo atžvilgiu balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei procedūros atlikimo aspektu pažeidė pareiškėjo, kaip VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo subjekto, teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus, kadangi pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų atsakovui pažeidus VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 5 dalyje, Reglamento 173, 174 ir 179 punktuose nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad slapto balsavimo biuleteniai buvo patvirtinti rankos pakėlimu šį veiksmą fiksuojant Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio protokole Nr. TP-8, nesilaikius biuletenio pavyzdžio patvirtinimo teisinio reguliavimo tvarkos, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo atleidimo, balsavo negaliojančių biuletenių pagrindu, sąlygojusių balsavimo rezultatų negaliojimą.
12.6. Teismas pareiškėjo argumentus dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo atmetė kaip nepagrįstus vadovaudamasis skundžiamame teismo sprendime nurodytu Seimo veiklos pavyzdžiu. Apeliantas sutinka, kad tiek Seimas, tiek Taryba yra teisėkūros subjektai, tačiau šių subjektų veiklai taikytini skirtingi teisės aktai, atitinkamai ir šių subjektų veiklai taikytini reikalavimai iš esmės skiriasi. Priešingai nei Seimo statute, teisės aktuose, reglamentuojančiuose vietos savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetenciją, nėra nustatyta jokių kitų savivaldybės tarybos priimamų sprendimų rūšių. Teismui neteisingai konstatavus atsakovo diskreciją spręsti dėl pastarosios balsavimo išraiškos formos, pareiškėjo atleidimo atveju teismas klaidingai laikė, kad atsakovui netaikytinas viešojoje teisėje įtvirtintas principas – „viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta“. Teismas apsiribojo deklaratyviais atsakovų nurodytais teiginiais Seimo veiklos analogijos kontekste, netinkamai nustatė ir neištyrė aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylos teisingam išnagrinėjimui. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d. prašymu pateikė teismui papildomus įrodymus (savivaldybių tarybų sprendimų pavyzdžius), kurie patvirtina pareiškėjo patikslintame skunde pateikiamus argumentus dėl savivaldybės tarybos įgaliojimų įgyvendinimo ir slapto balsavimo tvarkos. Teismas visiškai nevertino apelianto pateiktų papildomų įrodymų ir dėl jų nepasisakė.
13. Atsakovai atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovai atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad priešingai, nei teigia apeliantas, teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamo sprendimo projektas buvo jam pateiktas vizuoti, tačiau pareiškėjas atsisakė jį vizuoti. VSĮ 13 straipsnio 5 dalis nesieja klausimų svarstymo savivaldybės tarybos posėdžiuose galimybės su projekto vizavimu arba nevizavimu, o tik su jo pateikimu. Iš elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų matyti, kad minėtas sprendimo projektas buvo pateiktas 2020 m. birželio 15 d. Tą pačią dieną buvo įregistruotas (registracijos numeris – TSP-116). Tai reiškia, kad nebuvo jokių kliūčių tokį projektą svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje. Pažymi, kad Reglamento 100 punkto 2 pastraipos negalima aiškinti, kaip suteikiančios administracijos direktoriui teisę spręsti dėl vizavimo tų mero teikiamų sprendimų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti savivaldybės tarybos išimtinę konstitucinę kompetenciją, numatytą Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje, t. y. kompetenciją sudaryti vykdomuosius organus (kompetenciją skirti ir atleisti administracijos direktorių). Ginčijamo sprendimo projekto vizavimo procedūra buvo inicijuota du kartus. Elektroninė dokumentų valdymo sistema naujai pateiktam vizuoti dokumentui suteikia naują numerį, nepaisant to, kad paties dokumento turinys yra tas pats. Ginčo sprendimo projektui pateiktam vizuoti pirmą kartą buvo suteiktas numeris D-87052, o pateiktam vizuoti antrą kartą – numeris D-87411. Tačiau abiem atvejais tai buvo projektas Tarybos sprendimo dėl Administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Tarybos pasitikėjimą.
15. Atsakovų teigimu, spręsdama apelianto atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimą, Taryba turėjo išspręsti su šiuo klausimu susijusius procedūrinius dalykus, t. y. patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Tačiau slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nebuvo atskiras klausimas, t. y. jis nebuvo atsietas nuo antro darbotvarkės klausimo, o tebuvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo šiuo klausimu procedūros dalis. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nesukėlė apeliantui jokių teisinių pasekmių. Sprendimas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktas, kuriuo išsprendžiamas pats darbotvarkės klausimas, ir tuo pačiu tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas, netaikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimų projektą, jį įregistruoti ir atitinkamai paskelbti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje ginčas kilo dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T-107, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą.
17. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia dviem procedūrinio pobūdžio pažeidimais: 1) kad ginčijamo sprendimo projektas (toliau – ir Projektas) negalėjo būti svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje, nes buvo pažeista, nustatyta Reglamente, šio projekto pateikimo svarstyti posėdyje tvarka; 2) kad buvo pažeista slapto balsavimo tvarka, nes balsavimas savivaldybės tarybos posėdyje vyko nepatvirtintais bei negaliojančiais slapto balsavimo biuleteniais.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjo apeliaciniu skundu ginčijamų faktinių aplinkybių pobūdis ir apimtis bei pateikiamas teisės normų aiškinimas ir taikymas apsprendžia ir ginčo apeliacinės instancijos teisme ribas.
19. Dėl pirmojo argumento, šio ginčo išsprendimui aktualios yra VSĮ 13 straipsnio 5 dalies, nustatančios, kad „Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“, nuostatos ir Reglamento 100 punkto 2 pastraipos nustatančios, „Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto valstybinės kalbos tvarkytojo“., nuostatos.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Projekto pateikimo svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje pažeidimą sieja su tuo, kad Projektas nebuvo vizuotas savivaldybės administracijos direktoriaus.
21. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl Projekto vizavimo buvo kilęs interesų konfliktas, nes pareiškėjas buvo savivaldybės administracijos direktorius, o Projektu buvo siūloma jį atleisti iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.
22. Paprastai interesų konfliktas lemia tai, kad asmuo, kuris patenka į tokią situaciją, negali, vienasmeniškai ar kolegialiai dalyvaujant, priimti sprendimą, nes jis privalo nusišalinti arba turi būti nušalintas nuo sprendimo priėmimo (pvz., VSĮ 13 str. 10 d.).
23. Iš Reglamento matyti, kad jame nėra numatyta kokie kiti asmenys galėtų arba turėtų vizuoti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, už savivaldybės administracijos direktorių, kai jis patenka į interesų konfliktą.
24. Iš to darytina išvada, kad Reglamento 100 punkto 2 pastraipos nuostatos dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų vizavimo yra netaikomos tais atvejais, kai savivaldybės administracijos direktorius patenka į interesų konfliktą, nes interesų konfliktas eliminuoja šį subjektą iš šios (vizavimo) procedūros.
25. Visa tai lemia, kad nagrinėjamu atveju Projektas, kiek tai buvo susiję su savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybe, neturėjo būti vizuojamas. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad Projektas galėjo būti teikiamas svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje be savivaldybės administracijos direktoriaus vizos. Dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo teiginiai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.
26. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Projektas 2020 m. birželio 15 d. buvo įregistruotas sprendimų projektų registre (registracijos numeris TSP-116), bei įtrauktas į Kalvarijos savivaldybės tarybos 20-ojo posėdžio 2020 m. birželio 22 d. 10 val. mero sudarytą darbotvarkę. Tarybos sprendimo projektas ir tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė paskelbti savivaldybės interneto svetainėje adresu http://www.kalvarija.lt/index.php7591699830. Sprendimo projektas 2020 m. birželio 16 d. paskelbtas ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje. Sprendimo projektui Teisės aktų projektų registre buvo suteiktas registracijos numeris 20-8943 (Seimo interneto svetainė https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9d5d8620af0911ea8aadde924aa85003?positionInSearchResults=132&searchModelUUID=513e0f46-8ffb-4222-8742-d669f72a74aa).
27. Byloje nustatyta ir tai, kad Projektas savivaldybės administracijos direktoriui vizuoti buvo teikiamas du kartus, kiekvieną kartą Projektui dokumentų valdymo sistemoje suteikiant skirtingus numerius – D-87411 ir D-87052. Projektas paskutiniu numeriu D-87411 įtrauktas į Kalvarijos savivaldybės tarybos 20-ojo posėdžio 2020 m. birželio 22 d. 10 val. mero sudarytą darbotvarkę. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad buvo pažeista Projekto registravimo bei paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje tvarka.
28. Pareiškėjas teiginį, kad buvo balsuojama savivaldybės tarybos posėdyje nepatvirtintais bei negaliojančiais slapto balsavimo biuleteniais, iš esmės grindžia tuo, kad dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio (formos ir turinio) turėjo būti priimtas norminis administracinis aktas, kuris galėjo būti priimtas tik po to, kai dėl šio klausimo būtų parengtas atskiras sprendimo projektas ir klausimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo būtų įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę atskiru punktu.
29. VSĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas.“
30. Reglamento 173, 174 ir 179 punktuose nustatyta, kad sprendžiant savivaldybės administracijos direktoriaus nepasitikėjimo klausimą, balsuojama slaptai, slapto balsavimo elektronine sistema arba specialios formos balsavimo biuleteniais, kurių pavyzdžius tvirtina taryba, nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.
31. Iš šių teisės normų matyti, kad sprendimai dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų gali būti priimami dviem būdais – balsuojant atvirai arba slaptai. Slapto balsavimo išraiškos forma yra atitinkamo pavyzdžio balsavimo biuletenis. Taisyklių kokiu teisės aktu (norminiu ar individualiu) turi būti nustatytas balsavimo biuletenio pavyzdys, kokia turi būti jo forma bei turinys ir pan., nėra nustatyta. Keliamas tik vienintelis reikalavimas, kad balsavimo biuletenio pavyzdys būtų patvirtintas savivaldybės tarybos.
32. Pažymėtina ir tai, kad slapto balsavimo paskirtis yra užtikrinti savivaldybės tarybos narių apsisprendimo laisvę, priimant sprendimą svarstomu klausimu. O konkretaus pavyzdžio balsavimo biuleteniu yra siekiama užtikrinti, kad ši savivaldybės tarybos nario laisvė bei teisė balsuoti svarstomu klausimu nebus pažeista, suklastota ir pan. VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose.“
33. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teisės aktais savivaldybės tarybos nariams yra suteikta diskrecija nuspręsti kokio pavyzdžio balsavimo biuleteniais jie balsuos slaptai, ar šis pavyzdys bus skirtas tik konkretaus klausimo išsprendimui, ar jis galės būti taikomas ir kitų klausimų sprendime ir pan. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai, kad balsavimo biuletenių pavyzdžiai gali būti nustatyti tik norminiu teisės aktu, turi būti ne vienkartinio taikymo ir pan., taip pat yra nepagrįsti bei atmetami.
34. Nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos nariai ginčijamą sprendimą priėmė balsuodami slaptai, prieš balsavimą pasitvirtino atitinkamą biuletenio pavyzdį. Byloje duomenų, kad būtų buvusi pažeista savivaldybės tarybos narių teisė balsuoti, slapta apsispręsti svarstomu klausimu ir pan., nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.
35. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys