Civilinė byla Nr. 2A-746-390/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17749-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija:
36.1; 121.21.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-22132-886/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui M. A. dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. A. 1 394,81 Lt skolos pagal 2007-09-29 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709671857 sudarytą su pirminiu kreditoriumi UAB Ūkio banko lizingas, 1 740,03 Lt delspinigių, 139,48 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 98 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. A. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 1 394,81 Lt skolos, 125,53 Lt delspinigių, 139,48 Lt baudos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 659,82 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. dydžio ir prašė priteisti iš atsakovo 1 740,03 Lt delspinigių už 2 495 dienas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ne verslo subjektas, ir sudarant sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Teismas nustatė, kad reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., o ieškovė ieškinį pareiškė tik 2014 m. rugsėjo 24 d. Delspinigiai reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sudarė tik 502,13 Lt sumą. 1 740,03 Lt dydžio delspinigiai paskaičiuoti net už 2 495 dienas. Ieškovė (teisių perėmėja) nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atliktus konkrečius veiksmus siekiant išieškoti skolą ikiteisminiu būdu, t. y. pirminis kreditorius ir ieškovė (teisių perėmėja) nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė. Todėl teismas sprendė, kad tokie reikalavimo teisę perėmusios ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias ir viršijančias skolos sumą netesybas. Teismas iš atsakovo ieškovei priteistiną delspinigių sumą paskaičiavo už 180 dienų, ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, sumažino delspinigių sumą nuo 1 740,03 Lt iki 125,53 Lt, kurią laikė pakankama atlyginti ieškovės nuostolius.
III. Apeliacinio skundo argumentai.
Apeliaciniu skundu (b. l. 34–38) ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, priteisti iš atsakovo ieškovei 1 740,03 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 0,05 proc. netesybos yra aiškiai per didelės ir pažeidžia atsakovo kaip vartotojo interesus. 2007-09-29 išperkamosios nuomos sutartis Nr. 709671857 (Sutartis) buvo sudaryta vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, tame tarpe ir šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio Sutarties sudarymo metu nebuvo ribojama, be to, netesybos Sutartimi buvo numatytos tik esminio Sutarties pažeidimo atveju, t. y. pažeidus mokėjimų grafiką nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną. Sutarties sudarymo metu 0,02 procento delspinigių (netesybų) dydis buvo įprasta praktika. 2010-12-23 buvo priimtas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (su papildymais galioja ir šiandien) ir jame buvo numatyta, jog vartojimo kredito (tame tarpe ir išperkamosios nuomos sutartims) sutartyse numatomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. tokiu būdu buvo nustatyta protinga netesybų dydžio riba, kuri gali būti taikytina pagal tokios rūšies sutartį ir užtikrinanti sutarties šalių pusiausvyrą.
Teismas neįvertino ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių bei kitų įrodymų apie ieškovės veiksmus siekiant apginti savo pažeistus turtinius interesus nuo reikalavimo perleidimo dienos bei nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė buvo pasyvi ir nesiėmė priemonių išieškoti neįvykdytas prievoles pagal Sutartį iš atsakovo. Ieškovė iš karto po reikalavimo teisės į atsakovą įgijimo pateikė atsakovui pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą prievolę (t. y. 1 394,81 Lt pagrindinę skolą bei 502,13 Lt delspinigių), perspėjo, jog neįvykdžius reikalavimo bus taikomos netesybos už kiekvieną kitą praleistą dieną (skaičiuojami delspinigiai), tačiau atsakovas prievolės neįvykdė ir vengė bendradarbiauti, ieškovės žiniomis pakeitė adresą bei kitus kontaktinius duomenis, nurodytus Sutartyje. Atsakovui gera valia neįvykdžius prievolės, ieškovė 2010-04-07 kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“ dėl aktyvaus skolų išieškojimo pagal Sutartį iš atsakovo (ekonomiškiausiu Sutarties šalims būdu), tačiau atsakovui įsipareigojimų ieškovei neįvykdžius ikiteisminiu skolos išieškojimo metu, išnaudojusi įmanomus kreditoriaus interesų gynimo būdus, ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovo veiksmai lėmė skolos sumą viršijantį netesybų dydį. Būtent atsakovas po ieškovės pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą bei pateikto reikalavimo įvykdyti prievolę ne tik neįvykdė prievolės, bet ir nesikreipė į kreditorių, neprašė leisti įvykdyti prievolę dalimis ar kitokiu atsakovui priimtinu būdu, o priešingai - aktyviais veiksmais vengė prievolės įvykdymo, pakeitė Sutartyje nurodytus kontaktinius duomenis, skolą išieškant UAB „Sergel“ taip pat vengė bendradarbiauti, piktybiškai ir nesąžiningai vengė vykdyti prievolę. Būtų neprotinga ir nepagrįsta nesąžiningai sutarties šaliai leisti neįvykdyti prievolių pagal sutartį ilgą laiką ir apriboti netesybų skaičiavimo terminą iki šešių mėnesių. Teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį, trumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 6 mėnesių. Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau - CK) 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytam sutrumpintam 6 mėnesių terminui reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, teismas sprendžia klausimą dėl ieškinio senaties taikymo tik esant ginčo šalies reikalavimui (CK 1.126 str. 2 d. 1 p.), t. y. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Šiuo atveju nei viena šalis tokio reikalavimo nepateikė, todėl teismas, savo iniciatyva taikydamas CK 1.125 str. 5 d. 1 p., pažeidė CK 1.126 str. 2 d. numatytą teisinį reguliavimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniu skundu keliamas teismo teisės mažinti sutartimi nustatytas netesybas ( delspinigius) ir teisės savo iniciatyva taikyti ieškinio senaties termino klausimas. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš atsakovo ieškovei priteistiną delspinigių sumą paskaičiavo už 180 dienų, ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, sumažino delspinigių sumą nuo 1 740,03 Lt iki 125,53 Lt. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog 0,05 proc. netesybos yra aiškiai per didelės bei nepagrįstai, taikydamas ieškinio senatį, savo iniciatyva sumažino delspinigių sumą.
Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Todėl, remiantis šia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, šios teismo teisės neginčija ir apeliantė.
Pagal išperkamosios nuomos sutarties 11.1 punktą atsakovas, pažeidęs mokėjimų grafiką, įsipareigojo ieškovei mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, pati sumažino savo reikalavimą priteisti delspinigius ir prašė priteisti ne 0,2 proc., bet 0,05 proc. dydžio delspinigius, t. y. 1 740,03 Lt delspinigius už 2 495 dienas. Kadangi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), todėl toks delspinigių dydžio sumažinimas yra pagrįstas ir atitinka įstatymo reikalavimus.
Tačiau teismas delspinigių dydį dar sumažino (iki 125,53 Lt) ir juos paskaičiavo tik už šešių mėnesių laikotarpį, o tai faktiškai reiškia, kad teismas savo iniciatyva taikė ieškinio senatį, su kuo nesutinka ieškovė, paduodama apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo reikalavimą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti (CPK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl teismas negalėjo savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį delspinigių reikalavimui. Nors CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina teismo teisė mažinti netesybas, tačiau ši įstatymo nuostata nesuteikia teismui teisės be šalies reikalavimo pritaikyti delspinigiams senatį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).
Teismas sumažino priteistiną ieškovei sumą ne tik dėl to, kad ieškovė praleido 6 mėnesių terminą delspinigiams išieškoti, bet ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę. Tačiau, pabrėžtina, kad pirmiausia pats skolininkas (atsakovas) nesirūpino savalaikiu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir jų nevykdo nuo 2007-10-17, ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiam vartotojui turi tekti ir didesnė turtinė atsakomybė už prievolių nevykdymą. Įvertinus tai bei kartu vykdant įstatymų deleguotą teisę ir pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės, spręstina, jog protingas delspinigių dydis ginčo atveju būtų 50 procentų ieškovės paskaičiuoto 1 740,03 Lt delspinigių dydžio, t. y. 870 Lt (252 Eur ). Priteisti visą prašomą delspinigių dydį nėra pagrindo dar ir dėl to, kad ieškovė nėra nurodžiusi ir pagrindusi savo patirtų nuostolių dėl atsakovo prievolės nevykdymo dydžio. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį dėl įstatyme numatyto sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino ir dėl ieškovės delsimo išieškoti skolą, netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normas. Todėl sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo keistina, priteisiant apeliacinės instancijos teismo nustatytą protingą delspinigių dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovei priteistas 72 Lt žyminis mokestis nekeistinas, kadangi jo dydis padidinus priteistą sumą delspinigių dalyje nepasikeitė ir yra 72,13 Lt ((1 394,81 Lt + 870 Lt + 139,48 Lt) = 2 404,29 Lt x 3 proc.).
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys), tačiau ne mažiau 20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 115,43 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 50 proc., tai iš atsakovo ieškovei priteistina 57,72 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių pakeisti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, priteistus 125,53 Lt delspinigius padidinti iki 870 Lt (252 Eur), priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 2 404,29 Lt (696,33 Eur) sumos.
Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ (įmonės kodas 126308223) 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 57,72 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Algimantas Kukalis