Civilinė byla Nr. e2A-453-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00498-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.18.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DELT Truck Service“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-356/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DELT Truck Service“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IC Logistics“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje „GEVA TRADING LTD“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DELT Truck Service“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „IC Logistics“ (toliau – ir atsakovė) 2 045,14 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2019 m. birželio 14 d. telefonu (vėliau, tą pačią dieną patvirtino ir elektroniniu paštu) užsakė pas ieškovę remonto darbų paslaugą – su autogenu (atvira liepsna) nupjauti autovežio, esančio Olandijoje, degalinėje „Shell“, antstato nešančias konstrukcijas. 2019 m. birželio 15 d. atvykus ieškovės atstovams į vietą, jiems degalinės darbuotojas dėl vyravusios sausros ir saugumo sumetimų uždraudė degalinės teritorijoje dirbti su atvira liepsna, todėl su atsakove ieškovės atstovai telefonu suderino, kad užsakytus darbus atliks su kita specialia įranga – elektriniu metalo pjūklu. Dėl to ieškovės atstovai turėjo grįžti atgal į servisą ir išsinuomoti reikiamą įrangą bei 2019 m. birželio 17 d. vėl vykti atlikti užsakytų darbų. Atliekant remonto darbus, neužteko nupjauti atramas – reikėjo išmontuoti ir atramas laikančius hidraulinius cilindrus. Išmontuojant cilindrus turėjo būti užtikrinti gamtosauginiai reikalavimai dėl alyvos nutekėjimo bei eksploatavimui turėjo būti paruoštas pats automobilis, kad iš hidraulinės sistemos neišsilietų alyva. Paruoštas automobilis buvo pakrautas transportavimui ant atsakovei priklausančio autovežio. Ieškovė už atliktus darbus išrašė atsakovei 2019 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEL190600051 2 045,14 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. birželio 27 d., tačiau atsakovė neatsiskaitė iki šiol, į raginimus nereagavo. Iš pradžių atsakovė norėjo, kad ieškovė PVM sąskaitą – faktūrą perrašytų Jungtinėje Karalystėje registruotai įmonei „GEVA TRADING LTD“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Ieškovė atsisakė tai atlikti, motyvuodama tuo, kad paslaugą atlikti užsakė atsakovė, todėl ji ir turi atsiskaityti už paslaugą. Tada atsakovė ėmė aiškinti, kad atliktų darbų kaina yra per didelė ir pareiškė, kad iš viso nieko nemokės. Ieškovė telefonu buvo susisiekusi ir su trečiuoju asmeniu, kuris pareiškė, kad nieko apie suteiktas paslaugas nežino ir nieko nemokės. Atsakovė ir trečiasis asmuo yra tarpusavyje susijusios įmonės – tas pats fizinis asmuo yra atsakovės akcininkas bei trečiojo asmens akcininkas ir vadovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 600 Eur už advokato teisines paslaugas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė yra registruota Lietuvoje, o savo ūkinę veiklą – sunkiasvorių automobilių remontas – vykdo užsienio valstybėse. Atsakovė yra registruota Lietuvoje, trečiasis asmuo registruotas Jungtinėje Karalystėje, šios abi įmonės priklauso ICL Group, jų akcininkas yra G. R., su šiomis įmonėmis jis susijęs ir darbo teisiniais santykiais. Trečiojo asmens atstovo teigimu, trečiasis asmuo turi biuro patalpą ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir atsakovės patalpose, kuriose būnant jis gali naudotis tais pačiais telefonų abonentais, be to, ICL Group priklausančios įmonės naudojasi bendru elektroniniu pašto adresu – info@icl.lt.
5. Teismas sprendė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis kyla, reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiai ieškovei.
6. Teismas vertino N. K. parodymus, duotus 2020 m. kovo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu, kad atsakovė gavo trečiojo asmens užsakymą iš Olandijos pargabenti dėl gedimų nevažiuojantį automobilį, atsakovės vairuotojui nuvykus į vietą paaiškėjo, kad automobilį gabenti, pakrovus jį ant kitos transporto priemonės, nėra galimybės, nes viršijamas leistinas aukštis, apie tai trečiojo asmens vadovas buvo informuotas ir patikino, kad jis pats suras įmonę, kuri nupjautų automobilio konstrukcijas. Vertino ieškovės vadybininko A. P. parodymus, kuriais jis patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 2019 m. birželio 14 d. telefonu jis gavo užsakymą iš N. K. nupjauti automobilio, esančio Olandijoje prie degalinės „Shell“, tam tikras konstrukcijas ir taip sumažinti jo aukštį, kad nepažeisdamas užsienio valstybėje nustatytų reikalavimų užsakovas galėtų dėl gedimų nevažiuojantį automobilį išgabenti į Lietuvą. Vertino trečiojo asmens atstovo G. R. paaiškinimus, anot kurių, užsakymą telefonu pateikė būtent jis. Teismas nurodė, jog garso įrašas patvirtina, kad automobilio remonto darbus užsakęs asmuo nenurodė jokių savo asmeninių ar įmonės duomenų, o ieškovės darbuotojas tokių duomenų nepasiteiravo. Ieškovė atlikti teismo fonoskopinę ekspertizę neprašė. Todėl teismas vertino, kad liudytojo A. P. parodymai, kad remonto darbus užsakė N. K., nėra teisingi.
7. Darydamas tokią išvadą teismas vertino ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, kad po pokalbio su ieškovės darbuotoju, jis ieškovei nusiuntė elektroninį laišką, patikslino automobilio buvimo vietos koordinates. Teismas nustatė, kad elektroninis laiškas, kuriuo patikslintos automobilio buvimo vietos koordinatės, 2019 m. birželio 14 d. buvo išsiųstas iš elektroninio pašto adreso info@icl.lt, jame nurodytas telefono numeris +370 687 27464, adresas Jungtinėje Karalystėje (Sandtoft Industrial Estates, Sandtoft Road, Doncaster, DN9 1PN) ir adresas Lietuvoje (Kupiškio g. 23, Utena), įmonės ar asmens, užsakiusio remonto darbus, duomenys nenurodyti. Tačiau iš garso įrašo ir laiško turinio teismas darė išvadą, kad šį elektroninį laišką rašė tas pats asmuo, kuris užsakė automobilio remonto darbus telefonu. Teismas rėmėsi trečiojo asmens atstovo paaiškinimu, kad tuo metu jis buvo atsakovės patalpose, nes ten yra ir trečiojo asmens biuro patalpos, tolimesnius veiksmus (dėl papildomos informacijos ieškovei pateikimo) atlikti jis paprašė atsakovės direktorių N. K.. Teismas taip pat rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu N. K. duotais parodymais, kad neužilgo jam paskambino ieškovės darbuotojas, į pastarojo paklausimą atsakymą jis nusiuntė elektroniniu paštu, daugiau jokių klausimų dėl remonto darbų nederino, atlikti darbus neužsakė. Teismas vertino ir elektroninio laiško, išsiųsto 2019 m. birželio 14 d. iš mobiliojo telefono iPhone, turinį, iš kurio matyti, kad duomenis dėl automobilio tikslino „Nerijus ICL“, nurodė, kad gamintojo platforma yra Transporter Enginerig, kad nuo degalinės bus galima nuvažiuoti truputėlį toliau, kad pridės nuotrauką ir nurodys tikslias koordinates.
8. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenų teismas sprendė, kad ieškovė, susirašinėdama dėl darbų atlikimo aplinkybių, duomenų apie užsakovą neužklausė. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – TP apžiūros defektacijos aktai, galimai surašyti 2019 m. birželio 15 ir 17 dienomis (duomenys ištaisyti, taisymas neaptartas), patvirtina, kad užsakovu nurodyta įmonė „ICL“, automobilis RENAULT PREMIUM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė įrodymus, kad šis automobilis priklauso ne atsakovei, o trečiajam asmeniui. Ieškovės teigimu, jos darbuotojams buvo pateiktas dokumentas, kuriame buvo tik automobilio WIN kodas, duomenų apie savininką nebuvo, nurodytos tikslios automobilio buvimo koordinatės ir WIN kodas buvo pakankama informacija, kad atlikti užsakytus automobilio remonto darbus.
9. Teismas vertino trečiojo asmens direktoriaus G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis užsakė atlikti įmonei priklausančio automobilio remonto darbus, darbai buvo atlikti, tačiau už darbus apmokėti ieškovė PVM sąskaitos – faktūros nepateikė. Taip pat vertino ikiteisminio tyrimo byloje esančio tarnybinio pranešimo (dėl pokalbio su N. K.) duomenis, kad tyrėjo pokalbio su N. K. metu pastarasis pažymėjo, jog atsakovė negalėjo spręsti dėl automobilio konstrukcijų nupjovimo, nes automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nurodė, kad šie įrodymai jam leido spręsti, kad ieškovė neužklausė informacijos apie kitą sutarties šalį, tokios informacijos nenurodė nei trečiojo asmens atstovas, nei atsakovės atstovas. Ieškovės darbuotojai jų sudarytuose TP apžiūros defektacijos aktuose nurodė užsakovą, kurio pavadinimas yra „ICL“, taigi nenurodė konkrečios ICL Group priklausančios įmonės.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu paminėjo faktą, kad įmonėje yra nustatyta jos veiklą – sunkiasvorių transporto priemonių remontą – reglamentuojanti tvarka, tačiau tokio rašytinio įrodymo neteikė. Teismas vertino, kad ieškovė pasirinko nepateikti galimai jai nenaudingo rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, kokių veiksmų ieškovė neatliko, kad teisingai nustatyti kitą rangos sutarties šalį ar kito, ne automobilio savininko, asmens įgaliojimus veikti automobilio savininko ar savo vardu. Atsakovė, vadovaudamasi tuo, kad įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, tokį įrodymą išreikalauti neprašė. Teismas sutiko su trečiojo asmens atstovo teiginiu, kad ieškovė neužpildė užsakymo, taigi veikė neapdairiai ir nerūpestingai.
11. Teismas pažymėjo, kad N. K. patikslino automobilio buvimo koordinates, nes tuo metu užsienio valstybėje buvo atsakovės, o ne trečiojo asmens vairuotojas, kuriam buvo pavesta pargabenti automobilį į Lietuvą, todėl buvo žinoma automobilio buvimo vieta ir kitos aplinkybės. Taigi N. K., nors tuo metu ir buvo atsakovės direktorius, su ieškovės vadybininku nesitarė nei dėl darbų pobūdžio, nei dėl darbų kainos ar darbų atlikimo terminų.
12. Teismas pažymėjo ir tai, kad atliktų darbų akto ieškovė nesudarė, trečiasis asmuo neneigia darbus priėmęs faktiškai, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog darbų rezultatą perdavė atsakovei. Teismas nurodė, kad ieškovės 2019 m. birželio 17 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. DEL190600051, kurioje užsakove nurodyta atsakovė, nėra rašytinis įrodymas, galintis neginčijamai patvirtinti, kad pareiga apmokėti kilo atsakovei. Tokią išvadą darydamas teismas rėmėsi ir ikiteisminio tyrimo byloje esančio tarnybinio pranešimo (dėl pokalbio su N. K.) duomenimis, kad N. K., atsakydamas į klausimą dėl apmokėjimo už darbus ieškovei, nurodė, jog tuo atveju, jeigu darbų kaina būtų tikusi trečiajam asmeniui, t. y. nebūtų kilęs nesutarimas dėl apskaičiuotos sumos už sugaištas valandas, galėjo apmokėti ir atsakovė, po ko trečiasis asmuo būtų atsiskaitęs su atsakove, tačiau kilo ginčas, todėl atsakovės direktorius nusišalino nuo šio klausimo tolimesnio sprendimo. Teismas nurodė, kad šie N. K. paaiškinimai neduoda pagrindo vertinti, kad yra vedama bendra atsakovės ir trečiojo asmens buhalterinė apskaita, ar ji vedama bet kaip, t. y. nesilaikant įstatymo reikalavimų.
13. Teismas nurodė, kad ieškovė, jog patvirtinti, kad atsakovė kitais atvejais laikosi kitokios praktikos, t. y. atsakovė apmoka ir už trečiojo asmens transporto priemonėms atliktus remonto darbus, teikė įrodymus – 2019 m. gegužės 9 d. telefoninio pokalbio, vykusio tarp UAB „D. T. Service“ vadybininko ir atsakovės vadybininkės, garso įrašą. Tačiau teismas vertino, kad šis įrodymas nepakankamas patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės įmonėje taikomos praktikos, t. y. kad ir tuo atveju, kai remonto darbai užsakomi trečiojo asmens priklausančioms transporto priemonėms, užsakovu nurodoma atsakovė, kuri apmoka už darbus. Teismas pažymėjo, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, remonto darbus tuo atveju užsakė ne trečiasis asmuo, o atsakovės vadybininkė, kuri aiškiai prisistatė, kad veikia atsakovės vardu.
14. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ypatingai akcentavo telefono numerį, iš kurio buvo skambinta užsakant rangos darbus ir kuris buvo nurodytas elektroniniame laiške tolimesniam dalykiniam bendravimui, tačiau teismas rėmėsi trečiojo asmens atstovo paaiškinimu, kad jis rangos darbų užsakymo metu buvo atsakovės buveinės patalpose, todėl skambinti galėjo iš bet kurio atsakovės naudojamo telefono abonento.
15. Teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis. Teismas vertino, kad dar ikiteisminio tyrimo metu tiek atsakovės buvęs direktorius, tiek trečiojo asmens vadovas nurodė aplinkybes, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti ir nurodytas aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Trečiojo asmens atstovas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad užsakė darbus ir juos faktiškai priėmė, neneigia pareigos apmokėti pagrįstą sumą. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad rangos darbų rezultato nauda atiteko ne atsakovei, o trečiajam asmeniui.
16. Teismas nurodė, jog nors nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo priklauso ICL Group, jų akcininkas yra G. R., su šiomis įmonėmis jis taip pat susijęs ir darbo teisiniais santykiais, tačiau sprendė, jog pagrindo padaryti išvadą, kad užsakydamas remonto darbus trečiojo asmens vadovas galėjo veikti kaip atsakovės darbuotojas, nėra.
17. Teismas taip pat sprendė, kad ikiteisminio tyrimo tikslas yra kitas – nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika. Nagrinėjant ieškovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir skundus nebuvo nustatyta, kad būtent atsakovės vadovas N. K., veikdamas atsakovės vardu, su ieškove susitarė dėl esminių rangos sutarties sąlygų.
18. Taigi, teismas, įvertinęs šalių ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog rangos sutartį 2019 m. birželio 14 d. sudarė su atsakove, kad jos naudai atliko rangos darbus 2 045,14 Eur sumai, kad atsakovei perdavė rangos darbų rezultatą, taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovei tenka pareiga apmokėti pagal ieškovės 2019 m. birželio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEL190600051.
19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi siūlė ieškovei apsvarstyti atsakovės tinkamumo ir atsakovės bei trečiojo asmens procesinių padėčių šioje byloje klausimą. Ieškovė nesutiko pakeisti atsakovę kitu asmeniu – trečiuoju asmeniu, ieškinio atsakovės atžvilgiu neatsisakė, todėl teismas, ieškovei neįrodžius, kad rangos sutartį sudarė su atsakove, nustatęs, kad rangos sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu, ieškinį atsakovės atžvilgiu atmetė kaip neįrodytą.
20. Teismas šalių procesinį elgesį vertino iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nenustatė. Kadangi ieškinys atmestas, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 1 600 Eur už advokato teisines paslaugas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ji teisiniai argumentai
21. Ieškovė UAB „DELT Truck Service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Taip pat prašo atitinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme klausimą ir priteisti iš atsakovės visas kitas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad teismas neatribojo ikisutartinių santykių nuo sutartinių, todėl nepagrįstai netaikė šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.163 straipsnio nuostatų ir netinkamai nusprendė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šioje byloje. Pareigą atskleisti, kokio asmens vardu yra teikiamas darbų užsakymas ir tokio atskleidimo atlikimą turėjo atsakovė, o ne ieškovė, kaip nepagrįstai nurodė sprendime teismas.
23. Akcentuoja, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir pasisakė sprendime dėl kiekvieno atskirai, o ne vertindamas juos įrodymų visumoje. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė turėjo valią sudaryti rangos sutartį būtent su atsakove, o atsakovė elgėsi nesąžiningai, kadangi neatskleidė ieškovei visos žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti patenkintas.
24. Atsakovė UAB „IC Logistics“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo, kad teismas priėmė išsamiai pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atskleidė bylos esmę, nuosekliai įsigilino į kiekvieną reikšmingą aplinkybę ir išsamiai ją įvertino. Teismas savo išvadas pagrindė visuma bylos įrodymų, vadovaudamasis įstatymu, kurį aiškino ir taikė tinkamai.
26. Pažymi, kad teismas pagrįstai vertino, jog ieškovas savo rizika neišsiaiškino, kas yra užsakovas. Ieškovė niekaip neįrodė, jog atsakovė nuslėpė kokią nors esminės reikšmės sutarties sudarymui turinčią informaciją. Mano, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybės apie tai, kas buvo darbų užsakovas ir naudos gavėjas pagal sutartį, ar šis naudos gavėjas prieštarauja gautai naudai ir vengia vykdyti prievolę. Byloje nustatyta, kad darbų užsakovas ir naudos gavėjas yra trečiasis asmuo ir jis savo prievolės nevengia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „DELT Truck Service“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės
28. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. (penktadienį) jokių savo asmeninių ar įmonės duomenų nenurodęs asmuo iš telefono abonento Nr. +370 687 27464 paskambino ieškovei ir nurodė, kad jam reikalinga remonto darbų paslauga – nupjauti autovežio, esančio Olandijoje, antstato nešančias konstrukcijas („stojkes“), kurį pakraus ant sunkvežimio ir veš į Lietuvą. Pastarasis, ieškovės darbuotojo paklaustas, ar jums tiktų, jeigu darbai būtų atliekami su metalo pjovimo aparatu dujomis („rezaku“), atsakė, kad taip, svarbu pasiekti reikiamą aukštį, nes priešingu atveju autovežį pakrovus ant sunkvežimio gaunasi 5 m aukštis. Į užsakovo klausimą, ar atliktų darbus rytoj, ieškovės darbuotojas atsakė, kad atliktų. Užsakovui paklausus dėl darbų atlikimo kainos, ieškovės darbuotojas nurodė, kad nuvažiavimo kaina yra 60 centų už kilometrą, valanda važiavimo – 60 Eur, ir plius darbai – viena valanda 70 Eur. Užsakovas nurodė, kad viskas tinka („gerai, reguliuojam tada rytoj“), dienos eigoje apie viską tiksliai informuos ieškovę. Ieškovės darbuotojas nurodė informaciją rašyti elektroninio pašto adresu delt@delt.pro. Iš byloje pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu, vykusio 2019 m. birželio 14 d., matyti, jog užsakovas iš elektroninio pašto adreso info@icl.lt išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad, kaip buvo kalbėta telefonu, siunčia informaciją: sugedęs automobilis randasi adresu A1 738, 7348 BK Radio Kootwijk, Netherlands, koordinatės: 52.196034 5.834568, degalinėje „Shell“; pakartotinai nurodė, kad reikia nupjauti metalo „stojkes“; tolimesniam dalykiniam bendravimui nurodė telefono abonento Nr. +370 687 27464; taip pat nurodė adresus: Sandtoft Industrial Estates, Sandtoft Road, Doncaster, DN9 1PN ir Kupiškio g. 23, Utena, LT-28136. Atsakydamas į šį laišką, ieškovės darbuotojas elektroninio pašto adresu info@icl.lt nusiuntė paklausimą: „Kokio gamintojo platforma? Ar degalinėje leis pjauti su dujų įranga? Kada galima daryti šį darbą?“. Minėtame laiške ieškovės darbuotojas nurodė susirašinėjimo temą „UAB IC Logistics UŽSAKYMO LAIŠKAS“. Iš elektronio pašto adreso nerijus@icl.lt ieškovė gavo elektroninį laišką (išsiųstas iš mobiliojo telefono iPhone) su atsakymu, kad gamintojo platforma yra TRANSPORTER ENGINERING; nuo degalinės bus galima nuvažiuoti truputėlį toliau; pridės nuotrauką, kaip atrodo antstatas, ir tikslias koordinates. Ieškovė už atliktus darbus išrašė atsakovei UAB „IC Logistics“ 2019 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEL190600051 2 045,14 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. birželio 27 d., tačiau atsakovė neatsiskaitė.
30. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 045,14 Eur skolą už 2019 m. birželio 14 d. sutarties pagrindu atliktus darbus, nurodytus 2019 m. birželio 17 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. DEL190600051. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, motyvuodama tuo, kad ieškovės su atsakove nesaisto jokie sutartiniai santykiai, dėl darbų tarėsi ir juos užsakė trečiasis asmuo, pastarojo vadovas G. R. neneigia užsakęs atlikti darbus ir faktiškai priėmęs darbų rezultatą, tačiau ieškovė trečiajam asmeniui nepateikė atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog rangos sutartį sudarė su atsakove, o nustačius, kad rangos sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu, atsakovė neturi pagal ieškinį atsakyti, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti kaip neįrodytą. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiamą teismo sprendimą kvestionuoja iš esmės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu.
Dėl įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimo
31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neatribojęs ikisutartinių santykių nuo sutartinių, nepagrįstai netaikė CK 6.163 straipsnio nuostatų, todėl sprendime netinkamai nusprendė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šioje byloje. Ieškovės teigimu, pareigą atskleisti, kokio asmens vardu yra teikiamas darbų užsakymas, turėjo atsakovė, o ne ieškovė, kaip nepagrįstai nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir pasisakė sprendime dėl kiekvieno atskirai, o ne vertindamas juos įrodymų visumoje. Ieškovės įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė turėjo valią sudaryti rangos sutartį būtent su atsakove, o atsakovė elgėsi nesąžiningai, kadangi neatskleidė ieškovei visos žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti patenkintas. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pagrįstus.
32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
33. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta tik bendroji įrodinėjimo taisyklė, kuri gali būti netaikoma, jei kitose teisės normose nustatyta šios taisyklės išimčių. Paprastai tokios išimtys gali būti nustatytos materialiosios teisės normose. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Iš to darytina išvada, kad tuo atveju, kai šalys yra verslininkai ir jie sudaro sutartis, tai aplinkybę, kad buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta šalis, kuri turėjo šią informacijos pateikimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, kadangi ginčo sandorio šalys yra juridiniai asmenys.
34. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar 2019 m. birželio 14 d. vykusio pokalbio telefonu ir vėlesnio susirašinėjimo elektroniniu paštu metu sandorio šalių buvo pasiektas susitarimas, ar susitarta dėl esminių rangos sutarties sąlygų (ar sutartis laikoma sudaryta). Byloje šalys nesutaria, kas – atsakovė ar trečiasis asmuo – laikytinas ieškovės sudaryto sandorio šalimi. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tiek ieškovės darbuotojas neužklausė informacijos apie kitą sutarties šalį, tiek atsakovės ir trečiojo asmens atstovai tokios informacijos jai nenurodė, nepagrįstai nesivadovavo CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis ir kasacinio teismo praktikoje suformuotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovei teko pareiga įrodyti, kad ieškovei buvo atskleista informacija apie tai, kad dėl darbų tariasi ir juos užsako trečiasis asmuo, o ne atsakovė.
35. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „IC Logistics“ akcininkas yra G. R., kuris ginčo sandorio sudarymo metu buvo ir UAB „IC Logistics“ darbuotojas, gaunantis darbo užmokestį. Sandorio sudarymo metu UAB „IC Logistics“ vadovu buvo N. K.. G. R. taip pat yra trečiojo asmens „GEVA TRADING LTD“, įsteigto Jungtinėje Karalystėje, savininkas ir vadovas. Taigi, net ir pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2019 m. birželio 14 d. dėl darbų tarėsi ir juos užsakė G. R., pastarasis užsakymą galėjo pateikti ieškovei tiek kaip atsakovės UAB „IC Logistics“ darbuotojas, tiek kaip trečiojo asmens „GEVA TRADING LTD“ vadovas. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ikisutartinių santykių metu jis atskleidė ieškovei informaciją apie tai, kad sandoris buvo sudaromas ne atsakovės UAB „IC Logistics“, o trečiojo asmens „GEVA TRADING LTD“ vardu.
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).
37. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad rašytiniai įrodymai paprastai yra aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).]
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo motyvus, kurių pagrindu atmestas ieškovės ieškinys, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pirmiau nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad rangos sutartį sudarė su atsakove. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės atstovo ar trečiojo asmens atstovo G. R. paaiškinimais, kadangi jie prieštaravo kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
39. Atsakovės atstovas ir trečiojo asmens atstovas G. R. teismo posėdžių metu pripažino, jog telefono abonento Nr. +370 687 27464, iš kurio buvo skambinta užsakant rangos darbus bei kuris buvo nurodytas elektroniniame laiške tolimesniam dalykiniam bendravimui, priklauso atsakovei. Aplinkybę, kad šis telefono abonento numeris viešai skelbiamas kaip atsakovės telefono kontaktinis numeris, patvirtina ir ieškovės byloje pateikti viešai prieinami duomenys (https://autoplius.lt/icl/skelbimai/krovininis-transportas/vilkikai). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį įrodymą, rėmėsi trečiojo asmens atstovo G. R. paaiškinimu, kad jis rangos darbų užsakymo metu buvo atsakovės buveinės patalpose, todėl skambinti galėjo iš bet kurio atsakovės naudojamo telefono abonento. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokius trečiojo asmens atstovo paaiškinimus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti itin atsargiai, kadangi G. R., rangos darbų užsakymo metu būdamas ir atsakovės darbuotoju, atsakovės buveinės patalpose galėjo būti ir skambinti iš atsakovės naudojamo telefono abonento ir kaip atsakovės darbuotojas. Kaip minėta, 2019 m. birželio 14 d. iš telefono abonento Nr. +370 687 27464 ieškovei skambinęs asmuo ir užsakęs rangos darbus jokių savo asmeninių ar įmonės duomenų nenurodė. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių G. R. teiginius, kad trečiasis asmuo, registruotas Jungtinėje Karalystėje, turi biuro patalpas ir atsakovės patalpose.
40. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad elektroniniai laiškai ieškovei buvo išsiųsti iš elektroninio pašto adreso info@icl.lt, kuris viešojoje erdvėje nurodomas kaip jos kontaktinis adresas, taip pat iš elektroninio pašto adreso nerijus@icl.lt, kuriuo naudojosi N. K., sandorio sudarymo metu buvęs UAB „IC Logistics“ vadovu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį įrodymą, taip pat rėmėsi trečiojo asmens atstovo G. R. paaiškinimu, kad ICL Group priklausančios įmonės naudojasi bendru elektroninio pašto adresu info@icl.lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nustatė, kad atsakovė UAB „IC Logistics“ registruota Lietuvoje, ir trečiasis asmuo „GEVA TRADING LTD“, registruotas Jungtinėje Karalystėje, priklauso ICL Group. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Pačios atsakovės atsiliepime nurodytoje nuorodoje https://www.iclgroup.eu kontaktuose nurodytos tik atsakovė UAB „IC Logistics“, registruota Lietuvoje, adresu Kupiškio g. 23, Utena LT-28136, ir ICL group Ltd, registruota Jungtinėje Karalystėje, adresu Sandtoft Industrial Estates, Sandtoft Road, Doncaster, DN9 1PN. Jokių duomenų šioje interneto svetainėje apie trečiąjį asmenį „GEVA TRADING LTD“ nepavyko rasti. Duomenų, kad trečiasis asmuo „GEVA TRADING LTD“ naudojasi elektroninio pašto adresu info@icl.lt, joje taip pat nėra.
41. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi trečiojo asmens paaiškinimu, kad telefonu užsakęs rangos darbus ir išsiuntęs pirmąjį elektroninį laišką ieškovei, tolimesnius veiksmus atlikti (dėl papildomos informacijos pateikimo ieškovei) jis paprašė atsakovės direktorių N. K.. Tačiau iš elektronio pašto adreso nerijus@icl.lt 2019 m. birželio 14 d. N. K. išsiųstame elektroniniame laiške nėra nurodyta jokių pastabų, kad siunčiami duomenys trečiojo asmens pavedimu, prašymu ar interesais, o ne kaip atsakovės atstovo. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės darbuotojas viename elektroniniame laiške atsakovei nurodė susirašinėjimo temą – „UAB IC Logistics UŽSAKYMO LAIŠKAS“, tačiau atsakovė, atsakydama į šį laišką, jokių pastabų, jog tai ne atsakovės užsakymas, neparašė.
42. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog atliktus darbus priėmė ne atsakovė, o trečiasis asmuo. Aplinkybės, kad ieškovė atliktų darbų akto nesudarė ir trečiasis asmuo neneigia darbus priėmęs faktiškai, savaime nėra pakankamos konstatuoti, kad darbų rezultatą ieškovė perdavė ne atsakovei. Tyrimo medžiagoje Nr. M-2-05-00079-20 yra užfikuota ir buvo nustatyta N. K. parodymuose (2020 m. kovo 4 d. apklausa), jog automobilį krovinio (autovežio, kurio antstatą reikėjo nupjauti dėl per didelio aukščio) pervežimui išsiuntė atsakovė trečiojo asmens užsakymu, atsakovė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pervežimą buvo pavesta atlikti atsakovės, o ne trečiojo asmens, vairuotojui. Byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad darbų atlikimo vietoje buvo ir trečiojo asmens atstovų, galėjusių priimti atliktus darbus, todėl nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti, kad atliktus darbus faktiškai priėmė trečiasis asmuo.
43. Priešingai, nei nurodoma skundžiamo sprendimo motyvuose, aplinkybė, kad atliktų darbų rezultatas – nauda – atiteko ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, taip pat savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovė negali būti ginčo rangos darbų užsakove. Sutarties laisvės principas apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens yra susiformavusi apmokėjimo už trečiajam asmeniui priklausančių transporto priemonių remontą praktika, patvirtina ieškovės pateiktas garso įrašas. Jame užfiksuota, kad atsakovė užsakė pas UAB „Departus Truck Service“ darbus trečiajam asmeniui priklausančiai transporto priemonei ir, paklausus kam išrašyti sąskaitą, nurodė, kad nesvarbu kuriai įmonei – atsakovei arba trečiajam asmeniui, tačiau pasiūlė geriau tai padaryti atsakovei. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir byloje esančio ikiteisminio tyrimo tarnybinio pranešimo (dėl pokalbio su N. K.) duomenys, kuriuose užfiksuoti N. K. parodymai, kad tuo atveju, jeigu darbų kaina būtų tikusi trečiajam asmeniui, t. y. nebūtų kilęs nesutarimas dėl apskaičiuotos sumos už sugaištas valandas, galėjo apmokėti ir atsakovė, po ko trečiasis asmuo būtų atsiskaitęs su atsakove. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino ir šių įrodymų reikšmę.
44. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad rangos sutartį ieškovė sudarė su atsakove, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad G. R. sandorio sudarymo metu buvo atsakovės darbuotojas, teikdamas užsakymą nenurodė, kokio juridinio asmens vardu veikia, darbai buvo užsakyti iš atsakovei priklausančio telefono abonento, vėliau papildoma informacija dėl užsakymo vykdymo buvo teikta iš elektroninio pašto adreso, kuris viešojoje erdvėje nurodomas kaip atsakovės kontaktinis adresas, dalį duomenų teikė ir atsakovės vadovu tuomet dirbęs N. K., kuris taip pat nenurodė, kad duomenys teikiami trečiojo asmens pavedimu, byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad darbų atlikimo vietoje be atsakovės darbuotojo, trečiojo asmens užsakymu atlikusio sugedusio automobilio pervežimą į Lietuvą, buvo ir trečiojo asmens atstovų, galėjusių priimti atliktus darbus. Taigi, byloje nebuvo pateikta duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų komunikavusi iki darbų užsakymo, darbų vykdymo ar darbų perdavimo metu su trečiuoju asmeniu. Vien tik tokios aplinkybės, kad G. R. sandorio sudarymo metu buvo ir trečiojo asmens vadovu, trečiasis asmuo yra registruotas Jungtinėje Karalystėje, adresu Sandtoft Industrial Estates, Sandtoft Road, Doncaster, DN9 1PN, ir sugedęs automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, jas vertinant visų kitų rašytinių įrodymų kontekste, nelaikytinos pakankamomis konstatuoti, kad sandorį su ieškove sudarė trečiasis asmuo. Ieškovė tiek ikisutartinių santykių metu, tiek rangos sutarties sudarymo metu, tiek jos vykdymo metu turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sandorio šalis yra atsakovė.
Dėl skolos už atliktus remonto darbus priteisimo
45. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties įvykdymo terminai nustatomi šalių susitarimu, nustatoma darbų pradžia ir pabaiga (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties dalykas – rangovo atlikto darbo rezultatas yra esminė sutarties sąlyga (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Kaina, jeigu šalys nesusitaria kitaip, nėra esmine sutarties sąlyga, rangos sutartyje paprastai nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
46. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta iš 2019 m. birželio 14 d. garso įrašo, pokalbio telefonu metu užsakovo ir ieškovės buvo aptarti darbai, kuriuos reikėtų atlikti, suteikta informacija apie darbų įkainius, susitarta dėl darbų atlikimo pradžios. Ieškovė už atliktus darbus išrašė ir pateikė atsakovei 2019 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEL190600051 2 045,14 Eur sumai, kurioje nurodė darbų pavadinimus ir jų kainas: važiavimas (690 km × 0,6 Eur) – 500,94 Eur, važiavimo laikas (11 val. × 60 Eur) – 798,60 Eur, papildomas darbas (7,50 val. × 70 Eur) – 635,25 Eur, papildomos medžiagos (90 vnt. ×1,0133 Eur) – 110,35 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. atvykus ieškovės atstovams į vietą, jiems degalinės darbuotojas dėl vyravusios sausros ir saugumo sumetimų uždraudė degalinės teritorijoje dirbti su atvira liepsna, todėl su atsakove ieškovės atstovai telefonu suderino, kad užsakytus darbus atliks su kita specialia įranga (elektriniu metalo pjūklu). Dėl to ieškovės atstovai turėjo grįžti atgal į servisą ir išsinuomoti reikiamą įrangą bei 2019 m. birželio 17 d. vėl vykti atlikti užsakytų darbų. Be to, atliekant remonto darbus, neužteko nupjauti atramas – reikėjo išmontuoti ir atramas laikančius hidraulinius cilindrus. Išmontuojant cilindrus turėjo būti užtikrinti gamtosauginiai reikalavimai dėl alyvos nutekėjimo bei eksploatavimui turėjo būti paruoštas pats automobilis, kad iš hidraulinės sistemos neišsilietų alyva. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat paaiškino, kad papildomi darbai apėmė ir pačius pjovimo darbus, papildomas medžiagas sudarė agregato nuomos kaina.
47. Atsakovė procesiniuose dokumentuose neginčijo, kad užsakymas buvo atliktas – autovežio antstato nešančias konstrukcijas ieškovė nupjovė, laikėsi nuomonės, kad teisiškai negali ginčyti nei ieškovės suteiktos paslaugos kokybės, nei apimties, nes nėra ir nebuvo šios paslaugos užsakove, ir todėl neturi jokios pareigos šią paslaugą vertinti ar už ją atsiskaityti. Vis tik procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad darbų apimtis, nurodyta ieškovės pateiktoje sąskaitoje – faktūroje, visiškai nesutampa su ieškovei pateikto užsakymo turiniu, užfiksuotu telefoninio pokalbio metu (žodžių, jog bus galimybė nupjauti dujiniu pjovikliu, nėra, teiginiai, kad buvo suderinta, jog užsakytus darbus atliks su kita specialia įranga (elektriniu metalo pjūklu) neatitinka tikrovės), taip pat ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima patikrinti sąskaitos faktinį pagrįstumą (darbų apimtį apskaičiuoti pagal nurodytus įkainius).
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų atliktų darbų apimčiai ir kainai nustatyti. 2019 m. birželio 14 d. garso įrašas patvirtina, kad atsakovė pati pritarė ieškovei, jog darbus bus galima atlikti metalo pjovimo aparatu dujomis („rezaku“), iš elektroninio susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovės buvo klausiama, ar degalinėje bus leidžiama pjauti dujų įranga, į ką atsakovė atsakė, kad nuo degalinės bus galima nuvažiuoti truputį toliau. Atsakovė neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sugedęs automobilis buvo nutemptas nuo degalinės, kas leistų spręsti, jog nebuvo jokio poreikio keisti su atsakove suderintą darbų atlikimo priemonę kita specialia įranga (elektriniu metalo pjūklu). Atsakovė taip pat neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nebuvo poreikio atlikti papildomus darbus (išmontuoti atramas laikančius hidraulinius cilindrus, paruošti sugedusį automobilį, kad iš hidraulinės sistemos neišsilietų alyva). Dėl nurodyto pagrindo išvadai, kad šie darbai buvo sąlygoti pačios ieškovės nerūpestingumo bei nepasirengimo tinkamai suteikti paslaugą. Atsakovė taip pat neteikė jokių duomenų, galinčių paneigti ieškovės PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų atliktų darbų ir kainų pagrindimo. Nesutikdama su ieškovės pateiktais įrodymais, atsakovė turėjo pareigą atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis juos paneigti, bet šios savo pareigos tinkamai nevykdė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 045,14 Eur skola už atliktus remonto darbus, nurodytus 2019 m. birželio 17 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. DEL190600051 (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.644 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio. Kadangi abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 045,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas taisykles, todėl nepagrįstai ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
51. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
52. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
53. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti jai 1 200 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (400 Eur už ieškinio surašymą, 300 Eur už dubliko surašymą, 30 Eur už prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų pateikimo, 70 Eur už prašymą dėl įrodymų prijungimo, 400 Eur už atstovavimą teisme) ir 46 Eur žyminio mokesčio, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė nepateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1 600 Eur (dėl susitikimo su klientu, susipažinimo su ieškiniu ir situacijos analizė bei kliento konsultacijos, atsiliepimo parengimo, susipažinimo su dubliku, pozicijos su klientu suderinimo ir tripliko parengimo pasirengimui bylos nagrinėjimui). Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalių dydžių, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Ieškinį tenkinus pilna apimtimi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 1 246 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
54. Byloje susidarė 1,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, todėl iš atsakovės nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 996 Eur (950 Eur sumokėjo už apeliacinio skundo parengimą ir 46 Eur sumokėjo paduodama apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti nurodytas išlaidas patvirtinantys įrodymai. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur (už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bylinėjimosi išlaidas. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 996 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IC Logistics“, juridinio asmens kodas 300636663, 2 045,14 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt penkių eurų ir 14 euro centų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 246 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DELT Truck Service“, juridinio asmens kodas 305025918, naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IC Logistics“, juridinio asmens kodas 300636663, naudai 996 (devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, ieškovės UAB „DELT Truck Service“, juridinio asmens kodas 305025918, naudai.
Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Eigirdas Činka
Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė