Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-7218-870/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06631-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

            sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rūtai Pečkytei,

            dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

             viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio, vedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

2014-05-11 apie 12.55 val., adresu (duomenys neskelbtini) A. M. būdamas neblaivus 1,79 prom. pasipriešino policijos pareigūnui, tai yra norėjo išlaisvinti sulaikytuosius, griebė pareigūnui už dešinės rankos ir stipriai pastūmė, tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –  ir ATPK) 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. teismo posėdyje kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepripažino. Jis paaiškino, kad tuo adresu sėdėjo kieme, įvyko incidentas, kažkam išdaužė langą. Jie sėdėjo kitame kieme, kepė šašlykus, viską stebėjo. Atvažiavo pareigūnai ir kelis (asmenis) uždarė, kitas jaunas pareigūnas spardė invalidą žmogų. Jis pribėgo ir sakė: „kam tu spardai“. Pareigūno jis nestumdė., nesipriešino, ten buvo labai daug žmonių, gal 15.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) T. M. paaiškino, kad gavo su kolega iškvietimą, kad pas kaimyną name yra išdaužtas langas. Kaimynas galėjo tiksliai nurodyti, kas išdaužė tą langą. Jie atvyko, juos pasitiko nukentėjusysis, kurio buvo išdaužtas langas, jis parodė į žmones, tarp jų buvo tas asmuo, kuris išdaužė jo langą. Tas asmuo tuo metu vartojo alkoholį. Jie pasikvietė su kolega K. J. tą žmogų prie savęs, pasakė, kad teks tiek jam, tiek nukentėjusiajam vykti kartu su jais į komisariatą. Tuomet iš už tvoros prišoko kitas jaunuolis, jis negali tiksliai pasakyti nei jo vardo, nei pavardės, kuris pradėjo sakyti, kad sulaikytojo niekur nevestų, priėjo  prie kolegos, pradėjo prie jo kibti, griebė jam už peties.  Kolega įspėjo jį, pasakė, kad jis turi laikytis atstumo, nes kitu atveju jis bus sulaikytas, nes yra viešoje vietoje neblaivus bei  bando padėti draugui, kuris jau yra sulaikytas ir vežamas į komisariatą, tačiau jaunuolis kolegos įspėjimų neklausė, toliau mosikavo rankomis, todėl taip pat buvo sulaikytas. Kai jie jau abu sulaikytuosius atvedė prie automobilio ir abu į automobilį pasodino, kolega jam pasakė, kad priims pareiškimą  iš to žmogaus, kuriam buvo sudaužytas langas. Sulaikytieji sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Galinės tarnybinio automobilio durys neužsirakina, todėl kolega paprašė jo likti ir pasaugoti sulaikytuosius. Jis stovėjo šalia automobilio, kai staiga prie jo pribėgo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M., griebė jam už striukės, stumtelėjo jį į šalį ir bandė atidaryti  galines automobilio dureles, kur sėdėjo du sulaikytieji. A. M. pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad  sužinos, kas jis, kur dirba. Tuomet atsirado kelios moterys, kurios pradėjo sakyti, jog A. M. prie jo pribėgo todėl, kad neva jis pastūmė kažkokį senuką. Tuomet jis išsikvietė pastiprinimą. Atvažiavo dar vienas ekipažas. Jie sulaikė A. M. ir pristatė į 2 policijos komisariatą. Liudytojas, atsakydamas klausimus paaiškino, kad A. M., griebdamas už striukės jį apsuko, jis atsitrenkė į automobilį, tada, kai jis jam pasakė nurimti, jis ėjo toliau link jo, jis sakė, kad gali būti panaudotos spec. priemonės, jis pradėjo rėkti ant jo visokiais žodžiais jį vadinti, vartojo necenzūrinius žodžius. Tas neįgalus žmogus nugriuvęs nebuvo, jis ėjo, priėjo prie automobilio, jis buvo neblaivus, atsisėdo prie automobilio rato, paklausė, kas vyksta, pasakė, kad buvo sudaužytas langas, kad turi du sulaikytus asmenis ir tiek. Jis su tuo žmogumi jokio kontakto neturėjo, jie jo nebuvo sulaikę. Jis paskui tiesiog atsikėlė ir nuėjo. Jis ant to žmogaus kojos nebuvo uždėjęs.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. J. paaiškino, kad gavo iškvietimą, jis nebuvo susijęs su A. M.. Buvo vedami iš kiemo du sulaikyti asmenys - vienas už tai, kad išdaužė langą, kitas, kad buvo viešoje vietoje neblaivus ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Šis vyriškis (M.) buvo kitame kieme. Jiems vedant sulaikytuosius jis ant kažkokios tvoros kabėdamas šaukė, kad jie tokie ir kitokie, įžeidinėdamas ir grasindamas. Tie du vyriškiai jau buvo sulaikyti, jie su kolega irgi buvo dviese. Tam, kad nekiltų didesnis konfliktas, jie pasodino sulaikytus asmenis į tarnybinį automobilį. Kolega liko prie automobilio, nes automobilis buvo gatvėje, o jis nuėjo pas pranešėją priimti pareiškimo ir, išėjęs iš pranešėjo namų, eidamas link automobilio, pastebėjo, kad yra atvykę dar vienas ar du ekipažai, priėję daug žmonių – moterų, vyriškių, kad vėl kažkoks konfliktas įvykęs, kad kiti atvykę kolegos jau buvo šį asmenį sulaikę ir įlaipinę į automobilį. Jis buvo pristatytas į komisariatą. Komisariate šis vyriškis (M.) kolegą bei visus kitus ten buvusius darbuotojus įžeidinėjo, grasino sutrikdyti jiems sveikatą, pasirūpinti, kad juos atleistų iš darbo. Pareigūnas, atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad ten buvo asocialus žmogus, jis jau jiems tik atvažiavus į iškvietimą, buvo šalia to namo. Jis buvo su lazdele ir alaus buteliu slampinėjo. Kai jis ateidinėjo su pranešėja, tai tas žmogelis „ropinėjo“, nuo automobilio buvo nuėjęs apie 20 metrų. Jis buvo su lazdele, mano, kad buvo neblaivus, jis ėjo svyruodamas, kartais sustodamas. Tas žmogus su negalia jiems pretenzijų neturėjo, jie jam pretenzijų irgi neturėjo. Tas žmogus jau ėjo, todėl, mano, kad jeigu jis būtų turėjęs pretenzijų, jis galėjo ir turėjo galimybę jas išreikšti, jeigu ir ne jiems su kolega, tai kitiems į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, jeigu jau, kaip dabar bandoma sakyti, jo kolega jį nuskriaudė. Kas įvyko tarp jo kolegos ir A. M. negali tiksliai pasakyti, nes tuo momentu nebuvo, todėl gali tik perpasakoti, ką jam sakė kolega ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys.

A. M. 2014-05-11paaiškinime nurodė, kad jis (galimai pareigūnas) mušė 3 grupės invalidą, jis buvo kieme, pamatė, pakėlė tą žmogų ir atvažiavo antras ekipažas. Jis pribėgo norėdamas išgelbėti invalidą ir pasakė patruliui nemušti žmogaus (b. l. 6).

Iš A. M. apklausos protokolo matyti, kad jis pagalvojo, kad pareigūnas spardo žmogų, jam šūktelėjo ir leidosi bėgti link pareigūno, kadangi norėjo pažiūrėti kas vyksta ir pakelti žmogų. Jis atbėgęs pareigūno nestūmė, jam negrasino bei nesikeikė, tiesiog pasakė kam tu muši invalidą ir pakėlė žmogų. Jis niekam pretenzijų neturi (b. l. 8-9).

Iš alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2014-05-11 A. M. yra nustatytas 1,79 prom. girtumas (b. l. 11).

Iš byloje esančio T. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam pasilikus vienam prie tarnybinio automobilio iš (duomenys neskelbtini) namo pusės atbėgo agresyviai nusiteikęs vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo A. M.), kuris jį sugriebė dešine ranka už peties ir stipriai pastūmė, jis atsitrenkė į automobilio Nissan galinę dalį. Kai jis nuo jo atsitraukė, jis griebė už tarnybinio automobilio durų ir mėgino jas atidaryti, išleisti sulaikytuosius. Jam nepavykus atidaryti durų, jis pradėjo grasinti, kad jei jis neatidarys durų, jis susidoros. Jam pasakius, kad jis bus sulaikytas, jis pradėjo juoktis ir pasakė, kad „čia aš bliat tave sulaikysiu, ne tu mane mentas, pas mane pažįstamų VPK daxuja ir man vapše poxui atvažiuos mano draugai ir tau vis tiek pizda bus“ (b. l. 4-5).

Išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus, teismo posėdyje ištyrus išvardintus rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, pasitvirtino A. M. veiksmuose nustatyti būtinieji ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimo požymiai.

Byloje esančias duomenimis nustatyta, kad A. M. buvo neblaivus. Nors iš esmės A. M. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą, tačiau teismas vertina jo parodymus kaip norą išvengti atsakomybės. Neįtikėtina ir nelogiška, kad be jokios priežasties pareigūnai siektų nuvežti A. M. į policijos komisariatą, prisigalvotų nebūtų dalykų, apkalbėtų A. M. (juos išdėstytų tarnybiniame pranešime). Pastebėtina, kad šie liudytojai (pareigūnai) betarpiškai buvo apklausti ir teismo posėdyje ir posėdžio metu patvirtino tas pačias tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo netikėti liudytojų, pareigūnų parodymais.

ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Įstatymo leidėjas, suformulavęs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį ir sankciją, tuo pačiu nustatė papildomą apsaugą teisėtai policijos ir kitų valstybės pareigūnų veiklai, be kurios nebūtų įmanomas teisinės valstybės egzistavimas.

Visais atvejais policijos pareigūnai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatymu. Būtent šis įstatymas reglamentuoja policijos pareigūnų veiklą, suteiktus įgaliojimus ir teises. Policijos veikos įstatymo 16 str. 1 d. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

Teismo vertinimu, A. M. paaiškinimas, kad pareigūnas mušė invalidą žmogų, vertintinas kaip jo vaizduotės padarinys, kadangi nei tas žmogus, nei kiti aplinkiniai jokių pretenzijų pareigūnams neturėjo.

Tai, kad A. M. buvo konfliktiškai nusiteikęs patvirtina abu pareigūnai. Tai, kad iš esmės pažeidimą patvirtina tik pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai teisme, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Būtų neteisinga reikalauti, kad kiekvieną kartą policijos pareigūnai privalėtų nufilmuoti daromą pažeidimą, surasti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti jų veiksmų teisėtumą.

Teismo vertinimu, jis turėjo visas galimybes po atliktų pareigūnų veiksmų (kaip jam pasirodė, policijos pareigūnai skriaudė invalidą žmogų) kreiptis kad ir į šių pareigūnų vadovus, pareikšdamas pretenzijas dėl jo vertinimu neteisėtų veiksmų. Visiškai netoleruotini ir užtraukiantys administracinę atsakomybę A. M. veiksmai prieš policijos pareigūną - griebimas už rankos, stūmimas ir necenzūrinių žodžių vartojimas tikslu juos įžeisti. Šiuo atveju, A. M. pasipriešino teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams siekė išlaisvinti sulaikytus asmenis – griebė už rankos, stūmė pareigūną. Nors jis nekaltinamas pareigūnų įžeidimu, tačiau akivaizdu, kad jis vartodamas keiksmažodžius, vadindamas pareigūnus „mentais“ juos ir įžeidė. Tai, kad jis stūmė policijos pareigūną galimai susijaudinus, konflikto metu, šiuo atveju administracinės atsakomybės nešalina, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad A. M. suvokė, jog bendrauja su teisėtai veikiančiais, savo pareigas vykdančiais uniformuotais policijos pareigūnais. Taigi teismas laiko, kad A. M. veiksmai pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (atsitiktinis), padarymo aplinkybes (esant neblaiviam), pažeidėjo asmenybę (dirbantis). Administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus minimalią ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą,

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 24 str., 30 str., 302 str., 187 str., 224 str., 249 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teismas

n u t a r ė:

p r i p a ž i n t i A. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 300 litų (trijų šimtų litų, atitinkamai 86 eurus) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

     Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

      Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

               Teisėja                                                                                            Virginija Liudvinavičienė