Civilinė byla  Nr. 2S-905-302/2010

                                                         Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 77.6; 122.4

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis ir Tatjana Žukauskienė, 

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei G. M. ir atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui L. M. , institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei G. M. ir atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui L. M. , institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovė G.M. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių nepilnametės dukros G. M. laikinąją gyvenamąją vietą su motina G. M. , priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovo L. M. nepilnametei dukrai G. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašymą motyvavo tuo, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukra G. M. gyvena su ja, atsakovės finansinė padėtis yra labai sunki, ieškovas nevykdo tėvo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi prašymą patenkino. Nustatė šalių nepilnametės dukros G. M. laikinąją gyvenamąją vietą su motina G. M. . Priteisė iš ieškovo L. M. nepilnametei dukrai G. M. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-02-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnametės dukros įstatyminei atstovei motinai G. M. . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnametė faktiškai šiuo metu gyvena su motina, duomenų, kad atsakovė blogai rūpintųsi dukros G. auklėjimu, nėra, sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones -  nustatyti šalių nepilnametės dukros G. M. laikinąją gyvenamąją vietą su motina G. M. tenkintinas.

Teismas taip pat būtiniausiems šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti iš tėvo priteisė laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2010-02-12, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.) nurodydamas, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.

Ieškovas L.M. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis šioje dalyje priimta neatsižvelgus į faktines aplinkybes dėl šiuo metu ieškovo teikiamo išlaikymo dukrai. Nurodo, kad pareigą išlaikyti dukrą atlieka pagal galimybes ir nuolat, visą laiką teikiamas išlaikymas viršija teismo nurodytą 400 Lt per mėnesį sumą. Dukra mokosi netoli ieškovo namų, todėl kasdien lankosi ieškovo namuose, kur pietauja ir vakarieniauja, jos maistui ieškovas išleidžia apie 250 Lt per mėnesį. Ieškovas, siekdamas sudaryti palankias sąlygas dukrai, yra nupirkęs jai LCD monitorių, kompiuterinį stalą, naują sofą, dviratį, mobilų telefoną, dukrą yra apdraudęs, be to, nupirkęs skaitmeninį fotoaparatą, akustinę gitarą ir apmoka jos lankomą gitaristų būrelį. Taip pat ieškovas nuperka dukrai daiktų, reikalingų mokyklai, drabužių, duoda jai kišenpinigių.

Atsakovė G.M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas ilgą laiką vengė tinkamai prisidėti prie dukters išlaikymo, prie jos būtinų – kasdienių poreikių tenkinimo prisideda nepakankamai, o jo nurodytos išlaikymo suteikimo formos – daiktų pirkimas neatitinka dukters interesų. Ieškovui teikiant išlaikymą dukrai mėnesinėmis periodinėmis išmokomis visos gaunamos lėšos būtų naudojamos išimtinai dukters interesams ir būtinybei patenkinti jos poreikius užtikrinant teisę į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl nėra pagrindo ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais.

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, jo išlaikymą ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, iš kurių galima daryti išvadą, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Kolegijos vertinimu, teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ieškovo atžvilgiu specialią Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiam šalių vaikui, o nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis).

Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, o kitas tėvas neteikia vaikui išlaikymo, yra pagrindas reikalauti iš kito tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Esant byloje duomenims apie tai, kad šalių nepilnametės dukters faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su atsakove, bei kad 2010-02-12 teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta su motina, kurios ieškovas neskundė, bei atsižvelgiant į atsakovės prašyme dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovas neprisideda prie dukros išlaikymo, o atsakovės ir dukters finansinė padėtis yra sunki, bei įvertinant laikino išlaikymo kaip laikinosios apsaugos priemonės paskirtį, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai pritaikė nurodytą laikinąją apsaugos priemonę ieškovo atžvilgiu.

Apeliantas nurodo, kad jis vykdo Civilinio kodekso 3.192 str. numatytą pareigą išlaikyti dukrą pagal savo galimybes ir nuolat, visą laiką jo teikiamas išlaikymas viršija teismo nutartyje nurodytą priteisto laikino išlaikymo sumą, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta, tačiau kolegija sprendžia, kad tokie argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o jo būtiniausi kasdieniai poreikiai būtų tenkinami nepertraukiamai, todėl tokie ieškovo niekuo nepagrįsti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta neteisėtai. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad ieškovo nurodomas prisidėjimo prie vaiko išlaikymo būdas – sofos, skaitmeninio fotoaparato, 2-jų mobiliųjų telefonų, LCD monitoriaus prie kompiuterio ir kompiuterinio stalo nupirkimas nepadės užtikrinti kasdienių vaiko poreikių, susijusių su jo mityba, sveikata, vystymusi, ugdymu ir pan., o kitos ieškovo patiriamos išlaidos – vaiko draudimas, gitaristų būrelio apmokėjimas galėtų būti dengiamos iš tos pinigų sumos, kuri kaip laikinas išlaikymas būtų priteisiamas iš ieškovo. Be to, kolegija pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad laikinam išlaikymui iš jo priteisti pinigai vaikui bus panaudoti ne dukters poreikiams tenkinti, o būsto nuomai susimokėti, tokie argumentai tėra tik niekuo nepagrįstos prielaidos, tačiau bet kuriuo atveju kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į bylos duomenis, kad dukra faktiškai gyvena su atsakove nuomojamame bute, priteistinos išlaikymo sumos dalies skyrimas būsto nuomai pripažintinas visiškai pagrįstu, nes tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį plotą, pasirūpinti vaiko gyvenimo sąlygomis ir atitinkamai turėti su tuo susijusių išlaidų.

Atskirojo skundo argumentai, kad teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, ieškovas nebegalės sumokėti už dukters mobilųjį telefoną ir būrelį, duoti kišenpinigių, kas gali padaryti įtakos jos vystymuisi, yra atmestini kaip neturintys įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija pažymi, kad tai, kiek ieškovas skiria dukters išlaikymui ir kokios yra ieškovo finansinės galimybės teikti nepilnametei dukrai vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, nėra analizuojama sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nes šios aplinkybės yra vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant dėl nuolatinio išlaikymo vaikui priteisimo, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsižvelgiama į jų taikymo paskirtį šeimos bylose, grėsmę nepilnamečių vaikų prioritetiniams interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso  337 straipsnio 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo priteistinos 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso  88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. M. 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

 

Kolegijos pirmininkė                                                            Romualda Janovičienė 

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                  Henrichas Jaglinskis

 

 

Tatjana Žukauskienė