Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-18][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-999-791-2019].docx
Bylos nr.: 1-999-791/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apygardos prokuratūra Alytaus apylinkės prokuratūra 191884734 prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-999-791/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23416-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2.

(S)

 

 

img1 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 8 d.

Alytus

 

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant prokurorei R. K., 

kaltinamajam Ž. V.,

nukentėjusiajai J. A., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

kad kaltinamasis Ž. V. 2019 m. birželio 4 d. apie 19.00 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų smurtavo prieš J. A., kuriai jis sugriebė rankomis už dilbių, juos tempė į save ir tokiu savo veiksmu nukentėjusiajai J. A. sukėlė fizinį skausmą bei dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis Ž. V. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad J. A. yra jo buvusi sugyventinė. Tarpusavio santykių nepalaiko jau trejus metus. Turi bendrą sūnų (duomenys neskelbtini), prie kurio išlaikymo prisideda pinigais.  2019 m. birželio 4 d. ėjo į parduotuvę. Pamatė, kad J. A. yra savo namuose. Atėjo pas nukentėjusiąją pasiimti savo daiktų. Ji atidarė duris. Jis paprašė atiduoti jo daiktus. Ji pasakė, kad jokių daiktų nėra ir nieko neduos. Jį išstūmė per duris. Jo stovėjo tarpduryje. Jis norėjo įeiti į prieškambarį, o ji jį išstūmė. Neleido jam įeiti į butą. Tada jis paėmė jai už rankos, ir laikydamas už rankos, pasiūlė jai išeiti į laiptinę pasikalbėti. Jis netempė jai už rankos. Gal truputį patraukė, laikydamas ją už rankos, bet netraukė iš visos jėgos. Buvo paėmęs už delno. Traukė, kadangi norėjo, kad ji išeitų į laiptinę pasikalbėti. Nukentėjusioji neleido jam užeiti į butą. Ji nekvietė jo užeiti į butą. Jos netraukė į save, tiesiog suėmė rankomis. Viskas baigėsi tuo, kad nukentėjusioji uždarė duris, o jis išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, kadangi norėjo išvažiuoti į užsienį.

Kaltinamasis Ž. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad J. A. yra buvusi jo sugyventinė. Santykių nepalaiko trejus metus. Turi bendrą sūnų. Įvykio dieną būdamas blaivus ėjo į parduotuvę. Pamatė, kad J. A. yra namuose, kadangi tuo metu žiūrėjo pro langą. Pamatęs, kad J. A. yra savo namuose, jis nusprendė užeiti pas ją ir pasiimti iš jos namų ten likusius savo daiktus. Nuėjęs į daugiabučio namo laiptinę, jis paskambino durų skambučiu, buto duris jam atidarė J. A., kuriai jis iš karto ir pasakė, kad atėjo pasiimti jam priklausančių daiktų. Išgirdusi tokį jo atėjimo tikslą, J. A. nesutiko įsileisti jį į savo butą. Iš laiptinės jis bandė įeiti į buto koridorių, tačiau J. A. neleido jam tai padaryti ir tik stūmė jį atgal į laiptinę. Jis nepamena, kad dėl jų susistumdymo J. A. būtų nukritę akiniai, tačiau taip galėjo nutikti. Tuomet jis suėmė savo rankomis J. A. už dilbių, juos suspaudė ir bandė ją ištempti į laiptinę, kad jie bent jau pasikalbėtų. Ištraukusi iš jo rankų savo rankas, J. A. uždarė buto duris, o jis daugiau nebandė įeiti į jos butą ir išėjo į savo namus. Jis nežino, ar jų sūnus U. V. galėjo matyti jo (kaltinamojo) ir J. A. susistumdymą. Jis pripažįsta, kad suspausdamas J. A. dilbius, tuo galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Dėl tokių savo veiksmų jis labai gailisi. Po minėtos dienos jis daugiau nebuvo susitikęs su J. A.. Jų susistumdymo metu J. A. nesudavė jam jokių smūgių, ji tik rankomis stūmė jį į koridorių ((bylos lapai (toliau – b. l.) 40 – 43).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis parodė, kad jo duoti parodymai yra iš dalies teisingi. Patvirtino, kad buvo paėmęs nukentėjusiąją už rankos. Jokio susistumdymo nebuvo. Vaikas nematė incidento. Paėmė nukentėjusiąją už dešinės rankos. Ranką laikė nestipriai. Jis žengė žingsnį į buto vidų, tačiau nukentėjusioji jį išstūmė, tuomet jis paėmė jai už rankos ir pasiūlė jai pasikalbėti laiptinėje. Mano, kad laikė nestipriai. Rankos nespaudė.  Nukentėjusioji ištraukė ranką ir uždarė buto duris. Apklausos protokolą pasirašė jo neskaitęs. Anksčiau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš J. A..

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. Trys metai negyvena kartu, turi bendrą vaiką. Įvykio dieną paskambino į duris. Ji atidarė duris, nepažiūrėjusi pro durų akutę. Kaltinamasis pasakė, kad atėjo pasiimti savo daiktų. Ji pasakė, kad bute nėra jo daiktų. Tuomet jis brovėsi pro duris užeiti į butą. Koridoriuje yra spinta, jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą. Kai kaltinamasis ją stūmė, jai nukrito akiniai ir sulūžo. Šiuo metu kaltinamasis buvo įėjęs į buto vidų apie metrą. Ji stūmė kaltinamąjį atgal. Tuomet jis paėmė už abiejų rankų dilbių. Ji vieną ranką išsilaisvino ir išstūmė kaltinamąjį iš buto. Jis norėjo ją įstumti į buto vidų, kad galėtų pats įeiti. Išgirdęs triukšmą atėjo vaikas, kuris prašė baigti. Kaltinamasis buvo suėmęs jai už rankų, dabar gerai neprisimena, ar tempė, ar spaudė. Kai uždarė duris, pajuto dilbyje skausmą ir atsirado mėlynė. Ryte kreipėsi į policiją. Prieš tai kaltinamasis prieš ją yra smurtavęs du kartus. Turi bendrą vaiką. Jam devyneri metai. Įvykio metu buvo po operacijos.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad J. A. 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydama, kad 2019 m. birželio 4 d. apie 19.00 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs jos sugyventinis Ž. V., kuris prieš ją smurtavo, tai yra jis veržėsi į jos butą, sugriebė jai už rankų ir tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. J. A. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 1 – 3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. birželio 5 d. nuo 14.00 val. 14 val. 15 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 12 – 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 504/2019 (06) nurodyta, kad J. A. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame dilbyje. Sužalojimas padarytas veikiant kairį dilbį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba į jį atsitrenkiant. Sužalojimas galėjo būti padarytas pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 27).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įvertinus kaltinamojo Ž. V. parodymus, teismas vertina, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis teisme parodė, kad įvykio dieną atėjo pas nukentėjusiąją į namus, norėjo pasiimti savo daiktus. Nukentėjusioji nesutiko atiduoti daiktų. Jis norėjo įeiti į buto vidų. Nukentėjusioji jo neleido. Tada jis paėmė nukentėjusiajai už rankos delno. Laikydamas ją už rankos, pasiūlė jai išeiti į laiptinę pasikalbėti. Galėjo, laikydamas už rankos, nukentėjusiąją patraukti, tačiau netraukė iš visos jėgos. Traukė, norėdamas su ja pasikalbėti. Buvo suėmęs rankomis. Nukentėjusioji neleido jam užeiti į butą ir jį išstūmė iš buto. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž. V., kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad įvykio dieną  nusprendė užeiti pas nukentėjusiąją pasiimti daiktų. J. A. nesutiko įsileisti jį į savo butą. Iš laiptinės jis bandė įeiti į buto koridorių, tačiau J. A. neleido jam tai padaryti ir tik stūmė jį atgal į laiptinę. Jis nepamena, kad dėl jų susistumdymo J. A. būtų nukritę akiniai, tačiau taip galėjo nutikti. Tuomet jis suėmė savo rankomis J. A. už dilbių, juos suspaudė ir bandė ją ištempti į laiptinę, kad galėtų pasikalbėtų. Ištraukusi iš jo rankų savo rankas, J. A. uždarė buto duris. Pripažino, kad suspausdamas J. A. dilbius, tuo galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Kaltinamasis Ž. V. iš esmės pripažino, kad 2019 m. birželio 4 d. tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Jis pripažino, kad norėdamas patekti į nukentėjusiosios butą prieš jos valią, buvo suėmęs J. A. už rankos, ją tempė į laiptinę, norėdamas su ja pasikalbėti, tačiau nurodė, kad tai darė nestipriai, ir šiais veiksmais negalėjo sužaloti nukentėjusiosios J. A.. Nukentėjusioji J. A. parodė, kad dėl kaltinamojo Ž. V. veiksmų jautė fizinį skausmą, rankos dilbyje atsirado kraujosruva. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad J. A. kairio dilbio užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje padaryta 6 x 2,5 cm neintensyvi, violetiniai rausva kraujosruva. Sužalojimas padarytas veikiant kairį dilbį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba į jį atsitrenkiant. Sužalojimas galėjo būti padarytas pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 27). Tarp kaltinamojo Ž. V. veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Laikytina, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis Ž. V. 2019 m. birželio 4 d. apie 19.00 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų smurtavo prieš J. A., kuriai jis sugriebė rankomis už dilbių, juos tempė į save ir tokiu savo veiksmu nukentėjusiajai J. A. sukėlė fizinį skausmą bei dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie kaltinamojo Ž. V. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

 

Civilinis ieškinys nepareikštas

                

Bausmės skyrimo klausimai

 

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis Ž. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, praeityje yra du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ž. V. baustas administracine tvarka, jis turi nesumokėtą baudą (b. l. 57 – 58, 59). Kaltinamasis nevedęs, turi mažametį vaiką (b. l. 48 – 49). Iš Išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad kaltinamasis Ž. V. dirba (duomenys neskelbtini). Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė siūlo kaltinamajam skirti arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. V. dirba, turi mažametį vaiką, kuriam turi teikti išlaikymą, padarytas nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai liekamųjų padarinių, nėra kitų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, todėl teismas mano, kad bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas pažeis kaltinamojo socialinius ryšius, jo pastangas integruotis į visuomenę bei kitų artimų asmenų interesus, praras darbą, dėl ko nukentės mažamečio sūnaus interesai. Atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę,  teismas mano, kad tinkamiausia bausmės rūšis kaltinamajam yra laisvės apribojimas, skiriant kaltinamajam griežtus įpareigojimus. Siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė -  draudimas prisiartinti prie nukentėjusios J. A., nesilankyti jos gyvenamoje vietoje (BK 67 straipsnio 3 dalis, 721 straipsnis). Tokios bausmės skyrimas leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo tikslų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Ž. V. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ji gali būti pakeista griežtesne, tai yra arešto bausme (BK 48 straipsnio 10 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44 – 46).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ž. V. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams trims mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti Ž. V. dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi,  721 straipsniu, Ž. V. skirti  baudžiamojo poveikio priemonę -  per visą bausmės laiką uždrausti Ž. V. prisiartinti prie nukentėjusios J. A.,  nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos  gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

 

 

Teisėja                                                  Vilma Dapkevičienė

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 48 str. Laisvės apribojimas