Administracinė byla Nr. I-2-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00026-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Rūtai Slidžiauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių Vytauto Kamblevičiaus ir Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktui (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-666 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Vytautas Kamblevičius ir Remigijus Žemaitaitis su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktui (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-666 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Žemės ūkio ministras 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1–12 punktuose nurodė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) struktūrinius padalinius (sudėtį) ir prie kiekvieno iš Žuvininkystės tarnybos struktūrinių padalinių – konkretų miestą, į kurį struktūrinis padalinys perkeliamas;

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijų“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 1517) 2 punktą, atitinkamų valdymo sričių ministrams pavesta tvirtinti 1 punkte nurodytų įstaigų prie ministerijų nuostatus ir administracijos struktūrą, jeigu jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Šiame Vyriausybės nutarimo Nr. 1517 2 punkte įtvirtinta, kad ministrams šie įgaliojimai suteikiami tik tuo atveju, jei įstaigų prie ministerijų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip;

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – ir Vyriausybės įstatymas) 22 straipsnio 9 punkte įtvirtinta, kad Vyriausybė tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovo tarnybos nuostatus, Vyriausybės įstaigų administracijos struktūrą arba paveda ją tvirtinti Vyriausybės įstaigos vadovui; tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir jų administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos. Pagal šią teisės normą, jei kiti įstatymai nustato kitokią įstaigų struktūros tvirtinimo tvarką, tai taikomi kiti įstatymai, o ne Vyriausybės įstatymas;

2.4. Žuvininkystės tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-259, 6 punkte įtvirtinta, kad Žuvininkystės tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės lėšų, todėl Žuvininkystės tarnybos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareigos yra, be kita ko, tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. Esant šiame įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtintam įgaliojimui biudžetinių įstaigų vadovams tvirtinti biudžetinių įstaigų struktūrą, kyla pagrįstų abejonių, ar Įsakymas, kuriuo žemės ūkio ministras, o ne biudžetinės įstaigos vadovas, patvirtino biudžetinės įstaigos struktūrą, yra teisėtas;

2.5. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatyme, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu būtų pažeistas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I502-12/2012, 2016 m. liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

2.6. Įstaigų prie ministerijų veiklą reglamentuojantis įstatymas – Biudžetinių įstaigų įstatymas – nustato aiškų ir konkretų kitokį nei Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 9 punkte įtvirtintą reglamentavimą, kuris eliminuoja atitinkamos srities ministro teisę tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą.

II.   

3. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimas, kuriame teigiama, jog Įsakymas neprieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Prašoma tiriamą norminį administracinį aktą pripažinti teisėtu.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Įsakymas priimtas, siekiant optimizuoti Žuvininkystės tarnybos funkcijas ir struktūrą bei pareigybių skaičių. Struktūriniai pertvarkymai atlikti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (šio plano III prioritetas: 3.1.1. – „Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas: Viešojo sektoriaus įstaigų atliekamų funkcijų sisteminė peržiūra įgyvendinant koncepcijos nuostatas“; 3.1.5. – „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą“);

4.2. Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 9 punkte nustatyto teisinio reguliavimo pažymėtinas šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punktas, kuriame nustatyta, kad ministras Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;

4.3. Vyriausybės nutarimo Nr. 1517 1.14.5 papunkčiu Žemės ūkio ministerijai pavesta įgyvendinti Žuvininkystės tarnybos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl šių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), o nutarimo 2 punktu – atitinkamų valdymo sričių ministrams tvirtinti 1 punkte nurodytų įstaigų prie ministerijų nuostatus ir administracijos struktūrą, jeigu jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 15.8 papunktyje nustatyta, kad žemės ūkio ministras Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;

4.4. Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kitaip nenustato kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Vyriausybės įstatymo 281 straipsnyje „Kitų įstatymų taikymas ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų steigimui, pertvarkymui, pabaigai, veiklai ir valdymui“ nustatyta, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų steigimui, pertvarkymui, pabaigai, veiklai ir valdymui taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas. Taigi įstaigų prie ministerijų veiklai ir valdymui Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja specialusis Vyriausybės įstatymas – šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje aiškiai yra nurodyta, kas tvirtina įstaigų prie ministerijų struktūrą;

4.5. Vyriausybės įstatymas reglamentuoja tik dalies biudžetinių įstaigų struktūros tvirtinimo tvarką, todėl šiuos teisinius santykius reguliuojančios Vyriausybės įstatyme esančios teisės normos yra specialiosios bendrųjų teisės normų, įtvirtintų Biudžetinių įstaigų įstatyme, taikomame visoms biudžetinėms įstaigoms, atžvilgiu. Žemės ūkio ministrui pavesta tvirtinti Žuvininkystės tarnybos nuostatus ir administracijos struktūrą Vyriausybės nutarimu Nr. 1517, vadovaujantis specialiu įstatymu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Dėl tyrimo ribų

5. Pareiškėjai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo ištirti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ teisėtumą. Kvestionuojamu teisės aktu pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-260 patvirtinta Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūra. Pareiškėjų vertinimu, žemės ūkio ministras, keisdamas (tvirtindamas naują) Žuvininkystės tarnybos struktūrą, neturėjo tam įgaliojimų (nebuvo kompetentingas subjektas priimti tokio pobūdžio aktą). Taigi pareiškėjai kelia abejonę dėl teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo teisėtumo pagal jo priėmimo tvarką.

6. Pažymėtina, kad po Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 3D-260,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ buvo pakeistas žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-28 (įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 18 d.), pripažįstant netekusiu galios 3 punktą, kuriame buvo įtvirtinta, jog Žuvininkystės tarnybos struktūrą sudaro, be kita ko, Tarnybos direktoriaus vyriausiasis patarėjas (Vilniaus miestas). Vadinasi, teisinis reguliavimas, kurį pagal jo priėmimo tvarką ginčija Lietuvos Respublikos Seimo nariai, po kreipimosi su abstrakčiu pareiškimu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą buvo iš dalies pakeistas.

7. Administracinėje jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2009). Ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais reiškia, kad norminio administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009), ir tai yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I756-19/2012). Bylos nutraukimas taikomas ir tais atvejais, kai abstrakčiu pareiškimu ginčijamas teisinis reguliavimas iki sprendimo priėmimo yra pakeičiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-3/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016).

8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje tirs, ar pagal priėmimo tvarką aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, su pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-28 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“. Bylos dalis dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkto teisėtumo pagal priėmimo tvarką nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

IV.

Dėl žemės ūkio ministro įgaliojimų tvirtinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūrą 

9. Minėta, kad byloje tiriama, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, nauja redakcija patvirtindamas Žuvininkystės tarnybos struktūrą, turėjo įgaliojimus priimti tokio pobūdžio teisės aktą. Pareiškėjai teigia, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktą, tvirtinti Žuvininkystės tarnybos struktūrą pavesta šios tarnybos vadovui, bet ne žemės ūkio ministrui.

10. Žuvininkystės tarnyba – įstaiga prie ministerijos. Tai patvirtina Žuvininkystės tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-259, 1 punktas (,,Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės žuvininkystės politiką ir bendrąją Europos Sąjungos žuvininkystės politiką”), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijų“ 1.14.6 papunktis, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai įgyvendinti įstaigos prie ministerijos – Žuvininkystės tarnybos  – savininko teises ir pareigas.

11. Įstaigų prie ministerijų statusą, paskirtį, veiklos teisinius pagrindus ir kitus klausimus reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklai skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas. Šio įstatymo 22 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad Vyriausybė steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą). Vyriausybė tvirtina įstaigų prie ministerijų nuostatus (Vyriausybės įstatymo 22 str. 9 p.).

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstaiga prie ministerijos yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Įstaiga prie ministerijos veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Įstaiga prie ministerijos veikia pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtą ir atitinkamos valdymo srities ministro patvirtintą metinį veiklos planą (Vyriausybės įstatymo 30 str. 3 ir 4 d.).

13. Kiek tai susiję su ministrų kompetencija įstaigų prie ministerijų veiklos bei valdymo klausimais, pažymėtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 9 punktas, kuriame įtvirtinta, kad Vyriausybė tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir jų administracijos struktūrą gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punkte šiuo aspektu nustatyta, kad ministras teikia Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus; Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą.

14. Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, įstaiga prie ministerijos – biudžetinė įstaiga. Biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, be kita ko, reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio ,,Biudžetinės įstaigos valdymas“ 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad biudžetinės įstaigos vadovas, be kita ko, tvirtina biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus.

15. Apibendrinus išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Žuvininkystės tarnyba – tai Vyriausybės steigiama įstaiga prie ministerijos, kurios teisinis statusas – biudžetinė įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, įstaigų prie ministerijos struktūrą tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pavesti atitinkamos srities ministrui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, biudžetinės įstaigos struktūrą tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.

16. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijos“ 1 puntu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pavesti ministerijoms (taip pat Žemės ūkio ministerijai) įgyvendinti nutarime nurodytų įstaigų prie ministerijų (taip pat Žuvininkystės tarnybos) savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl šių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą). To paties nutarimo 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė atitinkamų valdymo sričių ministrams tvirtinti 1 punkte nurodytų įstaigų prie ministerijų nuostatus bei administracijos struktūrą, jeigu jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Taigi šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė atitinkamų valdymo sričių ministrams tvirtinti jų ministerijoms priskirtų įstaigų prie ministerijų struktūrą, nebent šių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nustato kitaip.

17. Sprendžiant, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 9 punkto nuostata  ,,jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos” bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijos“ 2 punkto nuostata ,,jeigu jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip“ gali būti aiškinama, kaip nukreipianti į Biudžetinių įstaigų įstatymą – jo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nustatantį, kad biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos struktūrą, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas bendrai visoms biudžetinėms įstaigoms (pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas reglamentuoja dalies biudžetinių įstaigų – įstaigų prie ministerijų, specifiniais požymiais išsiskiriančių iš kitų biudžetinių įstaigų, veiklą ir valdymą. Antra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Biudžetinių įstaigų įstatymų santykio klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 281 straipsnyje, įtvirtinant, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas įstaigų prie ministerijų steigimui, pertvarkymui, pabaigai, veiklai ir valdymui taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas. Šiuo aspektu pažymėtina ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Tai leidžia teigti, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą, įstaigų prie ministerijų steigimo, pertvarkymo, pabaigos, veiklos bei valdymo klausimams spręsti pirmiausia taikomos specialiosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme įtvirtintos nuostatos, ir tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas, taikomos atitinkamos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos.

18. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą (9 str. 2 d. 4 p.), biudžetinės įstaigos struktūros tvirtinimas patenka į biudžetinės įstaigos valdymo sritį, todėl žemės ūkio ministras, ginčijamu teisės aktu patvirtindamas naują Žuvininkystės tarnybos struktūrą, išsprendė įstaigos prie ministerijos valdymo klausimą. Vadinasi, pirmiau aptartas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų taikymas aktualus sprendžiant ir dėl ministro įgaliojimų tvirtinti įstaigos prie ministerijos struktūrą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį biudžetinės įstaigos struktūrą tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas, nustatant subjektą, įgaliotą tvirtinti įstaigos prie ministerijos struktūrą, nėra taikomas. Dėl to negalima teigti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 9 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijos“ 2 punkte įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią tvirtinti įstaigos prie ministerijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos srities ministrui, nukreipia į pirmiau minėtą Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kitų Žuvininkystės tarnybos veiklą reglamentuojančių įstatymų, kuriuose būtų įtvirtinta kitokia šios įstaigos struktūros tvirtinimo tvarka, nei nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme, byloje nenustatyta, todėl konstatuotina, kad žemės ūkio ministras turėjo įgaliojimus priimti 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijos“ 2 punkte nustatytą pavedimą ir įstatymuose nustatytų ministro kompetencijos ribų neperžengė.

19. Pareiškėjai taip pat iškėlė klausimą, ar kvestionuojamas žemės ūkio ministro įsakymas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš pareiškime išdėstytų argumentų matyti, kad konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimą aptariamu atveju pareiškėjai sieja su, jų vertinimu, peržengtomis žemės ūkio ministro įgaliojimų, patvirtinant Žuvininkystės tarnybos struktūrą, ribomis.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko) tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. spalio 8 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai). Pirmiau šiame procesiniame sprendime spręsta, kad žemės ūkio ministras, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, tinkamai vykdė Vyriausybės pavedimą ir įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimant šį žemės ūkio ministro įsakymą, buvo pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

21. Išdėstytų argumentų pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (su pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-28 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkto teisėtumo pagal priėmimo tvarką nutraukti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (su pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-28 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                   Stasys Gagys

                   Romanas Klišauskas

                  Gintaras Kryževičius

                   Dainius Raižys

                   Virginija Volskienė