Civilinė byla Nr. e2A-568-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01058-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.1.10; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Medžiotojų klubo „Ažugiris“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-124-1055/2022 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Medžiotojų klubui „Ažugiris“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „Ažugiris“ (toliau – ir atsakovas, ir klubas) 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog žala padaryta atsakovo valdymo organų veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu pranešimu valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui ir ieškovo, kaip valdybos nario, nušalinimu nuo dalyvavimo klubo valdybos posėdžiuose, tikrovės neatitinkančių žinių apie jį paskleidimu klubo nariams, kas neigiamai paveikė jo reputaciją, neteisėtu teisės medžioti klubo medžioklės plotuose atėmimu ir tolesniu trukdymu ieškovui įgyvendinti šią teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš atsakovo ieškovo naudai 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2 636,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Priteista iš ieškovo atsakovo naudai 1 637,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat priteista iš atsakovo į valstybės biudžetą 6,53 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad asociacija Medžiotojų klubas „Ažugiris“ ir jos įstatai VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruoti 2002 m. lapkričio 19 d. 2019 m. gegužės 24 d. įregistruota nauja įstatų redakcija, patvirtinta 2019 m. balandžio 27 d. Visuotiniame klubo susirinkime. Nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. klubo vadovas ir valdybos (iki 2019 m. balandžio 27 d. – tarybos) pirmininkas buvo ieškovas A. K., o nuo 2019 m. gruodžio 17 d. (įregistravimo registre data – 2020 m. sausio 2 d.) šias pareigas eina S. B. B.. 2020 m. sausio 2 d. Klubo aiškinamojo rašto, kurį pasirašė naujas vadovas S. B. B., pagrindu VĮ Registrų centras išregistravo ieškovą iš klubo valdybos narių. Po to, kai ieškovas 2020 m. gegužės 21 d. kreipėsi su prašymu dėl duomenų ištaisymo Juridinių asmenų registre, 2020 m. birželio 8 d. Registro tvarkytojas atstatė 2020 m. sausio 2 d. klaidingai išregistruotus duomenis. 2020 m. liepos 16 d. nuotolinio klubo valdybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, vadovaujantis įstatų 5.7.3 punktu ir Taisyklių 3.7, 6.1 punktais, skirti ieškovui nuobaudą – 2 mėnesiams uždrausti medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje už atsakovo valdymo organų teisėtų reikalavimų – atsakovo nurodymo pateikti galiojančius leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės bilieto lapą su žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, piktybišką nevykdymą. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4210-356/2020, kuris įsiteisėjo 2021 m. gegužės 4 d., šį klubo valdybos sprendimą pripažino negaliojančiu. 2020 m. spalio 1 d. vykusio nuotolinio valdybos posėdžio metu priimtas sprendimas skirti ieškovui griežtą papeikimą ir uždrausti medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje bei naudotis klubo turtu už klubo įstatų nesilaikymą (3.1, 3.3, 5.7.2 punktai) bei etikos ir vidaus taisyklių pažeidimus (3.2, 3.3, 3.5 punktai) 12 mėnesių arba iki bylose Nr. 02-2-00268-2020 ir Nr. 06-2-00097-2020 įsiteisės galutiniai procesiniai sprendimai. Taip pat buvo nutarta įtraukti į 2020 m. spalio 3 d. įvyksiančio visuotinio susirinkimo darbotvarkę klausimą balsuoti dėl ieškovo pašalinimo iš klubo (įstatų 5.8 punktas), kaip alternatyva šiam procesui, remiantis taisyklių 6.2 punktu, siūlyti klubo nariams balsuoti dėl nepasitikėjimo ir tikslingumo ieškovui būti klubo nariu. Pagrindas tokiam siūlymui, be kitų, buvo nurodytas ieškovo kategoriškas atsisakymas vykdyti 2020 m. birželio 11 d. klubo vadovo nurodymą – pateikti galiojančių leidimų laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės bilieto lapo su žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, taip pat dėl 2020 m. liepos 12 d. ieškovo veiksmų. Utenos apylinkės teismas Utenos rūmai 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-157-1027/2021, tenkindamas ieškovo ieškinį, pripažino negaliojančiu 2020 m. spalio 1 d. klubo valdybos sprendimą dalyje dėl drausminės nuobaudos griežto papeikimo ir uždraudimo medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje bei naudotis klubo turtu 12 mėnesių arba iki bylose Nr. 02-2-00268-2020 ir Nr. 06-2-00097-2020 įsiteisės galutiniai procesiniai sprendimai.
5. Dėl ieškovo nušalinimo nuo dalyvavimo klubo valdybos veikloje teismas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4210-356/2020 buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su ieškovo statusu klube jam pasitraukus iš klubo vadovo pareigų. Išnagrinėjus šią bylą, įsiteisėjusiu 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu (įsiteisėjo 2021 m. gegužės 4 d.), buvo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 27 d. visuotinio susirinkimo metu, susirinkimo protokolą aiškinant pažodžiui, atsakovo valdybos nariai nebuvo renkami, o tik nustatoma, kad iki tol buvęs atsakovo kolegialus valdymo organas – taryba, tampa valdyba, o buvę tarybos nariai – valdybos nariais. Kadangi šis įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje dalyvaujantiems asmenims bei res judicata galią šią bylą nagrinėjančiam teismui, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pakartotinai nustatinėti ar kvestionuoti teismo jau nustatytas aplinkybes. Teismas papildomai pažymėjo, jog vadovaujantis iki 2019 m. balandžio 27 d. galiojusios įstatų redakcijos 3.1 ir 3.2 punktais, tarybą 4 metų kadencijai buvo renkama visuotinio susirinkimo, tarybos veiklai vadovavo klubo prezidentas (pagal šiuo metu galiojančią redakciją – klubo vadovas), kurį iš savo narių 4 metų kadencijai rinko taryba. Taigi nustačius, jog ieškovas galėjo tapti klubo vadovu (prezidentu) tik būdamas išrinktas tarybos (valdybos) nariu bei atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog 2019 m. gruodžio 17 d. jam atsistatydinus iš klubo vadovo pareigų, jis toliau liko valdybos nariu, kadangi dar nebuvo pasibaigusi 4 metų kadencija po 2016 m. gruodžio 17 d. visuotinio klubo narių susirinkimo, kurio metu buvo renkami tarybos nariai.
6. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovo vadovas tiesiog netinkamai suprato ir aiškino įstatų nuostatas, dėl to pateikė tokio turinio pranešimą VĮ Registrų centrui, ir nurodė, kad 2020 m. sausio 2 d. aiškinamasis raštas VĮ Registrų centrui buvo pateiktas asociacijos vardu jos vadovo, juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl atsakovas, prieš kreipdamasis į viešąjį registrą tikslu panaikinti vieno iš asociacijos narių statusą (dalyvavimą) valdymo organe, privalėjo išnaudoti visas įmanomas galimybes gauti patikimus duomenis, tačiau pasirinko būdą ir prisiėmė galimą neigiamą riziką veikti neturint patikimų įrodymų, kad ieškovas yra netekęs ne tik klubo vadovo, bet ir valdybos nario statuso. Atsakovo argumentus, jog dėl tokios situacijos kaltas pats ieškovas, kadangi nepateikė susirinkimų protokolų originalų, teismas taip pat atmetė, kadangi klubo vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, turėjo pakankamai įgaliojimų ir galimybių kreiptis tiek į VĮ Registrų centrą, tiek į naują įstatų redakciją tvirtinusį notarą, tikslu gauti protokolų patvirtintas kopijas arba originalus. Teismas vertino, kad atsakovas privalėjo vadovautis taip pat ir viešojo registro duomenimis, kadangi VĮ Registrų centro išrašas iš Juridinių asmenų registro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalies teisės normų prasme yra laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Tokie nepagrįsti atsakovo vadovo, kaip vieno iš asociacijos valdymo organų, veiksmai neatitiko teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, pažeidė ieškovo teises, teisėtus interesus ir lūkesčius. Atsakovo motyvus, jog ieškovas pats nebuvo suinteresuotas dalyvauti valdybos veikloje, jo suinteresuotumas apsiribojo tik klausimais, susijusiais su jo teise medžioti, todėl jo nedalyvavimas valdybos veikloje jokių jo teisių ar interesų nepažeidė ir žalos jam nepadarė, teismas vertino kaip nepagrįstus, kadangi ieškovas be teisėto tam pagrindo apskritai nebuvo informuojamas ir kviečiamas į valdybos posėdžius. Tai, kad jis būdavo informuojamas kartu su kitais klubo nariais apie jau įvykusius valdybos posėdžius ir jų metu priimtus sprendimus, negali būti prilyginama informavimu apie posėdį sudarant galimybę jame dalyvauti.
7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ieškovas, būdamas valdybos nariu, dėl atsakovo valdymo organų (tiek vadovo, tiek valdybos narių) veiksmų, neturėjo galimybės dalyvauti valdymo organo veikloje, taip pat dėl atsakovo nepagrįsto kreipimosi viešajame registre tam tikram laikui buvo išregistruoti duomenys apie jo statusą asociacijos valdyboje. Aptarti klubo valdymo organo veiksmai buvo neteisėti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo klubo valdymo organo narys nuo 2002 m. lapkričio 19 d., t. y. labai ilgą laiką, nušalintas nuo dalyvavimo buvo be teisėto pagrindo, paminėtuose posėdžiuose be kitų, taip pat buvo sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su jo interesais, privalėjo imtis veiksmų ir kreiptis į Registro tvarkytoją, kad ištaisyti atsakovo pateiktą klaidingą informaciją, visa ši situacija be abejo turėjo neigiamą poveikį ieškovui, buvo pažeisti jo teisėti interesai ir pagrįsti lūkesčiai, jis patyrė stresą, kadangi buvo nepagrįstai ignoruojamas, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų.
8. Dėl tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą skleidimą klubo nariams teismas nurodė, kad iš esmės sutinka su atsakovo atsikirtimuose nurodytomis aplinkybėmis, jog informacijos apie tai, kad klubo dokumentacija nebuvo išsaugota visa apimtimi, negalima laikyti tikrovės neatitinkančia. Byloje esančiuose dokumentų perdavimo aktuose pats ieškovas nurodė, kad perdavė klubo valdybai visus jo turėtus, su klubo veikla susijusius dokumentus, ir daugiau jokių dokumentų neturi. Šias aplinkybes ieškovas iš esmės patvirtino ir nagrinėjant bylą teisme. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00268-20 nėra pabaigtas ir joks procesinis sprendimas nėra priimtas, tačiau teismas vertino, kad tai negali būti vertinama kaip draudimas teismui nagrinėjant šią bylą vertinti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantį ir į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – 2021 m. kovo 31 d. specialisto išvadą. Todėl teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus: dokumentų perdavimo aktus, 2020 m. balandžio 7 d. Revizijos komisijos patikrinimo ataskaitą, specialisto išvadą, negali sutikti su ieškovo pozicija, jog teiginiai, kad jis neišsaugojo visos klubo dokumentacijos, neatitinka tikrovės. Priešingai, teismas laikė, jog yra pakankamas pagrindas išvadai padaryti, kad dalis dokumentų, susijusių su klubo veikla ieškovui būnant vadovu, dėl kažkokių priežasčių nebuvo išsaugota. Teismas nevertino neišsaugojimo priežasčių, masto ir pasekmių, kadangi tai nėra šios bylos dalykas, tačiau konstatavo, jog 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. liepos 10 d. pranešimuose nurodyti faktai apie visos dokumentacijos neišsaugojimo negali būti laikomi neatitinkančiais tikrovės. Teismas darė išvadą, jog nors yra nustatyta, kad buvo žinių paskleidimo faktas, žinios yra apie ieškovą, tačiau nenustatytas faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos pažemino ieškovo garbę ir orumą ir jam dėl to buvo padaryta žala.
9. Teismas taip pat vertino tai, kokia forma išdėstyta žinia 2020 m. spalio 1 d. protokole, o būtent, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 2020 m. liepos 12 d. įvykio, kai ieškovas tyčia sugadino klubo vadovo turtą ir grasino – galvoje skylę pragręžti. Taigi protokole yra išdėstytas užtikrintas teiginys dėl ieškovo veiksmų tyčios, nėra išreikšta kažkokia abejonė ar pateikiama kaip nuomonė. Ši žinia buvo skleidžiama ir pateikiama tretiesiems asmenims oficialiame klubo dokumente, darbotvarkę valdybos posėdžiams pagal įstatus ruošia klubo vadovas, kuris ir pateikė šią informaciją kitam valdymo organui – valdybai. Kadangi informacija apie ieškovą buvo paskleista oficialiai ir klubo valdymo organų sprendimu, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog žinią paskleidė S. B. B., kaip fizinis asmuo. Teismas nurodė, kad nors 2020 m. spalio 1 d. ikiteisminis tyrimas dar vyko, tačiau tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, leidusi teigti ir skleisti šią žinią klubo nariams, kad ieškovas padarė protokole nurodytus veiksmus, tuo tarpu žinia pateikiama būtent kaip įrodytas ir nustatytas faktas, nors joks apkaltinamasis aktas (nuosprendis ar nutarimas) ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas. Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas tai dienai vyko tik dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnyje, dalyje dėl BK 145 straipsnyje numatytos veikos tyrimas nebevyko. Be to, teismas atsižvelgė taip pat ir į tai, kad net ir nutraukus baudžiamąją ir administracinę teisenas dėl įvykių, klubo nariams ir toliau buvo skleidžiama informacija apie ieškovo padarytus teisės pažeidimus.
10. Apibendrinęs viską, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog šioje dalyje apie ieškovą buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, kadangi jie buvo pateikti kaip įvykęs ir įrodytas faktas, galimai siekiant sudaryti įspūdį apie ieškovą, kaip asmenį, galintį atlikti neteisėtus veiksmus. Šie faktai elektroniniu paštu buvo paskleisti visiems klubo nariams, kas teismo vertinimu, padarė ieškovui žalos, kadangi tokių žinių paskleidimas neabejotinai sukelia asmeniui, apie kurį jos paskleistos, stresą ir išgyvenimus, pakerta pasitikėjimą juo, gali pakenkti jo reputacijai. Teismas taip pat atsižvelgė į tą aplinkybę, jog šių žinių paskleidimas tęsėsi ir toliau, kas patvirtina ieškovo teiginius, jog atsakovo veiksmai jo atžvilgiu vykdomi sistemingai ir tikslingai.
11. Dėl teisės medžioti kubo medžioklės plotų teritorijoje atėmimo ir trukdymo ieškovui įgyvendinti šią teisę teismas nustatė, kad ieškovui atsakovo sprendimu teisė medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje buvo atimta 2 kartus, abiem atvejais klubo valdybos sprendimai, kuriais ieškovui buvo skirtos drausminės nuobaudos, susijusios su teisės medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje atėmimu, buvo pripažinti negaliojančiais, t. y. panaikinti. Išanalizavęs teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-4210-356/2020 ir Nr. e2-157-1027/2021, teismas nustatė, jog abejose minėtose bylose įrodinėjimo dalykas ir nustatinėtinos aplinkybės buvo teisės medžioti ieškovui atėmimo teisėtumas / neteisėtumas, ginčas vyko tarp ieškovo ir atsakovo, t. y. tarp tų pačių šalių, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamu atveju bei turi res judicata galią, taigi papildomai jų tirti ar įrodinėti nereikia, taip pat jos yra privalomos šalims ir bylą nagrinėjančiam teismui.
12. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog teismo sprendimais valdybos sprendimai buvo panaikinti tik dėl procedūrinių pažeidimų, materialinis pagrindas arba nebuvo vertintas, arba nebuvo konstatuota, kad jis netinkamas. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 23 d. sprendime kartu su procedūrinių reikalavimų skiriant drausminę nuobaudą laikymusi teismo buvo įvertintas ir materialinis pagrindas skirti ieškovui nuobaudą bei konstatuotas jo nebuvimas; 2021 m. liepos 21 d. sprendime materialinio pagrindo skirti drausminę nuobaudą tyrimas netgi išskirtas į atskirą sprendimo dalį ir nurodyta, kad nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu, nebuvo teisinio pagrindo civilinėje byloje vertinti pačių ikiteisminių tyrimų pradėjimo faktą kaip pagrindą drausminių nuobaudų skyrimui, revizijos ataskaita, kurios surašymu ir revizijos metu nustatytais ieškovo padarytais pažeidimais argumentuojamas paskirtų nuobaudų pagrįstumas, taip pat negali būti laikoma teisėtu pagrindu vertinti ieškovo veiksmus; civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismas taip pat nematė pagrindo išvadai, kad S. B. B. atžvilgiu ieškovo galimai išsakyti žodžiai, susižodžiavimas, ieškovo elgesys, S. B. B. vertinamas kaip nepagarba klubo vadovui, yra veiksmai, kuriems proporcinga klubo valdybos reakcija būtų griežtas papeikimas ir draudimas ieškovui medžioti maksimaliam klubo vidaus teisės aktuose nustatytam terminui.
13. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nelaikyti 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. liepos 21 d. teismų sprendimais nustatytų faktų prejudiciniais, teismas abiem atvejais vertino ir nustatė, kad atsakovas ieškovui skyrė nuobaudas neteisėtai ir nepagrįstai tiek procedūriniu, tiek materialiuoju aspektu. Taigi, tai yra pagrindas padaryti išvadą, kad abiem atvejais teisė medžioti ieškovui buvo atimta be teisinio tam pagrindo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad teismo įsiteisėjusiu sprendimu įvertinus visas aplinkybes ir konstatavus, kad 2020 m. spalio 1 d. nuotoliniame valdybos sprendime nurodyti drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui pagrindai ir motyvai yra netinkami ir nepakankami griežtos nuobaudos paskyrimui, atsakovas ir toliau siekia iš naujo įvertinti šias aplinkybes bei skirti naujas drausmines nuobaudas tuo pačiu pagrindu ar net pritaikyti ieškovui dar sunkesnes pasekmes (pvz. pašalinimą iš klubo narių). Teismas laikė šias aplinkybes charakterizuojančiomis atsakovo veiksmus ir tikruosius ketinimus bei siekius, kas yra reikšminga nustatant žalos padarymo / nepadarymo faktą ir jos dydį.
14. Teismas laikė reikšmingais ieškovo argumentus ir motyvus, kodėl jam buvo nepriimtinas medžiojimas kito klubo teritorijoje svečio teisėmis arba net įstojimas į kitą klubą, tačiau jų atskirai nekartojo ir dėl jų nepasisakė. Atsakovo argumentus šiuo klausimu atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ieškovui esant ilgamečiam klubo nariui (nuo pat įsteigimo), taip pat turint sodybą klubo medžioklės ploto teritorijoje, jam per kelis dešimtmečius pripratus prie atitinkamų plotų, medžioklės ritmo ir proceso, atsižvelgiant į jo amžių – 70 metų, ir įvertinus, kad teisė medžioti jam buvo atimta neteisėtai, jam medžioti už pinigus svetimuose plotuose, būti prašytojo vietoje ir priverstam prisitaikyti prie kitų, būti apribotam daugelyje aspektų, reikštų labai staigų ir stiprų „išėjimą iš komforto zonos“. Atsakovas teismui nenurodė jokio pagrindo, kodėl ieškovui turėjo atsirasti tokios neigiamos pasekmės ir kodėl jos turi būti pateisinamos ir galimos bei ieškovui priimtinos, nors atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
15. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas siekė ieškovo negalėjimo medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje tęstinumo, kadangi pasibaigus 2020 m. liepos 16 d. sprendimu paskirtos nuobaudos galiojimui jau 2020 m. spalio 1 d. inicijavo ir paskyrė naują, dar griežtesnę nuobaudą, teismui panaikinus šią nuobaudą, vilkino medžioklės lapo išdavimą ieškovui, dėl ko pastarasis net buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, po ko jam 2021 m. spalio 23 d. buvo išduotas medžioklės lapas. Atsakovo argumentus, kad medžioti galima ir be galiojančio medžioklės lapo, teismas atmetė, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 16 punktu medžioklės metu yra privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, kad ieškovas pats prašė išduoti medžioklės lapą tik bebrams medžioti, taip pat nenurodė jokių argumentų, kodėl 2021 m. rugsėjo 15 d. negalėjo būti išduotas medžioklės lapas medžioti visus leidžiamus gyvūnus.
16. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovas dėl negalėjimo ilgą laiką (virš metų) medžioti klubo, kurio narys jis yra nuo pat įsteigimo 2002 m., medžioklės plotų teritorijoje, sąlygoto atsakovo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, neabejotinai patyrė tam tikrą žalą, jam buvo sukeltas stresas ir atsirado neigiamos pasekmės.
17. Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą teismas nurodė, kad šiame sprendime jau pasisakė ir papildomai nesikartoja, kad žala ieškovui yra padaryta, nes jis be teisėto pagrindo buvo nušalintas nuo dalyvavimo klubo valdymo organo – valdybos veiklos; apie jį buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios; jis be teisėto pagrindo ilgą laiką buvo praradęs galimybę įgyvendinti savo, kaip klubo nario, teisę medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje. Visos šios aplinkybės, kurios tęsėsi ilgą laiką ir buvo kuriamos kryptingai ir tęstinai, teismo vertinimu, paveikė ieškovo emocinę ir psichinę būklę, sukėlė jam išgyvenimus ir ilgalaikį stresą, kuris tęsiasi iki šiol, galimai pakenkė jo reputacijai, sumažino savivertę. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad ieškovui sveikatos sutrikimas atsirado dar prieš 10 metų, jis nepateikė įrodymų, kad jo būklė pablogėjo, todėl negalima vertinti, kad jam padaryta žala. Teismas sutiko su tuo, kad pats sveikatos sutrikimas atsirado ne 2020 metais ir ne dėl atsakovo veiksmų, tačiau teismas nematė pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad medžioklė, kaip ilgalaikė ir mėgstama veikla, padėjo jam mažinti vartojamų vaistų kiekį, lengvinti ligos simptomus. Netekęs ilgam laikui galimybės tokiu būdu gerinti savo būklę, ieškovas neabejotinai patyrė neigiamas pasekmes ir sveikatos prasme. Taigi, teismas darė išvadą, kad žala ieškovui yra padaryta. Byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių bei įrodymų visuma taip pat leido teismui konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovui padarytos neturtinės žalos ir atsakovo veiksmų, kadangi būtent atsakovo valdymo organų veiksmų pasekoje ieškovui atsirado neigiamos pasekmės, visi jo patirti nepatogumai, stresas, išgyvenimai, sveikatos būklės pablogėjimas, netekimas teisės užsiimti mėgstama veikla ir kiti neigiami padariniai buvo sąlygoti atsakovo veiksmų ir sprendimų. Todėl ir atsakomybę už ieškovui padarytą žalą privalo prisiimti būtent atsakovas, kuris privalėjo elgtis protingai, apdairiai ir sąžiningai, siekdamas išvengti nepagrįstų sprendimų, kurie sukėlė neigiamus padarinius.
18. Teismas sutiko su ieškovo motyvais, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo sveikatos būklė, buvo pakenkta reputacijai medžiotojų tarpe, jis gyveno ir gyvena ilgalaikiame strese, nes nušalinus jį nuo dalyvavimo valdybos veikloje, skleidžiant apie jį tikrovės neatitinkančias žinias bei jam ilgam laikui netekus teisės medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje, dėl to sumažėjo jo galimybės bendrauti, visa situacija, sukurta atsakovo, turėjo įtakos ieškovo dvasinei ir sveikatos būklei. Sprendžiant iš to, kokiu intensyvumu ieškovas paprastai medžiodavo, atsižvelgiant į jo medžiotojo stažą, aktyvų įsitraukimą į visuomeninę veiklą garsinant klubo pavadinimą bei išsaugant medžioklės tradicijas, ieškovo dvasiniai išgyvenimai buvo gana didelio intensyvumo ir truko ilgą laiką, tačiau nėra pateikta objektyvių duomenų, kiek sumažėjo jo galimybės bendrauti bei kaip ženkliai pablogėjo jo reputacija, t. y. ieškovas neteikė įrodymų, kurie konkrečiai asmenys (klubo nariai, draugai, kaimynai, kitų klubų nariai) atsisakė su juo bendrauti ar vengė bendravimo, nes apklausti liudytojai nurodė, kad jų asmeninė nuomonė apie ieškovą niekaip nepasikeitė. Taip pat teismas vertino tą aplinkybę, kad atsakovas yra viešasis pelno nesiekiantis juridinis asmuo – asociacija, kuri išsilaiko iš esmės tik iš narių mokamų mokesčių ir kitų įmokų bei paramos, todėl klubo finansinės galimybės yra gana ribotos. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kaip atitinkančią protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.
19. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (60 proc.), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 33,60 Eur (56 Eur × 0,6) žyminio mokesčio. Ieškovas už suteiktas teisines paslaugas parengiant ieškinį, rašytinius paaiškinimus, kitus procesinius dokumentus, prašymus bei atstovaujant teisme, sumokėjo advokatui 4 337,85 Eur. Atsakovas patyrė 4 093,50 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti patvirtintos rašytiniais įrodymais ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą, todėl ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies (60 proc.), atsižvelgus į bylos sudėtingumo laipsnį, proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė iš atsakovo ieškovui 2 602,71 Eur (4 337,85 Eur × 0,6) jo patirtų išlaidų advokato pagalbai, iš ieškovo atsakovo naudai 1 637,40 Eur (4 093,50 Eur × 0,4) šių išlaidų, laikydamas, kad tokios sumos yra adekvačios nagrinėjamai bylai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atsakovas Medžiotojų klubas „Ažugiris“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai ir paties ieškovo paaiškinimai pagrindžia priešingą išvadą, nei padarė teismas, t. y. kad ieškovas, nuo 2020 m. sausio 2 d. žinodamas, jog yra išbrauktas iš valdybos narių sąrašo, daugiau kaip 5 mėnesius neteikė jokių pretenzijų atsakovui dėl jo teisės dalyvauti valdybos veikloje panaikinimo, per šį laikotarpį nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl klaidos (jo išbraukimo iš valdybos narių sąrašo) ištaisymo, o visas pretenzijas pradėjo reikšti tik tuomet, kai valdyba pradėjo spręsti jo teisės medžioti uždraudimo / apribojimo klausimus. Tai rodo, jog ieškovas nebuvo realiai suinteresuotas įgyvendinti savo, kaip valdybos nario, teises, o jo interesas buvo nukreiptas išimtinai į savo teisės medžioti išsaugojimą. Kadangi ieškovas realaus intereso dalyvauti valdybos veikloje neturėjo, tai teismo išvada, kad ieškovas dėl negalėjimo dalyvauti valdybos veikloje patyrė emocinius išgyvenimus, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems duomenims.
22. Pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo kreipimasis į VĮ Registrų centrą dėl ieškovo, kaip valdybos nario, išbraukimo iš valdybos narių sąrašo, buvo neteisėtas, dėl ko nepagrįstai sprendė esant pagrindą neturtinei žalai šioje dalyje konstatuoti. VĮ Registrų centrui atsakovas nepateikė jokių klaidinančių / suklastotų dokumentų, o tik savo teisinį situacijos vertinimą, su kuriuo VĮ Registrų centras iš pradžių sutiko. Teisės aktų netinkamas interpretavimas negali būti laikomas klaidinančiu, taigi, ir neteisėtu atsakovo veikimu.
23. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2020 m. spalio 1 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 1 punkte nurodytą informaciją apie vykstančius ikiteisminius tyrimus ir jų esmę paskleidė S. B. B., kaip atsakovo vadovas ir valdybos narys, o ne kaip fizinis asmuo. Į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi, taigi ir visas įvykio aplinkybes nurodė, ne atsakovo vadovas, atstovaudamas atsakovą, o S. B. B., kaip fizinis asmuo, atsakovas nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyvis. Atsakovas negali būti atsakingas už S. B. B. paskleistos informacijos atitikimą ar neatitikimą tikrovei.
24. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog 2020 m. spalio 1 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokole paskleista žinia apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir jų esmę pateikiama kaip įrodytas ir nustatytas faktas. Formuluotė „galimai įvykdė“ suponuoja, jog pateikta informacija gali ir nepasitvirtinti. Nors ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, valdybos protokolo surašymo metu jau buvo nutrauktas, tačiau atsakovas, nebūdamas ikiteisminio tyrimo dalyviu, tokios informacijos nei iš S. B. B., nei iš ieškovo nebuvo gavęs.
25. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4210-356/2020 yra konstatuotas paties ieškovo veiksmų neteisėtumas, todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę, spręsdamas dėl žalos priteisimo ir jos dydžio. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog atsakovo elgesys, kuomet po atsakovo valdybos sprendimų panaikinimo įsiteisėjusiais teismo sprendimais momento atsakovas pakartotinai kelia ieškovo atsakomybės klausimą, rodo tikruosius ketinimus bei siekius, kas yra reikšminga nustatant žalos padarymo / nepadarymo faktą ir jos dydį. Mano, kad atsakovas, pašalinęs teismų sprendimuose nurodytus trūkumus, gali iš naujo kelti ieškovo drausminės atsakomybės klausimą ir tokie atsakovo veiksmai (drausminės atsakomybės skyrimo nariui iniciavimas) patys savaime negali būti vertinami kaip neteisėti.
26. Pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai visą dėmesį koncentravo tik į ieškovo dėl draudimo medžioti patirtus nepatogumus, šių nepatogumų nevertindamas ieškovo nurodomų dvasinių išgyvenimų kontekste. Ieškovo veiksmai, kuomet jis dėl tam tikrų nepatogumų, kurie kyla medžiojant kituose medžioklės plotuose, apskritai atsisakė medžioklės, rodo, jog ieškovo nurodomi emociniai išgyvenimai bei sveikatos sutrikimai nebuvo tokie dideli. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas negalėjo medžioti tuo laikotarpiu, kuomet ieškovui nebuvo uždrausta medžioti, tačiau nebuvo išduodamas medžioklės lapas. Teismas nevertino atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas aptariamu laikotarpiu galėjo pilnaverčio nario teisėmis medžioti atsakovo medžioklės plotuose, užsirašęs pas kitą atsakovo narį medžioklės lape.
27. Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė ieškovą įrodžius neturtinės žalos kilimo faktą. Teismas, darydamas išvadą, kad ilgam laikui galimybės medžioti atsakovo medžioklės plotuose netekimas neigiamai veikė ieškovo sveikatą, kadangi medžioklė gerino ieškovo sveikatą, rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti nei vienu byloje esančiu įrodymu. Į bylą nėra pateikti jokie medicininiai (ar bet kokie kiti) dokumentai, kurie patvirtintų ieškovo sveikatos po atsakovo neteisėtų veiksmų suprastėjimą, taip pat kad šį suprastėjimą lėmė būtent ieškovo neteisėti veiksmai, o ne natūrali ligos eiga. Teismas visiškai nevertino atsakovo kartu su 2022 m. sausio 7 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos gydytojo publikacijos, kurioje aprašoma ieškovui diagnozuota liga bei nurodomos ligos priežastys (kurios iš esmės susijusios su netaisyklinga gyvensena, o ne su kokias nors stresiniais išgyvenimais) bei simptomų mažinimo būdai (tarp kurių medžioklė ar kita ganėtinai pasyvi veikla vėlgi nėra nurodoma). Todėl skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad kokie nors atsakovo veiksmai būtų prisidėję prie jo sveikatos būklės ar jo pokyčio. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo ieškovą įrodžius dvasinius išgyvenimus, ieškovo reputacijos suprastėjimą. Ieškovas apsiribojo tik teorinio pobūdžio formaliais teiginiais ir savo tariamai patirtos neturtinės žalos neįrodinėjo, nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė ieškovo išvardyti išgyvenimai ir nepatogumai, nepateikė jokių duomenų, jog jam buvo diagnozuota emocinė depresija ir / ar kad dėl šios priežasties jam buvo skirtas koks nors gydymas. Taigi, ieškovas neįrodė ne tik išgyvenimų fakto, bet ir jų masto. Mano, kad teismo priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą ženkliai mažinti ieškovui priteistos žalos dydį arba jos nepriteisti (aplinkybės, susijusios su atsakovo veiksmų teisėtumu bei paties ieškovo elgesiu). Tuo atveju, net jei teismas pripažintų atsakovą sukėlus ieškovui neturtinę žalą, vien šis teismo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija ieškovui.
28. Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodo, kad ieškovas savo, kaip valdybos nario, pažeistas teises pradėjo ginti gerokai anksčiau nei sužinojo apie atsakovo ketinimus atimti ieškovui teisę medžioti. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, o ne S. B. B., kaip fizinis asmuo, 2020 m. spalio 1 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokole žinią, kad ieškovas 2020 m. liepos 2 d. tyčia sugadino klubo vadovo turtą ir grasino jam skylę galvoje pragręžti, pateikė kaip įrodytą ir nustatytą faktą, nors joks apkaltinamasis aktas (nuosprendis ar nutarimas) ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas, taip pat kad žinia, jog ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ieškovas grasino atsakovo vadovui, neatitiko tikrovės. Ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų, galinčių būti jam skirtos drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu. Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo klube medžioti nei savarankiškai, nei kartu su kitu klubo nariu. Ieškovas taip pat neturėjo galimybės medžioti kitame medžiotojų klube svečio teisėmis. Teismas įvertino ir išsamiai motyvavo neturtinės žalos mažinimą iki 1 500 Eur. Mano, kad dar didesnis priteistos neturtinės žalos sumos mažinimas ar visiškas atsisakymas ją priteisti neatitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų ir iš esmės prasilenktų su neturtinės žalos atlyginimo instituto prasme ir tikslu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo Medžiotojų klubo „Ažugiris“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl rašytinių paaiškinimų bei su jais teikiamo papildomo įrodymo
31. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
32. CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
33. Atsakovas Medžiotojų klubas „Ažugiris“ 2022 m. spalio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria patvirtintas prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir atleisti ieškovą, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakovo įsitikinimu, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio, reikšmingos yra aplinkybės, susijusios su paties ieškovo veiksmų teisėtumu. Minėtoje nutartyje nurodytas ieškovo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, todėl neturtinės žalos ieškovui priteisimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ši nutartis negalėjo būti pateikta ankstesnėje proceso stadijoje, kadangi toks dokumentas neegzistavo.
34. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2022 m. birželio 17 d., todėl apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi praėjus 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Gavus atsiliepimą į apeliacinį skundą, paruošta apeliaciniam nagrinėjimui civilinė byla atsiųsta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ir paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Panevėžio apygardos teisme 2022 m. spalio 7 d. gautas atsakovės procesinis dokumentas – rašytiniai paaiškinimai su prašymu dėl naujo įrodymo prijungimo, kurie pagal savo turinį yra apeliacinio skundo papildymas. Apeliacinio skundo papildymo pateikimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pasibaigus terminui, per kurį jį buvo galima keisti ar papildyti, ir šio termino atnaujinti neprašant, po atsiliepimų į skundą gavimo ir bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme, prieštarauja ne tik CPK 323 straipsnio reikalavimams, bet ir neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat šalių lygiateisiškumo principų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su nauju įrodymu atsisako priimti (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
35. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
36. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. prašė priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „Ažugiris“ 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo grindžiamas aplinkybėmis dėl atsakovo valdymo organų veiksmų, neteisėtai pranešus VĮ Registrų centrui apie tai, kad ieškovas nebėra valdybos narys, nušalinus ieškovą, kaip valdybos narį, nuo dalyvavimo valdybos posėdžiuose, nepripažįstant jo valdybos nariu ir nekviečiant į valdybos posėdžius; paskleidus klubo nariams tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovo pilna apimtimi neišsaugotą klubo dokumentaciją, S. B. B. padarytą žalą sugadinant turtą bei grasinimus sunkiai sutrikdyti sveikatą ir dėl šių aplinkybių atliekamą ikiteisminį tyrimą; neteisėtai atėmus ieškovo teisę medžioti klubo medžioklės plotuose ir toliau trukdant ieškovui įgyvendinti šią teisę. Ieškovas tvirtino, kad tokie atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeidė jo garbę ir orumą.
37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinęs su byloje pateiktų įrodymų visumą, darė išvadą, kad egzistuoja visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teismo sprendimą kvestionuoja netinkamu materialiosios ir procesinės teisės normų taikymu.
Dėl atsakovo atliktų veiksmų vertinimo
38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo kreipimasi į VĮ Registrų centrą dėl ieškovo, kaip valdybos nario, išbraukimo iš valdybos narių sąrašo, vertino kaip neteisėtą veiksmą, kadangi teisės aktų netinkamas interpretavimas negali būti laikomas neteisėtu atsakovo veikimu.
39. Atmesdama kaip nepagrįstą tokį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino konkrečią šioje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą atsakovo valdymo organų veiksmų kreipiantis į VĮ Registrų centrą dėl ieškovo, kaip valdybos nario, išbraukimo iš valdybos narių sąrašo, ir pagrįstai nustatė atsakovo valdymo organų veiksmų neteisėtumą, kaip būtinąją sąlygą jo civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir jų išsamia analize. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, netinkamas klubo įstatų interpretavimas nešalina atsakovo veiksmų neteisėtumo ir nepateisina atsakovo elgesio nušalinant ieškovą nuo valdybos nario pareigų ėjimo. Atsakovas neteisus teigdamas, jog prašymų, net ir nepagrįstų, teikimas VĮ Registrų centrui negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Atsakovas, pagal kompetenciją VĮ Registrų centrui teikdamas prašymą, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovui žalos. Nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo veiksmus, kreipiantis į VĮ Registrų centrą dėl ieškovo, kaip valdybos nario, išbraukimo iš valdybos narių sąrašo, vertino kaip neteisėtus.
Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo
40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant sąlygoms CK 2.24 straipsnio taikymui. Laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2020 m. spalio 1 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokole paskleista žinia apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir jų esmę buvo pateikiama kaip įrodytas ir nustatytas faktas, ją paskleidė S. B. B., kaip atsakovo vadovas ir valdybos narys, o ne kaip fizinis asmuo, motyvuojant tuo, kad S. B. B. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teigiama, kad atsakovas, vadovaudamasis etikos ir vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, tik reagavo į jau ankščiau paskleistą informaciją, keldamas drausminės atsakomybės ieškovui klausimą 2020 m. spalio 1 d. protokole.
41. Atmesdama kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. spalio 1 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokolo 1 punkte nurodoma, kad „dėl A. K. veikų yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai Nr. 02-2-00268-20 ir Nr. 06-2-00097-20; vienoje byloje atliekamas tyrimas dėl A. K. veikų, kurias jis galimai įvykdė vadovaudamas klubui, kitas gi 2020 m. liepos 12 d., kai tyčia sugadino klubo vadovo turtą ir grasino – galvoje skylę išgręžti“. Iš nurodyto aiškiai matyti, jog frazė „galimai įvykdė“ vartojama tik referuojant į ieškovo veikas, kurias jis galimai padarė vadovaudamas klubui, tuo tarpu, sekanti frazė „2020 m. liepos 2 d., kai tyčia sugadino klubo vadovo turtą ir grasino – skylę galvoje pragręžti“ suformuluota kaip kategoriškas teiginys, nevartojant žodžio „galimai“. Toliau tame pat protokolo punkte daroma išvada, kad „klubo taikyta nuobauda (galiojanti) A. K. nepadėjo suprasti savo neteisėtų veiksmų rezultatų ir aktualių išvadų jis nepadarė, todėl siekiant apsaugoti ir kitų klubo narių sveikatą ir turtą, įgyvendinant įstatuose ir etikos bei vidaus tvarkos taisyklėse numatytus klubo veiklos tikslus ir principus, siūloma valdybai balsuoti“. Čia vartojama formuluotė „siekiant apsaugoti ir kitų klubo narių sveikatą ir turtą“ taip pat patvirtina, jog klubo nariams protokole nurodytos aplinkybės buvo pateikiamos kaip įrodytas ir nustatytas faktas. Šios išvados nekeičia apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, nebūdamas ikiteisminio tyrimo dalyviu, neturėjo informacijos apie tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nebevyko. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, protokolo surašymo metu joks apkaltinamasis aktas (nuosprendis ar nutarimas) ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo paskleisti žinią klubo nariams, kad ieškovas padarė protokole nurodytus veiksmus.
42. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. spalio 1 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokole žinią, jog ieškovas 2020 m. liepos 2 d. tyčia sugadino klubo vadovo turtą ir grasino jam skylę galvoje pragręžti, paskleidė atsakovas, o ne S. B. B., kaip fizinis asmuo, klubo valdymo organų sprendimu (valdybos protokolu), šia žinią nurodant kaip drausminių nuobaudų skyrimo ieškovui pagrindą. Pagal įstatų 9.5.3 punktą klubo vadovas ruošia ir pateikia klubo valdybos posėdžiams darbotvarkes. Nuo 2019 m. gruodžio 17 d. klubo vadovo pareigas ėjo S. B. B., kuris pagal įstatų 8.3 punktą yra ir valdybos pirmininkas. Minėtas protokolas išplatintas visiems klubo nariams iš oficialaus klubo elektroninio pašto adreso mk.azugiris@gmail.com. Pažymėtina, jog CK 2.81 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Vadovaujantis įstatų 8.8.11. punktu, nuobaudas klubo nariams skiria valdyba. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, jog žinią paskleidė S. B. B., kaip fizinis asmuo.
43. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas informaciją apie ieškovo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ir jų esmę 2020 m. spalio 1 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokole nurodė iš esmės S. B. B. pranešimo pagrindu ir vadovaudamasis etikos ir vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, todėl atsakovas nėra atsakingas už šios žinios paskleidimą. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai. Bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Rūpestingumo pareiga saisto bendrovės vadovą, valdybos ir stebėtojų tarybos narius. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Nagrinėjamu atveju S. B. B., būdamas atsakovo vadovas bei valdybos pirmininkas ir rengdamas darbotvarkę valdybos 2020 m. spalio 1 d. posėdžiui, turėjo visą išsamią informaciją apie jo pareiškimo pagrindu pradėtą (ir atsisakytą pradėti dalyje dėl tariamų grasinimų) ikiteisminį tyrimą, todėl prieš priimant sprendimą klubo valdybai, turėjo pareigą ją supažindinti su visa reikiama informacija.
Dėl neturtinės žalos padarymo fakto ir priteistos neturtinės žalos dydžio
44. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad ieškovas neįrodė, kad dėl išvardintų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelio mąsto neigiamą poveikį, neįrodė šių veiksmų sąlygoto sveikatos pablogėjimo, patirtų išgyvenimų, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis, teisės pažeidimo pripažinimas, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių visumą, būtų pakankama satisfakcija ieškovui.
45. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys, apskųsto sprendimo turinys ir apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos ieškovui padarymo faktą ir dydį, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ir nesivadovavo nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis. Sprendimo motyvuose įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį šioje konkrečioje situacijoje. Neturtinės žalos atlyginimo nustatymą individualizavus pagal jos nustatymo kriterijus, buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra aiškiai per didelis.
47. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ieškovą įrodžius dvasinių išgyvenimų, patirtų dėl netektos teisės medžioti klubo medžioklės plotuose, faktą bei mastą. Sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu vertino ieškovo pateiktus įrodymus apie jo, kaip medžiotojo, stažą, aktyvų įsitraukimą į visuomeninę veiklą garsinant klubo pavadinimą bei išsaugant medžioklės tradicijas (byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas medžioja nuo 1978 m., yra medžiotojų bendruomenėje žinomas ir gerbiamas medžiotojas, daug savo gyvenimo ir jėgų atidavęs medžioklės tradicijų puoselėjimui, klubo vardo garsinimui; vadovaujant ieškovui, klubas ne kartą buvo išrinktas šauniausiu Utenos rajono medžiotojų klubu; medžiotojų bendruomenėje ieškovas pripažįstamas labiausiai patyrusiu tauriųjų elnių kviesliu Lietuvoje; jis yra Lietuvos ir Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatų daugkartinis dalyvis ir Lietuvos tauriųjų elnių kvieslių čempionatų teisėjas, šia tema skaitęs pranešimus seminaruose ir kt.), kas leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovą ir medžioklę sieja ypatingas santykis. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino intensyvumą, kuriuo ieškovas paprastai medžiodavo (byloje esantys ieškovo medžioklės lapai patvirtina, kad ieškovas 2018-2019 m. medžiojo 135 kartus, po kelis kartus per savaitę), teisės medžioti klubo, kurio narys jis yra nuo pat įsteigimo 2002 m., medžioklės plotų teritorijoje atėmimo ilgą laikotarpį (virš metų), dėl negalėjimo užsiimti medžiokle, kaip ilgalaike ir mėgstama veikla, prarastą galimybę lengvinti hipertenzijos simptomus, mažinti vartojamų vaistų kiekį. Akivaizdu, kad pastaroji aplinkybė, nors ir buvo nustatyta remiantis tik ieškovo paaiškinimu, o ne medicininiais dokumentais, nelaikytina esmine, esant nustatytai pirmiau nurodytų aplinkybių visumai.
48. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ta aplinkybė, jog ieškovas aptariamu laikotarpiu pasirinko apskritai nemedžioti, o ne medžioti su kitais klubo nariais, rodo, jog ieškovo negalėjimu medžioti patirti išgyvenimai buvo mažesni, nei nurodoma ieškovo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad ieškovui neigiamos pasekmės atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas yra 70 m. amžiaus, per kelis dešimtmečius jis yra pripratęs prie savojo medžioklės ritmo ir proceso, neturėjo galimybės medžioti su sūnumi L. K. aptariamu laikotarpiu, kadangi šiam taip pat buvo neteisėtai neišduotas medžioklės lapas. Priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimas, vien dėl tos aplinkybės, kad galimybė medžioti kartu su kitais klubo medžiotojais ieškovui nebuvo tinkama ir lygiavertė alternatyva savarankiškai medžioklei (turint savo vardu išduotą medžioklės lapą), neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
49. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos padarymo fakto ir dydžio, pagrįstai vertino tai, kad teismo įsiteisėjusiu sprendimu įvertinus visas aplinkybes ir konstatavus, kad 2020 m. spalio 1 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokole nurodyti drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui pagrindai ir motyvai yra netinkami ir nepakankami griežtos nuobaudos paskyrimui, atsakovas ir toliau siekia iš naujo įvertinti šias aplinkybes bei skirti naujas drausmines nuobaudas tuo pačiu pagrindu ar net pritaikyti ieškovui dar sunkesnes pasekmes (pvz. pašalinimą iš klubo narių). Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai pripažino charakterizuojančiomis atsakovo veiksmus ir tikruosius ketinimus bei siekius. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais atsakovas argumentuoja jo teisę iš naujo kelti ieškovo drausminės atsakomybės klausimą, vertintini kaip deklaratyvūs.
50. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad pats ieškovas nebuvo realiai suinteresuotas įgyvendinti savo, kaip valdybos nario teises, o jo interesas buvo nukreiptas išimtinai į savo teisės medžioti išsaugojimą, todėl dėl negalėjimo dalyvauti valdybos veikloje ieškovas nepatyrė jokių emocinių išgyvenimų. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovą atstovaujantis advokatas dar 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į atsakovą su reikalavimu nedelsiant pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre, nurodant ieškovą kaip atsakovo valdybos narį, informuoti ieškovą apie šaukiamus valdybos posėdžius sudarant galimybę juose dalyvauti. 2020 m. birželio 9 d. ieškovą atstovaujantis advokatas pateikė atsakovui Juridinių asmenų registro išrašą, patvirtinantį ieškovo įregistravimo valdybos nariu įrašo atkūrimą, o taip pat nurodė, kad valdybos posėdžiai sušaukti ir įvykę be ieškovo žinios, laikomi neteisėtais, pareikalavo pateikti įvykusių valdybos posėdžių protokolus, pareikalavo informuoti ieškovą apie šaukiamus valdybos posėdžius sudarant galimybę juose dalyvauti. Ieškovui teisė medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje pirmą kartą buvo atimta 2020 m. liepos 16 d. valdybos sprendimu, o apie tai, kad klubo valdyba ketina tokį sprendimą ieškovo atžvilgiu priimti ieškovui tapo žinoma gavus 2020 m. liepos 10 d. klubo vadovo pranešimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas savo, kaip valdybos nario, pažeistas teises pradėjo ginti gerokai anksčiau nei sužinojo apie atsakovo ketinimus atimti ieškovui teisę medžioti. Aplinkybė, kad ieškovas, išbrauktas iš valdybos narių sąrašo, 5 mėnesius nereiškė pretenzijų atsakovui ar VĮ Registrų centrui, nepaneigia žalos padarymo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas valdybos nario pareigas eina nuo pat klubo įsteigimo 2002 m., skundžiamo sprendimo motyvuose pagrįstai konstatuota, kad atsakovo neteisėti veiksmai, nušalinant ieškovą nuo dalyvavimo atsakovo valdybos veikloje, turėjo neigiamą poveikį ieškovui, buvo pažeisti jo teisėti interesai ir pagrįsti lūkesčiai, jis patyrė stresą, kadangi buvo nepagrįstai ignoruojamas, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų.
51. Teisėjų kolegijos pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodomame 2020 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4210-356/2020 konstatuota nesant pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas piktybiškai nevykdė atsakovo vadovo nurodymų, dėl ko nenustatytas pagrindas ieškovui skirti nuobaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos priteisimo ir jos dydžio, pagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garbės ir orumo gynimą, civilinės atsakomybės sąlygas, neturtinės žalos atlyginimą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
54. Atsakovas Medžiotojų klubas „Ažugiris“ apeliaciniame skunde prašė priteisti iš ieškovo A. K. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tik 34 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, tai patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme jo naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas 1 197,90 Eur šių išlaidų atlyginimas, kuris neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (1,3 × 1 729,90 Eur (2022 m. I ketv.)) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „Ažugiris“, juridinio asmens kodas 284282550, ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 197,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Eigirdas Činka
Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė