Civilinė byla Nr.N2-14-777/2013

(Procesinis Nr.2-06-3-04264-2012-2)

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 76.4; 78.2.1; 77.4.2; 77.4.3; 99.5; 99.7; 116.1; 116.6

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui A. J., ieškovo atstovui advokatui A. D., atsakovei V. S., atsakovės atstovui advokatui E. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., vertėjai S. A., pagal ieškovo A. J. (A. J.) ieškinį atsakovams V. S. ir D. S. (D. S.), išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui A. J., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo išsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti, kad jis yra D. S. tėvas, o D. S. yra jo sūnus; priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susipažino 2008 metais, nuo 2008 m. rugpjūčio kartu apsigyveno su nuomojamajame bute, iki 2010-12-01 vedė bendrą ūkį. Po to atsakovė dingo, nieko ieškovui nepaaiškinusi. Ieškovas pastebėjo, kad atsakovė yra nėščia ir įtarė, kad ji laukiasi jo kūdikio. (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė sūnų. Gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą neįrašyti. Atsakovė neneigė, kai tai ieškovo kūdikis, priimdavo ieškovo teikiamą materialinę paramą, pinigais ir daiktais, skirtais vaikui. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų su vaiku. Pagal galimybes ieškovas prižiūrėjo vaiką. Sustiprėjus įsitikinimui, kad (duomenys neskelbtini) yra jo sūnus, ieškovas pradėjo kelti klausimą dėl tėvystės pripažinimo, tačiau atsakovė su jo prašymu nesutiko, teigdama, kad ją tenkina tokia padėtis, nes ji gaunanti socialinę pašalpą kaip vieniša motina. Ieškovui pavyko įkalbėti atsakovę atlikti Biologinės tėvystės tyrimo testą, kuris patvirtino, kad D. S. yra jo sūnus.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesupranta, kodėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti tėvystę. Aplinkybės, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) tėvas atsakovė niekada neginčijo. Priešingai, ieškovui ne kartą siūlė kreiptis į notarą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tačiau ieškovas vis vilkino šio klausimo išsprendimą. Ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra. Nurodė, kad ieškovo pateiktuose kvituose nurodyti daiktai niekada nebuvo atnešti ir perduoti vaikui. Mano, kad ieškovas šių daiktų nepirko, tik iš atsitiktinių prekybos vietų paėmęs kvitus siekia suklaidinti teismą. Nurodė, kad nesutinka ir su ieškovo reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priešieškiniu atsakovė prašė: nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja; iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo (2012-10-31) iki vaiko pilnametystės; iš ieškovo nepilnamečiui sūnui priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-07-11 iki 2012-10-30 po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 7780 Lt, iš šios sumos atėmus 1600 Lt ieškovo sumokėto išlaikymo sūnui; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: A. J. su sūnumi bendraus vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 12 val. bei nuo 14 iki 17 val., kol vaikui sueis penkeri metai, o sūnui būnant vyresniam, nei penkeri metai, ieškovas su juo bendraus kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 18 val., sekmadienį nuo 10 iki 18 val.; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė visiškai, su priešieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad daug kartų siūlė atsakovei nustatyti vaiko tėvystę, bet ši atsisakė. Prasidėjus teismo procesui atsakovė siūlė nustatyti tėvystę pas notarą, bet jam advokatas nepatarė to daryti. Pats į notarą su pareiškimu dėl tėvystės nustatymo nesikreipė. Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ginčo nėra. Nurodė, kad sutinka mokėti 300 Lt išlaikymą sūnui ir pagal poreikį padėti papildomai. Ieškovas paaiškino, kad „į rankas“ gauna 720 Lt atlyginimą. Ieškojo geriau apmokamo darbo, bet nerado. Neturi automobilio, buto. Gyvena motinos bute. Ji jam padeda, nereikalauja prisidėti prie buto išlaikymo, maisto. Kitų išlaikytinių, sveikatos problemų neturi. Šiuo metu atsakovė su vaiku bendrauti neleidžia, nenurodo sąskaitos numerio, į kurią galėtų mokėti išlaikymą. Vaiku pasirūpinti sugeba. Vaikui už 180-200 Lt pirko sūpynes, už 280 Lt maniežą, triratuką. Sutinka, kad vaiko rūbams ir avalynei reikia per mėnesį 200-300 Lt, sutinka su baseino lankymo išlaidomis. Vaiko maistui reikėtų per mėnesį mažiau nei 400 Lt, sauskelnėms, servetėlėms ir kt. reikia apie 200 Lt kas mėnesį. Vaiko pramogoms nesutinka mokėti, nes gali pats vaiką užimti. Transporto išlaidoms, jo manymu, pinigų nereikia. Nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė, jos atstovas su ieškiniu nesutiko (nurodė, kad ginčo dėl tėvystės nėra), priešieškinį palaikė visiškai. Papildomai paaiškino, kad ieškovas gimusiu vaiku visiškai nesidomėjo. Jį surado, tik kai vaikui buvo 4 mėnesiai. Ieškovas neigė, kad tai jo vaikas, tačiau DNR ekspertizė tai patvirtino. Prašė nustatyti tėvystę, bet jis nesutiko. Nurodė, kad su advokato padėjėja I. P. buvo nuvykusi pas notarą, bet atvykęs ieškovas su savo atstovu tėvystės nustatyti nesutiko. Anksčiau buvo ginčas dėl tėvystės, nes pats ieškovas nenorėjo jos patvirtinti, dabar to ginčo nebėra. Jai finansiškai vaiką išlaikyti padėjo tėvai. Ieškovas tik pora kartų nupirko mišinėlių, triratuką, kelis rūbelius. Ieškovo nurodomų neva pirktų vaikui daiktų negavo. Vaiką vieną-du kartus per savaitę veža į baseiną. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra. Ieškovas su vaiku matytis nereiškia noro. Prašė vaiko išlaikymui priteisti po 600 Lt kas mėnesį. Vaikui nuo gimimo su tėvų parama išleidžia po 1200-1300 Lt kas mėnesį. Nuo rugsėjo 1 d. vaikas lankys darželį „Pakalnutė“. Su vaiku gyvena motinos bute, automobilio neturi. Parduotuvėje „Iki“ dirbo tik iki Naujųjų metų, šiuo metu niekur nedirba, gauna 97 Lt pašalpos, finansiškai remia tėvai. Darbo ieško, bet kol kas neranda. Darbo biržoje nesiregistruoja.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad yra ieškovo brolis. Atsakovė ieškovui su vaiku bendrauti neleidžia. Brolis vaiką labai myli, nori su juo bendrauti. Kartu su A. J. vaikui pirko triratuką, žaislų, sauskelnių, maisto. Ieškovas pervesdavo atsakovei pinigų, kas mėnesį pirkdavo vaikui įvairių daiktų (vasarinį sportinį vežimėlį, žaislų, striukę).

Liudytoja N. J. paaiškino, kad ieškovas yra jos sūnus. Jis norėjo, kad būtų įrašytas vaiko tėvu, bet nesutiko atsakovė, nes norėjo gauti pašalpą už butą. Sūnus su atsakove bendravo, norėjo matytis su vaiku. A. J. nešdavo vaikui sauskelnes, maisto. Kartu su ja pirko vaikui sūpynes, kombinezoną, striukę ir kitus daiktus, sūnui padovanojo triratuką.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad yra atsakovės motina. Nurodė, kad nuo pat gimimo vaiku tėvas nesirūpino. Iškėlus teisme šią bylą, ieškovas sakė, kad nori būti pripažintas vaiko tėvu, ji su dukra sutiko. Negirdėjo, kad jis prašytų dukros nustatyti vaikui tėvystę. Ji padėjo dukrai išlaikyti vaiką, pervesdavo dukrai apie 1000 Lt kas mėnesį dukters ir anūko poreikiams. Dukra gyvena jos bute, komunalinius mokesčius moka tik ji. Ieškovas išlaikymo vaikui neteikė. Ieškovas vaikui nupirko tik triratuką, kitų daiktų iš jo nėra gavę. Maniežą pirko pati atsakovė, sūpynes nupirko jos sesuo.

Liudytoja A. C. paaiškino, kad su atsakove bendravo nuo 2011-12-01 iki 2012 m. balandžio mėnesio beveik kasdien. Nė karto nematė vaiko tėvo, atsakovė sakė, kad vaiko tėvas nepadeda. Žino, kad ji iš ieškovo gavo 325 Lt, du kartus jis buvo nupirkęs mišinėlių.

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą. Nurodė, kad dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos sutinka su ieškovo ir atsakovės reikalavimais. Dėl vaiko išlaikymo dydžio mano, kad pakaktų iš tėvo vaikui priteisti 500 Lt išlaikymą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog D. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra V. S. sūnus, gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (1 t., b.l.5). A. J. V. S. vaiko išlaikymui sumokėjo: 2011-11-11 – 320 Lt, 2011-12-19 – 320 Lt, 2012-01-12 – 320 Lt, 2012-02-14 – 320 Lt, 2012-03-22 – 320 Lt, 2012-04-19 – 320 Lt, 2013-01-16 – 300 Lt (1 t., b.l.7-11, 119, 142). Ieškovas pateikė mokėjimo kvitus, pagal kuriuos nurodo pirkęs vaikui prekių už 2207,01 Lt (1 t., b.l.12-15, 119). V. S. suvestinėje apie išlaidas vaikui išlaikyti nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1300-1500 Lt (1 t., b.l.81, 140). V. S. nuo  2012-11-21 dirbo (duomenys neskelbtini) kasininke-pardavėja, mėnesinis atlyginimas – 900 Lt (1 t., b.l.84-86). A. J., V. S. transporto priemonių neturi (1 t., b.l.98). A. J. 2011-07-01 – 2012-11-30 laikotarpiu dirbo: (duomenys neskelbtini) (nuo 2011-12-01 iki 2012-02-23) - darbo užmokestis už 2011 m. gruodžio ir 2012 m. sausio mėnesius – po 800 Lt, darbo užmokestis už 2012-02-01 – 2012-02-23 - 640 Lt, (duomenys neskelbtini) (nuo 2010-03-23 iki 2011-11-30) – darbo užmokestis už 2011 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius – po               800 Lt, už 2011 m. lapkričio mėnesį – 1164 Lt, (duomenys neskelbtini) (nuo 2012-10-01) – darbo užmokestis už 2012 m. spalio mėnesį 850 Lt (1 t., b.l.102-107). V. S. 2011-07-01 – 2012-11-30 laikotarpiu dirbo: pas asmenį, vykdantį individualią veiklą – A. M. (nuo 2012-11-06 iki 2012-11-11) - darbo užmokestis – 206 Lt, nuo 2012-11-21 (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.109-113). V. S. nuo 2011 m. liepos iki 2012 m. gruodžio gavo 2807,50 Lt socialinės pašalpos, 1626,05 Lt išmokų vaikui, 1430 Lt vienkartinę išmoką vaikui (1 t., b.l.149). Duomenys apie A. S. išlaidas komunalinėms paslaugoms bei V. S. (1 t., b.l.122-132). Atsakovės pateikti prekių vaiko poreikiams įsigijimo kvitai (1 t., b.l.133-138).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko D. S. tėvystės nėra. Atsakovė V. S. nurodė, kad ieškovo tėvystės niekada neginčijo, patvirtino ir pripažino, kad A. J. yra jos nepilnamečio sūnaus D. S., gim. 2011-07-11, biologinis tėvas, tai patvirtina ir 2011-09-23 SORPO medicinos tyrimų centro biologinės tėvystės tyrimo atsakymas (1 t., b.l.6). Tokiu būdu, pilnai įrodyta, kad ieškovas A. J. yra vaiko D. S., gim. 2011-07-11, biologinis tėvas, kas sudaro pagrindą nustatyti A. J. tėvystę (CK 3.148 str.). Šalys neteisminiu keliu neišsisprendė šio reikalavimo, nors teismas tai siūlė padaryti ir tokią galimybę šalys turėjo, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ieškinys tenkintinas.

Ieškovui nekeliant reikalavimo ir nesant ginčo, klausimas dėl D. S. pavardės nespręstinas (CK 3.167 str. 2 d.). 

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas pripažino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi nuo pat jo gimimo, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Atsakovė užtikrina tinkamas sąlygas nepilnamečio sūnaus vystymuisi. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas - nepilnamečio D. S., gim. 2011-07-11, gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (jo motina) V. S. (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą prašydama nustatyti ieškovo A. J. bendravimo su sūnumi D. S. tvarką, t.y. nustatyti, kad ieškovas su sūnumi bendraus vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 12 val. bei nuo 14 iki 17 val., kol vaikui sueis penkeri metai, o sūnui būnant vyresniam, nei penkeri metai, ieškovas su juo bendraus kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 18 val., sekmadienį nuo 10 iki 18 val. Ieškovas su tokia atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutiko, ginčo dėl atsakovės nurodytos bendravimo tvarkos byloje nėra, todėl šis atsakovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina atsakovės prašoma ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka (CK 3.170 str. 1-4 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Atsakovė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus D. S. išlaikymui prašo priteisti po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo (2012-10-31) iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-07-11 iki 2012-10-30 po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 7780 Lt, iš šios sumos atėmus 1600 Lt ieškovo sumokėto išlaikymo, t.y. 6180 Lt. Ieškovas sutinka ir pripažįsta, jog išlaikymas vaikui reikalingas, tačiau, teigdamas, kad gauna nedideles pajamas, nurodė sutinkantis mokėti mažesnį nei atsakovė prašo – 300 Lt, dydžio išlaikymą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovas dirba, jo gaunamas pajamas sudaro minimalus atlyginimas, nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad gyvena motinos bute, pastaroji jį remia ir finansiškai. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus ar priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis, nei orientacinis puse minimalios algos, t.y. 1000 Lt dydžio, išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).

Šioje byloje, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių – 1 metai ir 6 mėnesiai, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius, įvertinant tiek ieškovo, tiek ir atsakovės turtinę padėtį, įvertinant tai, kad A. J. yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, akcentuojant taip pat ir tai, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, t.y. ne tik ieškovas, bet ir pati atsakovė, nurodant, kad vienam iš tėvų vaiko išlaikymo pareiga negali būti perkelta, teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašomas priteisti 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis yra per didelis, o vaiko poreikius užtikrintų ieškovo mokėtina 400 Lt išlaikymo suma. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies – iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-01 (2012-10-31 priešieškinio pateikimo dieną skaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas) iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui priteistina suma niekaip neriboja ieškovo galimybių teikti vaikui didesnį išlaikymą bei visokeriopai jį remti kitais būdais.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaiko tėvams rūpinantis juo kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Taip pat pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovė iš ieškovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-07-11 iki                2012-10-30 po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 7780 Lt, iš šios sumos atėmus 1600 Lt ieškovo sumokėto išlaikymo.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. J. vaiko išlaikymui iki priešieškinio pareiškimo teismui yra atsakovei sumokėjęs 1920 Lt, o bylos nagrinėjimo metu – dar 300 Lt (1 t., b.l. 7-11, 119, 142). Ieškovas už 2011 m. lapkričio, gruodžio, 2012 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius sumokėjo po 320 Lt išlaikymo.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio už kiekvieną mėnesį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo turtinė padėtis nuo vaiko gimimo iki priešieškinio pareiškimo teismui buvo panaši, kaip ir dabar, t.y. jis turto neturėjo, jo pajamas sudarė minimalus 800-850 Lt atlyginimas neatskaičius privalomų mokėti mokesčių. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu įvertinant atitinkamo amžiaus vaiko poreikius, ieškovo turtinę padėtį, tai, kad iki 2012-08-01 minimali alga buvo 800 Lt, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl rekomenduojamo priteisti išlaikymo dydžio, darytina išvada, kad ieškovo 2011 m. lapkričio - 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais mokėtas išlaikymo dydis tuo metu atitiko vaiko poreikius ir ieškovo finansines galimybes, todėl išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį nesusidarė ir atsakovei nepriteistinas. Pažymėtina taip pat ir tai, kad atsakovė nurodyto dydžio vaikui skiriamą išlaikymą priimdavo, į teismą dėl didesnės išlaikymo sumos priteisimo nesikreipė, kas leidžia spręsti, kad tuo metu ją tokią išlaikymo suma tenkino ir jos pakako vaiko poreikiams užtikrinti, todėl dabartinis jos reikalavimas beveik dvigubai padidinti mėnesinę išlaikymo įsiskolinimo sumą yra nepagrįstas.

Atitinkamai, kaip nurodyta, t.y. po 320 Lt, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už 2011 m. liepos (11 dienų – 117 Lt (11 d. x 320 Lt/30 d.), rugpjūčio, rugsėjo spalio mėnesius (3 x 320 Lt) bei 2012 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius (6 x 320 Lt), t.y. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2997 Lt. Į šią sumą įskaitytina ieškovo sumokėta išlaikymo dalis                     2013-01-16 – 300 Lt, ir konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimo iki priešieškinio pateikimo teismui suma sudaro 2697 Lt, kuri, atsakovės atitinkamą reikalavimą tenkinant iš dalies, priteistina iš ieškovo atsakovei.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo įvairių daiktų (maisto, sauskelnių, rūbų, žaislų, sūpynių, maniežo ir pan.) vaikui pirkimo. Ieškovas teigia, kad rūpinosi vaiku, teikė jam išlaikymą įvairiais daiktais. Šią aplinkybę atsakovė iš esmės neigia. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad nurodytus daiktus perdavė atsakovei, ieškovo, liudytojų S. J. ir N. J. paaiškinimai nėra pakankami daryti priešingą išvadą. Juolab, kad minėti liudytojai daiktų perdavime nedalyvavo. Todėl šių daiktų perdavimas laikytinas neįrodytu. Be to, pažymėtina, kad vienas iš tėvų, negyvenantis kartu su vaiku, privalo teikti išlaikymą vaikui pinigine forma, tačiau jam nėra draudžiama papildomai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo jam perkant ir dovanojant įvairius daiktus, aprangą, maistą. Taigi, nors ieškovo teigimu, jis prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo nurodytu būdu, tai nelaikytina aplinkybe, neigiančia išlaikymo įsiskolinimo faktą ar mažinančia jo dydį, juolab, kad skaičiuotina 320 Lt išlaikymo įsiskolinimo mėnesinė suma nėra akivaizdžiai per didelė ir galėjo patenkinti tik minimalius vaiko poreikius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3100 Lt (1 t., b.l.17, 21, 80, 118).

Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 143 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3143 Lt (1 t., b.l.70, 82, 120, 121).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus tiek ieškovo, tiek atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų rekomendacijų, todėl jų mažinti tuo aspektu nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad byloje iš esmės buvo sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš ieškovo atsakovei, o ginčo dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo. Todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, apskaičiuodamas ieškinio ir priešieškinio patenkintos dalies procentinę išraišką, atsižvelgia tik į tuos reikalavimus dėl kurių tarp šalių buvo ginčas, t.y. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, bei atskirai nevertina nurodytų reikalavimų, dėl kurių ginčo nebuvo, t.y. reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo iš ieškovo buvo patenkintas 66,67 proc. (400 Lt (priteistinas išlaikymas) x 100 proc. : 600 Lt (prašytas priteisti išlaikymas)), o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 43,64 proc. (2697 Lt (priteistinas išlaikymo įsiskolinimas) x 100 proc. : 6180 Lt reikalautas priteisti išlaikymo įsiskolinimas), skaičiuojant bendrai, patenkinta 55,16 proc.                (66,67 proc. + 43,64 proc. :2) atsakovės reikalavimų. Tokiu būdu atsakovei iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 1733,68 Lt (3143 Lt x 55,16 proc.). Atsakovės atmestų reikalavimų dalis sudaro 44,84 proc. (100 proc. – 55,16 proc.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 1390,04 Lt (3100 Lt x 44,84 proc.). Atlikus tarpusavio šalių mokėtinų bylinėjimo išlaidų užskaitą, iš ieškovo atsakovei priteistinas 343,64 Lt (1733,68 Lt –1390,04 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str.).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio (priešieškinio) reikalavimo daliai (CPK 96 str.              1 d.). Šiuo atveju, įvertinus ieškovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju CPK 96 str. normos nėra pagrindo taikyti, todėl iš ieškovo valstybei nepriteistina žyminio mokesčio dalis (225 Lt) nuo kurios buvo atleista atsakovė bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas A. J. (A. J.), a.k(duomenys neskelbtini) yra D. S. (D. S.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o D. S. (D. S.) yra A. J. (A. J.) sūnus.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko D. S. (D. S.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. S..

Nustatyti tokią ieškovo A. J. (A. J.) bendravimo su sūnumi D. S. (D. S.), gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: ieškovas su sūnumi bendraus vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 12 val. bei nuo 14 iki 17 val., kol vaikui sueis penkeri metai, o sūnui būnant vyresniam, nei penkeri metai, ieškovas su juo bendraus kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 18 val., sekmadienį nuo 10 iki 18 val.

Priteisti iš A. J. (A. J.) nepilnamečio vaiko D. S. (D. S.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-01 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti atsakovei V. S. iš A. J. (A. J.) 2697 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis Lt 00 ct) įsiskolinimą nepilnamečio vaiko D. S. (D. S.), gim. 2011-07-11, išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki 2012-10-31.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. S. iš A. J. (A. J.) 343,64 Lt (tris šimtus keturiasdešimt tris Lt 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                          Jolanta Gailevičienė