Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-307/2019

      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20820-2018-6

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

gynėjams advokatams Mariui Navickui, Jolantai Teresei Litvinskienei,

nuteistajai R. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Astos Mačernytės ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo: 

J. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. 

R. B. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu dvidešimčiai parų,

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir R. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu G. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, S. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, A. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), A. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl šių asmenų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.        Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu J. K. buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su A. S., 2017 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku Klaipėdos mieste neteisėtai, turėdamos tikslą parduoti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,6292 g metadono bei ne mažiau kaip 0,025908 g karfentanilio, kurias išfasavo į ne mažiau kaip 132 vnt. folijos lankstinukų bei polietileninį maišelį ir laikė tyrimo metu nenustatytuose nuomojamuose butuose Klaipėdoje. Tęsdamos nusikalstamą veiką, A. S. ir J. K. 2017 m. lapkričio 21 d. apie 11.03 val. vieną folijos lankstinuką su 0,043 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0006 g narkotinės medžiagos metadono bei narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės dėl nepakankamo miltelių kiekio, laikydamos prie savęs atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje ir už 20,00 Eur pardavė A. V..

1.1.        Tęsdamos nusikalstamą veiką, A. S. ir J. K. likusią dalį narkotinių medžiagų pardavimo tikslu neteisėtai atsigabeno į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), ir ten toliau pardavimo tikslu neteisėtai laikė. Po to 2017 m. gruodžio 5 d. apie 11.05 val. A. S. nurodymu J. K. du folijos lankstinukus su 0,0026 g metadono bei 0,00014 g karfentanilio laikydama prie savęs pardavimo tikslu iš minėto buto gabeno į susitikimo su narkotikų pirkėjais vietą, kol tą pačią dieną prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie apie 11.15 val. įvykio apžiūros metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Likusią dalį narkotinių medžiagų A. S. ir J. K. pardavimo tikslu toliau neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu tarp 11.15 – 12.35 val. polietileninį maišelį su 0,476 g metadono bei 0,024 g karfentanilio A. S. nurodymu pro buto langą išmetė B. S. (B. S.), o likusią dalį, t. y. 129 vnt. folijos lankstinukų su 0,15 g metadono bei 0,001768 g karfentanilio, apie 12.35 val. kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2.        Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu R. B. buvo nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdama tikslo platinti, įgijo keturias „Lorazepamo“ tabletes, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,01 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. lapkričio 22 d. apie 15.15 val. kratos metu minėtas tabletes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.3.        R. B. taip pat buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 20 d. apie 13.08 val. bute (duomenys neskelbtini), už 40,00 Eur pardavė A. V. 0,002 g narkotinės medžiagos metadono bei 0,000073 g narkotinės medžiagos karfentanilio.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2.        Apeliaciniu skundu nuteistosios J. K. gynėja prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir taikyti nuteistajai J. K. bausmės vykdymo atidėjimą.

2.1.        Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. yra neteista, prisipažino kalta ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo, patvirtino kitos kaltinamosios A. S. parodymus. Dėl jauno amžiaus, patirties ir tinkamo auklėjimo stokos veikos darymo metu nuteistoji nesuvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. neturėjo tiesioginės tyčios nusikalsti. Be to, ji sutiko padėti A. S. daryti nusikalstamą veiką dėl labai sunkios materialinės padėties. J. K. augina ir auklėja keturis mažamečius vaikus, kurių vienas dar maitinamas krūtimi. Viena iš nuteistosios dukrų serga bronchine astma, turi ypatingų poreikių, jai reikalingas motinos palaikymas ir parama. Gynėja pažymi, kad nuteistoji J. K. registravosi darbo biržoje ir yra pasiryžusi dirbti arba mokytis ir pragyvenimui užsidirbti pati. Nuteistoji taip pat neprieštarauja, kad teismas jai skirtų neatlygintinai dirbti viešuosius darbus (BK 70 straipsnis).

2.2.        Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. K., pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė jai švelnesnę nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams. Gynėjos vertinimu, bausmės tikslai būtų pasiekti pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus nuteistajai J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistoji privalėtų vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus, būtų kontroliuojama, o nustatytų įpareigojimų pažeidimas lemtų bausmės vykdymo atidėjimo pakeitimą į realią laisvės atėmimo bausmę. Buvimas laisvėje sudarytų nuteistajai daug geresnes sąlygas socializuotis. 

3.        Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo R. B. ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti jai ženkliai švelnesnę bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

3.1.        Nesutikdamas su nuteistajai R. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas  nuteistosios asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas faktines aplinkybes vertino formaliai arba dalies jų iš viso nevertino. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog parduotas nedidelis narkotinių medžiagų kiekis, veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių, ir į nuteistosios šeimyninę padėtį, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

3.2.        Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistoji R. B. nusikalstamas veikas daro sistemingai. Iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ji buvo teista du kartus, nusikalstamos veikos nebuvo daromos nuolat ar sistemingai. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta praėjus daugiau nei metams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Gynėjo vertinimu, tai patvirtina, kad jokio sistemiškumo nuteistosios veiksmuose nėra. Pašalinus šią aplinkybę iš skundžiamo nuosprendžio, nusikalstamos veikos pavojingumas (individualizuojant bausmę nuteistajai), neginčijamai sumažėja.

3.3.        Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai neigiamai vertino tokias aplinkybes kaip nuteistosios nedarbas ir nurodė, kad pastaroji, siekdama pragyventi, užsiima tyčinių sunkių savanaudiškų nusikaltimų darymu. Priešingai, nei konstatavo teismas, R. B. padaryta nusikalstama veika nebuvo sisteminga, byloje nėra duomenų, kad pajamas pragyvenimui ji gauna darydama nusikaltimus. Įvertinus už parduotas narkotines medžiagas R. B. gautą pinigų sumą (40,00 Eur), faktą, kad daugiau narkotinių medžiagų R. B. namuose nesurasta, nusikalstamos veikos nebuvo daromos sistemingai, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistoji pajamas pragyvenimui gavo darydama nusikaltimus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino nuteistosios gaunamų pajamų šaltinių, o išvadą, jog lėšas pragyvenimui ji gauna iš nusikalstamų veikų, padarė remdamasis tik prielaidomis. R. B. niekur nedirba, tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, kad ji viena prižiūri ir rūpinasi keturiais mažamečiais vaikais, iš kurių vienas – kūdikis, o tai apsunkina jai galimybę susirasti darbą.

3.4.        Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvada, jog nuteistosios šeimyninės aplinkybės – keturių mažamečių vaikų auginimas – nagrinėjamu atveju neturi esminės įtakos sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, nepagrįsta. Nuteistoji nori būti kartu su savo mažamečiais vaikais, jais rūpintis, juos auklėti ir ugdyti, suteikti jiems kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Be to, jos šeimai yra teikiama socialinių darbuotojų pagalba ir padedama integruotis į visuomenę. Gynėjas pažymi, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015) laikomasi pozicijos, jog skiriant bausmę nuteistajam turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Dėl to skiriant bausmę nuteistajai R. B. turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Juo labiau kad visi nuteistosios vaikai yra mažamečiai, jiems būtina mamos priežiūra ir rūpestis. Tarp vaikų ir R. B. susiformavęs itin glaudus ryšys, todėl ilgalaikis mamos atskyrimas nuo vaikų neabejotinai pakenks jų emocinei ir psichologinei būsenai, sukels neigiamas pasekmes jų vystymuisi. Mažamečiai vaikai bus priversti gyventi vaikų namuose, nes jų nebus kam prižiūrėti. Gynėjo vertinimu, realios laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams paskyrimas R. B. už nedidelį kiekį išplatintos narkotinės medžiagos akivaizdžiai neatitinka teisingos bausmės sąvokos. Be to, nuteistosios asmenybė, šeiminiai santykiai ir socialiniai ryšiai, jos vaikų teisėtų interesų apsauga teismo nuosprendyje tinkamai neįvertinti.

3.5.        Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai R. B., formaliai vertino jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Gynėjo teigimu, nuteistoji pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, jos veika nesukėlė sunkių pasekmių. Atsikrausčiusi į naują būstą nuteistoji narkotines medžiagas rado atsitiktinai ir ilgą laiką jų nepardavė. Išankstinio tikslo platinti narkotines medžiagas ji neturėjo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą apie nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, o tai sudaro pagrindą švelnesnės bausmės paskyrimui. Mažesnį šios veikos pavojingumą patvirtina ir tai, kad R. B. veikė viena, o ne bendrininkų grupe.

3.6.        Apygardos teismas nuosprendyje neįvertino, kad nuteistoji R. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, stengiasi laikytis visuomenėje priimtų etikos ir moralės normų, o tai rodo jos asmenybės pavojingumo mažėjimą. Nuteistoji patiria itin neigiamus išgyvenimus, jaučia nerimą dėl savo mažamečių vaikų likimo ir gerovės. Ji padarė reikiamas išvadas dėl ankstesnio savo elgesio ir padedama ją lankančių socialinių darbuotojų siekia pakeisti gyvenimą teigiama linkme. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistosios turimus teigiamus socialinius ryšius, ji negalėtų rūpintis savo mažamečiais vaikais, iš kurių vienas – krūtimi maitinamas kūdikis.

3.7.        Gynėjo nuomone, nuteistajai R. B. paskirta griežta bausmė yra betikslė, nes nepasiekia BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, arba pasiekia tik vieną iš jų – nubaudimą. Dėl ilgalaikio įkalinimo žymiai didesnę bausmę patirtų nuteistosios mažamečiai vaikai, ilgalaikis laisvės atėmimas ne pataisytų, o galutinai sužlugdytų nuteistąją. Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi netipinė situacija, kurios vertinimas taip pat turi būti išimtinis. Juo labiau, kad nuteistoji, nors ir nebuvo užklupta daranti nusikalstamą veiką, iš karto prisipažino nusikaltusi bei nuoširdžiai gailėjosi, padėjo tyrimui. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, gynėjo nuomone, bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus R. B. švelnesnę bausmę negu nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. 

3.8.        Galimybė atidėti bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus pagal BK 75 straipsnį panaikinta nuo 2017 m. spalio 6 d., todėl būtina įvertinti, kad R. B. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarius ne 2017 m. spalio 20 d., o keliomis dienomis anksčiau, bausmės vykdymas jai būtų atidėtas. Nepaisant to, kad bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju formaliai nebegalimas, tačiau tinkamai įvertinus nuteistosios asmenybę, jos padarytos veikos pavojingumą, gynėjo nuomone, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti jai paskirtą bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

4.        Teismo posėdžio metu nuteistoji R. B. ir jos gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, nuteistosios J. K. gynėja prašė tenkinti nuteistosios J. K. gynėjos apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.         Nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Astos Mačernytės ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliaciniai skundai atmetami.

5.1.        Apeliaciniais skundais nuteistųjų J. K. ir R. B. gynėjai neginčija nuteistųjų kaltės, jų padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir šių veikų juridinio kvalifikavimo. Nuteistosios J. K. gynėja sutinka su nuteistajai paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tuo tarpu nuteistosios R. B. gynėjas prašo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas sušvelninti nuteistajai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę arba paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5.2.        Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu J. K. buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl šiuo atveju nėra formalių baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu jai būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Labai sunkaus nusikaltimo padarymo faktas pats savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajai J. K.. 

5.3.        Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos asmenybę, bei įvertinęs jų visumą pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė nuteistajai švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios galimybę teismui paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta straipsnio sankcijoje, gali būti taikomos tik skiriant bausmę, o ne atidedant už labai sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis atidėti nuteistajai J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra jokio teisinio pagrindo. 

5.4.        Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti kitos nuteistosios – R. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas sušvelninti jai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę arba paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5.5.        Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi.

5.6.        Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu R. B. buvo nuteista dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį R. B. buvo nuteista už tai, kad A. V. už 40,00 Eur pardavė 0,002 g narkotinės medžiagos metadono bei 0,000073 g narkotinės medžiagos karfentanilio. Nors apeliaciniame skunde nuteistosios R. B. gynėjas nurodo, kad nedidelis nuteistosios parduotų narkotinių medžiagų kiekis suponuoja mažesnį jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Iš kitos nuteistosios šioje byloje, A. V., parodymų matyti, kad net ir nedidelio R. B. parduotų narkotinių medžiagų kiekio užteko kelioms dozėms, šiomis medžiagomis A. V. pasidalino su nuo jų priklausomais nuteistaisiais G. K. ir A. P.. Aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta R. B. veikiant atskirai, o ne bendrininkų grupėje, šiuo atveju taip pat neleidžia daryti išvados apie mažesnį jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios padaryta nusikalstama veika atitinka rūšinį (tipinį) nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą. Byloje nėra išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistosios R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl kurių jos atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 

5.7.        Sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo vertinamas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumas, bet ir šią veiką padariusio asmens pavojingumas. Nuteistoji R. B. nedirba, kartu su jų tėvu augina keturis mažamečius vaikus. Jai inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas nuteistoji padarė būdama recidyvistė – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir atliko realią dvejų metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu R. B. buvo nuteista ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Po to, kai 2017 m. spalio 20 d. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuteistoji buvo du kartus bausta administracine tvarka (t. 5, b. l. 143). Duomenys apie R. B. teistumą ir administracines nuobaudas rodo, kad jos daromos savanaudiškos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, ji yra linkusi nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ankstesnį nusikaltimą, už kurį buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme, R. B. padarė turėdama du mažamečius vaikus, laisvės atėmimas, sąlygojęs ir atskyrimą nuo mažamečių vaikų, nuteistajai teigiamo poveikio nepadarė. Šiuo metu R. B. kartu su jų tėvu augina keturis mažamečius vaikus, tačiau ši nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma bausmės skyrimui turinti reikšmės aplinkybė yra gana dažna baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinė nei išimtinė. Į kaltininko šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-448-303/2016 ir kt). Aptartos nuteistosios R. B. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės neleidžia jos asmenybės vertinti kaip išimtinai mažiau pavojingos. Priešingai – nuteistosios asmenybė laikytina gan pavojinga, todėl visiškai nepagrįsti jos gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad įvertinus nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Juo labiau, kad net ir esant nuteistąją neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms (teistumas, administracinės nuobaudos), pirmosios instancijos teismas jai paskyrė tik minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

5.8.        Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo R. B. paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra aiškiai per griežta. Nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai bei jos asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

5.9.        Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Astos Mačernytės ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                Albinas Bielskis

                                                                                                                                    Aloyzas Kruopys

                                                                                                                                    Linas Šiukšta