Civilinė byla Nr. e3K-3-182-378/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00152-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.2.3;
3.2.4.11
(N)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl vaiko globėjo nušalinimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dienos centras
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą byloje dėl nepilnamečių vaikų globėjo nušalinimo nuo pareigų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnį, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius), prašė teismo nušalinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą nuolatinę globėją (duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) globėjo pareigų.
3. Prašyme nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai atskirti nuo motinos ir vaikams paskirta nuolatinė globa, šias pareigas atliko (duomenys neskelbtini). Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro raštas, kuriame nurodyta, kad globėja kartu su vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į kompetentingą (duomenys neskelbtini) Respublikos instituciją, kad ši stebėtų atvykusių nuolat globojamų vaikų globą ir prireikus užtikrintų tinkamą jų teisių apsaugą.
4. 2024 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui buvo atsiųstas (duomenys neskelbtini) srities vyriausybės administracijos raštas „Dėl informacijos apie jurisdikcijos perdavimą ir mažamečių repatriacijos pagrįstumą vykstančioje byloje dėl laikinosios globos peržiūros“, jame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta skirti nepilnamečiams vaikams laikiną apgyvendinimą ir vaikų apsaugos pareigūną kai kurioms globėjo pareigoms vykdyti. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) socialinės apsaugos centro duomenis, kad (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius, 2025 m. sausio 6 d. gavęs papildomą (duomenys neskelbtini) Respublikos centrinių institucijų informaciją, 2025 m. sausio 8 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo papildomai pridėjo (duomenys neskelbtini).
5. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, iš (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų gauta informacija patvirtina, kad vaikams globėjos namuose ne tik buvo neužtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jų būtinieji poreikiai, bet ir buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, globėja dėl (duomenys neskelbtini) padarė vaikams žalą. Juolab kad abu vaikai patvirtino, jog (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos dokumentuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog dėl gyvenimo sąlygų ir įtampos globėjų namuose nepilnamečiams vaikams daroma žala.
6. Kai vaikai buvo grąžinti į Lietuvą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktais jie buvo apgyvendinti Vaiko gerovės centro (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje. Vaikai atsisakė grįžti pas nuolatinę globėją, sutiko apsigyventi kartu, todėl buvo apgyvendinti pirmiau nurodyto centro budinčios globotojos šeimoje.
7. Globėja atsiliepime į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų gauta informacija neįrodo, jog globėja netinkamai vykdė savo, kaip globėjos, pareigas vaikams. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius iš (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų gautą informaciją aiškino neteisingai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra įrodymų, pakankamų išvadai, jog (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neatkreipė dėmesio į tai, kad (duomenys neskelbtini).
8. Globėjos teigimu, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, neturėdamas jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini).
9. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) dienos centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, iš (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų gavus informaciją, 2024 m. gruodžio 17 d. buvo organizuojamas skubus pasitarimas dėl į Lietuvą grąžinamų nepilnamečių vaikų globos, budinčio globotojo suradimo ir pan. 2025 m. sausio 3 d. buvo organizuotas globėjo parinkimo be tėvų globos likusiems vaikams komisijos posėdis, jo metu (duomenys neskelbtini) dienos centras sutiko būti paskirtas nuolatiniu globėju, kol likusiems be tėvų globos vaikams, teismui nušalinus globėją, įstatymų nustatyta tvarka būtų nustatyta nuolatinė globa. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vaikai, gyvendami pas budinčią globotoją, jaučiasi gerai, lanko ugdymo įstaigą, lankosi pas psichologą, jiems teikiama pagalba.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
10. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi nušalino globėją (duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolatinio globėjo pareigų.
11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimo pagrįstumą įrodo byloje pateikti įrodymai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. skubus tarnybinis pranešimas Nr. 6-802 su priedais; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus 2025 m. sausio 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. 6-6 su priedais; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. 4VLA-769 nuorašas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. 4VLA-770 nuorašas.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini).
13. Pirmosios instancijos teismas globėjos atsiliepime nurodytus argumentus, jog pareiškėjas savo išvadą dėl globėjo netinkamo pareigų atlikimo grindžia tikrovės neatitinkančia informacija, (duomenys neskelbtini), vertino kaip globėjos gynybinę poziciją ir argumentavo, kad nėra pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų socialinių darbuotojų bei gydytojų pateiktais tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais. Juose duomenis buvo pateikę konkretūs asmenys (nurodyta institucijų pavadinimai, gydytojų vardai ir pavardės), dėl kurių nebuvo pagrindo spręsti juos turint suinteresuotumą. Įrodymų, kurie paneigtų (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotas asmuo nepateikė. Priešingai, pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini).
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais globėjos teiginius, kad (duomenys neskelbtini).
15. Globėjos paaiškinimus apie (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas byloje pripažino neturinčiais reikšmės ir nepateisinančiais globėjos elgesio, tačiau iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) duomenų apie vaiko sveikatos būklę pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, globėjos nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) paneigia byloje pateikti įrodymai. (duomenys neskelbtini).
17. Nors globėja neigė (duomenys neskelbtini), tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokius teiginius paneigė byloje pateikti duomenys: (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini).
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, pateiktus įrodymus, vaikų nenorą grįžti pas globėją, padarė išvadą, kad globėja netinkamai vykdė pareigas, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad tolesnis globėjos pareigų atlikimas prieštarautų nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams.
19. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą, 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą ir parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą, išsamiai nagrinėjo ir tyrė globėjos pareigų atlikimą atsižvelgdamas į vaikų interesų apsaugą, pagrįstai konstatavo, kad globėja netinkamai vykdė pareigas nepilnamečiams, (duomenys neskelbtini).
22. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti m(duomenys neskelbtini) paaiškinimais, nes jie pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais – iš (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų gautuose dokumentuose esančiais duomenimis. (duomenys neskelbtini).
23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gydytoja patvirtino (duomenys neskelbtini) faktus. Dėl to pagrįstai buvo atmesti globėjos paaiškinimai, jog (duomenys neskelbtini). Surinktų įrodymų visuma leido apeliacinės instancijos teismui nuspręsti, kad (duomenys neskelbtini).
24. Nors globėja byloje teigė, kad ji siekė bendradarbiauti su institucijoms, teikiančiomis pagalbą šeimai, tačiau iš (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų gautuose dokumentuose užfiksuotų duomenų (prie 2025 m. sausio 8 d. tarnybinio pranešimo pateikto (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaikų socialinės apsaugos centro rašto vertimo į lietuvių kalbą) apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
25. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad globėja neužtikrino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino ir tai, kad vaikų globėja neužtikrino vaikų psichologinės gerovės. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pavieniams faktams suteikdami nepagrįstai didelę įrodomąją galią ir padarydami neteisingas išvadas dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
27.2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, kad globėja (duomenys neskelbtini).
27.3. Teismai, remdamiesi vienkartiniu (duomenys neskelbtini) liudijimu, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini).
28. Pareiškėjas Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Bylą nagrinėję teismai išsamiai tyrė įrodymus, o globėja kasaciniame skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo. (duomenys neskelbtini).
28.2. Kasacinio skundo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini), nepagrįsti įrodymais. (duomenys neskelbtini).
28.3. Teismai, spręsdami dėl (duomenys neskelbtini), pagrįstai rėmėsi byloje pateikta (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų globėjo nušalinimo nuo pareigų pagal CK 3.246 straipsnį, aiškinimo ir taikymo
29. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl nepilnamečių vaikų globėjos nušalinimo nuo pareigų jai netinkamai vykdant globėjo pareigas ir neužtikrinant vaikų teisių ir interesų.
30. Vaiko atstovai pagal įstatymą yra jo tėvai (CK 3.157 straipsnio 1 dalis), tačiau tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta globa, nepriklausomai nuo jos rūšies – laikinoji ar nuolatinė, vaiko atstovu pagal įstatymą tampa vaiko globėjas (rūpintojas), kuris yra įpareigotas ginti vaiko teises ir teisėtus interesus (CK 3.272 straipsnio 1 dalis).
31. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). CK 3.271 straipsnyje nustatytos vaiko globėjo pareigos: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
32. Pirmiau išvardytos globėjo pareigos iš esmės atitinka tėvų valdžios turinį dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nepaisant šių vaiko globos ir tėvų valdžios turinio panašumų, įstatymų leidėjas labiau detalizuoja globėjo teises ir pareigas tam, kad globėjui būtų aiški šių teisių ir pareigų apimtis bei jų turinys, terminas, kuriuo jis jas vykdo, jų vykdymo sąlygos ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo padariniai.
33. Globėjui netinkamai atliekant savo pareigas, kyla grėsmė globotinio teisėms ir interesams. Dėl to, siekiant užkirsti tam kelią, CK nustatyta globėjo nušalinimo nuo pareigų galimybė. CK 3.246 straipsnio, reglamentuojančio globėjo ir rūpintojo atleidimo ir nušalinimo nuo pareigų pagrindus, 2 dalyje nurodyta, kad globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
34. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Konvencijoje geriausių vaiko interesų sąvoka nėra apibrėžta, šios sąvokos turinys atskleidžiamas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai įvertinant konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes. Siekiant išsiaiškinti, kas yra geriausia vaikui, atsižvelgiama į bendruosius principus – nediskriminavimo, vaiko teisės gyventi sveikai ir vystytis, taip pat vaiko orumą bei apsaugą nuo bet kokios formos smurto, vaiko nuomonę ir kt.
35. CK 3.3 straipsnio, įtvirtinančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje nurodyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 32 punktą).
36. Taigi pagrindinis tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų tikslas sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis ir interesais, yra užtikrinti geriausiai įmanomus vaiko interesus. Geriausi vaiko interesai reiškia saugią ir sveiką aplinką, kuri atitinka individualius vaiko poreikius ir kurioje augant yra sudaromos galimybės įgyvendinti vaiko teises, garantuotas teisės aktuose.
37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė teismo nušalinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą nuolatinę globėją (duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) globėjo pareigų.
38. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini), pripažino, kad tolesnis šios globėjos pareigų atlikimas prieštarautų nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams, todėl nuspręsta globėją nušalinti nuo globėjo pareigų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia teismo išvada ir papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų socialinių darbuotojų bei gydytojų pateikti tarnybiniai pranešimai bei juose užfiksuoti (duomenys neskelbtini) paaiškinimai teikė pagrindą pripažinti, kad globėja netinkamai vykdė globėjo pareigas nepilnamečiams vaikams, (duomenys neskelbtini). Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo teigia, kad byloje buvo netinkamai vertinami įrodymai, o teismų išvados labiau paremtos prielaidomis.
39. Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra nuosekli ir išplėtota. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, teismas, spręsdamas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, turi nuosekliai įvertinti visus šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o nustatęs, kad tam tikri įrodymai nėra patikimi ar nepagrindžia ginčui reikšmingų aplinkybių, turi motyvuotai juos atmesti.
40. Nagrinėjamoje byloje teismų buvo tirti ir vertinti šie įrodymai: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus 2025 m. sausio 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. 6-6 su priedais ((duomenys neskelbtini)), iš kurių duomenų byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).
41. (duomenys neskelbtini).
42. Byloje taip pat buvo vertinti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktų Nr. 4VLA-769 ir Nr. 4VLA-770 nuorašai, kuriuose išdėstyta aiški ir konkreti abiejų vaikų išreikšta vienareikšmė nuomonė dėl gyvenimo atskirai nuo globėjos, bet kartu su (duomenys neskelbtini).
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko globa apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą, ir tai yra daug pastangų reikalaujanti paslauga vaikui, nes globėjas, be kasdienės vaikų priežiūros, prisiima įstatymo įtvirtintą pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį, padėti vaikui išgyventi jo patirtas traumas, atkurti ir palaikyti vaiko santykius su artimaisiais, parengti jį savarankiškam gyvenimui. Todėl, sprendžiant klausimą dėl globėjo nušalinimo, turi būti įsitikinta, kad vaikams globėjo šeimoje tikrai neužtikrinamos saugios ir harmoningos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, o nustačius atvejus, kai vaiko globėjas yra nepajėgus susitvarkyti su jam patikėtomis užduotimis, kyla pakankamas pagrindas atitinkamoms valstybės institucijoms spręsti vaiko globėjo pakeitimo klausimą.
44. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nevertina įrodymų ir nenustato faktinių aplinkybių, o tik patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami jas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad vaikų globėja vengė atlikti jai priskirtas pareigas, nepakankamai bendradarbiavo su užsienio valstybės institucijomis, nepriėmė jų siūlomos pagalbos, todėl teismai, įvertinę bylos duomenis ir konstatuodami reikšmingas bylai aplinkybes dėl netinkamo globėjo pareigų atlikimo, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, pagrįstai pripažino, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl vaikų globėjos nušalinimo nuo globėjo pareigų. Bylą nagrinėjusių teismų įvertinti ir šioje nutartyje išvardyti bei aptarti įrodymai yra nuoseklūs, o suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nepagrindė, kokias konkrečiai įrodinėjimo taisykles teismai pažeidė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
45. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, nustatė pakankamai aplinkybių, leidusių daryti pagrįstą išvadą nušalinti globėją nuo nepilnamečių vaikų globos, jai netinkamai vykdant pareigą užtikrinti vaikų teises ir interesus. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
46. Atmetus suinteresuoto asmens kasacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos. Atsiliepimą į kasacinį skundą pateikęs pareiškėjas Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.
47. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 16,80 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasacinį skundą teikusio suinteresuoto asmens (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 16,80 Eur (šešiolika Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Artūras Driukas
Irmantas Šulcas