Baudžiamoji byla Nr. 1-552-503/2019;

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00005-2019-8;

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.1.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 7 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,

dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai,

kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Kalinauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. J., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini) gydytoju psichiatru, 2019-03-19 apie 11 val. savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pareikalavo iš V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), kad ši duotų jam 50 eurų dydžio kyšį, už teisėtą jo veikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis nuvyktų į (duomenys neskelbtini) pacientės, V. L. motinos, J. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtų pacientę J. A., įvertintų jos sveikatos būklę ir informuotų V. L. apie tolimesnius, J. A. testamento rengimui, reikiamus veiksmus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. J. 2019-03-20 apie 10.40 val., pacientės J. A. gyvenamojoje vietoje, apžiūrėjęs pacientę J. A., įvertinęs jos sveikatos būklę, pakartotinai tiesiogiai pareikalavo iš V. L. 50 eurų dydžio kyšį, už savo, kaip gydytojo, vizitą ir pacientės J. A. apžiūrą bei jos sveikatos būklės įvertinimą, ir  V. L. padavus jam 50 eurų, tiesiogiai priėmė iš jos 50 eurų dydžio kyšį už šį savo teisėtą  veikimą, vykdant tarnybinius įgaliojimus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019-03-25 apie 14 val. A. J. savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pareikalavo iš V. L., kad ši duotų jam 350 eurų dydžio kyšį, o pastarajai nurodžius, kad reikalaujamų pinigų šiuo metu neturi, pareikalavo duoti, jam 300 eurų dydžio kyšį, už teisėtą jo veikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis nustatytų V. L. motinos J. A. sveikatos diagnozę ir parengtų dokumentus, reikalingus J. A. specialiųjų poreikių nustatymui, ir savo darbą atliktų per įmanomai trumpesnį laiką;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019-03-29 apie 14 val. savo darbo vietoje A. J. pakartotinai pareikalavo iš V. L., kad ši duotų jam anksčiau reikalautą 300 eurų dydžio kyšį ir, pastarajai padavus jam 300 eurų, priėmė iš jos 300 eurų dydžio kyšį už teisėtą jo veikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis nustatytų V. L. motinos J. A. sveikatos diagnozę ir parengtų dokumentus, reikalingus J. A. specialiųjų poreikių nustatymui, ir savo darbą atliktų per įmanomai trumpesnį laiką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. atsakė, kad prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Paaiškino, jog savo veiksmų negali šią dieną pateisinti. Atkreipiant dėmesį į trisdešimt metų jo darbo stažą, nieko panašaus nėra buvę. Prašo atleisti ir duoti galimybę, nes jam (duomenys neskelbtini) metai ir t.t. Be to, atėjo ponia V. L., jis šios paprašė, kad atvežtų mamą į kabinetą. Ši pasakė, kad mama sunkiai vaikšto. Tokiu atveju jis vyksta į paciento namus. V. L. paprašė greitai tai padaryti, jis sutiko. Ta paslauga mokama, ponia užsimokėjo oficialiai. Po to jis automobiliu nuvyko į pacientės gyvenamąją vietą. Pacientės gyvenamojoje vietoje, kai išėjo kalba apie užmokesčius, jis padarė kvailystę. Be to, darbe perkrova, pacientų masė, sesutė susirgusi. Suprato, kad darbo metu tų dalykų nesugebės atlikti, reikės tai daryti po darbo ir padarė kvailystę. Kai iškilo klausimas dėl dokumentų rengimo NDNT, paprašė, kad ponia L.duotų tuos dokumentus. Sakė, kad mama turi akių ligą, sirgusi insultais. Jis šios paprašė, kad pateiktų originalius dokumentus. Tačiau jo dokumentų rengimas sprendimui NDNT jokios įtakos neturi, tai ilgi procesai. Jis norėjo padaryti greitai, gerai ir norėjo „pauždarbiauti“, tai negali pateisinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad tuo laiku jau gydėsi, buvo ir kraujospūdis, svaigimai. Darbe susitvarkė su situacijomis, tačiau turėjęs ir galvos traumų, buvę visokių kritimų. Prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savęs nepateisina. Atsakė, kad prisipažįsta kaltu dėl 50 eurų kyšio reikalavimo. Taip rodė protas ir pinigus ėmė už papildomą vizitą į namus. J. A. apžiūrėjo namuose vieną kartą. Yra nustatyta tvarka, kad rengiant tokius dokumentus, apsimoka pacientas. Jis kvito iš šio negauna, netikrina. Pacientai eina į kasą, susimoka, atneša kvitą med. sesutei ar socialinei darbuotojai. L. kvito neatnešė, šio jis nereikalavo. Tokia paslauga kainuoja apie 40 eurų. Jo galva, jam nepriklauso tikrinti ar pacientas susimokėjo kasoje. Be to, jis nuvažiavo į namus, apžiūrėjo tą moterį. Buvo prašymas dėl testamento, dėl veiksnumo nustatymo. Tokiu atveju jis pacientą apžiūri, apklausia ir pildo testus. Po to parašo pažymą. Pažyma ta, ar gali vykdyti juridinius ir notarinius veiksmus, ar ne. Tai turėtų daryti ekspertai, bet jų trūksta ir todėl jis važiuoja, duoda išvadas. Šiuo atveju jis davė išvadą, kad pacientė gali, nieko ypatingo nematė. Yra pažyma notarų kontorai. Padavė pažymą pačiai poniai L. 50 eurų kyšį priėmė iš L. pas J. A. namuose. Moteris (L.) pasakė, kad mamos sveikata pablogėjo ir paprašė, kad rengtų dokumentus NDNT komisijai. Tokiu atveju gydytojas surenka visus dokumentus, išrašus, apžiūri, daro reikalingus tyrimus, kartoja psichologinius testus. L. parašė prašymą, kad papildomai mamą apžiūrėti. Pirminių ligos dokumentų jis nematė, moteris buvo sirgusi insultais, o L. prašė tai padaryti labai greitai. Buvo, kad reikalavo 350 eurų kyšio savo kabinete. Jo galva, to prašė už papildomą darbą. Tas darbas įeina į jo pareigas, neteisina savęs. Dėl specialių poreikių nustatymo privalu užpildyti formą, surinkti pirminę dokumentaciją, kur žmogus gydėsi. Su ta močiute susikalbėjo, bet būtų gal reikėję važiuoti su psichologu, daryti ne vieną testą. Toks žmogus, kai pildomi lapai, paprastai sunkiai keliauja, jei keliauja, tai į nedarbingumo lygio nustatymo komisiją, kur šį apžiūri komisijos ekspertai ir padaro sprendimą. Jis su L. trumpai kalbėjo, paprašė jos, kad pristatytų dėl mamos ligos originalius išrašus, nes ji sakė, kad mama sirgusi insultu, o pas jį ji (L. mama) nesigydė ir kortelė buvo tuščia. Pripažįsta, kad nusileido iki 300 eurų, nes jau tada pradėjo darytis gėda. Kai L. paskutinį kartą atėjo, nepamena, ar atnešė ligos istorijos išrašus ar ne. Su šia tuo metu jis bendravo trumpai ir po to jau jis bendravo su STT pareigūnais. Pripažįsta priėmęs 300 eurų. Tiksliai nepasakys, bet jam atrodo, L. padėjo pinigus, o jis šios paprašė jos pakartotinai atnešti mamos ligos istorijos išrašus. Tuo metu jis sėdėjo kabinete, L. pavaikščiojo po kabinetą pirmyn, atgal. Be to, tuo metu ant stalo stovėjo pietūs jo mamai, o L. kažką pajuokavo, padėjo pinigus ir išėjo. Pinigų neskaičiavo, tai buvo susitarimo dalis. Ji pinigus padėjo ant stalo ir išėjo. Jis savo kabinete priėmė kyšį. Kabinetas mažas, kitoje dalyje stovi archyvai, mokslo knygos, spintos, chalatai. Tiksliai negali pasakyti kurioje patalpoje paėmė kyšį. Filmuotos medžiagos nematė. Nepamena, ką sakė L. duodama pinigus. Pinigai stovėjo ant stalo, po to juos jis įsidėjo į kišenę. Kur tuo metu stovėjo L., nepamena. Kiek žino, kai eina kalba apie poreikių nustatymus, žmonės rašo prašymus, tiksliai visko nepamena. Šiuo atveju jis paprašė, kad L. pristatytų mamos ligos istorijų išrašus, tikriausiai jis jos nenukreipė pas kitą gydytoją. Patikslino, kad jis įsidėjo pinigus į kišenę. Po to atėjo pareigūnai, parodė dokumentus ir nelabai atsimena kas toliau vyko. Nepamena, ar bandė pinigus sunaikinti, nes buvo pasimetęs. Taip pat atsakė, kad jis tuo metu buvo blaivus. Tačiau vaistus vartojo (-a) nuo kraujo spaudimo. Mano, kad jam kažkas atsitiko su sveikata, nes toliau atsimena visą veiksmą ligoninėje. Balandžio 2 d. apklaustas buvo, pamena ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus. Tačiau jis nesuvokė, ar tai kyšis, ar uždarbiavimas, ar piktnaudžiavimas. Darbovietėje mokymų nėra buvę dėl korupcijos prevencijos. Kai pradėjo atsigaudinėti reanimacijos palatoje, suprato, kad padarė nusikaltimą. Taip pat atsakė, kad 2003 m., kažkurios tai dienos vakare buvęs konfliktas su praeiviu, tačiau jiedu susitaikė, nebuvo bylos, nepamena, ar buvo pateiktas įtarimas. Jis tik pamena, kad jiedu susitaikė. Tuomet jis buvo pristatytas į policiją, buvo vartojęs alkoholio. Turi teisę verstis gydytojo psichiatro, gydytojo neurologo ir sveikatos mokymo prevencijos praktika. Taip pat atsakė, kad turi galiojančią psichiatro ir neurologo licenciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad turi (duomenys neskelbtini) metų motiną, jo du vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) ir jiems reikalinga parama, jo sveikata bloga. Nuo sulaikymo dienos jis nedirba, turi nedarbingumą. O dirbo (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija, pripažįsta. Kovo 19 d., darbo valandomis, V. L. atėjo į jo kabinetą. Ji nebuvo iš anksto užsiregistravusi. Ji išdėstė problemą dėl testamento, kad reikia pažymos notarui ar mama veiksni, ar neveiksni. Šiai jis pasakė, kad mamą atvežtų. Ji pasakė, kad ar nevaikšto, ar nemato. Jis pasakė, kad yra toks atvejis kai važiuojama į namus. Ji prašė, kad tai greitai padaryti. Sutiko važiuoti į jos mamos namus. Pasakė, kad tokie vizitai mokami ir toliau tiksliai nepasakys kaip buvo. Tačiau pasakė, kad jei greitai tai bus padaroma, tai galima susimokėti ir pas jį. Ši sutiko. Kiek pamena, jis jos paklausė kuri laiptinė, kuris namas, t. y. paklausė adreso ir pasakė, kad atvažiuos, su ja sutarė laiką. Nuvyko į L. mamos namus. Apžiūrėjo L. mamą, pasakė, kad susimokėtų 50 eurų, tiksliai nepamena, bet galimai taip. Kai paprašė, ji jam padavė 50 eurų, lyg tai viena kupiūra. Jis šiuos pinigus priėmė, nepamena kur juos įsidėjo. Su šiais pinigais iš L. mamos būsto išėjo. Prieš išeinant, kiek pamena, L. pasakė, kad ateitų pasiimti dokumentų. Dokumentus jis parašo, paskui neša sesutė ar socialinė darbuotoja vyr. gydytojui, pasirašo. Pasakė L., kad parašys tuoj pat, o kada pasirašys administracija, negali garantuoti. Jis surašė dokumentus, atspausdino techninis personalas, jis šiuos pasirašo. Nepamena, kada L. pažadėjo, kad gaus dokumentą, ar už dienos, ar kelių. Šiai sakė, kad dokumentą eitų pasiimti į jo kabinetą ir bus paduotas dokumentas. Patikslino, jog jis padiktavo sesutei, sesutė surašė dokumentą, jis šį pasirašė ir šis buvo perduotas administracijai įforminimui. Nežino, ar šį dokumentą L. pasiėmė. Dėl kovo 25 dienos, po pietų, negali prisiminti, kaip (dėl ko) kabinete atsirado L. Ji minėjo problemą, kad mamos sveikata blogėja. Pokalbio eigos neatsimena. Buvo kalbos, kokios ligos. Nepasakys, kur apie tai jiedu kalbėjo. Yra pacientų registravimasis, bet priima ir neregistruotus. Tiksliai nepamena, ar jis su L. buvo susitaręs, bet jo noras buvo surinkti dokumentus. Jam L. sakė, kad mamos sveikata blogėja, nurodė eilę ligų, jis norėjo įsitikinti kas per ligos. Negali pasakyti tiksliau aplinkybių dėl specialių poreikių nustatymo dokumentų tvarkymo. Jis paprašė pinigų, visų kitų aplinkybių nepamena. Daugiau apie tai negali tiksliai nurodyti. L. aiškino, kad mama turi daug ligų, o jis norėjo surinkti visus popierius ir pažiūrėti kas iš to išeis, ir, kaip minėjo, paprašė atlygio. Jis nepamena, ar jis L. pasiūlė surinkti dokumentus dėl specialių poreikių. Jis pats žodžiu pareikalavo L., kad ši jam duotų 350 eurų. Ji sutiko duoti 300 eurų. Jiedu nesitarė laiko, kada ji tuos pinigus jam paduos. Suprato, kad ji sutiko mokėti 300 eurų. Jis suprato, kad renka dokumentus ir rašys dokumentą pagal savo kompetenciją. Ji išėjo. Tačiau jis nieko nespėjo nei rinkti, nei rašyti, nes neturėjo originalių ligos istorijos išrašų. Kovo 25 dieną jis su L. susitarė, kad ji atneš mamos dokumentus, kad atneš į kabinetą, t. y. kada galės. Kovo 29 d. atėjo pas jį L. Laiko iš anksto nesitarė. Ji įėjo į kabinetą. Suprato, kad ji atsinešė dokumentus. Ji vaikščiojo, skundėsi motinos sveikata, aiškino, kad turi įtakingų giminaičių, kad bus dėkinga, padėjo 300 eurų ir išėjo. Kiek pamena, jis jai pasakė, kad vis tiek reikia išrašų visų. Ji dokumentų neturėjo, sakė, kad turės, žadėjo atnešti. Kiek atsimena, ji atnešė tuos 300 eurų, padėjo, buvo lyg ištraukusi dar pinigų, klausė ar nereikia. Pasakė, kad nereikia. Šiuos pinigus jis paėmė. O iš jos jis pinigų paprašė, galėjo taip būti, kad pareikalavo. Kiek pamena, ji grynus pinigus padėjo, - paskaičiavo ir padėjo ant stalo. Jis jai pasakė, kad reikia rinkti toliau popierius (dokumentus). Jei liga nebūtų atitikusi specialius poreikius, pinigus būtų L. grąžinęs. Pagal jį, per įmanomai trumpesnį laiką, tai yra visos bylos užvedimas. Nežino, ką galėjo suprasti L., t. y. kada gaus dokumentus, nes be ligos istorijos išrašų jis negali rašyti diagnozės. Taigi jis priėmė pinigus ir pareikalavo teisingos dokumentacijos. O pareikalavo papildomų dokumentų, kurių reikia specialių poreikių nustatymui. Taip pat atsakė, kad šiuo atveju dėl atsakymo, - dokumentų surašymo, jam terminai nėra nustatyti. Šis darbas nėra oficialiai apmokamas, L. neturėjo pareigos susimokėti. Dėl provokacijos nieko blogo negali pasakyti. Šiuo atveju jis galvojo „užsidirbti“. O kaina buvo tokia, kokia jam šovė į galvą. Tačiau oficialiai tai kainuoja apie 50 eurų kasoje. 350 eurų įsivertino savo darbą po darbo. Atsimena, kad po L. 300 eurų padėjimo šiai jis pasakė, kad turi pristatyti ligos istorijos išrašus ir tuomet bus galima parašyti ligą. Nesitarė su L., kada ši ateis pasiimti dokumento. Prašo leisti žmonai laiduoti, ji medikė, jiedu gyvena kartu daug metų. Sutuoktinė verta būti laiduotoja, ji darys įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų. Sekančio teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka įvykdęs nusikalstamą veiką dėl A. testamento rengimo. Prisiminęs situaciją, kai atėjo pas jį L., ją priėmė be eilės. Ji paaiškino, kad dėl testamento. Paprašė, kad atvyktų su mama. Pasakė, kad negali atvykti dėl tam tikrų problemų. Buvo paminėta, kad tai mokama paslauga apie 40 eurų. Jiems pakalbėjus, t. y. L. pasakius, kad yra ir daugiau problemų, o į tai jam atsakius, kad viską aptars jam atvykus į namus, jis užsiminė, kad jei reikės daugiau, bus mokama papildomai, t. y. kad papildomai kainuos. Buvo užsiminta L. tvarkyti visus dokumentus. Jis jai pasakė, kad tai kainuos papildomai. Jiedu visko tiksliai neįvardino, bet buvo suprasta, kad bus tęsiama ir kažkas daroma. Suprato, kad jiedu susitiks kitą dieną ir bus tęsiamas visas tas dalykas, bet apie pinigus jiedu nekalbėjo. Jis šiai pasakė, kad tai papildomas darbas ir tai papildomai kainuos. Jis supranta taip, kad jiedu kaip pradėjo sandėrį tai taip jis ir tęsėsi. Jiedu iš karto gražiai bendravo, ji sutiko mokėti, jis suprato, kad jis jai padės nuo pradžių iki galo. Supranta, kad jai padės už atlygį, už kyšį. Įsitikinęs, kad tęsė nusikalstamą veiką. Sutinka su tuo, kas nurodyta kaltinime. Pirmo vizito metu 19 d., kai atėjo L. pas jį, jiedu kalbėjosi. Kai apžiūrėjo L. mamą namuose, L. jam pasakė, kad turi problemų. Pareikalavo kyšio ir aptarė visą tolesnę reikalų eigą. Tiksliai negali pasakyti, bet kovo 19 d. suprato, kad bus daugiau prašymų. Kovo 20 d. buvo sutarta, kad ateis su dokumentacija ir atneš sutartą sumą. Tačiau ji jam pirmiausiai sakė, kad atsilygins giminaičiai. Dėl testamento ketinimai nepasikeitė, jis parašė ką matė, nustatė. L.  norėjo lengvatų. Jis jos prašė papildomai dokumentų dėl to, kad nežinojo apie jos motinos psichiką. O poreikiai buvo įvairūs, buvo šnekos, kad L. mama nemato. Jis nesidomėjo kokie A. nustatyti specialūs poreikiai, dėl to ir prašė dokumentų. NDNT darbuotojai nustato specialiuosius poreikius. Gydytojas psichiatras gali arba pats toliau pildyti formą, duoti psichologinį įvertinimą, arba gali toliau perduoti šeimos gydytojui. Dėl to reikalavo originalių dokumentų. Taip pat atsakė, kad, atvykęs apžiūrėti L. motiną, toliau su L. tarėsi dėl sekančio etapo. Taip pat atsakė, kad jis rašė pažymą notarui ir šią atidavė sekretoriatui. Negali atsakyti, kodėl jos nėra kortelėje, nežino, kas pažymą pasiėmė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. L. paaiškino (parodė), jog bendravo su kaltinamuoju. Ji slaugė mamą. Balandžio 9 d. mama pasijuto blogai, šiai ji iškvietė greitąją, šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas patarė kreiptis į psichiatrą nustatyti slaugos lygį. Ji užsiregistravo į (duomenys neskelbtini), pas gydytoją J. Nuvyko pas J.. Dar vasario 14 d. buvo su mama nuvykusi pas notarę, notarei kilo įtarimų dėl mamos būklės, ji išdavė pažymą, kad sveikatos būklę įvertintų psichiatras. Nuvykusi pas J., ji šiam padavė notarės pažymą ir pasakė, kad nori, jog gydytojas atvyktų į namus įvertinti mamos būklę. Jis sutiko, bet pasakė, kad 50 eurų. Sutiko. Sekančią dieną jis atvyko į namus, pabendravo su mama gal penkias minutes. Jis mamos paklausė kelis klausimus, liepė nupiešti laikrodį, nors mama nemato. Po to jis jai (L.) pasiūlė eiti pasikalbėti. Jiedu prisėdo virtuvėje, jis paklausė, ar nori tvarkytis dėl namų testamentą, pasakė, kad jai aktualiau nustatyti slaugos lygį. Pasakė, kad nori, jog viskas būtų padaryta labai sąžiningai. Jis pasakė, kad stengsis atlikti sąžiningai, pasakė kokius dokumentus turi surinkti, priminė, kad turi sumokėti 50 eurų ir ji jam tuos pinigus padavė. Atsakė, kad ji ėjo pas gydytoją su tikslu, viduje žinodama, kad nepatvirtins psichinės mamos proto būklės, kad ji negali pasirašinėti ir, kad tuo pačiu susitvarkyti mamos neįgalumą, slaugą. Dar namuose, jiedu kalbėjo dėl neįgalumo. Suprato, kad 50 eurų duoda už vizitą į namus. Suvokė, kad reikia į ligonių kasą nešti, bet kadangi jis paprašė, jam padavė. Gydytojas pasiėmė pažymą dėl testamento ir išsivežė. Sekančią dieną kai ji pas jį nuvyko, jis atidavė jai anksčiau jos duotą pažymą. Tačiau naujos pažymos notarei ji negavo. Notarai jai toliau nerūpėjo. Ji manė, kad mama per daug serga, kad galėtų dalyvauti notariniuose veiksmuose, nes mama nesiorientavo. Taip pat atsakė, kad kai sutarė, kad atvyks dėl neįgalumo, kalbos apie pinigus nebuvo. Taip pat atsakė, kad kovo 19 d. buvo pas gydytoją. Ėjo su tikslu dėl testamento rengimo, pateikė pažymą. Jis pasakė, kad atvyks pas ją su mama rytoj, bet jo vizitas kainuoja 50 eurų. Jis atvyko, turėjo apžiūrėti mamą ir nuspręsti, ar ji galės tvarkytis testamentą, ar mamos slaugą. Pokalbis kovo 19 d. vyko labai trumpai, jiedu kalbėjo apie testamento rengimą. Kovo 20 d., J.  atvyko į namus, prieš išeidamas iš buto paprašė 50 eurų. Ji jam padavė pinigus. Ji jo nepaklausė, už ką moka pinigus. Jis pinigus priėmė, liepė užsirašyti ir atvykti sekančią dieną tam, kad pradės tvarkyti dokumentus dėl mamos neįgalumo. Dėl testamento nieko nepasakė. Bet, kai ji nuvyko pas jį antrą kartą, jis paklausė, ar susitvarkė dėl testamento. Ji pasakė, kad atsisako. Tada jis ją pakvietė į kitą kabinetą. Tada pareikalavo 350 eurų. Jai buvo šokas. Ji pasakė, kad kai bus galutinis rezultatas ji paspaus ranką. Tada jis pasakė, kad nereikia rankos paspaudimo ir pasakė 350. Ji pasakė, kad tiek neturi. Jis pasakė tada 300. Jis jos paklausė, kas bus jei neduos. Jis pasakė, kad viskas vyks lėtai, lėtai. Ji paklausė, kokią neįgalumo grupę mama gali gauti. Jis atsakė, kad gali gauti ir 200, ir virš 100. Ji pasakė, kad atneš pinigus. Jis pasiūlė specialius poreikius motinai tvarkyti. Kai ji jam padavė pinigus, ji suprato aiškiai iki galo, - kai atnešė paskutinį kartą 300. Suprato, kad vyksta veiksmas, iki tol nesuprato, nes jų susitikimai buvo be galo trumpi. Atsakė, kad dėl testamento jai gydytojas J. jokio dokumento nedavė. Be to, kovo 20 d. jis buvo pas ją namuose. Kovo 25 d. pati užsiregistravo, nes jis jai liepė iš šeimos gydytojo paimti mamos sveikatos būklės išrašą. Išrašą iš šeimos gydytojo ji pasiėmė kovo 22 d. Ji šią dieną nuėjo pas gydytoją J., bet jo darbe nebuvo. O dokumentus paėmė, kad susitvarkyti dėl mamos slaugos, priežiūros. Testamentas jai nebuvo aktualus. Kovo 25 d. ji J. pateikė mamos sveikatos išrašą. Jis neminėjo žodžio „per įmanomai trumpesnį laiką“. Ji tokių žodžių irgi visiškai nekalbėjo. Jis irgi nieko nesakė, t. y. nesakė, „kad kaip įmanoma greičiau“. Kovo 25 d. ji sutiko sumokėti. Ji jo paklausė, ar gali atvykti rytoj. Jis pasakė valandą. Ji su juo atsisveikino ir jiedu išsiskyrė. Kovo 29 d. ji nuvyko pas J.  nesiregistravusi. Nuvyko po 14 val. Gydytojas turėjo mamos kortelę, pasakė, kad mamos prasta sveikata, pasakė „tai pirmyn“, atsistojo, nuėjo į šalia esantį nedidelį kabinetą, ji nuėjo paskui jį. Ji jam pasakė, kad atnešė 300 eurų. Žodį „pirmyn“ suprato, kad eiti paskui gydytoją. Ji nedideliame kabinete pasakė, kad atnešė 300 eurų ir paklausė, ar gerai. Jis pasakė gerai. Ji paskaičiavo pinigus ir padavė. Nebuvo kalbos dėl darbo atlikimo per įmanomai trumpesnį laiką, to negalėjo ji sakyti, nes nesupranta, kaip vyksta tokie dalykai. Ji turėjo siekį, kad būtų mamai nustatytas nedarbingumo lygis. Dėl greitumo nežino. Tačiau, jis jai buvo pasakęs, kad viskas vyks lėtai, lėtai. Jai buvo aktualus specialių poreikių nustatymas, bet ne čia pat. Taip pat atsakė, kad gydytojas (J.) matė kai pinigus ji dėjo ant stalo, jis stovėjo prieš ją. O buvo jo kabinetas ir tuoj pat kitos durys, ir mažiukas kabinetas. Jame stalas, ant stalo vaišių buvo padėta. Daugiau žmonių nebuvo. Čia jis jai pasakė „nu tai pirmyn“. Tai ji suprato, kad reikia eiti paskui jį. Mano, jog jis suprato, kad ji atnešė 300 eurų, todėl vedėsi į kitą kabinetą. O jo kabinete buvo seselė. Kai ji jam padavė 50 eurų, tai jau buvo aptarta dėl mamai specialių poreikių nustatymo. Be to, jo atsakė, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Teisingai paaiškino ikiteisminio tyrimo metu. Dėl specialių poreikių, tai jai ketinimas susiformavo, kai jai patarė šeimos gydytojas tai susitvarkyti. Mamai nustatyti specialūs poreikiai dėl regos. Jai prasidėjo stipri demencija, ji negirdi, ji neapsirengia pati. Jai patarė šeimos gydytojas kreipti į psichiatrą, kad įvertinti mamą. Ji (liudytoja) norėjo dar daugiau, ne tik dėl mamos akių ligų, bet ir kitų sutrikimų. Taip pat atsakė, kad ji minėtame mažajame kabinete paskaičiavo pinigus, šiuos paliko ant stalo, bet nematė, ar J. šiuos paėmė. Ji buvo susijaudinusi ir nelabai gerai mato viena akimi. Gydytojas nuėjo į savo kabinetą, pasikvietė ją, ji prisėdo. Jis žiūrėjo į kortelę. Jo ji paklausė, ar jis mato mamos neįgalumą. Jis liepė paduoti mamos pasą ir nueiti parašyti prašymą, kad ji tvarkytųsi neįgalumo lygį. Pasakė, kad bus slaugytoja. Ji parašė prašymą gretimame gydytojo kabinete ir padavė seselei. Po to ji išėjo. Ji pinigus paliko ant stalo, ar paėmė nematė. Gydytojo kabinete, kur kompiuteris, ji lankėsi pirmą kartą. Ji gydytojo J. kabinete bendrai buvusi tris kartus. Patalpoje, kur davė kyšį, buvo antrą kartą. Jis nuėjo į savo mažąjį kabinetą, ji liko sėdėti, tada seselė pakvietė į mažąjį kabinetą. Ten buvo vaišių ant stalo. Nusistebėjo ir pasakė, kad gauna daug padėkų. Jis pasakė, kad „mes duodam ir mums duoda“. Seselė pati pasakė eiti pas gydytoją į kitą patalpą. Kyšio prašė kitame mažame kabinete. Ji nepagalvojo, kad gali paprašyti pinigų. Neatsimena, ar gydytojas duris uždarė. Neatsimena, ar durys išvis buvo. Kai gydytojas atvyko pas ją į namus, jam pasakė, kad jai padeda dukra su žentu, nes žentas viešas žmogus, Vilniuje žinomas žmogus. Dėl mamos aklumo ji negaudavo kompensacijų. Šiuo atveju manė, kad yra tam pagrindai jas gauti. Patikslino, jog ji kovo 25 d. atsinešė pas gydytoją motinos įgaliojimą, jį turėjo iš anksčiau. J. pasiūlė dėl specialių poreikių. Kovo 25 d. neturėjo su savimi spec. priemonių, o kovo 29 d. turėjo garso įrašymo priemones. Jis paklausė kaip dėl testamento, pasakė, kad susitvarkė. Suprato, kad kviečia eiti į gretimą patalpą, kurioje likome dviese. Gydytojas stovėjo, ji sėdėjo. Gydytojas laikė rankose mamos medicininius dokumentus. Paklausė, ar nieks nepasikeitė, jis pasakė, kad ne ir padavė pinigus. Paklausė, ties kokia suma gydytojas pasilieka, jis pasakė, kad ties ta pačia. Ji dėjo pinigus po vieną kupiūrą ir juos garsiai skaičiavo. Ji paklausė ar gerai, jis pasakė, kad gerai. Taip pat atsakė, kad į psichiatrą kreipėsi dėl specialių poreikių pasinaudojusi rekomendacija ir tuo pačiu dėl testamento. Šeimos gydytojas patarė. Kai atvyko J. į namus klausė, ar jai priklauso, jis pasakė, kad priklauso ir davė už vizitą 50 eurų. Kai J. mamą apžiūrėjo, padavė 50 eurų. Pinigus padavė, kai jiedu pakalbėjo virtuvėje. Kai gydytojas buvo atvykęs į namus, prieš sumokant 50 eurų, ji jam pasakojo apie save ir mamą. Dėl specialių poreikių tai, kai buvo pas ją namuose, paklausė, ar tvarkysis testamentą. Ji pasakė, kad jai nereikia, tada jis pasakė, kad tvarkomės specialių poreikių nustatymą. Apie specialius poreikius jam buvo pasakiusi pirmą kartą atvykusi į jo kabinetą.

Kaltinamajam A. J. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamų veikų aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be A. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis:

2019-04-02 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota informacija, kaip 2019-03-29 laikotarpyje nuo 13.56 iki 14.50 val. V. L. atliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos L. T. 2019-03-28 nutartimi leistus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tai yra vizito pas (duomenys neskelbtini) gydytoją psichiatrą A. J. metu A. J. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adr. (duomenys neskelbtini), užmezgė ryšį su gydytoju psichiatru A. J., bendravo su juo apie pacientės, jos mamos J. A., sveikatos būklę, dėl J. A. nustatinėtinų specialiųjų poreikių pobūdžio ir dydžio, taip pat kitais klausimais, susijusiais su tyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat tiesiogiai davė A. J. pastarojo reikalaujamą kyšį - 300 eurų, bei visų šių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu slapta darė pokalbių ir veiksmų vaizdo bei garso įrašus, naudojant technines priemonės (t. 1, b. 1. 38-42);

prieš atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, V. L. pasirašytinai supažindinta su nutartimi leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip pat nusikalstamą veiką imituojančio elgesio ribomis, (t. 1, b. 1. 36). Taip pat 2019-03-28 pakvitavimu jai išduoti pinigai - 350 eurų, tai yra 50 eurų dydžio 7 banknotai, kurių numeriai yra: Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 37). Po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, V. L. grąžino STT pareigūnams 50 eurų dydžio banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nepanaudojo atlikdama nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;

2019-03-29 asmens kratos protokole užfiksuota informacija, kaip 2019-03-29 (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro A. J. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), STT Kauno valdybos pareigūnams prisistačius ir parodžius tarnybinius pažymėjimus, A. J. pranešta, kad jis yra laikinai sulaikytas 48 valandoms įtariant jį padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką - kyšininkavimą, taip pat paprašyta, kad jis elgtųsi ramiai, vykdytų pareigūnų nurodymus. Tuo metu A. J. sėdėjo pagrindinėje kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpoje, prie darbo stalo, prie įėjimo į kabinete esamą gretimą patalpą. A. J. pasiūlė visiems prisėsti, STT pareigūnams atsisakius, A. J. atsistojo ir mėgino išeiti iš kabineto Nr. (duomenys neskelbtini). STT Pareigūnai užstojo išėjimo iš kabineto duris, ir pakartotinai pasakė A. J., kad jis yra sulaikytas įtariant padarius nusikalstamą veiką, kad netrukus bus atlikta jo asmens krata, taip pat pakartotinai paprašė jį, kad jis atsisėstų atgal į kėdę, sėdėtų ramiai ir lauktų, kol dalis STT pareigūnų grįš su kratoje dalyvausiančiu (duomenys neskelbtini) administracijos atstovu. Tai aiškinant, į kabinetą atėjo STT pareigūnas V. K. kartu su bendrosios praktikos slaugytoja L. G.. Bendrosios praktikos slaugytojai L. G. atėjus, vyriausiasis specialistas A. L. ir specialistas V. K. išėjo iš kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į to paties pastato 3-iame aukšte esamas administracijos patalpas, kuriose suradę, (duomenys neskelbtini) laikinai atliekančią direktoriaus funkcijas L. R., informavo ją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kad gydytojas A. J. yra laikinai sulaikytas, taip pat apie šiuo metu planuojamą atlikti jo asmens kratą ir paaiškino apie būtinumą jai dalyvauti A. J. asmens kratos metu kaip (duomenys neskelbtini) vadovei, taip pat įstaigos, kurioje galimai buvo padarytas nusikaltimas, atstovei. Tuo metu, kai nurodyti STT pareigūnai buvo išėję iš kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), kabinete buvo likę STT pareigūnai A. D., A. L. ir R. M., taip pat sulaikytas gydytojas A. J.. Tuo metu gydytojas A. J. ėmė elgtis nerimastingai, vėl mėgino išeiti iš patalpos, tačiau pareigūnai tam sutrukdė užstodami kelią link išėjimo durų. Tada A. J. pasakė, kad prastai jaučiasi, paprašė leisti atsigerti vandens. Pareigūnai leido atsigerti vandens, tai išgirdęs A. J. nuėjo į tame pačiame kabinete esančią kitą patalpą, įsipylė iš krano vandens ir atsigėrė. Taip pat paprašė leisti kraujospūdžio matavimo aparatu pasitikrinti širdies ritmą. Pareigūnai leido pasinaudoti kraujospūdžio matavimo aparatu. A. J. atsisėdo gretimoje patalpoje esančioje kėdėje ir paėmęs patalpoje buvusį matavimo prietaisą matavo savo kraujospūdį. Netrukus į kabinetą grįžo STT pareigūnai A. L. ir V. K. kartu su (duomenys neskelbtini) laikinai atliekančia direktoriaus funkcijas L. R.. Atstovė ir toje pačioje įstaigoje dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja L. G. buvo informuotos, kad gydytojas A. J. yra laikinai sulaikytas, kad bus atliekama A. J. asmens krata. Gydytojas A. J. tuo metu buvo gretimoje patalpoje, sėdėjo ant kėdės prie stalo, ant rankos buvo išsidėjęs kraujospūdžio matavimo aparatą. STT pareigūnui R. M. kilus įtarimui, kad nuo A. J. sklinda įtartinas panašus į alkoholio kvapą, apie 15.09 val. STT pareigūnas V. K. iškvietė Policijos pareigūnus A. J. blaivumo patikrinimui. Tuo metu A. J. pakartotinai buvo paprašyta pateikti prie savęs turimus daiktus, išversti savo drabužių kišenes lauk, tam kad įsitikinti, kokius daiktus A. J. turi prie savęs, taip pat ar neturi ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų. Gydytojas A. J. atsisakė tai daryti teisindamasis savo prasta sveikatos būkle. Tai sakydamas dešine ranka ėmė siekti savo dešinės pusės galinės kelnių kišenės mėgindamas iš jos kažką ištraukti. A. J. iš nurodytos kišenės išsitraukė suvyniotų pinigų pluoštelį ir staigiai juos įsikišo į burną. STT pareigūnai A. L., R. M. ir A. D. pagriebė A. J. už rankų tikslu neleisti jam sukramtyti ir nuryti ar kitais būdais sunaikinti galimai ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenis - galimai nusikalstamu būdu gautus pinigus. Asmuo priešinosi, buvo pargriautas ant kėdės, iš jo burnos buvo ištraukti pinigai. Iš burnos ištrauktus pinigus STT pareigūnas padėjo ant stalo. Netrukus pinigai buvo identifikuoti ir įdėti į plastikinę įmautę. Nustatyta, kad tai - 6 vnt. kupiūrų, kurių vertė po 50 eurų ir kurių identifikaciniai numeriai yra: Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. toliau priešinosi, šaukė, kratėsi, apspardė šalia esančius pareigūnus, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Taip pat buvo pakviestas tame pačiame pastate dirbantis šeimos gydytojas P. U., kuris apžiūrėjo gydytoją psichiatrą A. J.. Atėjus šeimos gydytojui P. U., pastarajam STT pareigūnai leido pamatuoti A. J. arterinį kraujospūdį. Nuo vienos antrankiais suvaržytos rankos antrankis buvo atsegtas tikslu pamatuoti A. J. kraujospūdį. P. U. pirmą kartą pamatavus A. J. širdies kraujospūdį, nustatyti 160x80 ml gyvsidabrio stulpelio širdies kraujospūdžio rodmenys. P. U., įvertinęs A. J. kraujospūdį, taip pat atsižvelgdamas į asmens bendrą būseną, neatsiklausęs STT pareigūnų, davė išgerti asmeniui 20 lašų geriamojo širdies tirpalo „Valentis“. P. U. buvo nurodyta kol kas daugiau neatlikti jokių papildomų veiksmų su A. J.. Tuo metu A. J. sėdėjo ant tos pačios kėdės prie stalo toje pačioje gretimoje kabineto patalpoje. Apie 15.25 val. į (duomenys neskelbtini) patalpas atvyko Policijos pareigūnai, jiems buvo nurodyta palaukti koridoriuje gretimais A. J. darbo kabineto, į kabinetą Policijos pareigūnai neįėjo. Po to STT pareigūnai pakartotinai paprašė A. J., kad jis parodytų ką turi savo rūbų kišenėse. A. J. vėl atsisakė atlikti pareigūnų reikalaujamus veiksmus. STT pareigūnas R. M. patikrinto A. J. medicininio švarko kišenės, kuriose rado du dantų krapštukus, mobilaus ryšio telefoną ir raktus. Visi rasti daiktai padėti ant šalia buvusio stalo. Toliau STT pareigūnas R. M. patikrino priekines kelnių kišenes, kuriose nieko nebuvo rasta. Toliau paprašyta A. J. geranoriškai atsistoti ir leisti pareigūnui patikrinti jo galines kelnių kišenes. A. J. vėl atsisakė tai įvykdyti. Kitiems pareigūnams kilstelėjus A. J. nuo kėdės, pareigūnas A. L. patikrino A. J. galines kelnių kišenes, kuriose nieko nerado. Pareigūnams mėginant pasodinti asmenį atgal ant kėdės, A. J. ėmė priešintis, judinti kojas, rankas, neleisdamas jį pasodinti ant kėdės. Pareigūnams laikant A. J., jis pats nugriuvo ant žemės, į aplinkinių kalbas nereagavo, pradėjo skleisti garsus, šaukti, spardytis kojomis. Nedelsiant paprašyta kabinete buvusio šeimos gydytojo P. U. pagalbos, šis pribėgo prie A. J., laikė jo galvą, jį ramino, tuo metu nedelsiant A. J. buvo nuimti antrankiai. Tuo pačiu metu telefonu iškviesta greitoji medicininė pagalba, į kurią bendruoju pagalbos telefonu 112 kreipėsi bendrosios praktikos slaugytoja L. G.. Apie 15.34 val. į (duomenys neskelbtini) esantį gydytojo psichiatro A. J. darbo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko greitosios medicininės pagalbos medikai. Visą laiką ant žemės gulinčio A. J. galvą laikė šeimos gydytojas padedant STT pareigūnams. Atvykę pirmosios medicininės pagalbos medikai suteikė pirmąją pagalbą: pamatavo kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, širdies pulsą, suleido vaistus nuo traukulių. Medikai pasakė, kad turi vežti jį į ligoninės priimamąjį, padedant STT pareigūnams paguldė A. J. ant neštuvų ir apie 15.45 val. nunešė jį į pirmąjį pastato aukštą, ten nuo vienų neštuvų užkėlė ant kitų neštuvų su ratukais. Toliau greitosios medicinos pagalbos gydytojai lydimi STT pareigūno A. D. išvežė A. J. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį. Toliau likę STT pareigūnai A. L., R. M., V. K. ir A. L. dalyvaujant asmens kratos dalyviams - L. R., L. G. ir P. U. - baigė rašyti asmens A. J. kratos protokolą. Asmens kratos metu buvo filmuota pareigūnės A. L. tarnybiniu telefonu „Nokia“ bei tarnybine kamera „Sony HC-V550“. Kratos pabaigoje rasti ir paimti pinigai supakuoti STT pakuotėje Nr. HA7580103. Policijos pareigūnai jokių veiksmų neatliko, asmens kratoje nedalyvavo, A. J. iškvietus greitąją medicininę pagalbą, Policijos pareigūnams buvo nurodyta, kad jie gali išvažiuoti ir laukti nebereikia. A. J. asmens krata buvo atlikta paviršutiniškai, tik apžiūrint drabužių kišenes, jokie drabužiai, avalynė nebuvo nuo A. J. nuimti ar nuvilkti. Su A. J. fiziškai kontaktavo tik vyriškos lyties asmenys, išskyras greitosios medicinos pagalbos medicinos darbuotojas (t. 1, b. 1. 45-50);

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto V. K. 2019-04-01 tarnybiniame pranešime Nr. L-07-144, specialisto R. M. 2019-04-01 tarnybiniame pranešime Nr. L-07-147, Kriminalinės žvalgybos skyriaus Žvalgybinės informacijos poskyrio vyriausiojo specialisto A. D. 2019-04-01 tarnybiniame pranešime Nr. L-07-148, Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės A. L. 2019-04-01 tarnybiniame pranešime Nr. L-07-145, vyriausiojo specialisto A. L. 2019-04-01 tarnybiniame pranešime Nr. L-07-149 iš esmės nurodytomis tomis pačiomis aplinkybėmis apie A. J. elgseną laikinai sulaikant, atliekant jo asmens kratą, kurios fiksuotos ir 2019-03-29 asmens kratos protokole (t. 1, b. 1. 78-91);

2019-194-02 apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad atliekant A. J. 2019-03-29 asmens kratos metu rastų ir paimtų pinigų apžiūrą, nustatyta, kad tai yra 6 (šeši) 50 (penkiasdešimties) eurų dydžio banknotai, kurių numeriai yra: Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra tie patys banknotai, kurie buvo išduoti V. L. prieš atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir kuriuos V. L. padavė A. J. atlikdama nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 2, b. L 46-50);

2019-03-29 kratos protokole užfiksuota informacija, kaip 2019-03-29 STT Kauno valdybos ITS vyriausiojo specialisto A. L. nutarimu daryti kratą, laikotarpyje nuo 19.15 iki 20.04 val. atlikta neatidėliotina krata (duomenys neskelbtini) patalpose, adr. (duomenys neskelbtini), 2 pastato aukšte esančiame gydytojo psichiatro A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). Kratos metu dalyvavusios - (duomenys neskelbtini) laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas L. R. ir šios įstaigos bendrosios praktikos slaugytoja L. G. savanoriškai pateikė: (duomenys neskelbtini) ambulatorinę J. A. asmens sveikatos istoriją, iš „ESIS“ (elektroninės sveikatos informacinės sistemos) atspausdino pacientės J. A. apsilankymų (duomenys neskelbtini) duomenų išrašą, iš „ESIS“ atspausdino duomenų išrašą, patvirtinantį, kad V. L. asmeniškai nesilankė (duomenys neskelbtini) ir kad asmeniški jai nebuvo suteiktos jokios gydymo ar kitokio pobūdžio paslaugos (t. 1, b. 1. 57-61);

2019-04-01 nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja L. T. patvirtino 2019-03-29 STT Kauno valdybos ITS vyriausiojo specialisto A. L. nutarimu atliktos kratos teisėtumą (t. 1, b. 1. 65-69);

2019-04-02 apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad atliekant (duomenys neskelbtini) patalpose, gydytojo psichiatro A. J. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) rastų ir paimtų dokumentų ir informacijos apžiūrą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ambulatorinėje J. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorijoje užfiksuota tokia informacija:

(duomenys neskelbtini);

taip pat apžiūros metu apžiūrėta informacija, kuri kratos metu atspausdinta iš ESIS sistemos. Susipažinus su išrašuose esamam informacija matyti, kad pacientės J. A. kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo data 2019-03-19, uždarymo data 2019-03-25, uždaręs gydytojas A. J.. Matyti, kad J. A. atžvilgiu atliktos dvi paslaugos:

(duomenys neskelbtini);

3) Pateiktoje informacijoje matyti, kad už suteiktas abi paslaugas pateikta apmokėti bendra suma 0,00 Eur;

taip pat iš ESIS pateiktoje informacijoje nurodyta, kad pacientė J. A. prisirašiusi pas šeimos gydytoją L. B.;

taip pat iš ESIS pateiktoje informacijoje matyti, kad V. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu paslaugų nesuteikta (t. 2, b. 1. 22-44);

2018-12-27 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-765/V-1530 „Dėl specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta dokumentų, reikalingų specialiesiems poreikiams nustatyti, pateikimo tvarka, kurioje aprašyti ir gydančio gydytojo privalomi veiksmai. Taip pat 2018-10-12 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-563, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacijoje, taip pat neįgaliųjų socialinė integracijos įstatyme nustatyta specialiųjų poreikių nustatymo tvarka (t. 2, b. 1. 67-88);

2019-03-29 STT Kauno valdybos reikalavimu Nr. 40-7-261 (duomenys neskelbtini) 2019-04-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta gydytojo psichiatro A. J. darbo sutartis, pareigybės aprašas, registracijos pas (duomenys neskelbtini) gydytoją tvarka, registracijos pas gydytoją psichiatrą tvarka, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašas, paslaugų teikimo pacientų namuose ir globos įstaigose tvarkos teikimo aprašas. Taip pat informavo, kad kiti reikalavimu prašomi pateikti dokumentai ir informacija pateikti 2019-03-29 kratos metu (t. 1, b. 1.105-133);

Daiktais ir dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:        

1.       pinigai - 300 eurų, kurie 2019-04-05 STT Kauno valdybos ITS vyriausiojo specialisto A.

L. 

2.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+REA10707 pakete Nr. 1.

3.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+REA10702 pakete Nr. 1.

4.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+RED10704 pakete Nr. 1.

5.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+RED11626 pakete Nr. 1.

6.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+REA11624 pakete Nr. 1.

7.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+RED11621 pakete Nr. 1

8.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+REC11630 pakete Nr. 1

9.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+REC11627 pakete Nr. 1.

10.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+REB11628 pakete Nr. 1.

11.       kompaktinė plokštelė Nr. 6361516+REE11625 pakete Nr. 1.

Teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kad anksčiau nurodyta liudytoja V. L. dėl kokių tai aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti kaltinamąjį A. J., sakyti netiesą. Šios liudytojos teisiamojo posėdžio metu duoti, anksčiau aprašyti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, aiškūs, neprieštarauja kaltinamojo A. J. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims. Šios liudytojos minėti paaiškinimai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas šios liudytojos paaiškinimais tiki ir šie yra kaltinamojo A. J. kaltės įrodymas.

Anksčiau nurodytoje rašytinėje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės, pokalbio tarp V. L. ir A. J. garso, vaizdo įrašas, pinigai, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja kaltinamojo A. J. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad minėti rašytinai duomenys, garso, vaizdo įrašas gauti, pinigai iš A. J. paimti, ne įstatymo nustatyta tvarka, tinkamai neįforminti. Todėl šie rašytiniai duomenys, garso ir vaizdo įrašas, pinigai yra kaltinamojo A. J. kaltės įrodymai.

Teismas, ištyręs, įvertinęs anksčiau paminėtus duomenis (jų visumą), - šiuos pripažinęs įrodymais, bei įvertinęs A. J. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus sprendžia, kad kaltinamasis A. J., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) gydytoju psichiatru, nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, - kaltinime nurodytu laiku, vietoje, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. L. kaltinime nurodytos vertės kyšio (50 eurų) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra kaltinime nurodytos vertės kyšio už tai, kad jis įvertins kaltinime nurodytos J. A. sveikatos būklę ir informuotų V. L. apie tolimesnius, J. A. testamento rengimui, reikiamus veiksmus; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytu laiku, vietoje, - apžiūrėjęs pacientę J. A., įvertinęs jos sveikatos būklę, pakartotinai tiesiogiai pareikalavo iš V. L. 50 eurų dydžio kyšį, už savo, kaip gydytojo, vizitą ir pacientės J. A. apžiūrą bei jos sveikatos būklės įvertinimą, ir V. L. padavus jam 50 eurų, tiesiogiai priėmė iš jos 50 eurų dydžio kyšį už šį savo teisėtą veikimą, vykdant tarnybinius įgaliojimus; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytu laiku, vietoje, tiesiogiai pareikalavo iš V. L., kad ši duotų jam 350 eurų dydžio kyšį, o pastarajai nurodžius, kad reikalaujamų pinigų šiuo metu neturi, pareikalavo duoti, jam 300 eurų dydžio kyšį, už teisėtą jo veikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis nustatytų V. L. motinos J. A. sveikatos diagnozę ir parengtų dokumentus, reikalingus J. A. specialiųjų poreikių nustatymui, ir savo darbą atliktų per įmanomai trumpesnį laiką; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytu laiku, vietoje pakartotinai pareikalavo iš V. L., kad ši duotų jam anksčiau reikalautą 300 eurų dydžio kyšį ir, pastarajai padavus jam 300 eurų, priėmė iš jos 300 eurų dydžio kyšį už teisėtą jo veikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis nustatytų V. L. motinos J. A. sveikatos diagnozę ir parengtų dokumentus, reikalingus J. A. specialiųjų poreikių nustatymui, ir savo darbą atliktų per įmanomai trumpesnį laiką.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, kaip tęstiniai. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių (įrodančių) kaltinamojo A. J. kaltę, padarius anksčiau aprašytą nusikalstamą veiką.

A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų realizavimą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis A. J. padarė tęstinį, baigtą apysunkį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Be to, jis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savikritiškai įvertino savo elgesį. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad jam skirtina švelniausia bausmė, numatyta BK 225 straipsnio 1 dalyje, - bauda. Šios dydis parenkamas įvertinus tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sukinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl A. J. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Nustatyta ir tai, kad A. J. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas savo darbines funkcijas, būdamas valstybės tarnautojui priliginamu asmeniu. Tokia jo veikla yra nesuderinama su pareigų ėjimu, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti gydytoju psichiatru atėmimas (BK 67, 682 straipsniai).

BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad turi būti konfiskuotas tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas. Neabejotinai byloje nustatyta, kad A. J. iš nusikalstamos veikos gavo 50,00 Eur. Todėl ir pagal LAT suformuotą praktiką (LAT nutartis Nr. 2K-207/2013) ši pinigų suma kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš kaltinamojo konfiskuotina.

A. J. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su šiuo jo prašymu prokuroras nesutiko. Iš esmės jis nurodė, jog A. J. ikiteisminio tyrimo pradžioje dėl nusikalstamos veikos davė neteisingus paaiškinimus, nepripažino, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, kaltino V. L. provokacija. Be to, A. J., ikiteisminio tyrimo pareigūnams atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nusikaltimo padarymo vietoje, stengėsi paslėpti, sunaikinti įkalčius. Todėl A. J. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, negali būti vertinami, kaip duoti nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaip nuoširdūs. Be to, A. J. jau anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Anksčiau taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. nesustabdė nuo nusikaltimo darymo. Pagal tai ir pagal paskutiniąją LAT suformuotą praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo kaltinamajam, kuris yra valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo, mano, jog šiuo atveju A. J. taikyti laidavimo institutą nėra pagrindo, o šį taikant, tai neįgyvendintų bausmės paskirties tikslų.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Pagal tai pažymėtina ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje nusikaltimų valstybės tarnybai ir kitose bylose teismai, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas, nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, kuris be jokio papildomo auklėjamojo poveikio privalo laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų, yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016). Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. J. atžvilgiu byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nes jis nors pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, tačiau visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi šią padaręs tik teisiamojo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos davė neteisingus paaiškinimus, nepripažino, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, kaltino V. L. provokacija. Be to, jis, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nusikaltimo padarymo vietoje, stengėsi paslėpti, sunaikinti įkalčius (300 eurų). Todėl A. J. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, negali būti vertinami, kaip duoti nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaip nuoširdūs. Be to, teismas įvertinęs A. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nėra visumos aplinkybių manyti, kad, taikant jo atžvilgiu BK 40 straipsnį, jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, jog A. J. anksčiau taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, jis daug metų gydytojas neurologas, - valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, jis buvęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys, jam (duomenys neskelbtini) metai. Akivaizdu, kad šios aplinkybės, pabrėžiant, jog jis buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys, jam suponavo elgtis nepriekaištingai, tačiau jis pasielgė priešingai, pagal nusikalstamos veikos pavojingumą, laipsnį, pobūdį padarė vieną iš pavojingiausių nusikaltimų valstybės tarnybai. Be to, pagal minėtas aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamasis yra savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo yra susiformavusi. Todėl A. J. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A.       J. 

neišvykti. Ši priemonė iki įsiteisės nuosprendis reikalinga, todėl nekeistina, nenaikintina (BPK 119 straipsnis).

Pinigai, daiktai, rašytinė medžiaga, - turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, t. y. pinigai – 300 Eur, saugomi STT; kompaktinės plokštelės, iš A. J. paimti įvairaus dydžio lapeliai su ranka įrašyta informacija, pridėti prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, atitinkamai grąžinami, paliekami saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK, 94 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301, 303 -307 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

P r i p a ž i n t i A. J. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti 540 MGL dydžio, t. y. 27000 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą A. J. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 360 MGL dydžio, t. y. 18000,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų), baudą.

Įpareigoti A. J. 360 MGL dydžio, t. y. 18000,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų), baudą, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Vilniaus g. 9, Vilkaviškis).

Įspėti A. J., kad nustatytu laiku, tai yra per vienerius metus, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. J. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauto turto vertės pinigų sumą – 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, A. J. atimti teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, šiam įsiteisėjus, šią priemonę panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, 300 Eurų (kupiūromis: Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus STT, grąžinti STT; kompaktines plokšteles (10 vnt.), pridėtas prie bylos palikti saugoti prie bylos; įvairaus dydžio lapelius su ranka įrašyta informacija, kurie rasti ir paimti A. J. darbo vietoje 2019-03-29 kratos metu, ir kuri pridėti prie bylos, grąžinti A. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                               Valdas Petraitis

                        `