Baudžiamoji byla Nr.2K-271/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1;

2.1.14;

2.1.15.1.2 (S)

                                                                                                                                          

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

nuteistajam R. P.,

nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

nukentėjusiajai D. J.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Auksanui Čiupailai,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. J. ir D. J. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymas R. P. atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. I. J. ir D. J. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi nukentėjusiųjų I. J. ir D. J. atstovo advokato Sergiejaus Butos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendis pakeistas: iš R. P. nukentėjusiajai I. J. priteista 19 273,60 Lt, o D. J. – 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; I. J. – 4000 Lt atstovo advokato paslaugoms apmokėti; D. J. – 56,64 Lt proceso išlaidų; vadovaujantis BPK 151 straipsnio 6 dalimi,  laikinai apribota R. P. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), iki visiško neturtinės žalos atlyginimo I. J. ir D. J.. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

       

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

R. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles,  dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus. 2007 m. gegužės 6 d., apie 14.52 val., Mažeikiuose, Pavenčių g., pėsčiųjų perėjoje ties namu Nr. 17, R. P., vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 100“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 redakcija) 51, 53, 68, 75 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad užtikrintų kitų asmenų ir jų turto saugumą, vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja į jo važiuojamąją eismo juostą išėjusių R. J. ir L. L. ir jas partrenkė. Šio eismo įvykio metu R. J. padarytos muštinės žaizdos veide, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, abiejose kojose, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, sėdmenyse, dešinėje kojoje, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimai, stuburo 2-ojo kaklinio slankstelio lūžiai, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai, dubens kaulų lūžiai, kairės plaštakos delnakaulių lūžiai, kairės blauzdos abiejų kaulų lūžiai, dėl kurių R. J. žuvo. L. L. padaryti kūno sumušimai ir odos nubrozdinimai kūne, kairio skruostikaulio ir pleištakaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimai, kairės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

 

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios I. J. ir D. J. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeisti: paskirti realią šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; visiškai patenkinti nukentėjusiųjų I. J. ir D. J. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš R. P. nukentėjusiajai I. J. 89 273,60 Lt, o nukentėjusiajai D. J. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kasatorių teigimu, teismų nuosprendis ir nutartis priimti iš dalies netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų ir nukrypta nuo teismų praktikos. R. P. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, nepagrįstai atidėtas jos vykdymas (netgi ne maksimaliam įstatyme numatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui). Anot kasatorių, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, labai mažai dėmesio skyrė BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytiems bausmės paskirties ir jos skyrimo pagrindų kriterijams. Į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo pobūdį atsižvelgta deklaratyviai, bausmė individualizuota netinkamai.

Kasatorės pažymi, kad už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, įstatymas numato didelį laisvės atėmimo bausmės intervalą, tačiau bausmės teisingumo principas reikalauja, kad paskirtoji bausmė būtų proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teismai, skirdami bausmę nuteistajam R. P., netinkami įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį nagrinėjamu atveju lemia šios aplinkybės: nuo padaryto nusikaltimo nukentėjo du asmenys, Kelių eismo taisyklės pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, šie pažeidimai padaryti ne dėl nepalankių eismo sąlygų, sukelti padariniai yra sunkūs bei neatitaisomi. Neįvertintos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę: nuteistasis 2003 m. buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus; 2005 m. dar kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis); iš viso anksčiau R. P. KET reikalavimus buvo pažeidęs net penkis kartus; du kartus jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio (būdamas girtas, 2002 m. pasipriešino policijos pareigūnui, o 1998 m. – panaudojo smurtą prieš pareigūnus); nagrinėjamoje byloje R. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nuteistojo kraujyje buvo rasta net 1,79 promilės etilo alkoholio). Išdėstyti duomenys leidžia neabejotinai konstatuoti, kad R. P. akivaizdžiai linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir piktybiškai pažeidinėti visuotinai privalomas elgesio taisykles, ignoruoti elementarias kelių eismo saugumo taisykles. Anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamos įtakos, nesustabdė nuo naujų neteisėtų veikų vykdymo, padarytas nusikaltimas yra dėsningas.

Kasatorės pažymi, automobilio vairavimas yra rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Kelių eismo saugumo taisyklėse imperatyviai draudžiama vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Kelių eismo taisyklių 68 punktas). Vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Būdamas taip stipriai apsvaigęs nuo alkoholio asmuo suvokia, kad jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai ypač padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Dėl to vairuotojo Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio ir dėl kurio žūsta ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnis nei analogiškus padarinius sukėlusio blaivaus vairuotojo veika. Į tai atsižvelgdamas, įstatymų leidėjas už tokias veikas BK 281 straipsnyje nustatė griežtesnes bausmes. Važiuodamas gyvenvietėje R. P. viršijo leistiną greitį, buvo ypač neatidus, prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurioje šviesoforas neveikė, nesulėtino greičio, nepraleido į važiuojamąją dalį įžengusių pėsčiųjų R. J. ir L. L., savo automobilio laiku nesustabdė ir jas partrenkė, taip sukėlė itin sunkių padarinių – vienas žmogus žuvo ir vienas žmogus buvo sužalotas. Teismai į šias aplinkybes neįsigilino, bausmę paskyrė formaliai. Kartu teismų sprendimai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kurioje laikomasi nuostatos, kad kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė, ir kurioje neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykius, sužaloję du ir daugiau asmenų, laikomi daug pavojingesniais ir jiems skiriamos griežtesnės bausmės.

Kasatorių teigimu, teismai taip pat nepagrįstai pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės konstatavimas negali būti grindžiamas vien tik formaliu kaltinamojo prisipažinimu, būtina įvertinti bylos aplinkybių visumą ir kaltinamojo poziciją viso proceso metu. R. P. savo kaltę pripažino tik sužinojęs teismo paskirtos ekspertizės rezultatus ir prieš pat įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pabaigą pasirinko gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos poziciją, nors dar apklausiamas teisiamajame posėdyje abejojo dėl savo kaltės. Teismai nepagrįstai pripažino ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tik tada, kai jis pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Dalinis žalos atlyginimas nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nebent atlyginta žymi padarytos žalos dalis visiems nukentėjusiesiems. Pasak kasatorių, nuteistojo atlyginta 9000 Lt sumos žalos dalis negali būti traktuojama kaip žymi. Apeliacinės instancijos teismas, savo nutartyje motyvuodamas laikino nuteistojo nuosavybės teisių apribojimo reikalingumą, prieštaraudamas kitiems tos pačios nutarties motyvams, nurodė, kad R. P. nukentėjusiosioms atlygino tik mažąją dalį teismo pripažintos atlygintinos neturtines žalos. Taigi akivaizdu, kad 9000 Lt  žalos atlyginimas (bendrai buvo reikalauta atlyginti 200 000 Lt žalą) negali būti pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokie teismų sprendimų motyvai yra nepagrįsti ir žeidžia bei pakerta kasatorių tikėjimą teisingumo įvykdymu.

Anot kasatorių, visa tai rodo, kad teismai nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę. Byloje surinkti faktai ne tik neigiamai apibūdina nuteistąjį, bet ir rodo, kad nebuvo pagrindo skirti jam švelnesnės laisvės atėmimo bausmės nei jos vidurkis ir kad turėjo būti paskirta bausmė, atitinkanti sankcijos vidurkį. Neteisingas yra ir sprendimas atidėti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, motyvuota tuo, kad nėra duomenų, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. per dvejų metų laikotarpį, nuteistasis būtų padaręs dar kitų nusikalstamų veikų, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, teistumas išnykęs, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigė paskutinės administracinės nuobaudos vykdymas, jis naujo administracinio teisės pažeidimo nepadarė, taigi neturi galiojančių nuobaudų, nusikaltimo padarymo metu dirbo, darbe buvo apibūdinamas teigiamai, kaltininkas smerkia savo elgesį. Kasatorių teigimu, to nepakanka, kad būtų konstatuotas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip motyvuodami sprendimą atidėti bausmės vykdymą, teismai visiškai eliminavo tokius bausmės tikslus kaip asmens nubaudimas,  galimybės daryti naujus nusikaltimus atėmimas, teisingumo principo įgyvendinimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis sistemingai bei piktybiškai pažeidinėjo draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, todėl šiuo atveju kasatorės nėra įsitikinusios, jog nuteistasis vėl nesės už vairo išgėręs ir nesukels avarijos su dar sunkesnėmis pasekmėmis sau ar kitiems. Iš teismų praktikos matyti, kad tokiais atvejais skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nepritaria teismų praktikai, kai tokiais atvejais bausmės vykdymas atidedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika, Nr. 30). Be to, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, tačiau to nei nuosprendyje, nei nutartyje nepadaryta.

          Kasatorių teigimu, Šiaulių apygardos teismas, tik iš dalies tenkindamas jų civilinius ieškinius ir patirtą neturtinę žalą įvertindamas tik po 30 000 Lt, neteisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Šis pažeidimas laikomas teisėtu ir pagrįstu pagrindu apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ir nagrinėti bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-132/2007). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytų konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias reikšmingomis pripažįsta teismas: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją) etc. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371). Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai tokie išgyvenimai yra ypač dideli (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255). Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255).

Neabejotina, jog dėl motinos žūties kasatorės patyrė emocinį sukrėtimą bei iki šiol patiria begalę dvasinių išgyvenimų: dėl įvairių fobijų sumažėjo bendravimo galimybės, jos stengiasi išeiti iš namų tik tuomet, kai tai neišvengiamai būtina, eidamos per gatvę jaučiasi nesaugiai. Pasak kasatorių, po skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo jas slegia dar ir nuoskauda, kad mamos beprasmiškos žūties kaltininkas išvengė realios baudžiamosios atsakomybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kaip turinčias svarbią reikšmę aplinkybes, nepagrįstai įvertino tai, kad Indrė ir Dovilė Jakštaitės nebuvo materialiai priklausomos nuo žuvusiosios. Visiškai nepagrįstas kolegijos motyvas mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį dėl to, kad kasatorės gyveno atskirai nuo motinos ir kad netikėta motinos netektis joms neturės ilgalaikių, neprognozuojamų neigiamų padarinių.

Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jų dvasinius išgyvenimus ir jų vertę įsprausdamas į 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, visa apimtimi neįvertino jų masto. Visos nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą ne riboti atlygintinos neturtinės žalos dydį 30 000 Lt suma, o jį padidinti iki adekvataus kasatorių patirtam dvasiniam skausmui, vidiniams išgyvenimams, nepatogumams, dvasiniam sukrėtimui, emocinei depresijai, bendravimo galimybių sumažėjimui neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kartu kasatorės teigia, kad prašomu priteisti žalos atlyginimo dydžiu nesiekia nepagrįstai praturtėti. Tai yra tik įvertinimas pinigais to, ką jos patyrė bei patiria iki šiol dėl motinos žūties, ir to, kas galėjo būti patirta, sukurta, išplėtota ir sėkmingai plėtojama, jeigu motinai nebūtų atimta gyvybė.

 

         Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir paskirtos bausmės dydžio

Kasacinio skundo dalis dėl nepagrįstai taikyto bausmės vykdymo atidėjimo tenkintina, tačiau argumentai, kuriais grindžiamas būtinumas skirti nuteistajam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, atmestini.

Teismo sprendimas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą R. P. neatitinka įstatymo reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nuostatų. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią savo išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nėra duomenų, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų padaręs dar kitų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, kad kaltinamasis bus pakankamai nubaustas paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę (T. 2, b. l. 155). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kad R. P. anksčiau buvo teistas, baustas už vairavimą esant neblaiviam, bei motyvuodamas bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumą, nurodė, jog nusikaltimas padarytas išnykus teistumui, taip pat neturint galiojančių administracinių nuobaudų, nusikaltimo padarymo metu nuteistasis dirbo, darbe apibūdinamas teigiamai (T. 2, b. l. 199).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, sukeltų padarinių sunkumą, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismų nurodyti motyvai, pagrindžiantys išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pakankami ir įtikinami. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas).

Akivaizdu, kad šioje byloje taikant bausmės vykdymo atidėjimą R. P., šių nuostatų nesilaikyta. Iš byloje esančių duomenų apie R. P. administracinius teisės pažeidimus matyti, kad 2002 m. gruodžio 20 d. jis vairavo transporto priemonę būdamas lengvo laipsnio girtumo būklės, 2005 m. balandžio 12 d. jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio laipsnio girtumo būklės. Nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šioje byloje, R. P. padarė taip pat būdamas vidutinio laipsnio girtumo būklės (1,79 promilės). Taigi ankstesni nubaudimai už vairavimą esant neblaiviam nepadarė teigiamo poveikio R. P., jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus ir dienos metu, esant normalioms eismo sąlygoms, pėsčiųjų perėjoje partrenkė dvi moteris, dėl to vienai nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kita – žuvo. Tai rodo, kad šias itin sunkias pasekmes sukėlę nuteistojo veiksmai yra dėsningi, nulemti sąmoningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo ir abejingumo kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad teismų išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nepagrįsta, bausmės vykdymo atidėjimas R. P. pritaikytas nesilaikant BK 75 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas.

Kasatorės taip pat ginčija teismo sprendimą pripažinti nuteistajam dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir prašo padidinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos vidurkio – šešerių metų šešių mėnesių. Argumentai, kuriais grindžiamas šis prašymas, nepagrįsti. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje nustatytos pagrįstai ir motyvuotai. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrino analogiškus nukentėjusiųjų argumentus ir juos motyvuotai atmetė. Šiems teismo argumentams pritartina ir dėl jų nesikartojama. Nustačius dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių aplinkybių, nekelia abejonių ir nuteistajam teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos vidurkis.

Įgyvendindama BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisę parinkti laisvės atėmimo atlikimo vietą, taip pat atsižvelgdama į BVK  90 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad R.  P. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė atliktina atvirojoje kolonijoje.

 

Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2010, 2K-267/2009).

Nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo po 100 000 Lt kiekvienai neturinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir sumažino atlygintinos žalos dydį iki 30 000 Lt kiekvienai nukentėjusiajai. Konstatuodamas neturtinės žalos padarymo faktą, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo aplinkybes (vairavo neblaivus, pėsčiųjų perėjoje partrenkė dvi moteris), į tai, kad nukentėjusiosios dėl motinos žūties patyrė dvasinių ir moralinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą. Kita vertus, sumažinant atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt kiekvienai nukentėjusiajai, atsižvelgta į neatsargų padaryto nusikaltimo ir kilusių padarinių pobūdį, nuteistojo pastangas savanoriškai atlyginti žalą ir sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, ne itin gerą jo turtinę padėtį, įsipareigojimus išlaikant nepilnamečius vaikus, taip pat į tai, kad nukentėjusiosios nebuvo materialiai priklausomos nuo motinos, gyveno atskirai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodyta jokių svarbių aplinkybių, į kurias teismas būtų nepagrįstai neatsižvelgęs, ginčijamas tik teismo šių aplinkybių vertinimas. Pažymėtina ir tai, kad priteistos  neturtinės žalos dydžiai nesikerta su teismų praktika analogiškose bylose. Atsižvelgdama į tai, kasacinio  teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.

 

Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti 

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, buvo gautas prašymas priteisti nukentėjusiajai D. J. kasaciniame procese turėtas išlaidas advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti. Teismui pateikti 2010 m. gruodžio 2 d. susitarimas dėl teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, taip pat 2010 m. gruodžio 4 d. įvykdytų mokėjimų Nr. 330252577, 330254856 kvitai, patvirtinantys 4000 Lt sumokėjimą advokatui už kasacinio skundo surašymą ir atstovavimą kasacinio proceso metu. 

Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje nukentėjusiųjų kasacinis skundas iš dalies tenkinamas, taigi dalis turėtų atstovavimo išlaidų priteistina iš nuteistojo. Pažymėtina, kad už kasacinio skundo surašymą ir atstovavimą advokatui faktiškai sumokėta suma (4000 Lt) gerokai viršija kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžius. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiajai D. J. iš nuteistojo priteistinos sumos dydis mažinamas iki 800 Lt. 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6  punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį: panaikinti nuteistajam R. P. BK 75 straipsnio taikymą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą; penkerių metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Kitų nuosprendžio ir nutarties dalių nekeisti.

Priteisti iš nuteistojo R. P. 800 Lt nukentėjusiajai D. J. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

 

 

Teisėjai                                                                                                Alvydas Pikelis

                                                            

Vladislovas Ranonis

 

Olegas Fedosiukas