Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-113-443-2015].docx
Bylos nr.: 2-113-443/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðakiø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-113-443/2015

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01363-2014-9



Procesinio sprendimo kategorija: 128.2. (N)

(S)

 

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. sausio 29 d.

Šakiai

 

 

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys rašytinio proceso tvarka  išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant M. A. J., J. J. J. ir A. J.,

 

nustatė:

 

       pareiškėja savo pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1995 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) mirusio A. J. palikimą po jo mirties priėmė ir faktiškai valdo bei tvarko mirusiojo dukra pareiškėja A. B. Pareiškime nurodyta, kad 1995 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini), būdamas 90 m. amžiaus, mirė pareiškėjos tėvas A. J. Po jo mirties liko paveldimo turto – asmeniniai daiktai, buities inventorius ir 0,9800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirusysis testamento nepaliko. A. J. turėjo keturis vaikus: A. J., J. J. J., M. A. J. ir pareiškėją, po jo mirties tapusius pirmosios eilės įpėdiniais pagal įstatymą. Pergyvenusios sutuoktinės teisėmis paveldėjimo teisę turėjo ir vaikų motina A. J.. Po tėvo mirties šeimoje susitarta, kad palikimą priimti privalo pareiškėja. Broliai A. J., J. J. J. ir sesuo M. A. J. tėvo palikimo nepriėmė ir paveldėjimo oficialiai atsisakė. Motina A. J., tuo metu buvo 88 m. amžiaus ir silpnos sveikatos, todėl, norėdama palengvinti dokumentų tvarkymą, palikimo sąmoningai nepriėmė. Pareiškėja motiną slaugė savo namuose. Būdama 95 m. amžiaus ji mirė 2003 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini), A. J. palikimo taip ir nepriėmusi. Suinteresuotieji asmenys po tėvo mirties paveldėti nieko nepageidavo, palikimo sąmoningai nepriėmė ir jo oficialiai atsisakė, todėl tėvo palikimą paveldėjimo tikslu po jo mirties priėmė pareiškėja viena ir jį faktiškai valdo bei tvarko kaip nuosavą atvirai ir nepertraukiamai, turėdama tikslą j į oficialiai paveldėti. Paveldimoje žemėje ganau gyvulius, auginu daržoves ir gaunu iš jos naudą. Dokumentų tvarkymas užtruko ilgai, nustatytu laiku į notarą dėl paveldimo turto priėmimo pareiškėja nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo dar neišsiėmė, todėl dabar pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. privalo pateikti įrodymus apie faktinį palikimo priėmimą. Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nurodo vieną iš palikimo priėmimo būdų – palikto turto faktinį priėmimą, todėl pareiškėja mano, kad yra tinkamai ir laiku priėmusi savo mirusio tėvo A. J. palikimą. Tačiau tokio fakto įrodymu gali būti tik teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Visas išvardintas aplinkybes ir faktus pareiškėja įrodo, pateikdama tėvų mirties ir santuokos liudijimus, pažymą apie paskutinę tėvo gyvenamąją vietą, savo brolių ir seserų gimimo liudijimus bei atsisakymų paveldėti nuorašus, paliktos žemės nuosavybės dokumentus, be to šį faktą galėtų patvirtins suinteresuotieji asmenys bei liudytojai, kuriuos, reikalui esant, į teismo posėdį pasikviestų pareiškėja. Tėvus iki jų mirties pareiškėja prižiūrėjo, slaugė mamą savo namuose, mirusiuosius kartu su broliais ir seserimi palaidojo ir rūpinasi jų kapų priežiūra. Pareiškėja užtikrina, kad daugiau asmenų, galinčių pretenduoti į tėvo palikimą, nėra ir būti negali. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių jos šeimos narių asmens dokumentuose yra klaidų: tėvo pavardė – A. J., motinos pavardė – A. J., pareiškėjos sesers M. A. J. ikisantuokinė pavardė buvo J., brolio J. J. pavardė J., o brolio A. – J., pareiškėjo A. B. ikisantuokinė pavardė buvo J. Iki šiol šie neatitikimai nekliudė, todėl niekas nepasirūpino tų klaidų ištaisymu. Be to, ištaisius pavardes, atsirastų daug nepatogumų dėl disponavimo turtu, giminystės ryšių su vaikais ir vaikaičiais bei visų kitų dokumentų atitikties. Pareiškėjos broliai ir sesuo savo atsiliepimuose patvirtins, kad juos visus iš tikrųjų sieja giminystės ryšiai, ir, kad 1995 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) miręs A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tikrai yra jų tėvas. Prašys teismo sprendime pažymėti, kad „palikimą po jo mirties priėmė ir faktiškai valdo bei tvarko mirusiojo dukra A. B.". Pareiškėjos gimimo liudijime ir mirusio tėvo mirties liudijime nurodytos pavardės atitinka tikrovę. Nuo pat gimimo visi gyveno toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaimų sandūroje, todėl visas aplinkybes ir giminystės santykius galėtų patvirtinti liudytojai, kuriuos, reikalui esant, į teismo posėdį pasikviestų pareiškėja.

         Suinteresuotieji asmenys atsiliepimų ir prieštaravimų į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas pagrįstas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK  445 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos pareiškimo bei byloje esančių dokumentų nustatyta, jog 1995 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini), būdamas 90 m. amžiaus, mirė pareiškėjos tėvas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdama 95 m. amžiaus mirė 2003 m. vasario 13 d. taip pat (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja priėmė ir valdė velionio asmeninius daiktus, buities reikmenis, nekilnojamojo turtą – 0,9800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juos prižiūrėjo. Dėl šio palikto bei pareiškėjos faktiškai priimto valdyti bei naudoti turto jokių pretenzijų niekas nereiškė ir nereiškia. Suinteresuotieji asmenys pareiškėjos prašymo tenkinimui prieštaravimo nepareiškė.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti. Toks pat priėmimo būdas buvo galimas ir iki 2001 m. birželio 31 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso. Mirusiojo nekilnojamojo turto paėmimas, valdymas, tvarkymas ir naudojimasis visais velionio paliktais daiktais ir jų laikymas nuosavu turtu yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja po pareiškėjos tėvo mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a: 

 

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1995 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini)mirusio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1995 m. liepos 3 d. įrašas mirties metrikų knygoje, įrašo Nr. 39), palikimą po jo mirties priėmė ir faktiškai valdo bei tvarko mirusiojo dukra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                            Arturas Rauktys