KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai I. V., nedalyvaujant suinetersuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

n u  s t a t ė:

            Pareiškėja 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teisme gautu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo K. A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą- automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad palikimą po tėvo mirties priėmė de facto, o 2012-12-18 pas notarę-  de jure. Priėmusi palikimą sužinojo, kad liko nepriimtas automobilis, apie kurio egzistavimą kreipimosi į notarę metu jai nebuvo žinoma. VĮ „Regitra“ paaiškėjo, kad K. A. M. 2012-08-21 automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo iš I. Š., automobilis buvo išregistruotas iš transporto priemonių apskaitos, tačiau velionis nespėjo atlikti jos registracijos VĮ „Regitra“. Pareiškėja nurodo, kad nenustačius jos prašomo juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, ji negali įregistruoti nuosavybės teisių į paveldėtą turtą- transporto priemonę, kadangi turto savininkas pirkimo- pardavimo sutartyje K. A. M. nesutampa su prašymą įregistruoti transporto priemonę pateikiančia naująja savininke- I. V..

            Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-04-19 atsiliepimu (15 b.l.) nurodo, kad pareiškėja jau priėmė palikimą, kreipdamasi į notarą. Pareiškimo tenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl civilinė byla turėtų būti nutraukta.

            Civilinė byla nutrauktina

            Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2006 pažymėjo, kad paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme įvardytų teisinių veiksmų: faktiškai pradėjus turtą valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja priėmė mirusiojo palikimą, padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.), jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 419,35 Lt nedarbo draudimo išmoką (9 b.l.), todėl ypatingąja teisena pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių (CPK 444, 445 straipsniai). Pareiškėja, pateikusi nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus (transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį), gali kreiptis į notarą su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.  Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas neturėjo būti priimtas nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jį priėmus- byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai grąžinus pareiškimą be teismo sprendimo, jai taip pat grąžinamas jos sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 295 straipsniu, teismas,

 n u t a r i a :

             Bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo  Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutraukti.

Grąžinti I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 1 d. AB „Swedbank“ jos sumokėtą 143 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt trijų litų) žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.