Civilinė byla Nr. e2S-1556-643/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04044-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11.; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 20 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui N. P. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) su atsakovu N. P. R. sudarytos santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės, išspręsti kitus su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukros L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra L. R. gali bendrauti / pasimatyti naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis (ZOOM, messenger ir pan.) su ieškove iš anksto suderintu laiku; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 300 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovę paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

3.       Ieškovė paaiškino, kad dėl tarp šalių susiklosčiusių itin sudėtingų aplinkybių ieškovė su dukryte, pritarus atsakovui, grįžo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos tėvai, broliai ir seserys, kur užtikrintas jų abiejų saugumas ir materialinis aprūpinimas. Nurodė, kad dukra yra apsupta ją mylinčių, besirūpinančių ir visokeriopai aprūpinančių žmonių, jaučiasi saugi ir laiminga, todėl ieškovė prašo teismo nustatyti mažametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nustatant, kad ieškovė su mažamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaiko, nesirūpina jo buitimi bei kasdienybe, neteikia reguliaraus, vaikui kasdien reikalingo išlaikymo.

4.       Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės prašymą nepateikė, dokumentų įteikimo jam el. paštu nepatvirtino.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašymui nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove iš esmės neprieštarauja, nes bent šiuo metu būtent ieškovė rūpinasi dukters kasdieniais poreikiais, buitimi, stengiasi atliepti vaiko interesams, taip pat atkreipė dėmesį, jog nepilnametė yra gana mažo amžiaus, tad svarbu užtikrinti saugią, stabilią aplinką, kurioje ji jaučiasi emociškai ramiai. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarauja nepilnametės interesams, tačiau ją galima papildyti punktu, kad šalys geranoriškai gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo iš anksto informavę vienas kitą ir suderinę visas bendravimo aplinkybes. Siekiant užtikrinti, kad nepilnametės dukters poreikių patenkinimui būtų teikiamas pastovus ir pakankamo dydžio išlaikymas, Tarnybos nuomone, prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui atitinka jo prioritetinius interesus, nes vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas maksimaliai tenkinti vaiko poreikius, lūkesčius ir interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės K. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo N. P. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. R. mokamą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat paskyrė ieškovę K. R. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, o kitą prašymo dalį atmetė.

7.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo argumentus, t. y. kad ieškovė kartu su vaiku sugrįžo į (duomenys neskelbtini) pritarus atsakovui, nurodė, kad teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl jų nepilnametės dukros L. R. gyvenamosios vietos, dėl ko būtų būtina laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, sureguliuoti šiuos teisinius santykius. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė pagrindo taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę.

8.       Teismas, įvertinęs ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos pobūdį (gali bendrauti / pasimatyti naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis su ieškove iš anksto suderintu laiku) bei vaiko amžių (1 metai ir 8 mėnesiai)), neturėjo pagrindo spręsti, kad tokios bendravimo tvarkos nustatymas šioje proceso stadijoje yra objektyviai būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Pažymėjo, kad ir nesant dėl to priimto teismo procesinio sprendimo ieškovė gali užtikrinti atsakovui galimybę bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, o šalys gali geranoriškai susitarti ir dėl kitokio bendravimo iš anksto informavę vienas kitą ir suderinę visas bendravimo aplinkybes (ką pasiūlė Tarnyba). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką iš esmės yra nemotyvuotas, sprendė, kad pagrindo taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę ieškovė taip pat neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai, 144 straipsnio 1 dalis).

9.       Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, tačiau, remdamasis teismų praktikoje suformuluotu orientaciniu minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijumi, sprendė, jog ieškovės prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis yra net mažesnis už minėtą orientacinį išlaikymo dydį, tenkantį vienam iš tėvų ir ieškovės prašymą šioje dalyje tenkino, priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Ieškovė K. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko L. R. gyvenamąją vietą su ieškove K. R. ir laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu N. P. R. nustatymo, o ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilna apimtimi. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Ieškovė paaiškina, kad atsakovas, ieškovei su dukryte dar gyvenant (duomenys neskelbtini) Caritas suteiktame bute, nerodė jokio susidomėjimo dukra, jos gerove, ieškovės finansinėmis galimybėmis vienai išlaikyti dukrą, nesiekė bendrauti ar dalyvauti dukros auklėjime, nei karto nebuvo atvykęs pažiūrėti kur ir kokiomis sąlygomis gyvena jo mažametė dukra labdaringos organizacijos laikinai suteiktame mažame butelyje, bendravimas tarp šalių vyko tik elektroniniu paštu ir atsakovas pareiškė, kad ieškovė gali grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), o jis pats grįžta į (duomenys neskelbtini), be kita ko, atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, dėl savo religinio fanatizmo jis kaltina ieškovę dėl netinkamo moteriai elgesio, todėl ieškovė pagrįstai baiminasi dėl tolesnių atsakovo veiksmų, kokių priemonių jis gali imtis, kad pamokytų netinkamai besielgiančią žmoną. Ieškovės nuomone, dėl to yra būtina išspręsti mažametės dukros laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, siekiant, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai ir užtikrinta stabili jo poreikius atitinkanti aplinka su ieškove (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog ieškovės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pateiktoje išvadoje.

12.       Nurodo, kad šalys faktiškai gyvena skirtingose valstybėse, ieškovė su dukryte gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini), santykiai tarp šalių yra įtempti ir sudėtingi, susitarti dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra šalims nepavyksta, dukros bendravimas su tėvu šiuo metu apskritai nevyksta, todėl yra būtina nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, iki civilinėje byloje Nr. e2-8410-1167/2023 bus priimtas galutinis sprendimas. Pažymi, kad bendravimas su tėvu mergaitei yra svarbus ir nori, kad ji bendrautų, tačiau su atsakovu nepavyksta rasti jokio kompromiso, jis nelinkęs tarpusavyje susitarti geruoju, todėl yra būtina teismo sprendimu nustatyti laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, nes tik tokiu būdu bus užtikrinti tiek vaiko, tiek tėvo interesai.

13.       Pažymi, kad vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant nepažeisti vaiko ir tėvo teisių ir teisėtų interesų, užtikrinti šalių nepilnametės dukros asmeninių neturtinių interesų apsaugą, jog iki šalių ginčo išsprendimo bent minimaliai būtų užtikrintas dukros bendravimas su tėvu, yra būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Papildomai nurodo, kad toks ieškovės prašymas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, savo išvadoje tai nurodė ir Tarnyba, be kita ko, ieškovė iš savo pusės įsipareigoja užtikrinti bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis, naudojantis interneto ar telefono ryšiu pasirinktomis abiem šalims tinkamomis programomis, tarp šalių sutartu ir abiem tinkamu laiku.

14.       Atsakovas N. P. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties.

15.       Atsakovas paaiškina, kad ieškovės nurodomos atsakovo savybės absoliučiai niekaip nėra įrodytos ir apsiriboja vien ieškovės teiginiais, tėra tik ieškovės prielaidos, o tai nėra nei pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, nei juo labiau pagrindas naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, be kita ko, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ turi būti neatidėliotinas, būtinas ir terminuotas, o šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodo šių būtinųjų sąlygų.

16.       Taip pat paaiškina, kad atsakovas 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Nepilnamečių ir bendruomenės teisingumo departamentą, (duomenys neskelbtini), su paraiška dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, šiuo metu paraiška yra nagrinėjimo stadijoje, kas reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės – laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas – teismo nutartimi galimai apsunkintų pateiktos paraiškos nagrinėjimo procesą bei atsakovui palankaus sprendimo įvykdymą, ko šiuo konkrečiu atveju ieškovė, tikėtina, ir siekia. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė, reikalaudama taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę tikisi legalizuoti nepilnametės šalių dukros L. R. išvežimą iš mergaitės nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nors vaiko tėvas niekada nedavė sutikimo perkelti mergaitės gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini), - šalys buvo sutarusios tik dėl trumpalaikio pasisvečiavimo L. R. mamos K. R. gimtinėje, tačiau ieškovė neva išvykusi tik trumpam į (duomenys neskelbtini) aplankyti giminaičių su dukrele, nepaisydama L. R. tėvo valios liko (duomenys neskelbtini) su dukra, deklaravo čia dukros gyvenamąją vietą (taip pat be atsakovo žinios ir sutikimo panaikino dukros gyvenamosios vietos įrašus (duomenys neskelbtini)), pateikė prašymą nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio mergaitę leisti į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) (atsakovas apie tai sužinojo tik iš procesinių dokumentų ir jų priedų šioje civilinėje byloje ir tam niekada nepritarė). Pažymi, kad tokiais savavališkais ir su vaiko tėvu nesuderintais ieškovės veiksmais yra pažeidžiamos tiek nepilnametės dukros, tiek ir jos tėvo teisės ir teisėti interesai.

17.       Akcentuoja, kad ieškovės prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė dėl nepilnametės dukros laikinos bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo neatitinka L. R. interesų, o jos taikymas neatitiktų ir Reglamento “Briuselis II bis” įtvirtintų sąlygų, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti neatidėliotinos, būtinos ir terminuotos.

18.       Nurodo, kad atsakovas neprieštarauja ir labai norėtų su savo dukra bendrauti, ją auginti, auklėti, jis daugybę kartu bandė susisiekti su ieškove su tikslu pamatyti savo dukrą bent nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau ieškovė atsakovą ignoruoja, neinformuoja, kaip laikosi mergaitė, neatsiunčia nei jos nuotraukų, video įrašų, jis savo dukros nėra matęs daugiau nei keturis mėnesius, taip pat ieškovė ilgą laiką buvo užblokavusi jį programėlėje WhatsApp taip apsunkinant galimybes susisiekti su ieškove ir tokiu būdu pabendrauti su dukra. Atsakovo nuomone, ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo tvarką su dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis nenumatant konkrečios to tvarkos – siekia apriboti atsakovo galimybę savo dukrą pamatyti gyvai.

19.       Dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo pastebi, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti ieškinyje keliamų reikalavimų ir priimti dėl jų sprendimo, išskyrus klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiek jų taikymas yra galimas laikantis Reglamento „Briuselis II bis“ keliamų sąlygų, tačiau nepaisant to, atsakovas yra linkęs bendradarbiauti, jokiu būdu neatsisako ir niekada neatsisakė savo dukros remti finansiškai, priešingai – yra pasirengęs ją remti tiek, kiek jai yra reikalinga, pažymi, kad skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį vykdo geranoriškai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

21.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės K. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl ginčo esmės.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta santuoka, kuri (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susilaukė dukros L. R..

23.       Ieškovė K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo bei pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: dalyje dėl išlaikymo priteisimo teismas priteisė iš atsakovo N. P. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. R. mokamą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, o kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė, nurodydamas, jog nėra pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes šiuo metu tarp šalių dėl to ginčo nėra, o ieškovė pagrindo taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę neįrodė. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės prašymas dalyje nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakovu iš esmės nemotyvuotas ir sprendė, kad ieškovė neįrodė pagrindo taikyti ir šią laikinąją apsaugos priemonę (CPK 12, 178 straipsniai, 144 straipsnio 1 dalis).

24.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, išskyrus prašymą dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Atskirąjį skundą ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su jos mama, ieškove K. R., bei nustatyti laikiną bendravimo tvarką su tėvu atmetimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis mergaitės interesams.

25.       Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

26.       CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

28.       Ieškovė atskirajame skunde prašo nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su jos mama, ieškove K. R., motyvuodama tuo, jog tokiu būdu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai ir užtikrinta stabili jo poreikius atitinkanti aplinka su ieškove (duomenys neskelbtini), pažymi, kad tokioms ieškovės prašomoms nustatyti laikinosioms apsaugos priemonėms pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pateiktoje išvadoje.

29.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo nustatyti laikiną mergaitės gyvenamąją vietą su motina, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis ir Tarnybos paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovas nerodo jokio susidomėjimo dukra, jos gerove, nesiekia bendrauti ar dalyvauti dukros auklėjime, nepagrindė, kodėl netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nustačius laikiną mergaitės gyvenamąją vietą su ieškove (duomenys neskelbtini), būsimas teismo sprendimas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Be kita ko, pažymėtina, jog ieškovės argumentas, kad atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, šis dėl savo religinio fanatizmo kaltina ieškovę netinkamu moteriai elgesiu, todėl ieškovė baiminasi tolesnių atsakovo veiksmų, nežino, kokių priemonių jis gali imtis, kad pamokytų netinkamai besielgiančią žmoną, visiškai nesusijęs su ieškovės prašoma nustatyti minėta laikinąja apsaugos priemone. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė, norėdama, kad teismas nustatytų laikiną mergaitės gyvenamąją vieta su ja, nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus ar siekį vaiką išvežti iš Lietuvos, be kita ko, šalių dukra šiuo metu faktiškai gyvena su motina (ieškove), tuo tarpu atsakovas gyvena kitoje šalyje. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovė neįrodė pagrindo taikyti aptartą laikinąją apsaugos priemonę, todėl nėra ir pagrindo manyti, kad nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, nepilnamečio vaiko (mergaitės) teisės ir teisėti interesai gali būti ir bus pažeisti ar kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės.

30.       Apeliantė taip pat nurodo, kad ji su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini), santykiai tarp šalių yra įtempti ir sudėtingi, susitarti dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra šalims nepavyksta, dukros bendravimas su tėvu šiuo metu apskritai nevyksta, todėl yra būtina nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką tam, kad būtų užtikrinti tiek vaiko, tiek tėvo interesai. Ieškovės manymu, šalių dukra ir atsakovas gali bendrauti / pasimatyti naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis su ieškove iš anksto suderintu laiku. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog ir šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šalims nepavyksta susitarti dėl atsakovo bendravimo su dukra, nepagrindė, kodėl jos siūlomos būtent minėtos bendravimo priemonės yra būtinos, siekiant užtikrinti vaiko interesus bei kaip toks bendravimas užtikrins nepilnametės dukros, kuriai nėra net dviejų metų, asmeninių neturtinių interesų apsaugą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas neprieštarauja ir labai norėtų su savo dukra bendrauti bent nuotolinėmis ryšio priemonėmis, ją auginti, auklėti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nustatymas šioje proceso stadijoje nėra objektyviai būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. 

31.       Papildomai akcentuotina, jog nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina, šiuo atveju ieškovė, – sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti ar susisiekti nuotolinio ryšio priemonėmis su tėvu. Be to, šioje byloje nenagrinėjamas šalių ginčas iš esmės, o tik sprendžiama dėl laikino ginčo sureguliavimo, vaiko interesai turėtų būti prioritetas abiems šalims, net jei šalys nusiteikusios itin konfliktiškai. 

32.       Pažymėtina, jog ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog yra būtinybė nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su motina, o mergaitės gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis), nors mergaitė ir taip faktiškai gyvena su motina, be to, nepagrindė, kodėl yra būtina nustatyti laikiną atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaiko gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiui vaikui, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui. Be to, šalys gali taikiai išspręsti ginčą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

34.       Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos panaikinti, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Ieškovė K. R. atskirajame skunde pateikė prašymą priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidų remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022, 48 punktas). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

ieškovės K. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė