Civilinė byla Nr. P2-189-772/2015

                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07962-2015-4              Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.1.23.

(S)

                       ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

                 N U T A R T I S

                  2015 m. lapkričio  6 d.

         Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolės Vaivos Šimkienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: UAB (duomenys neskelbtini) vadovė I. A., skolininkas I. A. ir išieškotojas VĮ „Turto bankas“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Antstolė 2015-10-07 teismui pateiktu pareiškimu prašė teismo už jo reikalavimų ir patvarkymų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, tai yra pagal Šiaulių apylinkės teismo 2006-10-27 išduotą vykdomąjį raštą kaip vykdytiną dokumentą, skirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui piniginę baudą.

Pareiškime teismui antstolė Vaiva Šimkienė nurodė, kad jos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/07/01560 pagal išieškotojo VĮ „Turto bankas“ pateiktą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-27 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-0368-124, dėl 3492,65 Eur  išieškojimo iš I. A., išieškotojui VĮ Turto bankas. Išsiaiškinęs skolininko turtinę padėtį antstolė 2013-07-23 priėmė patvarkymą ir kreipėsi į skolininkės darbdavį įpareigodamas iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį daryti nustatyto dydžio išskaitas jas pervesti į antstolės V. Šimkienės depozitinę sąskaitą. Išskaitos  iš skolininkės I. A. darbo užmokesčio nebuvo daromos.  2015-06-09 UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo darbovietė įpareigota skubia raštu pateikti informaciją, kodėl kiekvieną mėnesį nėra atliekamos išskaitos iš I. A. darbo užmokesčio, taip pat kada bus išskaitos atliekamos. Patvarkymai teikti 2015-06-11. Patvarkymų nevykdant. 2015-07-31 UAB (duomenys neskelbtini) išsiųstas pakartotinis patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo darbovietė įpareigota per 7 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją, kodėl nėra atliekamos išskaitos iš skolininkės darbo užmokesčio ir kada jos bus atliktos. Patvarkymas įteiktas 2015-08-04.  Skolininkas darbdavys kaip atsakingas asmuo neįvykdė patvarkymo įpareigojimo iki jame nurodytos datos. Taip pat atsakingas asmuo nepateikė antstoliui prašymo atidėti priimto patvarkymo vykdymą ir nenurodė nepateikimo priežasčių.

Antstolė teigė, jog skolininko vadovui nevykdant jos reikalavimų yra kliudoma jai vykdyti vykdomąjį dokumentą. Todėl, remdamasis LR CPK 645 str. 3 d., antstolė teismo prašė:

1. Už antstolio reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nubausti pinigine bauda UAB (duomenys neskelbtini) vadovą.

Antstolė savo reikalavimui pagrįsti pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovė ir skolininkė I. A., pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame nurodė, kad I. A. turi eilę skolų. Ir tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir jos darbuotojos I. A. buvo sutarta, kad ji mokės įmokas antstoliams iš jos gaunamo darbo užmokesčio pati, o ne per darbdavį. Nurodė, kad antstolės Vaivos Šimkienės patvarkymas buvo priimtas 2013-07-23, tuo tarpu antstolės Giedrės Vasiliauskienės patvarkymas buvo priimtas anksčiau, tai yra 2012-11-20. I. A. tiesiogiai ne per darbdavį, o tiesiogiai į antstolės Giedrės Vasiliauskienės sąskaitą 2013-08-29 sumokėjo – 50 Lt; 2013-09-26 – 50 Lt; 2013-10-30 – 48 Lt; 2013-11-27 – 50 Lt; 2013-12-30 – 50 Lt; 2014-01-30 – 50 Lt; 2014-02-27 – 50 Lt; 2014-04-30 – 50 Lt; 2014-09-03 – 50 Lt; 2014-10-02 – 50 Lt; 2014-10-31  - 50 Lt; 2014-12-03 – 10 Lt; 2015-01-27 -15 Eur; 2015-03-11 – 30 Eur; 2015-03-30 – 30 Eur; 2015-06-28 – 15 Eur; 2015-07-29 – 50 Eur; 2015-09-28 50 Eur. Į antstolio Ričardo Kudrausko sąskaitą I. A. iš gauto darbo užmokesčio iš UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2014-10-08 – 219 Lt; 2015-08-27 – 30 Eur; 2015-09-28 – 30 Eur.  Į antstolės Vaivos Šimkienės sąskaitą  2015-09-28 sumokėjo 30 Eur. Nurodo, kad skolas I. A. mokėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) gauto darbo užmokesčio bei vykdė anksčiau priimta patvarkymą nei aktualus antstolės Vaivos Šimkienės 2013-07-23 patvarkymas. I. A. darbo užmokesti yra nuo 76,44 Eur iki 86,68 Eur, išmokamas į rankas nuo 62,94 Eur iki 78,88 Eur. Nurodė, kad I. A. skolas iš darbo užmokesčio mokėjo ir moka iki šiol, todėl dėl sąžiningo klydimo jai nėra pagrindo skirti baudą. 

Išieškotojas VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį  nurodė, kad sutinka su antstolės Vaivos Šimkienės prašymu ir prašo skirti  UAB (duomenys neskelbtini) baudą, dėl antstolio patvarkymo nevykdymo.

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Analogiška norma apimanti antstolio veiksmų reikalavimo konkretumą skolininkui yra pateikta CPK 645 str. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 str. 3d., 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas.  Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d., 645 str. 3d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 3 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.).

Išieškotojo prašymu pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-27 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-0368-124/2005, pagrindu antstolė pradėjo atlikti pradinius vykdymo veiksmus, siekta išsiaiškinti skolininko turtą ir turtines teises. Būtent minėto vykdomojo dokumento pagrindu antstolė ir pradėjo vykdymo veiksmus skolininkės atžvilgiu. Tai, kad skolininkė būtų kreipusis į Šiaulių apylinkės teismą su skundu dėl antstolės veiksmų vykdymo procese, jog pastaroji skolininkės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tokių duomenų nagrinėjamoje ir vykdomojoje byloje nėra.  

Tokiu atveju pripažintina, kad skolininkės darbdavys privalėjo vykdyti antstolio reikalavimus, kurie buvo atliekami išieškotojo naudai aukščiau nurodytos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-27 vykdomojo rašto ir vėlesnių antstolės 2013-07-23, 2015-06-09, 2015-07-31 priimtų patvarkymų pagrindu.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. Tačiau skolininkė ir jos darbdavys nepateikė teismui įrodymų, kad jis negalėjo per antstolės nurodytą terminą įvykdyti pastarojo įpareigojimo. Nors antstolė jau 2013-07-23 irgi pagrįstai priėmė patvarkymą įpareigodama skolininkę ir jos darbdavį nekliudyti atlikti vykdymo veiksmus ir imtis priemonių bei pateikti jai reikalingus duomenis tolesniam vykdymo veiksmų atlikimui. Tačiau teismo posėdžio metu skolininkė ir jos darbdavys nenurodė teismui priežasčių, kodėl tuomet vengė bendradarbiauti su antstoliu, kuomet jų atžvilgiu buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų jam lygių išmokų sumų kiekvieną mėnesį darant nustatyto dydžio išskaitas ir jas pervedant į antstolės Vaivos Šimkienės depozitinę sąskaitą. Iš paminėto seka, kad antstolės veiksmai dėl priimtų patvarkymų buvo racionalūs ir atitiko susidariusios situacijos įvertinimą. Tuo pačiu pripažintina, kad nuo 2013-07-23 iki šiol nepasikeitė vykdymo proceso šalių teisinių santykių situacija, kuri turi įtakos sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininko vadovei I. A. Tuo pačiu antstolės veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-27 priimtas vykdomasis raštas išduoto 2005-01-24 sprendimo pagrindu, kaip vykdytinas dokumentas įpareigojantis skolininkę ir UAB (duomenys neskelbtini) atlikti kreditoriaus naudai tam tikrus veiksmus turėjo būti vykdoma (CPK 18 str.).   

Bendrovės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir bendrovės vadovei I. A., kadangi jos analogiškai nurodytos ir Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ 37 str.). Šis teisės aktas, kartu yra svarbus teisės šaltinis nustatantis bendrovės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.

Kaip jau teismas yra nurodęs, antstolės V. Šimkienės kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0071/07/01560 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-27 išduotą vykdomąjį raštą dėl 3492,65 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. A., VĮ Turto bankas naudai. Antstolė nustačiusi, kokiu adresu yra įsikūrusi skolininkės darbovietė, pagrįstai 2013-07-23 išsiuntė pastarosios vadovei tos pačios dienos patvarkymą, kuris atsakingai darbuotojai buvo įteiktas 2013-07-24, nurodydamas, kuriuo reikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimo (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaičiuotas lėšas prašoma pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organas, direktorė I. A. gavusi minėtą antstolio patvarkymą privalėjo pati atlikti ją įpareigojančius veiksmus tiek kiek ji galėjo veikti savarankiškai. Minėtu teismo procesiniu sprendimu bendrovės vadovas yra ne tik antstolio, bet ir teismo įpareigojamas atlikti nurodytus veiksmus arba pavyzdžiui, kreiptis į vykdymo proceso dalyvius dėl taikaus ginčo sureguliavimo. Todėl antstolė 2015-06-09 pakartotinai kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) prašydama pateikt informacija, kodėl nėra atliekami išskaitymai iš I. A. darbo užmokesčio ar kitų tam prilyginamų pajamų. Negavus atsakymo antstolis 2015-07-31 pakartotinai kreipėsi dėl informacijos pateikimo įpareigodamas duomenis pateikti per 7 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Patvarkymas įteiktas 2015-08-04 ir 2015-08-14. Patvarkyme nurodytu laiku negavus iš bendrovės vadovo ar jo įgalioto asmens pareikalautų duomenų pagrįstai 2015-10-07 kreipėsi į teismą su pareiškimu.  

Antstolė 2015-10-07 pareiškime teismui nurodė, kad skolininkės I. A. darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) atstovė vadovė I. A. sąmoningai nevykdė antstolės 2013-07-13 priimto patvarkymo, kuris reikalingas dėl nurodyto teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Šių antstolės pareiškime įvardytų esminių aplinkybių skolininkė I. A. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė, o tik nurodė, kad dėl skolų gausos vykdė kitų antstolių patvarkymus ir pateikė mokėjimo pavedimą, jog 2015-09-28 į antstolės Vaivos Šimkienės sąskaitą sumokėjo 30 Eur.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, tame tarpe ir bendrovės vadovui už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d., 645 str. 3 d.). Tokie skolininkės ir konkrečiai bendrovės vadovės direktorės I. A. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. Skolininkas ar jo atstovas vykdydamas antstolio patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį arba įgalioti už jį tai atlikti kitus bendrovės darbuotojus. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio patvarkymą, skolininkas turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo (kreditoriaus). Nors antstolė jau 2013-07-23 su patvarkymu kreipėsi į skolininkės darbdavį, tačiau jo atstovas piktybiškai vengė vykdyti gautus įpareigojimus. Todėl skolininkės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog antstolė gerai žino jos turtinę padėtį, atmestini, nes antstolės reikalavimas turi būti įvykdomas tokia forma kokia jis yra pateiktas. Dėl to teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad skolininkė ir bendrovės vadovė I. A. veikdama vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudama bei nebendradarbiaudama su antstole nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarosios 2013-07-23 patvarkymą, kad jai pateiktų juose nurodytus duomenis. Vengdama įvykdyti antstolės V. Šimkienės patvarkymą skolininkė - vadovė I. A. nebuvo pakankamai apdairi ir atsakinga.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad bendrovės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi bendrovės administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik bendrovė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš bendrovės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bendrovės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmonės vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant bendrovės administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (kreditorius) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad bendrovės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui (kreditoriui) padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bendrovės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. bendrovės vyr. buhalterės neveikimas ar administratorės), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. vyr. buhalterės ar administratorės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. I. A. ne tik pažeidė antstolės patvarkyme nurodytą reikalavimą dėl duomenų pateikimo iki nurodytos datos, bet ir nenurodė objektyvių priežasčių dėl ko negali visiškai (iš dalies) įvykdyti antstolės pateikto procesinio dokumento, todėl teismas atsižvelgia į visus suinteresuoto asmens skolininko darbdavio atstovo (vadovės) veiksmus skirdamas jai baudą. Tuo pačiu atmestinas ir jos argumentas, kad I. A. pati pervedinėjo pinigus antstoliams pagal kitus patvarkymus, kadangi šis antstolės procesinis dokumentas pirmiausia, buvo skirtas jai  kaip įmonės vadovei. Teismas, vertindamas bendrovės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi teisę atsižvelgti ir į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, bendrovės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bendrovės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad bendrovės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais darbo metu. Bendrovės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių nenuginčijamų duomenų į bylą nepateikė nei UAB (duomenys neskelbtini), atstovas, nei vadove – skolininkė I. A.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo I. A. nepateikė tiek ir tokių įrodymų, pagrindžiančių jos neveikimo pagrįstumą, kas tuo pačiu sudarytų teisinį pagrindą atleisti ją ir nuo atsakomybės. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju V. Šimkienės pateiktą vykdytiną dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktore yra paskirta (išrinkta) I. A. (v/b, 45 b.l.). Taigi I. A. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 3 d., 645 str. 3d., numatytos priemonės. Nevykdydama nurodyto antstolio patvarkymo konkrečiai I. A. pažeidė CPK 585 str. 1 d., 645 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais I. A. skirtina 100 Eur bauda. Bauda skolininkei I. A. skirtina už laikotarpį nuo 2013-07-23 (patvarkymo įpareigojimo neįvykdymo momento) iki teismo sprendimo priėmimo (2015-11-06).

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama I. A. už jos veiksmus, susijusius su antstolio 2013-07-23 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog ji tuo pat metu yra ir buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine I. A. prievole, nes nėra susijusi nei su jos šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jos atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta direktorei I. A. kaip bendrovės vadovei, tačiau baudą ji turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininkės I. A. kaip vadovės netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jai skyrimą. Pažymėtina, kad vadovė už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 1 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 645 str. 1d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui raštu pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą ar jo turtines teises.       

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 585 str. 3 d., 645 str. 2 d.,

n u t a r i a :

Skirti UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. A., (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), 100 Eur (šimto eurų) baudą už laikotarpį nuo 2013-07-23 iki 2015-11-06 įskaitytinai.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės I. A. asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstolei V. Šimkienei, UAB (duomenys neskelbtini), I. A., ir išieškotojui VĮ Turto bankui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                            Jonas Stubrys