Civilinė byla Nr. 2-133-1021/2023

Proceso Nr. 2-53-3-01106-2022-7    (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.2;  3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 24 d.

Vilkaviškis

 

 

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

dalyvaujant: ieškovei E. K., jos atstovui advokatui Dainiui Gudui,

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms D. K., Kristinai Ramanauskienei,

nedalyvaujant atsakovui M. K.,

tretiesiems asmenims D. D., H. P., K. Č., MB ,,L. C.“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam, bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. D., H. P., K. Č., MB ,,L. C.“, institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Patikslinto ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

 

Ieškovė E. K. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašo        nutraukti santuoką E. K. su M. K., įregistruotą 2017 m. birželio 3 d. Marijampolės sav. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 125, dėl abipusės kaltės; pripažinti, kad santuoka tarp šalių yra iširusi nuo 2021 m. birželio 26 d.; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti prigimtinę „K.“ pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylos vedimo išlaidas; nustatyti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą sūnui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti, mokamą periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą 2260 EUR ir nustatyti E. K. uzufruktą į šias lėšas; pripažinti atsakovo prisiimtus finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims H. P., D. D., MB „L. C.“, K. C. asmenine atsakovo M. K. skola ir prievole prisiimtas paskolas grąžinti (b. l. 126-128).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas M. K. 2017 m. birželio 3 d. sudarę santuoką. Jų santuoka įregistruota 2017 m. birželio 3 d. Marijampolės sav. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 125. Pradžioje jų santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos, bandę sukurti darnią šeimą, turėję bendrus planus ir tikslus. Faktiniai santuokiniai santykiai yra jau keli metai iširę ir jie bendro ūkio neveda ir netvarko nuo 2021 m. birželio 6 d., kada atsakovas išsikraustė iš jų gyvenamosios vietos. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Jie gyvenantys kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų. Pažymėtina, kad jau daugiau kaip vieneri metai gyvenantys atskirai, bendro ūkio nevedantys. Ji įvertinusi visas aplinkybes ir galutinai apsisprendusi, kad jų bendras tolimesnis gyvenimas yra negalimas, o santuoka nutrauktina. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Mananti, kad esama padėtis neleidžia vertinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo, ar tik dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės ar dėl atsakovo kaltės. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, matomai abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, pakankamai nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo pakankamai tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad santuokoje turintys nepilnametį sūnų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiai dienai ji viena gali pilnai patenkinti tik minimalius sūnaus poreikius, todėl iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas sūnui turėtų būti, kad jo pakaktų bent minimaliems poreikiams patenkinti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 str. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA. Taip pat yra akcentuojama į tai, kad turi būti priteistas toks išlaikymas, kiek yra reikalinga nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Sūnaus išlaikymui reikalingos minimalios lėšos: maistas 30 d. x 9 EUR. (mėsa, žuvis, pieno produktais, vaisiai, daržovės, tyrelės ir kt.) į mėn. - 150,- Eur; apranga (striukės, megztiniai, baltiniai, kelnės, kojinės, apatinis trikotažas ir t.t.) ir jų priežiūra (skalbimas, valymas, skalbimo milteliai) per metus - 500 Eur (mėnesinė suma: 500 Eur./12 mėn. = 41,- Eur.); avalynė (žieminiai ir vasariniai batai, šlepetės) ir jos priežiūra per metus - 170 Eur (mėnesinė suma: 170 Eur / 12 mėn. = 14 Eur); sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos (vitaminai, vaistai, gydytojų konsultacijos maisto papildai) mėnesiui - 30 Eur; išlaidų dalis komunaliniams patarnavimams į mėn. apie 30 Eur; kitos išlaidos (šampūnas, muilas, dantų pasta, dantų šepetukai ir kt.) į mėn. 20 Eur; žaislai, lavinimo, ugdymo priemonės (flomasteriai, pieštukai, dažai ir kt.) į mėn. 30 Eur; išlaidos vaikų darželiui lopšeliui - 81,60 Eur į mėnesį. Be aukščiau išvardintų išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti taip pat buvo išleidžiamos piniginės lėšos, prie kurių atsakovas visiškai neprisidėjo. Ieškovė augina sūnų, jos pajamos per mėnesį apie 400 Eur, sūnų išlaikyti ir aprūpinti padeda ieškovės tėvai. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mananti, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, turi galimybę ir pareigą savo sūnui mokėti išlaikymą. Iš atsakovo turėtų būti priteistina po 230,- Eur dydžio suma, mokama kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės. Kadangi prašanti priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl vadovaujantis CK 2.208 str., išlaikymo suma turėtų būti indeksuota kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašanti priteisti iš atsakovo 2260 Eur periodinių išmokų įsiskolinimo, nes per metus laiko, kai gyvenantys atskirai, atsakovas yra sumokėjęs vaiko išlaikymui tik 500 Eur..Vaikas yra mažametis, dabar kaip niekada jam reikalinga motinos priežiūra, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Dėl bendravimo tvarkos neprieštarauja, kad vaiko tėvas bendrautų su vaiku laisva forma, todėl konkrečios tvarkos nustatyti šiuo metu nepageidauja.

Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad santuokos metu bendrąja jungtinės nuosavybės teise registruotino turto neįsigiję. Kitas bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytas turtas yra šaldytuvas, dujinė viryklė, lova, virtuvės stalas, sekcija, kavos staliukas, televizorius, vaikiška lovytė, šie daiktai nusidėvėję. Dėl šio kilnojamojo turto šalys viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Ji jokių kreditorių ir kreditorinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovo kreditorius ir ar jis iš viso turi kreditorių - jokių duomenų ieškovė pradinio ieškinio teikimo metu neturėjo, nes su atsakovu nepalaiko jokių ryšių. Šiuo metu iš priimtos šioje byloje teismo nutarties ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas turi keturis kreditorius, apie kurių egzistavimą, kaip jau minėta, ieškovė sužinojo tik iš teismo informacijos. Ieškovė atsakingai pareiškia, kad neturi nieko bendro su atsakovo prisiimtais kreditoriniais įsipareigojimais, atsakovo prisiimtomis iš kreditorių lėšomis niekada nesinaudojo, apie tai nieko nežinojo, todėl šie atsakovo įsiskolinimais turi būti pripažinti atsakovo asmenine skola ir atsakovas turi turėti asmeninę prievolę prisiimtus kreditus grąžinti. Nutraukus santuoką ieškovė pasilieka mergautinę „Kluoniūtė“ pavardę; išlaikymo iš atsakovo nereikalauja (b. l. 126-128).

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Jam ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas buvo įteikti juos paliekant 30 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos pašte ( b. l. 34), taip pat jam išsiųstas jo registruotu el. paštu m(duomenys neskelbtini)  ( b. l. 35). Jam teismo šaukimai ir ieškovės patikslinti ieškiniai bei teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), paliekant 30 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos pašte, bei kitais žinomais jo adresais, bei jo el. paštu m(duomenys neskelbtini)   (b. l. 55, 77, 95, 97, 117, 131, 133, 137, 138).

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Č. pateikė į patikslintą ieškinį atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės patikslinto ieškinio 8 p. reikalavimo dalyje, kuri susijusi su reikalavimu apimančiu kreditoriaus K. Č. teises ir kurioje prašoma pripažinti atsakovo M. K. prisiimtus finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims <...> K. Č. <...> asmenine atsakovo M. K. skola ir prievole prisiimtas paskolas gražinti, - netenkinti; pripažinti, kad atsakovo M. K. prisiimti finansiniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui K. Č. yra solidarioji sutuoktinių prievolė, ir po santuokos nutraukimo skolą atsakovas M. K. ir ieškovė E. K. gražins K. Č. solidariai. Atsiliepime nurodė, kad skolininkui M. K. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 2 d. paskolino 16405 Eur, iš kurių: 12000 Eur paskolinta pagal 2022 m. sausio 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.; 1105 Eur paskolinta 2022 m. sausio 27 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.; 1100 Eur paskolinta 2022 m. sausio 28 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo terminas 2022 m.balandžio 27 d.; 1100 Eur paskolinta 2022 m. vasario 1 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.; 1100 Eur paskolinta 2022 m. vasario 2 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.. Skolininkas skolinosi motyvuodamas, kad nori pirkti būstą savo šeimai, todėl minėtus pinigus investuos, kad uždirbtų tiek kreditoriui, tiek savo šeimai, kadangi pasitaikiusi puikus metas investuoti. Kaip atsakovas M. K. žadėjo kreditoriui, uždirbęs iš investicijų turėjo gražinti skolą jam, padėti savo šeimai (ieškovei E. K. ir sūnui K. K.), nupirkti naujos buitinės technikos, teigė taupantis ant nuosavo būsto. Tačiau iki šios dienos nei atsakovas, nei ieškovė kreditoriui nėra gražinę nei cento skolos, o po paskolų suteikimo skolininkui, skolininkas kreditoriaus pradėjo vengti.  Skolininkas skolų numatytais terminais negražino, į reikalavimus gražinti skolą kreditoriui atsakė pažadais skubiai gražinti, tačiau iki šiol nei vienos skolos ar jos dalies nėra gražinęs, nors visas skolas žadėjo ir garantavo gražinti iki 2022 m. balandžio 27 d.. 2023 m. gegužės 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai išdavė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-5026-857/2023), kuriuo nutarė: priteisti iš skolininko M. K. 4405,00 Eur skolą, 225,66 Eur palūkanas, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 4630,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 26,00 Eur žyminį mokestį kreditoriui K. Č.. 2023 m. gegužės 10 d.  Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai išdavė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-11001-1070/2023), kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko M. K. 12000 Eur skolą, 616,43 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. gegužės 8 d., taikant 5 procentų metinę palūkanų normą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (12616,43 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo,  71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą  kreditoriaus K. Č. naudai. Atsakovui visi pinigai buvo skolinti jo santuokos su ieškove metu 2022 metų pradžioje, buities gerinimui, bei su tikslu nupirkti nuosavą būstą savo šeimai, todėl gerb. teismo prašome pripažinti, kad nurodytos sumos yra solidari sutuoktinių atsakomybė. Bei pažymi, kad jis kaip kreditorius su ieškovės 8 ieškinio reikalavimu nesutinka, kadangi skolą jam kaip kreditoriui sutuoktiniai (ieškovė su atsakovu) privalo gražinti solidariai. Sprendžiant iš to, kad atsakovui pinigai buvo paskolinti 2021 m. pabaigoje, o ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo tik 2022 m. rugpjūčio mėn., darytina išvada, kad ieškovė žinojo būtent apie šią skolą, kadangi gyveno su atsakovu (kad turi žmoną su kuria kartu gyvena atsakovas, atsakovas patvirtino kreditoriui skolinantis iš kreditoriaus pinigus), todėl ieškovei savaime turėjo kilti klausimas dėl pagerėjusios atsakovo finansinės situacijos, kuri leido pagerinti buitį, nusipirkti baldus ar kitus daiktus. Todėl kreditoriaus nuomone, ieškovės teiginys apie tai, kad ji nežinojusi apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus, įskaitant būtent ir skolą K. Č., yra melagingas. Tuo labiau, atsižvelgiant į ankstesnius teismo posėdžius, ieškovės atstovas išsakė, kad yra žinantys dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl atsakovo galimo sukčiavimo (BK 182 str.), todėl tai leidžia teigti, kad ieškovė bendraujanti su atsakovu ir toliau su juo vedanti santuokinį gyvenimą, tačiau nusprendė fiktyviai skirtis, siekiant apsaugoti save nuo atsakovo turimų skolinių įsipareigojimų.  Tuo labiau, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė su atsakovu negyveno ir nevedė bendro ūkio tuo metu kai atsakovui kreditorius K. Č. perdavė pinigus, kurie vėliau buvo priteisti iš atsakovo teismams išduodant teismo įsakymus. Todėl pakartotina, kad atsakovas M. K. ir ieškovė E. K. privalo skolą jam kaip kreditoriui gražinti solidariai (b. l. 134-136).

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. D. atsiliepimo į paskutinį patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau pateikė atsiliepimą į 2023 m. balandžio 4 d. patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad kaip kreditorė su tuo nesutinka, kadangi skolą jai kaip kreditorei sutuoktiniai (ieškovė su atsakovu) privalo gražinti solidariai. Kreditorei D. D. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Civilinė byla Nr. eL2-6997-793/2022) 2022 m. birželio 27 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) 14400,00 Eur skolos, 5 proc. (penkių) metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą – 14400,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. birželio 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 81,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 81,00 Eur žyminis mokestis, kreditorės D. D. naudai. Ši suma buvo priteista remiantis 2021 m. lapkričio 18 d. skolos rašteliu 1700 Eur sumai (mokėjimo terminas iki 2021 m. galo (2021 m. gruodžio 31 d.), ir paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kuriuos atsakovas M. K. išrašė kreditorei D. D.: 2021 m. lapkričio 24 d. 1700 Eur sumai, mokėjimo terminas iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2021 m. lapkričio 26 d. 4000 Eur sumai, mokėjimo terminas iki 2022 m. vasario 17 d.; 2021 m. lapkričio 27 d. 3500 Eur sumai, mokėjimo terminas iki 2022 m. balandžio 17 d. (vekselis Nr. 1); 2021 m. lapkričio 27 d. 3500 Eur sumai, mokėjimo terminas iki 2022 m. balandžio 17 d. (vekselis Nr. 2).  Kaip matyti, atsakovui visi pinigai buvo skolinti jo santuokos su ieškove metu 2021 metų pabaigoje. Pats atsakovas kreditorei prasitarė, kad pinigai reikalingi šeimos buičiai gerinti, šeimos finansinių problemų sprendimui ir investavimui į investavimo platformas, siekiant pagerinti šeimos buitį, sutvarkyti finansines problemas. Kaip atsakovas žadėjo kreditorei, uždirbęs iš investicijų turėjo gražinti skolą kreditorei, padėti savo šeimai (ieškovei E. K. ir sūnui K. K.), nupirkti naujos buitinės technikos, tačiau iki šios dienos nei atsakovas, nei ieškovė kreditorei nėra gražinę nei cento skolos. Sprendžiant iš to, kad atsakovui pinigai buvo paskolinti 2021 m. pabaigoje, o ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo tik 2023 m. rugpjūčio mėn., darytina išvada, kad ieškovė žinojo būtent apie šią skolą, kadangi gyveno su atsakovu (kad turi žmoną su kuria kartu gyvena atsakovas, pats atsakovas patvirtino kreditorei skolinantis iš kreditorės pinigus), todėl ieškovei savaime turėjo kilti klausimas dėl pagerėjusios atsakovo finansinės situacijos, kuri leido pagerinti buitį, nusipirkti baldus ar kitus daiktus. Todėl kreditorės nuomone, ieškovės teiginys apie tai, kad ji nežinojusi apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus, įskaitant būtent ir skolą D. D., yra melagingas. Todėl pakartotina, kad atsakovas M. K. ir ieškovė E. K. privalo skolą jai kaip kreditorei gražinti solidariai (b. l. 99-100).

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. P. ieškovės patikslinti ieškiniai ir teismo pranešimai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimų nepateikė (b. l. 94, 132)

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, MB ,,L. C.“ ieškovės patikslinti ieškiniai ir teismo pranešimai buvo įteikti tinkamai per EPP sistemą, atsiliepimų nepateikė.

Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė į ieškinį išvadą, kurioje su ieškiniu sutinka. Išvadoje nurodoma, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, E. K. ir M. K. šeimai atvejo vadyba netaikoma, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. liepos 29 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. Ieškovė E. K. gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai, adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra 2 kambariai ir virtuvė. Butas su patogumais, yra visi apyvokos daiktai, reikalingi vaiko poreikiams užtikrinti. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Bute vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, spinta, spintelės, rašomasis stalas, žaislai, namuose yra visi daiktai, reikalingi vaiko poreikiams užtikrinti, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, žaisti, ilsėtis, ugdytis. Apsilankymo metu ieškovė E. K. nurodė, kad ji nedirba nuo 2022-07-23, kadangi buvusioje jos darbovietėje įvyko etatų mažinimas, kad šiuo metu ji yra registruota užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos - apie 350 Eur/mėn. ir vaiko pinigai apie 80 Eur/mėn. Ieškovė E. K. nurodė, kad jis su atsakovu M. K. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2021 m. birželio mėnesio. Ieškovės teigimu, atsakovas M. K. vaikui išlaikymo neteikia, kad jai vaiką išlaikyti padeda jos tėvai. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu tarpusavyje nebendrauja, kartais atsakovas M. K. su ja susisiekia per mobiliąsias programėles ir ją kaltina, kad ji neleidžia jam bendrauti su vaiku, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas pats susitikimų neprašo, vaiku nesidomi. Ieškovė nurodė, kad vaikas pats turi telefoną, tačiau atsakovas telefonu su vaiku nesusisiekia. Ieškovės teigimu, kartais vaiką pasiima atsakovo motina pasisvečiuoti į savo namus V., namo grįžęs vaikas pasakoja, kad jo apsilankymų pas atsakovo motiną metu namuose būna ir tėvas - atsakovas M. K.. Ieškovė nurodė, kad vaikas pas atsakovo motiną svečiavosi 2022 m. rugpjūčio mėnesį 2 savaites. Ieškovė nurodė, kad šeima gyvenant kartu, ryšys tarp tėvo ir sūnaus buvo artimas, tačiau šiuo metu ryšys yra susilpnėjęs, kadangi vaikas su tėvu susitinka retai. Atsakovo M. K. buities ir gyvenimo sąlygos ištirtos nebuvo, kadangi VTAS specialistui su atsakovu susisiekti nepavyko. Nepilnametis K. K. lanko Marijampolės lopšelį - darželį „Š.“. Ieškovės teigimu, vaikas yra sveikas, vaikui specialiųjų poreikiai nenustatyta. 2022 m. rugsėjo 9 d. apsilankymo šeimoje metu buvo išklausyta nepilnamečio K. K. nuomonė, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą. Susitikimo metu K. buvo drąsus, aktyvus, žaidė ir rodė savo žaislus specialistams. Vaikas pasakojo, kad jam patinka gyventi kartu su mama šiuose namuose, kad žaislus jam perka mama, kartais žaislų nuperka ir tėtis, vaikas nežino, ką tėtis jam nuperka, gal mašiną, ir nepamena, kada tai buvo. K. specialistams nurodė, kad jo tėvai yra išsiskyrę ir tėtis negyvena kartu su juo ir mama. Vaikas nurodė, kad kartais jis nuvažiuoja pabūti pas močiutę (tėčio mamą), kad jam lankytis pas močiutę patinka, ten jis žaidžia, kad ten būna ir tėtis, jis žaidžia kartu, jam su tėčiu susitikti patinka. Vaikas nurodė, kad mama su juo taip pat žaidžia, veda jį į darželį. K. nurodė, kad jam patinka eiti į darželį, ten jis turi daug draugų. Vaikas pasakojo, kad vasarą šventė savo gimtadienį, gavo dovanų daug mašinų ir tortą, tačiau tėčio gimtadienyje nebuvo ir jis jam nieko nepadovanojo. Atsižvelgiant į nepilnamečio K. K. nuomonę, į tai, kad vaikas visada gyveno su mama – ieškove, VTAS specialistų nuomone, nepilnamečio K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio teisėms ir geriausiems interesams. Atsižvelgiant į nepilnamečio K. K. poreikius ir į tai, kad abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą, į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, VTAS specialistų nuomone, iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui K. K. - po 230 Eur /mėn., ir išlaikymo įsiskolinimas neprieštarauja vaiko interesams (b. l. 26-27, 96-97).

 

II.                      Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

 

Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė ir jame nurodytus faktus patvirtino. Ji paaiškino, kad susituokę 2017 m. birželio 25 d. Nuo santuokos sudarymo kartu gyvenę mamos bute (duomenys neskelbtini). Butas jau buvo įrengtas. Prieš vaiko gimimą vaiko kambarį pertapetavo ir grindis pakeitė. Visa buitinė įranga buvo. Buvo sugedęs šaldytuvas, tai atvežė iš vyro močiutės buto šaldytuvą, padovanojo, ten dar yra. Norėjo pasiimti, bet kadangi reikėjo vaiko išlaikymui, todėl neatidavę. Buvo dvi sofos, vieną pardavė, kitą per puotą sulaužė su draugais, tada atsivežė iš savo vaikystės namų sofą. Tai buvo iki santuokos. Iki santuokos metu jie gyvenę 1,5 metų. Ji santuokos metu pirkusi sekciją iš už vaiką gautų pinigų. Atsakovas santuokos metu sakydavo, kad dirbo, bet nežinanti, pinigų duodavo retai. Negyvenę kartu nuo 2021 m. birželio 26 d.. Atsimenanti, nes buvo galutinis konfliktas, jai buvo uždrausta su tėvais bendrauti, pas juos lankytis, vaiko niekur vestis iš namų. Jis pradėjo draskyti daiktus, sakė išsiveš sekciją, viską, todėl ji išsikvietusi tėvus, nes mamos butas. Išsikvietus mamą, kad neišsivežtų per daug, ar ko nors dar nesugadintų, kad negautų mušti. Yra video, kur jo klausiama, ar jis išvyksta, jis sutiko, tą pačią dieną buvo pakeistos spynos. Jis pasiėmė tikr rūbus, Jis būtų išsivežęs sofą, šaldytuvą, virtuvės kompelktą, nes jis buvo atvežtas iš jo močiutės, dujinę. Ji neleidusi pasiimti, nes būtų su mažu vaiku plikomis sienomis likę. Ji neprašanti padalinti daiktų, kai jis kompensuos už vaiką pinigus, galės pasiimti. Jos motina I. P., patėvis D. P.. Jis išėjęs vieną kartą bandė taikytis, bet vėl pradėjo savo. Iki šios datos jie jau 1 metus laiko pykosi. Jos mama labai daug kišosi į jų santykius. Santuoka nepavyko, kad abu labai buvo skirtingi, atsakovas nedirbo. Nors teigė, kad šeima jam pirmoje vietoje, jos neišlaikė, jo mama išlaikė jį. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini) Ji ištekėjo būdama 7 mėnesį nėštumo. Tuo metu santykiai nebuvo geri, tuokęsi dėl to, kad jo mamos žodžiais kaip čia vaikas ne santuokoje. Ji jam priekaištaudavusi, kad jis nedirba, neneša į šeimą pinigų, tik iš šeimos išneša. Jis jai priekaištavo, kad ji su savo šeima per daug bendrauja, kad jos šeima jam nepadeda jo skolų gražinti, ir jo neišlaiko. Fizinis smurtas buvo birželio 5 d. po vestuvių, į policiją nesikreipusi nei karto. Jis nuolat grįždavo girtas, jai tai nepatiko, pati negerdavusi. Kai jis išėjo iš namų, su juo jokių santykių nebuvo. Pas vaiką nebuvo, susitikdavo, kai vaikas būdavo pas močiutę. Tai būna gal per mėnesį vienas savaitgalis. Prašo močiutė, bet ne atsakovas. Močiutė D. K. gyvena (duomenys neskelbtini)  Jos duomenimis iš sūnaus pasakojimo atsakovas dabar gyvena V. su moterimi ir 2 mergaitėmis. Jų bendras gyvenimas nėra galimas. Prašanti santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Prašanti santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2021 m. birželio 26 d., kai kartu negyvenantys. Nuo tos datos prašanti priteisti ir vaiko išlaikymo įsiskolinimą, 230 Eur per mėn., iš bendros sumos išskaičiavę 500 Eur duotus atsakovo. Vaiką išlaikiusi iš savo darbo pajamų, gaudavusi 500 Eur į rankas. Gyvenusi tame mamos 2 kambarių bute. Mama apmokėdavo komunalines išlaidas. Vaiko pinigų gaudavusi virš 200 Eur. kai nedirbusi. Dabar vaiko pinigai 85 Eur., tuo metu buvo 80 Eur. Vaikui išleisdavusi įvairiai kiek kiekvieną mėnesį reikdavo. Vaiko pinigai išeina darželiui. Jai padeda mama, kuri uždirba M. k. apie 800 Eur.. Patėvis dirba ten, gauna virš 1000 Eur.. Jie turi 7 metų mergaitę, kitų nepilnamečių vaikų nėra. Mama ir į banko sąskaitą jai pervesdavo, ir grynais duodavo. Kelionės, pramogos su vaiku ir mama dažniausiai būdavo kartu, ji dažniausiai sumokėdavo. Pateikusi banko sąskaitų išrašus apie pervedimus. Maisto ir duodavo, ir pirkdavo. Iš jos gaudavusi per mėnesį apie 200 Eur tikrai. Duodavo kai reikdavo. Ji taupi, jai užtekdavo algos. Kiek savo pinigų skirdavusi vaikui negalinti pasakyti, nes viskas kaip ir bendrai buvo. Ji dirbusi iki 2022 m. liepos 23 d. Išėjusi dėl etatų mažinimo centriniame pašte, dabar užimtumo tarnyboje registruota. Kadangi su vaiku viena, ieškanti darbo nuo 8 iki 17 val., nerandanti kol kas. Nebuvo atsisakiusi siūlomo darbo. Nedarbo išmokos gavusi daugiausia 317 Eur. Jos išsilavinimas vidurinis, profesijos neturinti. Pavardę norinti atsikeisti į mergautinę. Vaiko gyvenamą vietą norinti, kad būtų nustatyta su ja. Išlaikymo prašanti 230 per mėn. minimaliems poreikiams. Atsakovas sveikas, darbingas, bet nedirbdavo. Jis universiteto nebaigė, profesijos neturi. Apie atsakovo skolas nieko nežinanti, sužinojusi tik iš teismo. Kreditorių nežinanti. Atsakovas gyrėsi facebooke, kad D. jo mylimoji. Ji apie pusmetį nesulaukė iš K. dėl skyrybų dokumentų, kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą. Neatmetanti galimybės, kad atsakovas skolinasi pinigų sumas, ir nori tokiu būdu, kad ji už jį gražintų skolas, nes jo paskutiniai žodžiai buvo, kad ji liks su skolomis. Atsakovas buvo deklaruotas pas savo mamą. Ji jokių raštų iš antstolių negavusi (2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 37 min. 24 sek.--- 59 min. 45 sek.).

Liudytoja I. P. parodė, kad ieškovė jos dukra. Žentą pažįstanti, su juo trumpai bendravusi. Paskutinį kartą bendravusi, kai 2021 m. birželio 27 d. paskambino verkdama dukra, sakė, kad jis ardo baldus, grasina išeiti, prašė pagalbos. Jie gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)  Dukra ir dabar ten gyvena. Jie ten gyveno nuo 2017 metų, kai susituokė ir pragyveno ten iki 2021 m.. Ji pati ten lankydavusis labai retai, vaikui gimus gal buvusi pora kartų, padėjusi lovytę sutvarti, kažkiek su vaikučiu. Dukrai buvo draudžiama pas juos lankytis. Prieš tai buvo pora kartų kalbų apie skyrybas, kad jis išeis, po to buvo 2021 m. birželio 27 d. skambutis. Ji datą atsimenanti, nes tada atvažiavę nufilmavę įvykį. Vyras nufilmavo mobiliuoju telefonu. Atsakovas tą dieną susirinko daiktus, jie pakeitę durų spynos šerdelę, ir jų bendras gyvenimas baigėsi. Kai ieškovė išeidavo į darbą, prižiūrėdavę jos vaiką, pas juos ateidavo nakvoti, tikrai jie daugiau kartu negyveno. Jos žiniomis, jis gyveno kažkur M., o kur ir su kuo, nežinanti. Jos žiniomis atsakovas vaikui išlaikymo neteikė. Dukra visą laiką dirbo, buvo atleista pernai. Nuo atsakovo išėjimo, ji daugiau jo, taip pat su ieškove nemačiusi. Apie atsakovo skolas sužinojusi dabar iš dukros, kad jam bylos keliamos. D. D., P. nepažinojusi. Vaiką išlaikė mama, kuri dirbo, gaudavo vaiko pinigus, jai padėdavę. Jai padėdavę, nupirkdavę maisto rūbų. Ji pati gaudavusi 800 Eur. Turinti dar vieną mažą 7 m. vaiką. Ieškovė pati susimokėdavo už komunalines paslaugas, nuomos už butą neėmusi. Per mėnesį vaikui skirdavusi asmeniškai po 100-150 Eur.. Butas buvo sutvarkytas ir pilnai apstatytas visais baldais, buitine technika. Ji kai gyvenusi ten, viską buvo supirkusi, viską palikusi. Atsakovas neblaivus sudaužė kompiuterį, tv, baldus išmėtė. Nuo atsakovo išėjimo, ieškovės šeimai nebuvo niekas pirkta, remontuota. (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 7 min. 24 sek.--- 17 min. 27 sek.).

Liudytojas D. P. parodė, kad ieškovė žmonos dukra. Patys turintys 7 metų dukrą. Per mėnesį uždirbantis 1300-1400 Eur.. Žmona dirba. Žmonos dukros vyrą - atsakovą pažįstantis. Jš paskutinį kartą matęs 2021 m. birželio 27 d.. Tą dieną atsimenantis, nes jie tuo metu buvę sode, į žmonos telefoną paskambino jos dukra – ieškovė, ir pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas, atsakovas ardo baldus ir nori su jais išeiti iš namų. Butas, baldai, turtas yra žmonos, pradėję bijoti ir dėl ieškovės saugumo. Jie nuvažiavė ir bandę atsakovo paklausti, kodėl jis ardo baldus, taip ir nepasakė jis kas įvyko, tačiau sakė viskas, daugiau negali ir išeina. Atsakovas išėjo. Ieškovė buvo susijaudinus ir sakė, kad atsakovo nepririš bute. Jis supratęs, kad atsakovas išėjo gyventio skyriumi. Pas juos užeidavę per Didžiąsias šventes, bet taip retai, 2-3 kartus į metus. Kai ieškovę ir atsakovą įleido į butą gyventi žmona, butas buvo pilnai apstatytas. Jiems ten gyvenant, jie per daug nesikišę į jų reikalus. Kai atsakovas išėjo, bute nieko netrūko. D. D. nepažįstantis, pirmą kartą matantis. Jis po to nematęs nei karto ieškovo ir atsakovės kartu, atsakovo kartu su vaiku. Ieškovė sako, kad kai išėjo atsakovas, jis pradingo, su juo nebuvo jokių santykių, ieškovė nežino kur jis gyvena. Jam nežinoma, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui. Prie išlaikymo prisidėję ir jie. Duodavę ir maistu, ir pinigais, kai reikia ant vaistų, kartais į kelionę nusivežantys. Duodavę ne kaip dovaną, o kad ieškovei neužtekdavo. Duodavę ir po 100 Eur, 50 Eur ir visaip, maistu. Jis nežinantis ką žmona pirkdavo. Apie atsakovą nieko nežinantis. Vaizdo įrašą jis daręs (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 18 min. 53 sek.--- 27 min. 00 sek.).

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje savo rašytinę išvadą palaikė (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 34 min. 00 sek.--- 37 min. 55 sek.).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

III.                      Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

 

Ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu – santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad šalys –  ieškovė E. K. (iki santuokos – K.) ir atsakovas M. K. 2017 m. birželio 3 d. sudarė santuoką, kuri tą pačią dieną įregistruota įrašu Nr. 125 Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 18).

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 d.). Iš ieškovės pateikto ieškinio, jos bei liudytojų paaiškinimų teismo posėdyje, darytina išvada, kad jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi jie kartu neveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo daugiau kaip metai laiko, dėl ko yra pagrindas nutraukti jų santuoką.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas bylos nagrinėjime buvo pasyvus, savo pozicijos neišreiškė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad santuokoje išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes, į sutuoktinių tarpusavio santykius, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje,  leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, t. y. nebuvo vienas kitam lojalūs bei vienas kito negerbė, neieškojo bendro sutarimo, nedėjo pakankamai pastangų atkurti darnius santuokinius ryšius, dėl ko jie pradėjo gyventi atskirai, gyvendami atskirai nesiekė atkurti santykių, atsakovas sugrįžti į šeimą, dėl ko jų santykiai galutinai nutrūko ir jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Taip pat ieškovės teigimu teismo posėdyje, atsakovas nevykdė savo pareigos materialiai prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nes santuokoje pinigų duodavo retai.

Atsižvelgiant į paminėta, darytina išvada, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos nutraukimo, dėl ko jų santuokinis gyvenimas nutrūko, todėl konstatuojama, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

 

IV.                      Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

 

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti jos ikisantuokinę pavardę K.. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė po santuokos prašo pasilikti ikisantuokinę pavardė, dėl ko kitas sutuoktinis neturi prieštaravimo teisės, jos prašymas tenkintinas.

 

V.                      Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

 

Gimimo įrašu nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką K. K., gimusį (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 16). Marijampolės savivaldybės administracijos D. seniūnijos pažyma nustatyta, kad ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko K. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (CK 3.59 straipsnis). Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku prioritetiškai atsižvelgiama į jo interesus (CPK 376 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės teigimu, vaikas nuo pat savo gimimo gyveno su ja toje pačioje gyvenamojoje vietoje, o atsakovas gyveno kartu iki 2021 m. birželio 27 d., nuo tada pas ją nesilanko, vaiko nepasiima, o vaikas pasimato su tėvu tik būdamas pas jo močiutę. Atsakovas bylos nagrinėjime buvo pasyvus, žinodamas apie santuokos nutraukimą, jokių reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo teismui nepateikė, todėl laikytina, kad jis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina neprieštarauja.

 Kadangi vaikui yra tik 6 metai, todėl teismas pats jo nuomonės neišklausė, o remiasi institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje užfiksuota vaiko nuomone, kad jam patinka su mama gyventi jos namuose, jis lanko darželį, kur turi daug draugų, kas rodo, jog gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka vaiko interesų (b. l. 26-27, 96-97). Išvadoje pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į tai, kad vaikas visą laiką gyveno su ieškove, t.y. vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos tęstinumas. Taip pat minėta išvada nustatyta, kad ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui augti, namuose tvarkinga ir švaru, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, yra visi vaikui reikalingi daiktai, ieškovės šeimai atvejo vadyba netaikoma. Nors ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau ji prieš tai tai dirbo, buvo atleista dėl etatų mažinimo, yra registruota darbo biržoje.

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškovės ir vaiko ryšys yra glaudesnis, ji visą laiką rūpinasi vaiku, jo maitinimu, auklėjimu, laisvalaikiu, atsakovas, palikęs  šeimą, neprašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, į institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, daro išvadą, kad vaiko teises ir interesus geriausiai užtikrins jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tenkintinas visiškai.

 

VI.                      Dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo.

 

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra konstitucinė tėvų pareiga, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, kuri nepriklauso nuo to, ar vaiko tėvai susituokę arba ne, gyvena kartu arba skyriumi, ar dirba, turi pajamų ir turto, ar ne. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, bedarbyste ir pan. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas neprivalo laikytis šio orentacinio dydžio, jis jį gali didinti ar mažinti, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, tačiau tėvams galint teikti tokį išlaikymo dydį, teismas neturėtų jo mažinti. Šiuo metu MMA, atskaičiavus mokesčius, yra apie 633,00 Eur ((duomenys neskelbtini) Eur).

Ieškovė ieškinyje pateikė išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimą, pagal kurį išlaidos vaiko maistui per mėnesį sudaro 150 Eur;  aprangai - 41 Eur, avalynei – 14 Eur, sveikatos priežiūrai -30 Eur, komunaliniams patarnavimams – 30 Eur, higienos reikmenims - 20 Eur, žaislams, lavinimo, ugdymo priemonėms - 30 Eur, darželiui 81,60 Eur, bendroje sumoje 396,60 Eur.. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio ,,Š.“ 2022 m. kovo 23 d. raštu nustatyta, kad šalių vaikas K. K. lanko darželį; vieno mėnesio mokestis už maitinimą ir ugdymą darželyje yra 68,80 Eur; vienos dienos maitinimo kaina 2,80 Eur ir 10 Eur mėnesinis abonentinis mokestis ( b. l. 11).  Teismas, įvertinęs šiuos ieškovės paskaičiavimus, daro išvadą, kad tai yra minimalios vaiko išlaikymo išlaidos, žymiai mažesnės negu 1 MMA - 633 Eur., iš kurių beveik ketvirtadalį sudaro darželio mokestis.

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad vaiko išlaikymui iš valstybės  anksčiau gaudavusi po 80 Eur vaiko pinigų, o dabar 85 Eurus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės pateikto reikalingo vaiko išlaikymui dydžio 396,60 Eur išskaičiuotinas vaiko pinigų dydis ieškinio padavimo dienai – 80,50 Eur, ir darytina išvada, kad abu tėvai turėtų skirti vaiko išlaikymui 316,10 Eur..

Įvertinus vaiko išlaikymui reikalingą dydį, būtina paskirstyti vaiko išlaikymo naštą tarp vaiko tėvų, o tai daroma atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, ir kitas svarbias aplinkybes. Vertinant tėvų turtinę padėtį, pažyma apie priskaičiuotą atlyginimą nustatyta, kad 2022 m. vasario mėn. ieškovei išmokėta 243,52 Eur atlyginimo (b. l. 13). VĮ ,,Registrų centras“ pažyma nustatyta, kad 2023 m. kovo 28 d. duomenimis šalys nekilnojamo turto neturi (b. l. 14). VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 15). VSDFV duomenų bazės duomenimis 2022 m. rugsėjo 2 d. atsakovas nuo 2021 m. gegužės 13 d. verčiasi individualia veikla (b. l. 25), duomenų apie jo pajamas byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Šalys, dirbdamos ir gaudamos tik minimalų atlyginimą gautų po 633 Eur. Teismo vertinimu, turėdamos tik vieną vaiką, jos yra pajėgios skirti vaikui po 200 Eur kas mėnesį, atmetus vaiko pinigus, kas būtų mažiau negu rekomenduojamas orientacinis dydis 50 Eur.. Be to darytina išvada, kad ieškovė viena augindama mažametį vaiką, turi mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, dirbti papildomai, todėl jos vaiko išlaikymo našta turėtų būti mažesnė negu atsakovo. Atsižvelgdamas į paminėta, bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų principu, teismas ieškovės prašymą tenkina iš dalies, ir priteisia iš atsakovo 200 Eur kas mėnesį šalių vaikui išlaikyti.

 Ieškinyje prašoma paskirti ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. CK 3.190 straipsnyje įtvirtinta vaiko atstovų pagal įstatymą teisė tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu  nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustačius nepilnamečio K. K. gyvenamąją vietą kartu su motina - ieškove E. K., ieškovė skirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą.

 

VII.                      Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo.

 

Ieškovė ieškiniu prašo  priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2260 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už  metus iki bylos iškėlimo 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. už 12 mėnesių, nes per tą laiką jis sumokėjo tik 500 Eur išlaikymo, skaičiuodama skola 230 Eur už mėnesį.

Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą, bet ne kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai vaiko išlaikymo įskolinimą iš atsakovo yra teisiškai pagrįstas ir nagrinėtinas teisme.

Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Remiantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis, išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. 

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, t.y. nagrinėjamoje byloje ieškovei. Tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės, ypač kai ieškovo paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis, kad atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, teismo turi būti kruopščiai išanalizuoti ir įvertinti, ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį yra aktualūs tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo įsiskolinimą, bei faktas, ar tokio dydžio išlaikymas buvo teiktas.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo  išlaikymo įsiskolinimą už metus laiko iki ieškinio padavimo teismui. Ieškovė byloje įrodė, kad ji su atsakovu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2021 m. birželio 27 d., jos teigimu per 1 metų laikotarpį iki bylos iškėlimo atsakovas jai davė tik 500 Eur išlaikymo vaiku. Ieškovė nurodė, kad ji dirbdama gaudavo 500 Eur kas mėnesį atlyginimo, iš jų išlaikydavo vaiką, taip pat jai padėjo tėvai. Teigė, kad 2022 m. liepos 23 d. išėjusi dėl etatų mažinimo centriniame pašte, dabar užimtumo tarnyboje registruota, nedirbdama, ji gaudavusi vaiko pinigų virš 200 Eur, mama apmokėdavo buto komunalines išlaidas, jai padėdavo, nes dirba M. kalėjime, gauna apie 800 Eur, patėvis dirba ten pat, gauna virš 1000 Eur.. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 30 d., kas reiškia, jog ji 11 mėnesių iš 12 mėnesių, už kuriuos ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, dirbo ir pati galėjo iš dalies išlaikyti vaiką iš savo 500 Eur atlyginimo. Be to ji teigė, kad jos mama maisto ir duodavo, ir pirkdavo, iš jos gaudavusi per mėnesį apie 200 Eur tikrai. Teismo posėdžio metu apklausta ieškovės motina I. P. patvirtino, kad ji gaudavusi atlyginimo 800 Eur, per mėnesį vaikui skirdavusi asmeniškai po 100-150 Eur., butas buvo sutvarkytas ir pilnai apstatytas visais baldais, buitine technika; ieškovei padėdavę, nupirkdavę maisto rūbų. Liudytojas D. P. patvirtino, kad jis uždirbdavo per mėnesį 1300-1400 Eur., ieškovei padėdavę, nupirkdavę maisto rūbų. Liudytojai nurodo, kad jie turi vieną 7 metų vaiką, todėl teismo vertinimu jų gaunamos pajamos leido padėti dukrai auginti vaiką.

Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 230 Eur už mėnesį, nors pati kaip aukščiau paminėta nurodė, kad gaudavo vaiko pinigus, iš jos pateikto vaiko išlaikymo apskaičiavimo atmetus vaiko pinigus, gauta suma 316,10 Eur., t.y. ji prašo priteisti beveik visą išlaikymo sumą iš atsakovo. Išlaikymo įsiskolinimo suma yra priteisiama už praeitį, t.y. jau realiai išleisti pinigai vaiko išlaikymui, todėl teismas negali priteisti daugiau negu prašo ieškovė, skirtingai, negu priteisiamas periodinis išlaikymas, nes teismas šeimos bylose gindamas vaiko interesus gali išeiti iš ieškinio ribų. Nors periodinis išlaikymas iš dalies priteisiamas už praeitį, t.y. nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, nors teismo sprendimas priimamas ir vėliau, tačiau šiuo atveju jis galioja ir į ateitį, ir teismas turi teisę priteisti ir savo nuožiūra didesnį išlaikymą, vadovaudamasis vaiko interesais, negu prašoma ieškinyje, ir šį išlaikymą atsakovas turi mokėti nuo civilinės bylos iškėlimo. Ieškovė, dirbdama ir gaudama 500 Eur atlyginimą, be to jai padedant tėvams, realiai galėjo teikti ir akivaizdu, kad teikė vaikui jos nurodytą 316,10 Eur. išlaikymą be vaiko pinigų, tame tarpe ir atsakovui priklausančią dalį, todėl iš atsakovo priteistina truputį daugiau kaip pusė teikto išlaikymo, t. y.  po 160 Eur už mėnesį, atimant jo sumokėtą 500 Eur sumą, iš viso 1420 Eur (160 Eur x 12 -500 Eur).

 

VIII.                      Dėl turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo.

 

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Dalinant sutuoktinių turtą šioje byloje kilo ginčas dėl turtinių  prievolių pobūdžio nustatymo.

Ieškovė ieškiniu neprašė padalinti sutuoktinių turto, nurodydama, kad santuokos metu jungtinės nuosavybės teise registruotino turto neįgijo. Tai patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ pažyma, kur nurodyta, kad 2023 m. kovo 28 d. duomenimis šalys nekilnojamo turto neturi (b. l. 14), VĮ ,,Regitra“ duomenys, kad  šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 15).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise įgijo šaldytuvą, dujinę viryklę, lovą, virtuvės stalą, sekciją, kavos staliuką, televizorių, vaikišką lovytę, šie daiktai nusidėvėję, tačiau nurodė, kad dėl šio kilnojamojo turto šalys viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Atsakovas pozicijos dėl šių daiktų byloje neišsakė. Teismo posėdyje ji nurodė, kad ji neprašanti padalinti daiktų, kai jis kompensuos už vaiką pinigus, galės juos pasiimti, kas reiškia jog ginčo dėl šalių nekilnojamų daiktų nėra, ir jie byloje nedalintini.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji jokių kreditorių ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, ar atsakovas turi kreditorių ji nežinanti (b. l. 6). Patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad šiuo metu iš priimtos šioje byloje teismo nutarties ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas turi keturis kreditorius, apie kurių egzistavimą ieškovė sužinojo tik iš teismo informacijos, ji atsakingai pareiškia, kad neturi nieko bendro su atsakovo prisiimtais kreditoriniais įsipareigojimais, atsakovo prisiimtomis iš kreditorių lėšomis niekada nesinaudojo, apie tai nieko nežinojo, todėl šie atsakovo įsiskolinimai turi būti pripažinti atsakovo asmenine skola ir atsakovas turi turėti asmeninę prievolę prisiimtus kreditus grąžinti (b. l. 126-128).

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti, kad santuoka iširo nuo 2021 m. birželio 26 d. (b. l. 126-128). CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teismui santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Sutuoktinių gyvenimas kartu suprantamas kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Dėl to būtina vertinti visus byloje esančius duomenis, leidžiančius nustatyti tikrąjį momentą, nuo kada sutuoktinių nebesiejo jokie bendri finansiniai, vaikų priežiūros bei buities reikalai.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad faktiniai santuokiniai santykiai yra jau keli metai iširę, jie bendro ūkio neveda ir netvarko nuo 2021 m. birželio 26 d., kada atsakovas išsikraustė iš jų gyvenamosios vietos; atsakovas šalims gyvenant atskirai išlaikymo vaikui praktiškai neteikė, pervedė per visą laikotarpį tik 500 Eur, pas vaiką nesilankydavo, su juo pasimatydavo pas vaiko močiutę, atsakovo motiną, su atsakovu jokių santykių nepalaikydavusi, apie jo įsiskolinimus nieko nežinojusi. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad neturi nieko bendro su atsakovo prisiimtais kreditoriniais įsipareigojimais, atsakovo prisiimtomis iš kreditorių lėšomis niekada nesinaudojo, apie tai nieko nežinojo, todėl šie atsakovo įsiskolinimais turi būti pripažinti atsakovo asmenine skola ir atsakovas turi turėti asmeninę prievolę prisiimtus kreditus grąžinti. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad negyvenę kartu nuo 2021 m. birželio 26 d., atsimenanti, nes buvo galutinis konfliktas, atsakovas norėjo iš namų išsivežti baldus, kitus daiktus, todėl išsikvietusi tėvus, yra vaizdo įrašas, kur užfiksuota, kad atsakovas sutiko išvykti, jis išvyko, buvo pakeistos spynos. Liudytoja I. P., ieškovės motina, apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad jau prieš šalims nustojant gyventi kartu buvo pora kartų kalbų apie skyrybas, kad atsakovas išeis, po to buvo 2021 m. birželio 27 d. skambutis, atvažiavę ir vyras nufilmavo mobiliuoju telefonu atsakovą, kuris susirinko daiktus, jie pakeitę durų spynos šerdelę, ir jų bendras gyvenimas baigėsi, ji ateidavusi prižiūrėti ieškovės vaiką, jai dirbant, tačiau daugiau atsakovo pas ją nemačiusi, jos žiniomis atsakovas vaikui iųlaikymo neteikė. Liudytojas D. P., ieškovės patėvis, teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad atsakovą matęs paskutinį kartą 2021 m. birželio 27 d., kada buvę sode, paskambino ieškovė, ir pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas, atsakovas ardo baldus ir nori su jais išeiti iš namų, nuvažiavė ir bandę atsakovo paklausti, kodėl jis ardo baldus, taip ir nepasakė jis kas įvyko, tačiau sakė viskas, daugiau negali ir išeina, ir išėjo, jis nufilmavęs. Ieškovės pateiktu vaizdo įrašu ir paaiškinimu nustatyta, kad jame užfiksuoti ieškovė ir atsakovas ieškovės bute, ieškovė pasako atsakovui, kad jis tegu susirenka daiktus ir išeina, atsakovas pasako, kad gerai, renkasi, iš įrašo sukūrimo duomenų matyti, kad jis sukurtas 2021 m. birželio 27 d. 12:01 val.. (b. l. 157). Teismo vertinimu, šie įrodymai patikimai įrodo, kad šalys nebegyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 2021 m. birželio 27 d., ieškovė viena diena suklydo, dėl ko yra pagrindas ieškovės prašymu taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šią nuostatą negali prašyti taikyti sutuoktinis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, tačiau CK 3.61 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), dėl ko teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje galima taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodė, kad šalys gyvena skyriumi jau nuo 2021 m. birželio 27 d., t. y. nuo tada netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas, prašo laikyti santuoką iširusią nuo tos datos ir taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo tos dienos, t. y. CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatą, daro išvadą, kad visos prievolės, atsakovo prisiimtos jiems negyvenant kartu yra atsakovo asmeninės.

Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė, kad antstolių duomenų bazės ir LITEKO duomenimis atsakovas turi kreditorių: MB ,,Life capital“ (skola 1319,16 Eur); D. D. (skola 14400 Eur); H. P. (skola 6293,20 Eur), bei pasiūlė ieškovę įtraukti juos trečiaisiais asmenimis į bylą bei patikslinti ieškinį (b. l. 73). 2023 m. kovo 24 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriame šie asmenys buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, prašant prievoles jiems pripažinti asmeninėmis atsakovo, kadangi jos atsirado šalims gyvenant atskirai, apie jas ieškovei nebuvo žinoma. K. Č. į bylą trečiuoju asmeniu įstojo pats.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-242/2009).

CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, jog atsakovas skolinosi pinigus (pasirašydama kredito sutartį) turėdama kito sutuoktinio sutikimą ir šeimos poreikių tenkinimui, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Tai reiškia, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. įsakymu bei pareiškimu civilinėje byloje Nr. eL2-6671-810/2022 nustatyta, kad iš atsakovo M. K. MB ,,L. C.“ priteista 1319,16 Eur skola, susidariusi iš 2021 m. gegužės 17 d. sudarytos Draudimo agento sutarties, pagal kurią atsakovas vykdė draudimo tarpininkavimą. Pagal sutartį jam avansu buvo sumokėta 2021 m. spalio 13 d. 266,45 Eur ir 266,45 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 335,39 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 324,48 Eur; 2021 m. spalio 30 d. -281,34 Eur.. 2022 m. kovo, gegužės mėn. kreditorius išrašė sąskaitas atsakovui dėl 1319,16 avanso gražinimo, 2022 m. liepos 1 d. pranešimu informavo atysakovą dėl skolos gražinimo (b. l. 62). Tretysis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė (b. l. 62-65).

 VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovas vertėsi individualia veikla nuo 2021 m. gegužės 13 d. (b. l. 25), taigi jo prievolė MB ,,L. C.“ atsirado iš jo individualios veiklos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai šalys de facto pradeda gyventi skyriumi, prievolės kreditoriams, kilusios iš vieno sutuoktinio individualios įmonės veiklos, pripažintos asmeninėmis sutuoktinio turtinėmis prievolėmis (2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nors atsakovas individualią veiklą pradėjo faktiškai gyvendamas santuokoje, tačiau jo skola atsirado jam negyvenant kartu ieškove, t. y. 2021 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, todėl darytina išvada, kad ši atsakovo  prievolė yra jo asmeninė prievolė.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2SP-6894-503/2022 nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. teisme gautas trečiojo asmens H. P. ir M. K. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismo nutartimi patvirtinta, kad asmenys pripažino, kad atsakovas trečiajam asmeniui skolingas 6293,20 Eur, kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2022 m. gruodžio 15 d. (b. l.69-70). Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartimi nustatyta, kad dėl atsakovo negražintos skolos buvo išduotas vykdomasis raštas (b. l. 71-72). Ieškovė į minėtą bylą nebuvo įtraukta. Tretysis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Klaipėdos 

apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. įsakymu, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nustatyta, kad trečiajam asmeniui D. D. iš atsakovo priteista 14400 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų, 81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tretysis asmuo pareiškime nurodė, kad M. K. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 27 d. buvo paskolinta 14400 Eur, iš kurių 1700 Eur paskolinta pagal 2021 m. lapkričio 18 d. skolos raštelį, mokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d.; 1700 Eur paskolinta pagal 2021 m. lapkričio 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, mokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d.; 4000 Eur paskolinta pagal 2021 m. lapkričio 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, mokėjimo terminas 2022 m. vasario 17 d.; 3500 Eur paskolinta pagal 2021 m. lapkričio 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 17 d.; 3500 Eur paskolinta pagal 2021 m. lapkričio 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 2, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 17 d. (b. l. 66-68). Tretysis asmuo atsiliepime prašo pripažinti, kad atsakovo M. K. prisiimti finansiniai finansininiai įsipareigojimai yra solidarioji sutuoktinių prievolė. Tretysis asmuo bylos nagrinejime nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime jis atsakovo priimtos prievolės solidarumą su ieškove grindė tuo, kad atsakovui visi pinigai buvo skolinti jo santuokos su ieškove metu 2021 metų pabaigoje; jis prasitarė, kad pinigai reikalingi šeimos buičiai gerinti, šeimos finansinių problemų sprendimui ir investavimui į investavimo platformas, siekiant pagerinti šeimos buitį, sutvarkyti finansines problemas; žadėjo kreditorei, uždirbęs iš investicijų, gražinti skolą, padėti savo šeimai (ieškovei E. K. ir sūnui K. K.), nupirkti naujos buitinės technikos, tačiau iki šios dienos nėra gražinę nei cento skolos; sprendžiant iš to, kad atsakovui pinigai buvo paskolinti 2021 m. pabaigoje, o ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo tik 2023 m. rugpjūčio mėn., darytina išvada, kad ieškovė žinojo būtent apie šią skolą, kadangi gyveno su atsakovu, kad turi žmoną, su kuria kartu gyvena atsakovas, pats atsakovas patvirtino kreditorei skolinantis iš kreditorės pinigus, todėl ieškovei savaime turėjo kilti klausimas dėl pagerėjusios atsakovo finansinės situacijos, kuri leido pagerinti buitį, nusipirkti baldus ar kitus daiktus, todėl kreditorės nuomone, ieškovės teiginys apie tai, kad ji nežinojusi apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus, įskaitant būtent ir skolą D. D., yra melagingas (b. l. 99-100).

Trečiojo asmens K. Č. atsiliepimu nustatyta, kad jis atsakovui M. K. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 2 d. paskolino 16405 Eur, iš kurių 12000 Eur paskolino pagal 2022 m. sausio 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.; 1105 Eur paskolino 2022 m. sausio 27 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.; 1100 Eur paskolino 2022 m. sausio 28 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.; 1100 Eur paskolino 2022 m. vasario 1 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.; 1100 Eur paskolino 2022 m. vasario 2 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo terminas 2022 m. balandžio 27 d.. Atsakovas sutartu laiku paskolų negražino, dėl to tretysis asmuo kreipėsi į teismą. 2023 m. gegužės 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5026-857/2023, kuriuo nutarė priteisti iš atsakovo M. K. 4405,00 Eur skolą, 225,66 Eur palūkanas, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 4630,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 26,00 Eur žyminį mokestį  trečiajam asmeniui K. Č.. 2023 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-11001-1070/2023, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko M. K. 12000 Eur skolą, 616,43 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. gegužės 8 d., taikant 5 procentų metinę palūkanų normą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kreditoriaus K. Č. naudai (b. l. 134-136). Tretysis asmuo atsiliepime prašo pripažinti, kad atsakovo M. K. prisiimti finansiniai finansininiai įsipareigojimai jam yra solidarioji sutuoktinių prievolė, ir po santuokos nutraukimo skolą šalys gražins jam solidariai. Tretysis asmuo bylos nagrinejime nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime jis atsakovo priimtos prievolės solidarumą su ieškove grindė tuo, kad atsakovas skolinosi motyvuodamas, kad nori pirkti būstą savo šeimai, todėl minėtus pinigus investuos, kad uždirbtų tiek kreditoriui, tiek savo šeimai, kadangi pasitaikiusi puikus metas investuoti, žadėjo, uždirbęs iš investicijų, gražinti skolą jam, padėti savo šeimai (ieškovei E. K. ir sūnui K. K.), nupirkti naujos buitinės technikos, teigė taupantis ant nuosavo būsto. Tretysis asmuo nurodo, kad atsakovui visi pinigai buvo skolinti jo santuokos su ieškove metu 2022 metų pradžioje buities gerinimui, bei su tikslu nupirkti nuosavą būstą savo šeimai; sprendžiant iš to, kad atsakovui pinigai buvo paskolinti 2021 m. pabaigoje, o ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo tik 2022 m. rugpjūčio mėn., darytina išvada, kad ieškovė žinojo būtent apie šią skolą, kadangi gyveno su atsakovu (kad turi žmoną su kuria kartu gyvena atsakovas, atsakovas patvirtino kreditoriui skolinantis iš kreditoriaus pinigus), todėl ieškovei savaime turėjo kilti klausimas dėl pagerėjusios atsakovo finansinės situacijos, kuri leido pagerinti buitį, nusipirkti baldus ar kitus daiktus, todėl kreditoriaus nuomone, ieškovės teiginys apie tai, kad ji nežinojusi apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus, įskaitant būtent ir skolą jam, yra melagingas. Be to ieškovės atstovas išsakė, kad yra žinantys dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl atsakovo galimo sukčiavimo (BK 182 str.), todėl tai leidžia teigti, kad ieškovė bendraujanti su atsakovu ir toliau su juo vedanti santuokinį gyvenimą, tačiau nusprendė fiktyviai skirtis, siekiant apsaugoti save nuo atsakovo turimų skolinių įsipareigojimų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė su atsakovu negyveno ir nevedė bendro ūkio tuo metu, kai atsakovui tretysis asmuo perdavė pinigus, kurie vėliau buvo priteisti iš atsakovo teismams išduodant teismo įsakymus (b. l. 134 - 136).

Teismas aukščiau sprendime jau pasisakė, kad ieškovė įrodė, jog ji su atsakovu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2021 m. birželio 27 d.. Atsakovo finansiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims D. D. (skola 14400 Eur); H. P. (skola 6293,20 Eur), K. Č. (16405 Eur), kurių bendra suma yra 37098,2 Eur., laikytini skoliniais įsipareigojimais, kurie prisiimti atsakovo jam negyvenant kartu kaip sutuoktiniam su ieškove. Ieškovė teigė, kad apie tokius atsakovo įsiskolinimus nieko nežinojusi, gyvendama atskirai su atsakovu jokių daiktų neįsigiję, tik gavusi 500 Eur vaiko išlaikymui. Teismas įvertindamas tai, kad minėta didelė pinigų suma 37098,20 Eur buvo pasiskolinti per trumpesnį kaip pusės metų laikotarpį, buvo skolinamasi atskiromis sumomis nedidelio laiko tarpu, bei ruošiamasi gražinti po kelių mėnesių pakankamai dideles sumas, daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti ieškovės parodymais, kad ji apie jokias šias skolas nežinojo, ir kad tokios pinigų sumos galėjo būti imamos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės motina I. P. ir jos patėvis D. P. teismo posėdyje patvirtino, kad butas buvo ieškovės motinos, jis buvo pilnai apstatytas ir įrengtas, atsakovui nustojus kartu gyventi 2021 m. birželio 27 d., jam jokie buities daiktai ir remontas nebuvo reikalingi, nebuvo remontuojamas ir perkami daiktai. VĮ ,,Registrų centras“ pažyma nustatyta, kad 2023 m. kovo 28 d. duomenimis šalys nekilnojamo turto santuokoje neįsigijo (b. l. 14), VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalys transporto priemonių santuokoje neįgijo  (b. l. 15).

Tretysis asmuo K. Č. atsiliepime teigė, kad ieškovės atstovas išsakė, kad yra žinantys dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl atsakovo galimo sukčiavimo (BK 182 str.), todėl tai leidžia teigti, kad ieškovė bendraujanti su atsakovu ir toliau su juo vedanti santuokinį gyvenimą, tačiau nusprendė fiktyviai skirtis, siekiant apsaugoti save nuo atsakovo turimų skolinių įsipareigojimų. Teismas nesutinka su šio trečiojo asmens teiginiu, kad ieškovė yra solidari atlyginant nusikalstamu būdu padarytą turtinę žalą, nes nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas pagal savo esmę yra asmeninė prievolė, kuri vykdoma iš kalto asmens turto. Siekdamas patikrinti minėto trečiojo asmens atsiliepimo teiginį, teismas susipažinęs su LITEKO duomenimis, nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.1-638-416/2023, kurioje 2023 m. spalio 16 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis atsakovo M. K. atžvilgiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje tiek trečiojo asmens K. Č., tiek trečiojo asmens D. D. atžvilgiu.  Nors nuosprendis ir nėra įsiteisėjęs, tačiau iš jo matyti, kad atsakovas savo kaltę pripažino visiškai. Baudžiamosios bylos nagrinėjime dalyvavo tiek atsakovas (teisiamajame psoėdyje), tiek minėti tretieji asmenys (apklausti ikiteisminio tyrimo metu), akivaizdu, kad jie gavo nuosprendžio kopiją,  todėl baudžiamojoje byloje nagrinėtos ir nustatytos aplinkybės jiems yra žinomos, joms jos nėra staigmena, todėl teismas jomis remiasi.

 Atkreiptinas dėmesys, kad iš minėto  nuosprendžio matyti, jog tretysis asmuo D. D., skirtingai negu jos pateiktame atsiliepime civilinės bylos nagrinėjime, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nuo 2021 metų spalio pradžios iki 2022 metų kovo mėn. vedė bendrą ūkį su atsakovu M. K., kas taip pat patvirtina ieškovės teiginį, kad jau nuo 2021 m. birželio 27 d. ji kartu su atsakovu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Tai patvirtina ir kitos trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad  ji paėmė atsakovo prašymu jam paskolas, sudarė su juo skolos raštelį 1700 Eur sumai; 2021 m. lapkričio 26 d. su kredito įstaiga „Mokilizingas“ sudarė antrąją vartojimo kredito sutartį 1500 Eur sumai, tą pačią dieną pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4000 Eur sumai; 2021 m. lapkričio 27 d. su kredito įstaiga „Mokilizingas“ sudarė trečiąją vartojimo kredito sutartį 2050 Eur sumai, tą pačią dieną Mindaugas surašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose kiekviename nurodė sumas po 3500 Eur. Nagrinėjamos bylos duomenimis  šias sumas tretysis asmuo prisiteisė civiline tvarka iš atsakovo iki nuosprendžio priėmimo, ir atsiliepimu prašo jas pripažinti šalių solidaria prievole. Iš minėto nuosprendžio nustatyta, kad skolos raštelis ir vekseliai buvo išrašyti atsakovo siekiant užtikrinti D. D. pasitikėjimą, kad jis jai gražins iš jos sukčiavimo būdu įgytus pinigus, už kurių įgijimą apgaulės būdu jis ir buvo nuteistas. Analogiška situacija yra ir su iš trečiojo K. Č. sukčiavimu įgytais pinigais, jis atsiliepime taip pat  nurodė, kad paskolino pinigus atsakovui investavimui, šeimos buičiai pagerinti, kai baudžiamojoje byloje jis nurodė, kad jis atsakovo įkalbėtas paėmė paskolą 12025 Eur, kurią dalimis pervedė atsakovui į banko sąskaitą, dalį davė grynaisiais. 2022 m. sausio 27 d. atsakovas jam išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 12000 Eur sumai, siekdamas užtikrinti paskolos gražinimą, už tai yra atsakovo atžvilgiu irgi priimtas tas pats apkaltinamasis nuosprendis.

Teismas, įvertinęs aukščiau sprendime teismo nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad jomis patikimai nustatyta, kad atsakovo prievolės tretiesiems asmenims atsirado jam gyvenant atskirai nuo ieškovė, jiems nebevedant bendro ūkio, negyvenant šeimoje, teismui nustačius, kad santuoka faktiškai nutrūko nuo 2021 m. birželio 27 d., ir taikant santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo šios datos. Taip pat pagal atsakovo prisiimtų prievolių pobūdį jos yra asmeniio pobūdžio, kilusios iš individualios veiklos ir nusikalstama veika padarytos žalos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, minėtos atsakovo turtinės prievolės pripažintinos jo asmeninėmis.

 

IX.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, šalių atstovavimo išlaidos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Ieškovės pateiktais mokėjimo kvitais nustatyta, kad ji 2022 m. birželio 13 d. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį  (b. l. 2, 10), 2022 m. liepos 27 d. sumokėjo dar 25 Eur žyminio mokesčio ( b. l. 1),  t. y. ji iš viso sumokėjo 125 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimką nutraukti santuoką ir iš šio reikalavimo išplaukiančius kitus reikalavimus.

Ieškovė taip pat pateikė reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui, kuris yra priskiriamas turtiniams reikalavimams. Ieškovas nuo žyminio mokesčio byloje dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atsakovas nėra atleidžiamas. Ieškinio suma, nuo kurio mokėtinas žyminis mokestis nustatomas bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo - pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje ieškinio suma dėl išlaikymo priteisimo sudaro 2760 (12x230) Eur., dėl išlaikymo įsiskolinimo 2260 Eur, bendra suma 5020 Eur.. Žyminis mokestis nuo šios sumos skaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisyklę, t. y. 3 procentai nuo ieškinio sumos. Šioje byloje šis žyminis mokestis sudaro (5020 Eur x 0,03 (3 proc.)) 151 eurą. Bendroje sumoje žyminis mokestis sudaro 276 Eur..

 Ieškovę pagal atstovavimo sutartį šioje byloje atstovavo advokatas Dainius Gudas ( b. l. 19). Ieškovė už ieškinio surašymą sumokėjo advokatui 2022 m. birželio 6 d. 250 Eur ( b. l. 8); 2022 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo 350 Eur (b. l. 48), 2023 m. spalio 4 d. sumokėjo 150 Eur (b. l. 151 ), iš viso sumokėjo 750 Eur..

Šioje byloje prie išlaidų valstybei priskirtinos 57,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurios priteistinos, nes viršija minimalų 5 Eur dydį.

Bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai teismo patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis.). Kadangi ginčo šalių procesinis elgesys bylos procese esmingai nesiskyrė, teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės, nustatytos CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės su iš to išplaukiančiais reikalavimais (tenkinta 100 proc.); nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja (tenkinta 100 proc.), priteisti periodinį išlaikymą vaikui (tenkinta 87 proc.) (200 iš 230 Eur), priteisti išlaikymo įsiskolinimą (tenkinta 63 proc. (1420 Eur iš 2260 Eur), bei pripažinti atsakovo prievoles jo asmeninėmis (tenkinta 100 proc.), bendrai ieškovės reikalavimai tenkinti 90 proc., todėl ši dalis byliinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo. Ieškovei iš atsakovo priteistina 90 proc. jos atstovavimo išlaidų, t.y. 675 Eur; 90 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 112 Eur. Iš atsakovo valstybei priteistina šios patirtų bylinėjimosi išlaidų: 90 proc. mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymo priteisimu, t.y. 136 Eur. Iš atsakovo priteistina  90 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. 51,84 Eur, iš ieškovės 10 proc. šių išlaidų – 5,76 Eur.  

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2017 m. birželio 3 d. Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 125, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos ikisantuokinę prigimtinę „K.“ pavardę, atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo prigimtinę pavardę ,,K.“.

Nustatyti šalių ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo sūnui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, 1420 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų).

Nustatyti ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į atsakovo M. K. mokamas periodines išlaikymo išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, nustatant, kad ji šias pinigines lėšas tvarko išimtinai vaiko interesais.

Pripažinti atsakovo M. K. prisiimtus finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims - H. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) priteistus Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, patvirtinus trečiojo asmens ir atsakovo patvirtintą taikos sutartį; D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL-6997-793/2022; MB „L. C.“, įmonės kodas 305630529, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), priteistus Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6671-810/2022;  K. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) .,  priteistus 2023 m. gegužės 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-5026-857/2023, 2023 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-11001-1070/2023, asmenine atsakovo M. K. skola ir prievole prisiimtas paskolas grąžinti.

Priteisti ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų, -675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus), bei dalį – 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) jos sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,76 Eur (penkis eurus 76 euro ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 51,84 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 84 euro ct) eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Šalims išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, LT12 2140 0300 0268 0220; UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir atskirai mokant, nurodyti įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2-133-1021/2023.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                Jonas Abraitis