Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-593/2017;

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53557-17-8;

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;

1.1.9.10; 1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.5.3

(S)    

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei,

nuteistajam R. P. ir jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajai V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, jam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta.  R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d.  nuosprendžiu nustatyta, kad R. P. 2017 m. spalio 14 d., apie 23.00 val., Romainių g. 50, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 promilių girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai savo sugyventinei V. B. ne mažiau kaip 8 smūgius į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, kaktoje, smakre, kairėje ausyje ir smilkinyje, dešiniame petyje, kraujosruvą kairio akies obuolio junginėje, kraujosruvą viršutinės lūpos pogleivyje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sugyventinės V. B. sveikatą.
2. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl R. P. padarytos nusikalstamos veikos, konstatavo, jog nėra jokių teisinių kliūčių taikyti BK 38 straipsnį ir R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir R. P. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė susitaikymo institutą ir baudžiamąją bylą nutraukė, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis turi būti panaikintas. Apeliaciniame skunde pažymima, jog net ir egzistuojant visoms BK 38 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, kurioms esant asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nėra įpareigojimas taikyti minėto BK straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Priimdamas tokį sprendimą, teismas privalo atsižvelgti į realų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybių visumą.
1.  
2. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog sprendžiant R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, turėjo būti įvertinta tai, kad R. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. rugsėjo 29 d baudžiamuoju įsakymu jau buvo pripažintas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad, jis 2014 m. lapkričio 2 d. smurtiniais veiksmais savo sugyventinei J. J. sukėlė fizinį skausmą, o 2015 m. kovo 12 d. smurtaudamas jos atžvilgiu, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Abi šias nusikalstamas veikas R. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, darytina išvada, jog 2017 m. spalio 14 d. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra atsitiktinė. R. P. jau yra teistas dėl smurtavimo artimoje aplinkoje, tačiau paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė, netgi priešingai – R. P. smurtiniai veiksmai sukėlė dar sunkesnes pasekmes – buvo nesunkiai sutrikdyta jo šeimos nario sveikata. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, jog R. P. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau anksčiau ji dėl smurto niekur nesikreipė. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į liudytojos S. B. parodymus, kad 2017 m. spalio 15 d. telefoninio pokalbio su dukra (t. y. nukentėjusiąja V. B.) metu ji išsiaiškino, kad ją sumušė sugyventinis R. P., o atvykus pas dukrą, R. P. neįleido jos į namus ir tik iškvietus policiją pavyko patekti į vidų. Liudytoja parodė, jog namo viduje rado sumuštą dukrą, kuri pasakė, kad ją sumušė R. P., tačiau jis sulaikomas policijos pareigūnų savo kaltę neigė ir teigė, jog nukentėjusioji V. B. nukrito nuo laiptų ir susižalojo pati. Prokurorės teigimu, šios faktinės aplinkybės aiškiai parodo, kad kaltinamasis ne tik stengėsi išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, bet nieko neįsileisdamas į namus, stengėsi nuslėpti sugyventinės sumušimo faktą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog išdėstytos aplinkybės įrodo, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, anot prokurorės pirmosios instancijos teismas neanalizavo minėtų aplinkybių, apsiribojo tik BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos įvardinimu ir jos egzistavimo konstatavimu, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla buvo nutraukta, turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. P. būtų pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam būtų paskirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu būtų sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jo gynėjas advokatas G. Zavtrakovas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį nepakeistą.
5. Prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 3 punktu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą,  jam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta, naikinimas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas skiriant teismo įpreigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

6. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pabrėžti, jog atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti bei motyvuoti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir, tik esant sąlygų visumai, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
1. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą nustatė, jog R. P. padarė apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažino, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nebuvo, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturėjo, su R. P. susitaikė. Šios aplinkybės rodo, kad R. P. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sąlygos, nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar kritiškai vertina savo elgesį, ar atlygino padarytą žalą ir pan. kasacinė nutartis Nr. 2K-606/2006).
3. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo metu R. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams. Nusikaltimas įvykdytas prieš savo šeimos narį – sugyventinę ir ši aplinkybė didina nusikalstamos veikos pavojingumą. Nusikaltimo padarymo metu R. P. buvo teistas ir turėjo neišnykusį teistumą. Praeityje 8 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jis buvo nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 2 d. būdamas neblaivus panaudojo prieš savo sugyventinę J. J. fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą bei dėl to, jog 2015 m. kovo 12 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas J. J. atžvilgiu  padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl, pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog nors R. P. jau ir buvo teistas dėl smurtavimo artimoje aplinkoje, tačiau paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė, netgi priešingai – pastaroji jo įvykdyta nusikalstama veika sukėlė dar sunkesnes pasekmes – nesunkų šeimos nario sveikatos sutrikdymą. Svarbu pabrėžti ir tai, kad kaip jau minėta anksčiau, visas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas, R. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo, kad alkoholio vartojimas yra faktorius, skatinantis R. P. daryti nusikaldamas veikas, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad jis stengiasi spręsti šią problemą, byloje nėra.
4. Kaip seka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju, R. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio, rinktis socialiai priimtinus veikimo variantus. Todėl, remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei pabrėžia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl BK 38 straipsnio nuostatos R. P. atžvilgiu negali būti taikomos.

      Dėl R. P. skiriamos bausmės

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau, kaip jau minėta, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis, R. P. skiriant sankcijoje už šią veiką numatytą bausmę.
1. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę;  atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
1. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad R. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. P. teisiamas antrą kartą, ankstesnis teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, skirti švelnesnes bausmes, vadovaujantis BK 62 straipsniu ir BK 54 straipsnio 3 dalimi pagrindo nėra, todėl R. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes apie R. P. teistumą ir jo asmens charakteristiką, sprendžia, kad R. P. už nusikalstamą veiką skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės vidurkį viršijanti bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis BPK 273 straipsniu baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.  Be to, pabrėžiama, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.
3. Nagrinėjamu atveju, R. P. paskirta bausmė už apysunkio nusikaltimo padarymą neviršija 4 metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75  straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, jog nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kritiškai vertina savo elgesį ir pasižada daugiau nenusikalsti. Be to, R. P. susitaikė su nukentėjusiąja, toliau kartu su ja gyvena, veda bendrą ūkį, teigia, jog ją išlaiko iš atsitiktinių darbų. Nukentėjusioji tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prašė R. P. nebausti. Nuteistasis R. P. praeityje jau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau, kolegijos nuomone, atidėjus  šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, R. P., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Todėl kolegija laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai R. P. atžvilgiu gali būti pasiekti suteikiant jam galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laikosi nuomonės, jog R. P. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
4. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis, BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Prokurorės skundą tenkinti dalinai.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

R. P. pripažintini kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vienerių) metų 10 (mėnesių) laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, R. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                         Albinas Antanaitis

                                                                                                                                  Evaldas Gražys

                                                                                                                                  Daiva Jankauskienė