Baudžiamoji byla Nr. 1-1917-1108/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16506-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant L. M., 

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

kaltinamajam R. S.,

nukentėjusiajai S. M. ir jos atstovei advokatei Sandrai Pilkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1990 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, 

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

R. S. 2020 m. kovo 11 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini)., vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo J. B. al. link (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. 24, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 126 punkto reikalavimus tuo, kad atsižvelgdamas į greitį privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl to atsitrenkė į priekyje jo važiavusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. M., galinę dalį, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja S. M. patyrė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, kovo 11 d. po pietų. Važiavo nuo savo gyvenamosios vietos link „Ledo arenos“, kai nukentėjusiosios automobilis staiga stabdė. Važiavo apie 50 km/val. greičiu ir nespėjo sustabdyti. Buvo slidoka kelio danga, švietė saulė, kuri kažkiek akino. Įvykus eismo įvykiui, patraukė automobilį į kelkraštį, nes jis kliudė eismui. Po eismo įvykio nukentėjusiosios automobilis atsidūrė ant šaligatvio – susidūrimo smūgis nebuvo silpnas. Priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio girdėjo, kad ji kalba telefonu ir kviečia pagalbą. Laukė, kol nukentėjusioji baigs kalbėti telefonu, tuomet atidarė jos automobilio dureles ir paklausė, ar viskas gerai. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, matomų sužalojimų nebuvo, skundėsi galvos skausmu. Jis iš karto pripažino savo kaltę dėl įvykio, todėl net nebandė aiškintis, kodėl nukentėjusioji staigiai stabdė. Kodėl nesimatė stabdymo žymių, negali pasakyti, gal kad kelio danga buvo drėgna. Po įvykio su nukentėjusiąja kalbėjo telefonu, teiravosi jos apie sveikatos būklę, siūlė pagalbą (tiek finansinę, tiek buityje), tačiau nukentėjusioji atsisakė. Ne vieną kartą nuoširdžiai atsiprašė. Kaltinamasis parodė, kad jo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 700 Eur. Kaltinamojo teigimu, prieš eismo įvykį jis su kaltinamąja buvo prasilenkę važiuodami priešingomis kryptimis Šviesos gatvėje, tačiau tarp jų konflikto nebuvo. Tuomet jis apsisuko, kadangi ketino važiuoti į „Ledo areną“, ir važiavo paskui nukentėjusiosios automobilį. Į nukentėjusiosios automobilio galą atsitrenkė netyčia, tikrai ne specialiai. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso draugui. Kadangi draugo automobilis nebuvo draustas kasko draudimu, jis turėjo atlyginti draugui padarytą žalą, t. y. sumokėti už automobilio remontą.

Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji S. M. parodė (b. l. 30-31), kad 2020 m. kovo 11 d. apie 14.40 val. Kaune, M. R. g., vairavo nuosavą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairavo blaivi, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2005 metų. Dirba bendrovėje „Bolt“ pavežėja. Tuo metu važiavo link Aukštaičių g. į iškvietimą. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė paskui atvažiuojantį šviesios spalvos automobilį „BMW“. Ties 24-tu namu staiga pajuto smūgį į savo judančio automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jos automobilis buvo nublokštas į kairę pusę ant šaligatvio. Į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė minėtas „BMW“, kuris dar kažkiek pavažiavo į priekį ir tik tuomet sustojo. Ji iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Iš „BMW“ išlipęs vairuotojas (važiavo vienas) priėjo prie jos ir paklausė, ar išsikvietė sau pagalbą. Patvirtino, kad taip, ir išlipo iš automobilio. Pajuto skausmą galvoje. Susidūrimo metu galva buvo sutrenkta. Netrukus pamatė atvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Ją apžiūrint medikams atvažiavo ir policijos pareigūnai. Jie patikrino jos blaivumą. Buvo išvežta į Kauno klinikas. Po apžiūros išleido gydytis į namus. Kelias savaites buvo nedarbinga, įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos. Automobilį draudimo bendrovė suremontavo. Eismo įvykio metu buvo šviesus paros metas, kelio danga buvo sausa. Mano, kad nukentėjo dėl „BMW“ vairuotojo neatsargių ir neprognozuojamų veiksmų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 935/2020 (02) (b. l. 28) matyti, kad S. M. nustatyta dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. J. 2020 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 9) užfiksuota, kad patruliuodamas 2020 m. kovo 11 d. gavo pranešimą apie eismo įvykį. Nuvykęs nurodytu adresu rado apgadintus automobilius – „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S., ir „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. M.. R. S. paaiškino, kad vairuodamas automobilį nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio „Toyota“ ir neišvengė susidūrimo su juo. Į įvykio vietą jau buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri nutarė S. M. vežti į Kauno klinikas apžiūrai. Nustatė, kad abu eismo įvykio dalyviai blaivūs.

2019 m. kovo 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane ir fotolentelėje (b. l. 10-14) užfiksuota įvykio vietos Kaune, M. R. g. 24, apžiūra, pažymėta situacija iš karto po įvykio.

Iš 2020 m. kovo 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų (b. l. 15-20) matyti, kad po eismo įvykio apžiūrėti automobiliai „BMW X5 30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valst. Nr. KDK2558, įvertinta jų techninė būklė po eismo įvykio.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. R. S. vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to atsitrenkė į automobilio „Toyota Prius“ galinę dalį, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja S. M. patyrė sužalojimus – nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp R. S. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys – būtent kaltinamojo veiksmai buvo būtina sąlyga padariniams, t. y. nukentėjusiosios nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kilti.

Nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl nepasirinkto saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės vairuodamas automobilį sukels eismo įvykį, kurio metu bus sužalotas kitas asmuo, tačiau pagal veikos aplinkybes (geras matomumas, šviesus paros metas, nedidelis eismo intensyvumas, Kelių eismo taisyklių išmanymas) ir pagal savo asmenines savybes (automobilį viruoja nuo 2008 m., t. y. turi didelį vairavimo stažą, jo darbas susijęs su automobilių remontu) turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis objektyviai dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebūtų galėjęs laikytis Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų. Automobilio vairavimas yra rizikinga veikla, automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl R. S. nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. dėl neatsargumo.

Nukentėjusiajai S. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada (b. l. 28). Taigi, pripažintina, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilę padariniai nustatyti objektyviais bylos duomenimis.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad R. S. dėl neatsargumo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas – Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir atsirasti padariniams – S. M. sužalojimui, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atitinkamai, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo instituto taikymo

R. S. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąjį R. S. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 79-80). Pats kaltinamasis taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 76).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą R. S. – kaltinamojo draugas ir bendradarbis. R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo santykiai su kaltinamuoju yra artimi, kaltinamasis yra geras jo draugas jau daugelį metų, kelerius metus kartu dirba MB „Automobilio bičiulis“. Nors kaltinamasis yra MB „Automobilio bičiulis“ direktorius, bet iš tiesų pas juos darbe visi lygūs. Apie įvykį draugas jam pranešė dar tą pačią dieną. Jis neabejoja, kad galės draugui daryti teigiamą įtaką, kadangi pats dirba su automobiliais, todėl apie automobilius nusimano ir tikrai galės patarti draugui saugaus vairavimo klausimais. R. S. yra dirbantis (b. l. 83-84), teigiamai charakterizuojamas savo bendradarbių (b. l. 82), neteistas (b. l. 141), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o keli smulkūs administraciniai teisės pažeidimai padaryti prieš daugiau nei penkerius metus (b. l. 120-121). Pats kaltinamasis pažymėjo, kad jo aplinkoje yra ne vienas žmogus, atitinkantis laiduotojui keliamus reikalavimus, tačiau jis pats norėjo, kad laiduotoju taptų iš tiesų jam teigiamą įtaką darantis ir svarbus žmogus, su kuriuo praleidžia daug laiko, o R. S. kaip tik toks ir yra.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad laiduotojas R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl R. S. gali būti skiriamas laiduotoju.

Pažymėtina, kad byloje civilinis ieškinys yra reiškiamas tik draudimo bendrovei, t. y. už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui. Dalis nukentėjusiosios patirtos turtinės bei neturtinės žalos jau yra atlyginta (b. l. 136, 138), taip pat yra atlyginta žala Kauno teritorinei ligonių kasai (b. l. 77-78) – žalą atlygino „E. I. SE Lietuvos filialas“, į bylą įtrauktas civiliniu atsakovu. Kaltinamajam reikalavimai dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nėra reiškiami.

E. R. S. prašymui perduoti R. S. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis R. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 38), administracine tvarka nebaustas (b. l. 39). Į psichiatrinio gydymo ir į priklausomybės ligų gydymo įskaitas neįtrauktas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, susisiekė su nukentėjusiąja po įvykio, domėjosi jos sveikatos būkle, klausė dėl pagalbos reikalingumo. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui kaltinamojo veiką vertinti kaip atsitiktinę, sąlygotą nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Darytina išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasimokė iš šios nusikalstamos veikos, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir tai, kad laiduotojo pajamos, vertinant jaunos šeimos poreikius (R. S. nurodė, kad yra vedęs), nėra didelės (apie 700 Eur), teismas sprendžia, kad R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis R. S. neteistas, automobilį vairavo būdamas blaivus, nėra pagrindo kaltinamajam skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tačiau kaltinamajam R. S. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. R. S. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, eina MB „Automobilio bičiulis“ direktoriaus pareigas ir gauna pastovias pajamas, todėl jam nustatytina 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji S. M. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 94-97), dėl 81,19 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo „E. I. SE Lietuvos filialo“.

Kaip matyti iš civilinio atsakovo „E. I. SE Lietuvos filialo“ į bylą pateikto 2020 m. gegužės 25 d. pranešimo apie draudimo išmoką (b. l. 136), nukentėjusiajai S. M. draudikas apskaičiavo ir išmokėjo šias sumas: 2,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 383,92 Eur netektų pajamų.

Nukentėjusioji savo reikalavimą priteisti iš civilinio atsakovo 81,19 Eur turtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad po eismo įvykio metu patirtos traumos ji vartojo vaistus nuo skausmo – analginą, nalgesiną, olfeną, milgammą N (preparatai skausmui mažinti), sirdalud (centrinio poveikio griaučių raumenis atpalaiduojantis preparatas, slopinantis skausmingus spazmus), neurorubine (malšinantis skausmą neurotopinių vitaminų BĮ, B6 ir B12 derinys), ambio nervų sistemai, valerijonų ekstraktą, kuriems išleido 81,19 Eur. Teismas sprendžia, kad civilinės ieškovės įsigyti ir vartoti vaistai yra susiję su eismo įvykio metu patirta trauma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinei ieškovei patirtą traumą teko gydytis dėl pandemijos šalyje paskelbto karantino laikotarpiu, kuomet sudėtinga buvo gauti reikiamą ir operatyvų gydymą, todėl suprantama ir pateisinama, kad civilinei ieškovei vaistus po traumos juntamiems simptomams malšinti teko pirktis savo nuožiūra, pasitarus su vaistininkais ir nelaukiant, kol receptą išrašys gydytojas. Vaistams išleistos sumos atitinka protingumo kriterijų, į bylą pateikti jų dydį pagrindžiantys pirkimo kvitai, receptas (b. l. 112-116). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinis atsakovas iš esmės neprieštarauja nukentėjusios reikalaujamo dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimui (b. l. 127). Atitinkamai, teismas mano, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą vertina 2500 Eur, iš kurių 1000 Eur draudimo bendrovė jau yra atlyginusi, todėl civiliniu ieškiniu prašoma priteisti likusius 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad neturtinės žalos dydį lemia jos eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdis. Kauno klinikų, kur nukentėjusioji buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu po autoįvykio, medicinos dokumentų išraše fiksuojami sužalojimai: dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžis, krūtinės ląstos sumušimas, nukentėjusioji skundžiasi galvos ir kairės rankos skausmu, dėl ko sunku ją pakelti. Suleidus nuskausminamųjų, skausmas sumažėjo, VAS skausmo skalė: stiprus skausmas – 8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 935/2020 (02) S. M. nustatytas dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiosios teigimu, paminėtų sužalojimų visuma kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, jai labai skaudėjo, ji negalėjo miegoti, o tam tikri liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol (svaigsta galva, pablogėjo regėjimas, tirpsta ranka, skauda petys), ji yra privesta lankytis pas gydytojus, naudoti medikamentus. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą – ilgam sutriko jos sveikata, iki šiol ji jaučia liekamuosius reiškinius, patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą – ji nebegali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki įvykio, t. y. pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Ji išgyveno ir išgyvena dėl jai padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, o tai sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Dėl patirtų sužalojimų, buvo sutrikdytas ir nukentėjusiosios normalus bei jai įprastas gyvenimo ritmas, ji negalėjo vykdyti veiklos, gauti pajamų, kas lėmė sunkumus dėl kredito grąžinimo (nukentėjusioji yra paėmusi kreditą automobilio įsigijimui, kurį kas mėnesį dalimis turi grąžinti). Be to, autoįvykio metu apgadintas automobilis buvo remontuojamas daugiau nei mėnesį, todėl nukentėjusioji, kurios darbas (veikla) susijęs su pervežimo paslaugomis (dirba bendrovėje pavežėja), patyrė didelių nepatogumų ir tokios veiklos vykdyti negalėjo. Po eismo įvykio nukentėjusiajai atsirado ir važiavimo bet kokia transporto priemone baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, širdies darbas, padidėjo jautrumas, atsirado nerimas, netikrumo jausmas ir pan.

Civilinio atsakovo įsitikinimu, jo apskaičiuota ir nukentėjusiajai išmokėta neturtinės žalos atlyginimo suma, t. y. 1000 Eur, atitinka teismų praktiką ir laikytina pakankama nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime į civilinį ieškinį nurodoma, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų didinti neturtinės žalos sumą labiau, nei jau yra civilinio atsakovo išmokėta (b. l. 128).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Vertindamas nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota savo darbo metu, vykdama į iškvietimą, po įvykio ji negalėjo užsiimti darbine veikla tiek dėl sveikatos problemų, tiek dėl ilgai trukusio jos automobilio remonto. Teismas neabejoja, kad toks staigus darbo praradimas neapibrėžtam laikotarpiui nukentėjusiajai sukėlė šoką, nepilnavertiškumo jausmą ir netikrumą dėl ateities. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji yra išsituokusi, todėl netikėtas darbo ir pajamų netekimas jai buvo kur kas sunkesnis, nei šeimoje gyvenančiam asmeniui, kuris gali sulaukti finansinės paramos ir palaikymo iš sutuoktinio. Be to, nukentėjusioji yra paėmusi kreditą automobilio, t. y. savo darbo priemonės, įsigijimui (b. l. 98-106), todėl baimė, kad po eismo įvykio negalės laiku jo grąžinti, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai papildomos įtampos ir nerimo. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, S. M. nustatytas dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžis, t. y. eismo įvykio metu jai sužalotas gyvybiškai svarbus organas – galva. Suprantama, kad toks sužalojimas kelia baimę nukentėjusiajai dėl galimų liekamųjų reiškinių. Tai, teismo vertinimu, taip pat didina patirtą neturtinę žalą. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji prie eismo įvykio kilimo neprisidėjo – ji važiavo pagal Kelių eismo taisykles, niekam nekliudydama, kai į jos automobilį atsitrenkė kaltinamojo vairuotas automobilis.

Taigi neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinių išgyvenimų, nepilnavertiškumo, bejėgiškumo jausmus, nerimą, baimę ir neužtikrintumą dėl ateities. Nukentėjusiajai po įvykio prireikė psichologo pagalbos (b. l. 107), jai vis dar tenka lankytis pas gydytojus.

Tačiau teismas spręsdamas dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra medicininių dokumentų, įrašų, kurie objektyviai patvirtintų patirtos traumos liekamuosius reiškinius. Byloje taip pat nėra duomenų, jog S. M. būklė būtų blogėjanti, jog taikytas gydymas, jos vartoti medikamentai būtų neefektyvūs. Be to, kaip nurodė pati nukentėjusioji, jos automobilis buvo suremontuotas ir toliau gali būti naudojamas darbinėje veikloje, kas reiškia, kad nukentėjusioji gali grįžti tiek prie darbinės veiklos, tiek prie įprasto gyvenimo režimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 1000 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios S. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai papildomai 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis (iš viso 2300 Eur) bus adekvatus jos patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Civilinis atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismų praktikoje pagal BK 281 straipsnio 1 dalį padarytos neturtinės žalos priteisiamos sumos svyruoja nuo 600 Eur iki 3000 Eur. Tačiau teismas pažymi, jog naujausia teismų praktika, kuri labiau atspindi nuolat besikeičiančius šalies ekonominius rodiklius, leidžia daryti išvada, kad šios kategorijos nusikalstamų veikų bylose paprastai priteisiamos neturtinės žalos dydis didėja (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartys 1A-3-557/2018, 1A-170-417/2019, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-212-290/2018 ir kt.).

Visa neturtinė žala yra priteistina iš civilinio atsakovo „E. I. SE Lietuvos filialo“, kadangi dėl įvykyje dalyvavusio automobilio „BMW X5 30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos savininkas su šia bendrove buvo pasirašęs 2019 m. kovo 19 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137). Šiai draudimo sutarčiai taikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto (4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) nuostata, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Kadangi nukentėjusiajai nustatytas neturtinės žalos dydis, t. y. 2300 Eur, neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto neturtinės žalos dydžio, todėl ir likusi neturtinės žalos dalis – 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteistina iš civilinio atsakovo „E. I. SE Lietuvos filialo“.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji S. M. prašė pripažinti jos turėtas proceso metu išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo R. S..

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje pateikti dokumentai dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti. Išlaidos susiję su nukentėjusiosios konsultavimo bylos klausimais, su jos interesų atstovavimu rengiant civilinį ieškinį ir atstovaujant teisme, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Į bylą pateikta advokatės 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SP98/2020 (b. l. 108) ir mokėjimo nurodymų kopijos (b. l. 109-110) patvirtina, kad S. M. už teisinių paslaugų teikimą byloje atstovei (advokatei Sandrai Pilkauskaitei) sumokėjo 400 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo R. S..

Kiti klausimai

Kardomoji priemonė kaltinamajam neskirta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 106, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti R. S. laiduotojo R. S. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti R. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu paskirti kaltinamajam R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „E. I. SE Lietuvos filialo“ 81,19 Eur S. M. turtinei žalai atlyginti ir 1300 Eur S. M. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. S. nukentėjusiosios S. M. naudai 400 Eur turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                        Vaiva Nevardauskienė