Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-10543-944-2013].docx
Bylos nr.: 2-10543-944/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos geležinkeliai 110053842 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti

Civilinė byla Nr. 2-10543-944/2013

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06938-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos 128.11.; 113.2.; 112 (S)

 

 


                                           

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2013 m. birželio 13 d.

Kaunas

 

            Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. D. skundą suinteresuotiems asmenimis antstoliui Robertui Vaitkevičiui, išieškotojai AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl antstolio veiksmų, ir

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja2013-04-05 skundu prašė pripažinti antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmus, kuriais nustatyta turto, t. y. nuomos teisės į ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–angaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina varžytinėse vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais. Nurodė, kad minėtas turtas priklauso pareiškėjai. Ji sužinojo, kad minėto turto parduodamo varžytinėse pradinė kaina iš viso: 508 000 Lt. Ši kaina yra per maža, neatitinka šios dienos rinkos kainos, todėl pažeidžia pareiškėjos, kaip skolininkės teises, ir visų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Teigia, kad antstolio veiksmai neteisėti, nes pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias turto įkainojimą, ir skelbime apie rengiamas varžytines antstolis nurodė per mažą parduodamo turto kainą. Paaiškina, kad parduodamas turtas buvo pirktas 2006 m., už kurį solidariai su kitu pirkėju mokėjo 5 000 000 Lt, tuo tarpu šiuo metu jis parduodamas už 508 000 Lt, tokiu būdu pažeidžiamos skolininkės teisės ir teisėti interesai. Priduria, kad prie vykdomo išieškojimo yra prisijungę dar du antstoliai, todėl pardavus ginčo turtą už tokią mažą kainą bus pažeisti ir jų interesai. Antstolis 2012-07-10 patvarkymu paskyrė ekspertinę turto vertei nustatyti, tačiau pareiškėja 2013-01-07 kreipėsi į antstolį ir pateikė jam prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės, prašė skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2013-01-15 patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, nes pareiškėja nebuvo įmokėjusi sumos būtinos ekspertams sumokėti. Paaiškina, kad ji nebuvo informuota, kad turi iš anksto įmokėti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos nuomone, antstolis yra suinteresuotas ir šališkas, domisi tik išieškotojos AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesais, todėl atsisakė skirti papildomą ekspertizę areštuoto vertei nustatyti, tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios turto įkainojimą, ir skelbime dėl paskelbtų varžytinių buvo nurodyta per maža parduodamo turto kaina. Antstolis siekia parduoti turtą, nepaisant to, kad šiuo metu dingo nekilnojamasis turtas pastatas–angaras, plane pažymėtas 1F1p. Priduria, kad dėl sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti jai suteikiamų teisių.

Antstolis 2013-04-29 patvarkymu pareiškėjos 2013-04-05 skundą atmetė. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ pateikė antstoliui vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VZ-144(2012/20), kurio pagrindu buvo nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Skolininkės pateiktuose prieštaravimuose nenurodytas joks konkretus motyvas, kodėl ekspertizės metu gauti rezultatai neatitinka šios dienos netkilnojamojo turto rinkos kainų. Paaiškina, kad pateikdama prieštaravimus skolininkė turėjo nurodyti, kad sutinka apmokėti papildomos ekspertizės išlaidas. Teigia, kad pradinė varžytinių kaina nustatyta remiantis ekspertize ir teisės aktais. Paaiškina, kad skolininkės pateiktame nekilnojamųjų daiktų priėmimo–perdavimo akte Nr. EP42, nurodyta, kad visų nekilnojamųjų daiktų vertė yra 246 200 Lt, todėl skolininkei tenkanti ½ dalis sudarytų tik 123 100 Lt, tuo tarpu atlikta ekspertizė turto rinkos kainą nustatė 635 000 Lt sumą.  Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti atlikta ekspertize ir jos rezultatais. Skolininkė nepateikė jokių duomenų, kad ekspertizės įstaiga, vadovavosi netinkamais metodais nustatydama nekilnojamojo turto vertę.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad skolininkė nenurodė, kokias konkrečias procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto įkainojimą, pažeidė antstolis skelbime nurodydamas per mažą parduodamo turto kainą.  Paaiškina, kad antstolis informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie turto vertę. Nors skolininkė pateikė prieštaravimus, tačiau motyvai dėl ekspertų nušalinimo nebuvo nurodyti, duomenys, kad areštuoto turto rinkos vertė yra maža nebuvo pateikti. Pradinė parduodamo turto kaina buvo nustatyta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Paaiškina, kad antstolio paskelbtos varžytinės neįvyko, nes parduodamu turtu niekas nesusidomėjo. Ši aplinkybė, išieškotojos nuomone, patvirtina, kad parduodamo turto kaina nebuvo per maža. Teigia, kad antstolis turi imtis visų įmanomų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, todėl šie veiksmai negali būti laikomi antstolio suinteresuotumu ir šališkumu. Priduria, kad skolininkės nurodytas dingęs pastatas–angaras buvo paliktas saugoti skolininkei, todėl dėl dingusio turto atsakomybė kyla pačiai skolininkei.

 

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta antstolis vykdo Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-220-479-2008 vykdomojoje byloje Nr. 0147/08/03551 dėl skolos išieškojimo iš O. V. D. išieškotojos AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai.  Antstolis 2008-11-14 patvarkymu Nr. 0147/08/03551 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 6). Antstolis 2008-12-09 turto arešto aktu areštavo nuomos teisės į ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–angaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 38–37). Antstolis 2009-04-20 patvarkymu nustatyti areštuoto turto rinkos vertei paskyrė ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Verslavita“ (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 98). Antstolis 2009-05-21 patvarkymu nusprendė įpareigoti UAB „Verslavita“ ištaisyti atlikos ekspertizės trūkumus (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 101).  Kadangi buvo neištaikyti atliktos ekspertizės trūkumai antstolis 2009-06-09 patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos kainai nustatyti, ją pavedė atlikti UAB „Krivita“ (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 103). Antstolis 2009-06-19 panešimu informavo išieškotoją ir skolininkę apie areštuoto turto apžiūrą ir pasiūlė dalyvauti įkainojant areštuotą turtą (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 102). Atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 09-I-118 nurodyta, kad bendra nuomos teisės į ½ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–angaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 237 000 Lt. Antstolis 2010-12-01 patvarkymu šalims parnešė apie areštuoto turto vertės nustatymą (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 143–142). Antstolis 2012-07-10 patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, ją pavedė atlikti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 163). Atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. VZ-144(2012/10)  nurodyta, kad bendra nuomos teisės į ½ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–angaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 635 000 Lt. Antstolis 2012-12-28 patvarkymu parnešė apie areštuoto turto vertės nustatymą (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 178–177). Skolininkė 2013-01-07 pateikė prieštaravimus ir nurodė, kad abejoja dėl eksperto kvalifikacijos, ekspertizės procedūros ir gautais rezultatais (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 181). Antstolis 2013-01-15 patvarkymu atsisakė skirti papildomą ekspertizę skolininkės areštuoto turto vertei nustatyti (vykd. b. Nr. 0147/08/03551 l. 211). Skolininkė 2013-04-05 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nes nustatyta per maža areštuoto ir parduodamo varžytinėse turto kaina.

Teismas nurodo, kad byloje kilęs ginčas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Tokie antstolio veiksmai, kuriais teisėtomis priemonėmis siekiama kuo greičiau įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą negali būti laikomi šališkumu ar suinteresuotumu. Įtvirtinti proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal LR CPK 681 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

Vadovaujantis LR CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Darytina išvada, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 12, 13 d. nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. LR CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (LR CPK 682 str. 3 d.).

Byloje teismų nustatyta, kad pareiškėja pateikė antstoliui prieštaravimą dėl jo atlikto areštuoto turto įkainojimo, abstrakčiai nurodydama, kad atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė jai kelia abejonių, jokių konkrečių duomenų, aplinkybių su prieštaravimais nepateikė. Teismo nuomone, vien tik ta aplinkybė, kad turtas ekspertų buvo įkainotas mažesne kaina, nei skolininkė pirko, nesudaro pagrindo teigti buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai reglamentuojantys ekspertizės atlikimą. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė savo teises vykdymo procese aktyviai įgyvendino, t. y. nuolatos domėjosi vykdymo eiga, atvykdavo susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis (LR CPK 639 str.). pastebėtina, kad skolininkė savo teises įgyvendindavo ne tik asmeniškai, tačiau ir per atstovą, todėl nepagrįstai teigia, kad sveikatos būklė sutrikdė tinkamai pasinaudoti LR CPK suteiktomis teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliui atmetus skolininkės prieštaravimus, nes nebuvo įmokėta suma skirta atlikti ekspertizę, ji pakartotinai į antstolė nesikreipė, neįmokėjo į jo depozitinę sąskaitą sumos būtinos ekspertizei atlikti, neprašė atidėti šios sumos sumokėjimą ir pan. Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (LR CPK 682 str. 3 d.). Darytina išvada, kad tik tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 682 str. normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia LR CPK 681 str., kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas LR CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (LR CPK 681 str. 1 d., LR CPK 682 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstoliui abejonių dėl turto vertės nekyla. Tuo tarpu skolininkės hipotetinio pobūdžio svarstymai apie nekilnojamojo turto rinkos vertę nėra pagrįsti jokiais duomenimis (LR CPK 178 str.), todėl nesudarė pagrindo antstoliui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Šiuo atveju vykdomojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad po ginčo nekilnojamojo turto arešto buvo atliekamos net trys antstolio paskirtos ekspertizės (2009-04-20, 2009-06-09, 2012-07-10) ir jos visos buvo atliekamos antstolio iniciatyva,. Darytina išvada, kad antstolis įgyvendindamas jam suteiktus įgalinimus siekė nustatyti realią parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pareiškėjos motyvai dėl procesinės teisės pažeidimų reglamentuojančių turto vertės nustatymą, atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.)

Pareiškėja skunde teigia, kad paskelbtose varžytinėse parduodamo ginčo kaina yra nustatyta per maža. Pažymėtina, kad pirmųjų varžytinių metu parduodamo turto kaina nustatoma pagal LR CPK 718 str. reikalavimus, t. y. 80 proc. turto vertės nustatytos LR CPK 681 str. Šių reikalavimų antstolis nepažeidė, todėl pareiškėjos motyvai, kad varžytinėse turto kaina nurodyta per maža, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja su skundu nurodo, kad dalis areštuoto turto dalis, t. y. pastatas–angaras, plane pažymėtas 1F1p, yra dingusi. Teismas nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio veiksmai dėl areštuoto turto vertės nustatymo, todėl areštuoto turto saugotojo atsakomybės klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Kadangi nurodyti motyvai gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas dėl šių skundo motyvų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, juos atlikdamas nepažeidė procesinės teisės normų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 290 str., 291 str., 510 str., teismas

 

n u t a r i a:

 

pareiškėjos O. V. D. skundą dėl antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmų atmesti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai vykdomąją bylą Nr. 0147/08/03551 grąžinti antstoliui Robertui Vaitkevičiui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienios gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                      Aušra Barškietytė