(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

atsakovui V. G. ir jo atstovui, advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. G. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būreliui 4160,00 Eur patirtų išlaidų.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas V. G., būdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio (toliau – Būrelis) nariu, 2018-09-13 būrelio nuomojamuose medžioklės plotuose neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną. Už šį nusižengimą jam buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Alytaus apylinkės teismas 2019-05-31 priėmė nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Apskundus šį nutarimą Kauno apygardos teismas 2019-07-26 panaikino nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Kitos sudėties teismas 2019-11-27 priėmė sprendimą pripažinti V. G. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir jam skyrė nuobaudą. Šį nutarimą skundė  V. G., tačiau Kauno apygardos teismas 2020-01-27 paliko galioti pirmosios instancijos priimtą teismo nutarimą. Buvo pateikti prašymai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl bylos atnaujinimo, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti ir palikti galioti pirmos ir apeliacinės instancijos teismų priimti dokumentai.

Ieškovas nurodo, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelis yra asociacija, veikianti pagal LR Asociacijų įstatymą ir Būrelio įstatus. Nei Asociacijų įstatymas, nei Įstatai nenumato atlygio mokėjimo Būrelio valdymo organams. Taigi, visi valdymo organai: pirmininkas, valdyba, revizijos komisija, kasininkas Būrelyje veikia visuomeniniais pagrindais, negaudami jokio atlygio. Visi valdymo organų nariai turi savo tiesioginius darbus, todėl nei Kabelių būrelio pirmininkas, nei kiti valdybos nariai neturėjo galimybės atstovauti asociacijos teismuose.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-736-308/2019 Būrelis administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu pripažintas nukentėjusiuoju (ANK 578 str.) su visomis iš to sekančiomis pareigomis ir teisėmis. Todėl Būrelio valdyba nutarė samdyti advokatą, kuris teiktų teisines paslaugas ir atstovautų būrelio interesus teismuose. 2018-11-23 Būrelio pirmininkas ir advokatas Stanislovas Raulušaitis pasirašė atstovavimo sutartį, kuria sutarė, jog advokatas atstovaus Būrelį visų institucijų teismuose administracinių nusižengimų bylose, susijusiose su būrelio nariais. Kadangi atstovavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl vieno atvejo, t. y. atstovavimo konkrečioje byloje, bet dėl atstovavimo visose bylose, susijusiose su būrelio nariais, tai ir honoraro advokatui sumokėjimas atskira sutartimi buvo numatytas po konkrečios bylos užbaigimo visų instancijų teismuose.

Galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis V. G. atžvilgiu buvo priimta 2020-10-08. 2020-10-20 pagal pateiktą sąskaitą advokatui buvo sumokėta 4160,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į bylos trukmę, teismo posėdžių ir procesinių dokumentų skaičių, ši suma yra pagrįsta ir proporcinga atliktam darbui.

Ieškovas nurodė, jog ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 361 straipsnis numato, kad po nuosprendžio priėmimo teismas gali išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, taip pat minėtas BPK straipsnis expressis verbis numato, jog teismas gali išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 2 dalis). Išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajam nepriteisimas nebūtų suderinamas su pastarojo teise efektyviai naudotis atstovo teismo proceso metu paslaugomis, taip pat ginti savo pažeistas teises bei interesus. Ieškovas nurodo, kad nukentėjusysis yra visuomeninė organizacija, byloje buvo sprendžiami teisiniai santykiai su Būrelio nariais, pažeidusiais įstatus specifika, dėl teismų sprendimų prieštaringumo, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Tačiau pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tai neužkerta kelio šį prašymą pateikti ir po bylos išnagrinėjimo, pateikiant duomenis apie patirtas konkrečias išlaidas.

Išdėstytais argumentais ieškovas prašo tenkinti jų ieškinį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pats ieškovas pripažįsta, kad jis V. G. administracinio nusižengimo byloje jokio prašymo priteisti kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė. Be to, pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenis tokios išlaidos atsirado jau po atsakovo administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog aukščiausios grandies teismų praktikoje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (o taip pat ir kitos kategorijos bylas), atlyginimas civiline tvarka pateikiant atskirą ieškinį nėra galimas ir kad dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo ar kitą bylą būtent toje byloje.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija dar 2001 metais išnagrinėtoje byloje yra išaiškinusi, kad procesiniai teisiniai reikalavimai (kokiu be kita ko yra reikalavimas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti) yra išvestiniai iš pagrindinio materialaus teisinio reikalavimo, todėl tokie reikalavimai apskritai negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Toks klausimas privalo būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje pažymėjo, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu - administracinio nusižengimo) teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu administracinio nusižengimo) bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu administracinio nusižengimo) bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.

Atsakovas nurodo, kad tokios pačios pozicijos kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra išnagrinėjęs ne vieną bylą, kai administracinio nusižengimo dalyvis tokioje byloje prašo patirtas proceso išlaidas kaip žalos atlyginimą prašo priteisti iš valstybės atskiroje (šiuo atveju – administracinėje) byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis procesinėmis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne žalos atlyginimą reglamentuojančiomis materialinėmis teisės normomis. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir civiliniame ir baudžiamajame procese, todėl nėra jokio pagrindo taikyti išimties ir dėl administracinių nusižengimų bylų.

Ieškovas vesdamas bylą per atstovą – advokatą, nesilaikė įstatymuose nustatytos administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo tvarkos, kadangi neteikė jokio prašymo dėl kokių nors proceso išlaidų atlyginimo pagal BPK įtvirtintas proceso taisykles, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnio norma, taip pat neteikė ir išlaidas advokato paslaugoms patvirtinančių dokumentų, neprašė tokių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis, dėl ko ieškovas prarado teisę į tokio prašymo pareiškimą ir negali tokių išlaidų reikalauti kaip žalos atlyginimo jau kitoje byloje. Ieškovas išlaidas advokato paslaugoms patyrė jau po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo ir tai leidžia daryti išvadą, kad šios ieškovo išlaidos nebūtų buvusios priteistos ir pačioje administracinio nusižengimo byloje, nes tokių išlaidų nagrinėjant šią bylą apskritai nebuvo.

Atsakovas taip pat prašo įvertinti ir tai, jog ieškovas advokatą į administracinio nusižengimo bylą pasikvietė savo iniciatyva, advokato dalyvavimas byloje nebuvo privalomas. Ieškovas administracinio nusižengimo byloje prašėsi būti pripažintas nukentėjusiuoju dėl to, kad neva patyrė neturtinės žalos, tačiau atsakovo administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas būtų jos patyręs. Nukentėjusiuoju BPK 28 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas tik fizinis asmuo, dėl ko tik fizinis asmuo pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies nuostatas (į kurias referuoja ANK 666 straipsnis) gali pretenduoti į patirtų išlaidų advokato paslaugoms išieškojimą. Tuo tarpu ieškovas yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija ir kuri pagal BPK nuostatas negali pretenduoti į patirtų išlaidų advokato paslaugoms išieškojimą. Vertintina ir tai, jog nagrinėta administracinio nusižengimo byla nebuvo sudėtinga, joje visus reikalingus procesinius veiksmus atliko institucija, surašiusi protokolą, todėl nurodoma suma 4 160 Eur vertintina kritiškai.

Ieškovas dublike nurodė, kad ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl Būrelis nukentėjusiuoju pripažintas pagrįstai. Be to, šis sprendimas buvo priimtas administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu ir šio sprendimo neskundė nei atsakovas V. G., nei jį ginantis advokatas.

Ieškovas patvirtino, kad žala dėl atstovavimo teismuose atsirado jau po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo visų instancijų teismuose. ANK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje – žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Šiuo atveju žalos atlyginimas turėtų būti siejamas su realiai patirtais nuostoliais, t. y. dėl bylinėjimosi patirtomis išlaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma įrodo, kad būtent atsakovo veiksmai nulėmė ieškovo išlaidas jį atstovavusiam advokatui. Aplinkybės patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtų nuostolių bei atsakovo veiksmų (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Triplike atsakovas V. G. nurodė, kad jis neginčija ieškovo teisės būti nukentėjusiuoju, tačiau ieškovo pasinaudojimas šiomis teisėmis nepatvirtina nei ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo, nei suteikia ieškovui teisę savo patirtas išlaidas už advokato paslaugas prisiteisti kitaip nei numato galiojantys įstatymai bei teismų formuojama nuosekli jų aiškinimo ir taikymo praktika.

Kada išrašyti sąskaitą už atliktas paslaugas priklausė išimtinai tik nuo paties ieškovo ir jo atstovo, nebuvo jokių kliūčių sąskaitą išrašyti ir ją pateikti į bylą iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo. Sąskaita turi būti išrašyta nedelsiant po prekių pateikimo ar paslaugų suteikimo. Tuo tarpu ieškovas su savo atstovu už didžiąja dalimi 2019 metais suteiktas teisines paslaugas nusprendė atsiskaityti tik 2020 m. spalio mėnesį ir tokiais veiksmais patys užkirto kelią šias išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti į atsakovo administracinio nusižengimo bylą. Ieškovas tokiais savo veiksmais pats prisiėmė visas iš jų išplaukiančias pasekmes. O kadangi sąskaita buvo išrašyta jau po to, kai buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, tai pripažintina, kad tokių išlaidų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą net nebuvo ir nebuvo ir nėra jokio pagrindo jas priteisti.

Triplike nurodoma, kad ieškovo dublike cituojamos CK nuostatos, reglamentuojančios žalos sąvoką bei civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, šiam ginčui yra visiškai neaktualios bei netaikytinos. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai sutapatina du visiškai skirtingus dalykus: žalą bei bylos nagrinėjimo teisme (atstovavimo) išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme išlaidas reglamentuoja ne ANK 665 str. norma, o ANK 666 str. Kai asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms kokioje nors byloje, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis atitinkamą teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis procesinėmis normomis, reglamentuojančiomis tokių išlaidų atlyginimo taisykles, o ne žalos atlyginimą reglamentuojančiomis normomis.

Ieškovo atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis palaikė ieškinį ir teismo posėdžio metu ir prašė jį tenkinti, remianti tuo, kad atsakovas padarė žalą ieškovui ir ši žala privalo būti atlyginta. Jis nurodė, kad administracinėje byloje tokio reikalavimo nepareiškė todėl, kad tuo metu dar nebuvo atsiskaityta su advokatu. Atsiskaitymas įvyko vėliau. Atstovas prašė vadovautis pateiktais rašytiniais dokumentais ir ieškinį tenkinti.

Atsakovas  V. G. nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti. Jis paaiškino, kad bendrauja su kai kuriais būrelio nariais ir jam iš jų žinoma, kad mokestis advokatui buvo sumokėtas jau pasibaigus bylai. Jokios sumos iš būrelio narių, siekiant atsiskaityti su advokatu, nebuvo renkamos.

Atsakovo atstovas advokatas Haroldas Ivanauskas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš esmės ieškiniu yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad šis klausimas teismų praktikoje jau yra išspręstas nuo 2001 metų LAT nutartyje, kuri buvo išplėtota ir vėlesnėse nutartyse. Ši praktika yra suformuota, ji yra aiški ir nuosekli: bylinėjimosi išlaidos yra procesinis reikalavimas, o ne materialinis reikalavimas, todėl tokį reikalavimą galima buvo reikšti administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys netenkinamas.

Ieškovas ir jo atstovas posėdžio metu nurodė, kad iš esmės jų reikalavimas yra priteisti Būrelio patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė per V. G. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Ieškovas nurodė, kad šiuos patirtus nuostolius vertina kaip atsakovo V. G. būreliui padarytą žalą. Mano, kad byloje yra nustatytos visos žalos atlyginimo sąlygos, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir išnagrinėjęs teismų praktiką, daro išvadą, kad ieškovo pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas, grindžiant jį žalos atlyginimo teisės normomis. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo turtinę žalą deliktinės atsakomybės pagrindu. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės  atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Ieškovas reikšdamas reikalavimą – priteisti bylinėjimosi išlaidas (advokatui už paslaugas) vienu atveju jas vertina ir grindžia, kaip žalą, kitu – kaip proceso išlaidas.

Teismas laiko, kad ieškovo nurodomas ANK 665 straipsnis ,,Turtinės žalos atlyginimas nesusitarus“, kuris numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį, šiuo konkrečiu atveju netaikytinas, nes nagrinėjamoje byloje šalies patirtos išlaidos advokatui nėra pripažįstamos žala. Tai yra bylinėjimosi išlaidos, kurių priteisimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis, kuriame nurodoma, kad ,,administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos”. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi baudžiamojoje byloje proceso dalyvis gali reikšti teismui prašymą jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir šis klausimas išsprendžiamas toje pačioje byloje priimant galutinį sprendimą.

Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina analizuoti šalių veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija ir ar jis yra, ar ne, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo padarytų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir ieškovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą nėra priežastinio ryšio. Dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo atsiradusia žala laikytini tiesioginiai įvykio padariniai, t. y. žala gamtinei aplinkai. Asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą administracinio nusižengimo byloje negali būti pripažintos dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo atsiradusia žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK dabar ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu administracinio nusižengimo) bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K3-361-686/2017, 21 punktas)  nurodė, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu - administracinio nusižengimo) teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu – administracinio nusižengimo) bylą, atlyginimas civiline tvarka pareiškiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu – administracinio nusižengimo) bylą, pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, vesdamas bylą per advokatą, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neteikė jokių prašymų dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo pagal BPK įtvirtintas proceso taisykles, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Ieškovas administracinio nusižengimo byloje neteikė ir jokių su advokato atstovavimu patirtų išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, neprašė tokias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. Kaip nurodė ieškovas 2020-01-27 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo priimtas jau galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Iš bylos dokumentų matyti, kad tik 2020-10-15 buvo išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, kurių didžioji dauguma buvo suteiktos 2019 metais. Pinigų priėmimo kvitu patvirtinama, kad 4160 Eur buvo sumokėta advokatui 2020-10-20.

Kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne žalos atlyginimą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas administracinio nusižengimo byloje prašė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Nors šioje byloje ieškovas prašo priteisti žalą, šio reikalavimo esmė yra bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje, priteisimas. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl nusižengimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio nusižengimo ar kitokioje byloje. Remiantis teismų praktika, darytina išvada, kad aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byloje ieškovui nebuvo priteistos turėtos advokato pagalbos išlaidos, negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas bei apygardų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2324-527/2014).

Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai nebuvo būtinos. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-736-308/19 ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau jo poziciją gynė institucija, surašiusi protokolą. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla, pripažintina, kad institucija buvo aktyvi, dalyvavo posėdžiuose, teikė apeliacinius skundus, atsiliepimus į skundus. Vadovaujantis ANK 579 straipsniu, ieškovas turėjo teisę nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato pagalba, tačiau pažymėtina, jog tai buvo tik teisė, o ne pareiga, ir už šios teisės pasinaudojimą įstatymas (ANK) nesuteikė galimybės turėtas advokato pagalbos išlaidas atgauti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Byloje yra dokumentas, patvirtinantis, jog atsakovas sumokėjo atstovui 635,25 Eur, už atsiliepimo parengimą bei 152,88 Eur už tripliko parengimą. Nurodytos sumos atitinka Rekomendacijos nurodytus dydžius, todėl 788,13 Eur priteistina atsakovui iš ieškovo.

Iš ieškovo valstybei priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro – 5,11 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,  teismas

n u s p r e d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio, įmonės kodas 193001898, V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 788,13 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis euro 13 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio, įmonės kodas 193001898, 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                                         Silvana Girdenienė