Civilinė byla Nr. e2-28-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01230-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria siekiant užtikrinti ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinio atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Martyno investicijų valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kūrybinis avangardas“ dėl skolos priteisimo ir sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, įvykdymo užtikrinimą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Debt Legal“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Martyno investicijų valdymas“ ir UAB „Kūrybinis avangardas“, kuriuo prašoma: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ 76 400 Eur skolą, 2 750,40 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pripažinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.66 straipsnio pagrindu negaliojančia 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Martyno investicijų valdymas“ ir UAB „Kūrybinis avangardas“, ir taikyti restituciją - atsakovei UAB „Martyno investicijų valdymas“ grąžinti reikalavimo teisę į M. Š. ir A. S., o atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“ grąžinti sumokėtą sumą už reikalavimą į M. Š. ir A. S.; 3) priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti UAB „Kūrybinis avangardas“ perleisti 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perduotas reikalavimo teises tretiesiems asmenims; 2) sustabdyti vykdymo procesą vykdomosiose bylose Nr. 0188/21/00374 ir Nr. 0156/21/00439 bei uždrausti UAB „Kūrybinis avangardas“ gauti bet kokią naudą iš kreditorinių reikalavimų į M. Š. ir A. S. iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos; 3) areštuoti UAB „Martyno investicijų valdymas“ priklausantį kilnojamąjį/ nekilnojamąjį turtą ir/ arba pinigines lėšas, esančių tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, 76 400 Eur sumai.
3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Kūrybinis avangardas“ kreipėsi į antstolį dėl ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi perleisto reikalavimo priverstinio vykdymo. Jeigu reikalavimas į M. Š. ir A. S. bus įvykdytas UAB „Kūrybinis avangardas“ naudai, ieškovei galimai palankaus civilinės bylos sprendimo įvykdymas gali tapti itin apsunkintas – tai sukurtų prielaidą naujam civiliniam procesui dėl UAB „Kūrybinis avangardas“ išieškotų piniginių lėšų priteisimo. Taip pat, atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“ neuždraudus perleisti 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perduotų reikalavimo teisių, šios gali būti parduotos, dovanotos ar kitaip perleistos tretiesiems asmenims, dėl ko vėliau galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas žymiai pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
4. Ieškiniu taip pat reikalaujama iš atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ priteisti 76 400 Eur skolą. Tokia suma, ieškovės vertinimu, šiai atsakovei yra didelė. Nors UAB „Martyno investicijų valdymas“ tiksli turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau įmonės turtui taikomi suvaržymai, taip pat pačioje ginčijamoje reikalavimo perleidimo sutartyje UAB „Martyno investicijų valdymas“ pripažįsta, kad dėl sudėtingos finansinės padėties ji negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir bylinėtis toliau. Ieškovės teigimu, teismui priėmus jai galimai palankų sprendimą, tokio sprendimo vykdymas gali būti nebeįmanomas, todėl turėtų būti taikomas atsakovės turto areštas 79 150,40 Eur dydžio ieškinio turtiniam reikalavimui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovės MB „Debt Legal“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: 1) sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0188/21/00374 ir Nr. 0156/21/00439 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkų M. Š. ir A. S. išieškotojai UAB „Kūrybinis avangardas“; 2) uždraudė atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“ perleisti ginčo reikalavimo teises, įgytas 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, tretiesiems asmenims ar gauti iš jų bet kokią naudą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo; 3) areštavo atsakovei UAB „Martyno investicijų valdymas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, bendrai 79 150,40 Eur sumai.
6. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažymėjo, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluotas, jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti dokumentai, todėl spręstina, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą.
7. Vertindamas, ar egzistuoja kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei, tikėtina, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas, teismas nurodė, kad atsižvelgus į ieškiniu siekiamą pasiekti rezultatą (ieškovė siekia, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi perleista reikalavimo teisė būtų grąžinta atsakovei UAB „Martyno investicijų valdymas“) nusprendė, kad egzistuoja poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios išlaikytų esamą padėtį (status quo), todėl tenkino ieškovės prašymą ir sustabdė priverstinį išieškojimą pagal perleistą reikalavimo teisę bei uždraudė atsakovei UAB ,,Kūrybinis avangardas“ perleisti ginčo reikalavimo teises tretiesiems asmenims ar gauti iš jų bet kokią naudą.
8. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad ginčijamoje reikalavimo perleidimo sutartyje nurodoma, jog atsakovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ neturi pakankamai piniginių lėšų civilinės bylos nagrinėjimo užbaigimui, atsiskaitymui su byloje dirbančiais teisininkais, bei įvertinęs, kad atsakovė turi kitų kreditorių, jos turtui taikomi apribojimai, nusprendė, kad egzistuoja poreikis laikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų areštuotas atsakovei UAB „Martyno investicijų valdymas“ priklausantis turtas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė papildomus įrodymus.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones netinkamai įvertino ieškovės ieškinio tikėtiną pagrįstumą, ir nepagrįstai pripažino, kad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10.2. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
10.3. Skundžiama nutartis ir išvados dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui priimta skubos tvarka, neturint duomenų apie atsakovės finansinę būklę, jos neinformavus apie gauto prašymo nagrinėjimą.
10.4. Teismas nepagrįstai sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose. Ši laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su byloje pareikštais reikalavimais.
11. Ieškovė MB „Debt Legal“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovės skundo argumentais bei papildomai pateiktas įmonės balansas savaime nepaneigia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir to, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė. Nepaneigus grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir panaikinti skundžiamą nutartį.
13. 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovė UAB „Kūrybinis avangardas“ Lietuvos apeliaciniam teismui, elektroniniu paštu, pateikė rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą), kuriuo prašė tenkinti UAB „Martyno investicijų valdymas“ atskirąjį skundą ir priimti papildomai teikiamus įrodymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant užtikrinti ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl UAB „Kūrybinis avangardas“ pateiktų papildomų paaiškinimų
15. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra procesinio dokumento pateikimas laikantis įstatymo reikalavimų. CPK 335 straipsnis reglamentuoja atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos padavimo tvarką ir terminus.
16. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 2 dalimi, atsiliepimai į atskiruosius skundus paduodami per pirmosios instancijos teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.
17. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Martyno investicijų valdymas“ pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties ir jį priėmus, atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“ 2021 m. lapkričio 18 d. buvo išsiųstas pranešimas su atskiruoju skundu, išaiškinant teisę per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo pateikti pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Kūrybinis avangardas“, siekdama pasinaudoti teise pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą bei laikydamasi CPK nustatytų atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo taisyklių, galėjo įstatymo reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikti Vilniaus apygardos teismui iki 2021 m. gruodžio 2 d.
18. Nurodytu terminu pirmosios instancijos teismui atsiliepimas nebuvo pateiktas, o civilinė byla, pradėta pagal atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ atskirąjį skundą, buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
19. 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovė UAB „Kūrybinis avangardas“ Lietuvos apeliaciniam teismui elektroniniu paštu pateikė rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą), kuriuo prašė tenkinti UAB „Martyno investicijų valdymas“ atskirąjį skundą ir priimti papildomai teikiamus įrodymus.
20. Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį priėmimo klausimai nepriskirtini apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Įstatymas numato, kad tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo procesinį dokumentą paduoda teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas privalo tokį dokumentą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 6 dalis).
21. Nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti dalyvaujančio byloje asmens procesinį dokumentą net ir tais atvejais, kai jis paduodamas teismui, kuris nors ir yra kompetentingas jį nagrinėti, tačiau pažeidžiant įstatymo nustatytą padavimo ir priėmimo tvarką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti atsakovės UAB „Kūrybinis avangardas“ pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
22. Atsakovei taip pat išaiškintina, kad pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
23. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ne tik siunčiant paprastu paštu ar pristatant juos į teismą, bet ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau elektroninės formos procesiniai dokumentai taip pat turi būti pateikti teisės aktų nustatyta tvarka.
24. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
25. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas).
27. Aprašo 13 punkte taip pat nurodyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus.
28. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu procesinio dokumento pateikimas teismui elektroniniu paštu neatitinka nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).
Dėl apeliantės papildomai pateiktų įrodymų priėmimo
29. Atsakovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus, pirmosios instancijos teisme nevertintus, įrodymus.
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
31. Teismas, spręsdamas dėl poreikio priimti apeliantės papildomai teikiamus įrodymus visų pirma pažymi, kad dalis su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pateikti ir Vilniaus apygardos teismui kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Apeliantei išaiškintina, kad įstatymas teismui suteikia teisę ir galimybę, esant poreikiui, susipažinti su viešų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tarp jų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, todėl papildomai teikiamus įrodymus (papildomai teikiami įrodymai Nr. 1-5), kurie yra pateikti ir kartu su atsiliepimu į ieškinį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1163-936/2022, DOK-44417) atsisakoma priimti, siekiant neapkrauti bylos pertekline informacija. Tuo pačiu pagrindu atsisakoma priimti ir apeliantės papildomai teikiamus įrodymus – procesinių dokumentų ir teismų nutarčių kopijas (papildomai teikiami įrodymai Nr. 6-9, 11-12, 14-15, 18), kadangi, esant poreikiui, teismas turi teisę ir galimybę susipažinti su ginčo nagrinėjimui aktualių civilinių bylų medžiaga.
32. Kaip nurodyta pirmiau, papildomai teikiami įrodymai turi atitikti ir sąsajumo su byloje sprendžiamais klausimais kriterijų, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, papildomai teikiamus įrodymus (papildomai teikiami įrodymai Nr. 10, 13), kurių įrodomosios reikšmės apeliantė nepagrindžia, atsisakoma priimti.
33. Kita dalimi papildomai teikiamų įrodymų apeliantė siekia paneigti ieškovės civilinėje byloje iškeltas abejones dėl prastos jos finansinės padėties. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas neinformavus atsakovės ir ji neturėjo galimybės įrodymus pateikti anksčiau, apeliacinės instancijos teismas priima papildomai pateiktus įrodymus – preliminarų balansą bei banko sąskaitų išrašų kopijas (papildomai teikiami įrodymai Nr. 16-17) (CPK 314 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus papildomus įrodymus šalių teisės būti supažindintoms su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeistos, nes papildomi įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą kvestionuoja atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų (balanso) įrodomąją reikšmę, o tai patvirtina, kad ieškovė su atsakovės papildomai pateiktais įrodymais susipažino bei pateikė savo nuomonę dėl jų įrodomosios reikšmės.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo tvarkos
35. Apeliaciniame skunde išreiškiant nesutikimą su priimtu procesiniu sprendimu teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutarties ydingumą įrodo tai, kad ji priimta nesuteikiant atsakovei galimybės pasisakyti dėl pateikto prašymo pagrįstumo.
36. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas priėmė neteisėtą procesinį sprendimą dėl to, kad byloje nebuvo išklausyta atsakovės nuomonė, neįvertinti jos įrodymai sprendžiamu klausimu.
37. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tada, kai teismas mano, jog tai būtina. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama prerogatyva bei nenustatęs būtinybės pranešti atsakovei apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jokių procesinių teisės normų nepažeidė. Būtent tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-442-302/2019 ir joje nurodytą praktiką). Remiantis išdėstytu, atsakovės nurodoma aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neišklausius jos nuomonės sprendžiamu klausimu, nesudaro savarankiško pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Be to, apeliantė turėjo teisę sprendžiamo klausimo nagrinėjimui pateikti įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir šia galimybe pasinaudojo.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo ir ieškinio tikėtino pagrįstumo
38. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, jei viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).
39. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sprendžiamo klausimo visų pirma teigia, kad ieškovė teismui pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, kuriuo siekiama nesąžiningų tikslų – sudaryti atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“ kliūtis atgauti pinigines sumas iš M. Š. ir A. S., t. y. kvestionuoja teismo išvadas, kuriomis pripažinta, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
40. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali pateikti galutinio įrodymų įvertinimo dėl jų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo, jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
41. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ skolą bei pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį.
43. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė MB „Debt legal“ 2021 m. spalio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš BUAB „Gruditos logistika“ įgijo reikalavimo teises į atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ 84 694,15 Eur skolą. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ 2020 m. lapkričio 4 d. perleido atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“ savo reikalavimą į M. Š. ir A. S. dėl 20 000 Eur baudos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų bei 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Ieškovės vertinimu, ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ sumažino savo turtą, iš kurio ieškovė galėtų išieškoti skolą, ir taip pažeidė jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovė mano, kad yra pagrindas priteisti skolą iš atsakovės ir CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia.
44. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Juos įvertinęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ir vertino kitos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
45. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei įrodinėja atsakovė, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimą atliko ir jo pagrindu pripažino, kad egzistuoja ieškinio tenkinimo tikimybė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos nuomone dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kadangi pareikštas ieškinys yra grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, nenustatyta, kad ieškovė savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas ieškinio nepagrįstumas, šioje byloje nevertinami ir dėl jų nepasisakoma, kadangi teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, atlieka tik preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą, kurio metu dėl ginčo esmės ir teikiamų įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, nepasisakoma, dėl jų įrodomosios reikšmės bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo
46. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
47. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio pobūdžio ginčuose (dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir kt.) laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą. Tokiose bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti ne patį ginčo objektą, tačiau turtą iš kurio ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju būtų tenkinamas ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimas. Kita vertus, bylose, kuriose yra ginčijama nuosavybės teisė, Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta galimybę taikyti tam tikrus apribojimus disponavimui ginčo objektu, siekiant užtikrinti status quo (liet. esamos) situacijos nepasikeitimą iki ginčo teisme išnagrinėjimo pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020; ir kt.).
48. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo poreikį byloje išsaugoti status quo (esamą padėtį) dėl ieškovės pareikšto reikalavimo taikyti restituciją, pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta.
49. Ieškovė prašė taikyti trijų rūšių laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti UAB „Kūrybinis avangardas“ perleisti 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgytas reikalavimo teises tretiesiems asmenims, 2) sustabdyti vykdymo procesą vykdomosiose bylose Nr. 0188/21/00374 ir Nr. 0156/21/00439 bei uždrausti UAB „Kūrybinis avangardas“ gauti bet kokią naudą iš kreditorinių reikalavimų į M. Š. ir A. S. iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, 3) areštuoti UAB „Martyno investicijų valdymas“ priklausantį kilnojamąjį/ nekilnojamąjį turtą ir/ arba pinigines lėšas, esančių tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, 76 400 Eur sumai. Dvi iš prašomų taikyti ieškinio užtikrinimo priemonių susiję su atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ perleistų reikalavimo teisių sugrąžinimu atsakovei ir išlaikymu jos turto masėje, o trečiąja prašoma užtikrinti turtinį reikalavimą dėl skolos padengimo skolininkės turtu.
50. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavimu taikyti restituciją nesiekia susigrąžinti atsakovės perleistas turtines teises savo nuosavybėn, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisės tarp ieškovės ir atsakovų. Pažymėtina, kad ieškovės interesas (tikslas) nagrinėjamoje byloje yra nuginčijus sandorį padidinti atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ turto masę, iš kurio ieškovė išieškotų galimai jos turimą skolinį reikalavimą. Tačiau atsakovės turto masę padidintų ne tik restitucijos taikymas natūra, tačiau taip pat ir atitinkama piniginė kompensacija, jei restitucija natūra nebūtų galima. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, byloje nesant ginčo dėl nuosavybės teisės į turtą, konstatuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl būtinybės išsaugoti status quo padėtį, neatsižvelgiant į atsakovo nesąžiningumą, netaikytina. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui turi būti grindžiama atsakovų nesąžiningumo aplinkybe.
51. Atkreiptinas dėmesys, kad ar ieškovė apskritai turi reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Martyno investicijų valdymas“ yra sprendžiama toje pačioje byloje, kaip ir reikalavimo perleidimo sandorio galiojimas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad šiuo metu nėra aišku dėl ieškovės reikalavimo teisės pagal pareikštą ieškinį egzistavimo, bet akivaizdu, kad ieškiniu ieškovė nesiekia atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ turto įgyti asmeninėn nuosavybėn, o siekiama tik padidinti atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ turto masę.
52. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Atsakovų nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.
53. Ieškovė teigia, kad atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ nesąžiningumą įrodo tai, kad ji turėdama įsipareigojimų savo kreditoriams perleido turimas reikalavimo teises atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“, tačiau ieškinyje pažymėta, kad ieškovei nėra žinoma suma, kurią atsakovė UAB „Kūrybinis avangardas“ sumokėjo atsakovei UAB „Martyno investicijų valdymas“ už reikalavimo perleidimą. Apeliacinio teismo vertinimu, tik tai, kad atsakovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ perleido savo reikalavimo teises kitai atsakovei, neįrodo jos nesąžiningų veiksmų ir poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismo vertinimu, toks sprendimas galėjo būti nulemtas objektyvių aplinkybių (poreikio gauti visą skolos sumą iš reikalavimo teisių perėmėjos, o ne laukti, kol ji bus išieškota iš M. Š. ir A. S.). Be to, šis klausimas (reikalavimo teisių perleidimo teisėtumas) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nesant nuginčytai reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai, jos sudarymas niekaip nepagrindžia atsakovės veiksmų neteisėtumo ar jos nesąžiningumo.
54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju ieškinio suma lemia laikinųjų apsaugos priemonių poreikį. Nors iš apeliantės pateikto 2021 metų sausio – rugsėjo mėnesių preliminaraus balanso matyti, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais (jos per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai viršija įmonės turimo turto vertę), tačiau tai savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.
55. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tarp jų ir nuo atsakovės finansinių pajėgumų. Tačiau finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
56. Pažymėtina, kad atsakovės ginčijamoje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytos aplinkybės, kad ji neturi lėšų tęsti teisminius procesus, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinosios apsaugos priemonės savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020).
57. Nenurodžius kitų aplinkybių, kurios ieškovės vertinimu, įrodytų nesąžiningus atsakovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ veiksmus ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitikimo reiškiamiems reikalavimams ir jų proporcingumo
58. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0188/21/00374 ir Nr. 0156/21/00439, dėl skolos išieškojimo iš skolininkų M. Š. ir A. S. išieškotojos UAB „Kūrybinis avangardas“ naudai, bei uždrausta atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“ perleisti ginčo reikalavimo teises, įgytas 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.
59. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdomųjų bylų sustabdymo ir draudimo UAB „Kūrybinis avangardas“ perleisti ginčo reikalavimo teises buvo grindžiamas nuogąstavimais, jog esant duomenimis apie atsakovės UAB „Kūrybinis avangardas“ pradėtus priverstinius skolos iš M. Š. ir A. S. išieškojimo veiksmus, jų nesustabdžius ir pastariems skolininkams sumokėjus skolą atsakovei, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti - tai sudarytų prielaidas naujam teisminiam procesui (dėl piniginių lėšų iš UAB „Kūrybinis avangardas“ priteisimo).
60. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis sustabdyti priverstiniai vykdymo veiksmai, taikymo pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
61. Nagrinėjamoje byloje aptariamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir priverstine tvarka vykdomo teismo sprendimo įvykdymą, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas, kuriuo priteista skola iš M. Š. ir A. S., nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas, todėl apeliacinio teismo vertinimu, tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nelaikytinas pagrįstu ir būtinu siekiant užtikrinti šioje byloje pareikštus reikalavimus.
62. Šiuo atveju, kaip minėta, pagrindinis ieškovės reikalavimas yra nukreiptas į atsakovę UAB „Martyno investicijų valdymas“ - ieškiniu siekiama iš atsakovės prisiteisti 84 694,15 Eur skolą. Reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikštas tik siekiant apginti ieškovės, kaip kreditorės, galimai pažeistas teises. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesant nuginčytai reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai, neginčijant paties perleisto reikalavimo pagrįstumo bei atliekant priverstinio vykdymo veiksmus įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo pagrindu, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų uždrausta perleisti reikalavimo teises UAB „Kūrybinis avangardas“ bei sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmai, yra pernelyg nutolęs nuo ieškovės siekiamo teisinio rezultato (skolos susigrąžinimo), be to, neproporcingai pažeidžia UAB „Kūrybinis avangardas“ interesus, todėl prašymas taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.
63. Apibendrinus nurodytus argumentus konstatuotina, kad ieškovė neįrodė UAB „Martyno investicijų valdymas“ nesąžiningų veiksmų, kas sudarytų pagrindą laikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti šios atsakovės turtą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0188/21/00374 ir Nr. 0156/21/00439 bei uždrausta atsakovei UAB „Kūrybinis avangardas“ perleisti ginčo reikalavimo teises, įgytas 2020 m. lapkričio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, tretiesiems asmenims ar gauti iš jų bet kokią naudą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo, neužtikrina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ir yra neproporcingos siekiamam pasiekti teisiniam rezultatui. Remiantis išdėstytu skundžiama nutartis naikintina, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Teisėja Agnė Tikniūtė