Baudžiamoji byla Nr. 1-403-850/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41159-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

T A U R A G Ė S  A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 19 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas E. M.,

            sekretoriaujant I. Ž.,

            dalyvaujant prokurorui E. Ž.,

            kaltinamajam M. V., jo gynėjai advokatei S. J.,

            nukentėjusiajam D. J., jo įgaliotam atstovui advokatui M. V.,

            nedalyvaujant civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso, tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

M. V.

K. M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie A. Š. garažo buvo jis, A. A. ir A. Š.. Tvarkė mašiną. A. Š. pasakė, kad jo garažą apiplėšė ir reikia pasiimti D. J., kad išsiaiškinti – jis buvo santykių su nukentėjusiuoju aiškinimosi iniciatorius. Nebuvo susitarimo, kad nukentėjusįjį mušti. Nuvažiavus su A. Š. mašina iki D. J., jį kažkas pasikvietė. D. J. atsisėdo į mašiną. Tada A. A. davė jam į galvą vieną kartą. D. J. prarado sąmonę. Paskui nuvažiavo į mišką - kieno buvo iniciatyva, kad vežti nukentėjusįjį į mišką, nepamena, šalia buvo tas miškas. Išlipus iš mašinos dar kartą trenkė jam (A. A.). Po to jis trenkė nukentėjusiajam, jis nuvirto, tada spyrė į galvą iš kojų. Nepamena kiek smūgių sudavė, nes praėjo daug laiko. Po visko pasakė Š., kad D. J. parvežtų namo, o jis grįžo prie garažo. Gal buvo išgėręs 1 ar 1,5 bonkes alaus. Niekas nenorėjo, kad taip atsitiktų, viskas vyko spontaniškai. Nukentėjusįjį pažinojo, nekonfliktavo su juo, turėjo apie jį gerą nuomonę. Niekas nesitikėjo, kad čia taip atsitiks nuo kelių smūgių. Negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Analizavo tą įvykį, bet laiko negali atsukti. Nėra anksčiau smurtavęs. Nepasitvirtino ta aplinkybė, kad nukentėjusysis apvogė garažą. 12 ar 13 metų išbuvo užsienyje, ten buvo iš „ebay“ el. parduotuvės užsisakęs tazerį, dėl to jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Kai buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis išvyko į užsienį, nes tyrėja E. J. žodžiu sakė, kad išleidžia jį išvažiuoti. Mama atvežė į Airiją kažkokius popierius, jis juos pasirašė. Pirmą kartą geranoriškai parvažiavo į Lietuvą, o kitą kartą parvežė, nes paso galiojimas buvo pasibaigęs. Sutinka, kad buvo išlaidų dėl jo pargabenimo ir kad jis jas turi atlyginti. Šiuos 8 metus (po veikos padarymo) jautė kaltę. Buvo atsiprašęs nukentėjusiojo mamos. Savo poelgį vertina kaip gyvulišką. Ruošiasi kurti šeimą, 2022-08-19 numatyta santuoka.

K. M. V. kaltė be jo prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo duomenimis:

Nukentėjusysis D. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014-07-19 po pietų jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r. Tarp 16 ir 17 val. A. Š. automobiliu atvyko draugai A. ir L. Š., A. A., M. V.. Kažkuris pakvietė išeiti į lauką. Kai jis išėjo, iš automobilio išlipęs A. A. kumščiu sudavė į apatinį žandikaulį, nuo ko galimai prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad sėdi automobilyje. Automobilyje A. Š. ir A. A. sakė kalbėti apie apvogtą A. Š. garažą. Važiuojant A. A. dar sudavė jam 3 smūgius į galvos sritį, prarado sąmonę. Dar važiuojant, A. A. jį "išjungė", todėl negali pasakyti, kiek dar važiavo mišku. Atsipeikėjęs miške išlipo iš mašinos. M. V. ar A. A., tiksliai nežino kuris, sudavė jam vieną smūgį, jis kuriam laikui vėl prarado sąmonę, atsipeikėjo, kai gulėjo ant žemės. Gulėjo ant nugaros, bet galva buvo pasukta šonu ir tada jo galvą viena koja trypė M. V.. L. Š. atitraukė nuo jo M. V.. Ant jo nugaros taip pat buvo padaryti sužalojimai, mano, kad buvo tampomas, nes nugara buvo kaip "nutarkuota", bet kokiu būdu jie atsirado negali nurodyti. Atsimena, kad po kiek laiko jį paliko miške ir visi nuvažiavo. Maždaug po 15-30 min. atvažiavo L. Š., padėjo atsistoti ir parvežė pas močiutę. Važiuojant namo L. atidavė jo raktus ir mobiliojo ryšio telefoną. Kad būtų sudavę smūgius Š., to neatsimena. Grįžus iš gydymo, jis bendravo su A. A., kuris jam pasakė, kad buvo girti ir nesąmoningai prisidirbo, atsiprašė. Tvirtina, kad A. A. jam sudavė į galvos sritį ne mažiau kaip 5 kartus, V. vienu smūgiu "išjungė" ir koja, apautu batu, trypė galvą iš viršaus. Kiek kartų trypė negali pasakyti, nes dėl stiprių smūgių prarasdavo sąmonę (t. 1, b. l. 26-28, 29-31).

2014-11-11 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje D. J. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 32-38).

Liudytoja D. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 18.40 val. jai paskambino O. J., kad jos sodybos kieme sužalotas guli sūnus D. J.. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi pamatė, kad sūnaus veido srityje daug kraujosruvų, jis nekalbėjo, ant nugaros buvo prikibę žolės ir lapų. Sūnus gulėjo ligoninėje. Jam nustatytas neįgalumas. Ji girdėjo, kad po įvykio praėjus dienai ar dviem, buvo valomas Š. automobilis. D. jai sakė, kad jam grįžus iš ligoninės, jis buvo susitikęs su A. A., kuris jo atsiprašinėjo (t. 1, b. l. 61-62, 70-71).

L. S. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos mėnesio antroje pusėje, kokia buvo diena tiksliai nepasakys, iš mamos sužinojo, kad yra sumuštas jos brolis D.. Iš brolio sužinojo, kad jį sumušė M. V., A. A.,

L. 

L. O. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 18.15 val., jai būnant namuose, esančiuose 9duomenys neskelbtini) k., mažametei anūkei A. M. pasakius, kad ateina D.  ir nesulaukusi jo įeinant, ji išėjo į kiemą. P. D. ant suolo prie namų. Jo veidas buvo visas raudonas nuo sumušimų, akys užtinę, viena nematė visai. Pro marškinėlius matė ant nugaros nubrozdinimų, buvo aplipę žolėmis, lapais. I. D. mamą D. J., netrukus atvažiavo ir greitoji pagalba, kuri išsivežė D. (t. 1, b. l. 74-75).

Liudytoja D. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. A. mama. Teigia, kad sūnus prisipažino, jog jis su Š. ir V. sumušė D. J.. Ką kas konkrečiai darė, nežino. A. prisipažino, kad jis J. sudavė į veidą. Vieną dieną prie jos sodybos, kur yra Š. garažas, Š. A. su A. A. ir M. V. gėrė alkoholį, ji girdėjo, kaip kalbėjo, kad reikia pamokyti D. J.. Konkrečių veiksmų jie neaptarė. Kitą dieną, t. y. šeštadienį po 16 val., ji matė, kaip į Š. automobilį už vairo sėdo L., lygtai šalia atsisėdo A. Š., o V. ir A. atsisėdo į galą. Kur jie tada išvažiavo nežino. Visi, išskyrus L., buvo girti. Jie grįžo po maždaug dviejų valandų. Girdėjo, kaip grįžus A. Š. tarpusavyje su tais pačiais asmenimis kalbėjo, kad „padėjo“ D. J. į vietą. Jis taip pat sakė, kad "nėra liudytojų, nieko jis neįrodys". Matė, kad vėliau prie jų atvažiavo L., kažką kalbėjo apie D. sumušimą (t. 1, b. l. 96-97).

Liudytojas L. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta gerai. Apie minėtą dieną gali pasakyti, kad tėvo automobiliu važiavo parsivežti vandens iš šaltinio. Važiavo vienas, buvo apie 17 val. Važiuodamas keliu pamatė einantį D.. Būdamas šalia jo, pamatė ant jo veido kraujosruvas. Taip pat matėsi ir purvini jo rūbai. Sustojo jį pavežti. Teigia, kad D. J. paprašęs nuvežti jį pas senelius į ūkį. V. J. nieko nedavęs, jis jam nieko neperdavęs. Teigia žinantis, kad iš jų garažo buvo įvykdyta vagystė, kas tai padarė nežino, apie tai su D. nekalbėjęs. Su D. apie jo sužalojimą nieko nekalbėjęs, nes jis mažai bendraujantis. Iki to įvykio jis pas juos ateidavo, padėdavo darbus dirbti, po įvykio bendravimas nutrūko (t. 1, b. l. 99-100).

Liudytojas A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta gerai, jis yra to paties kaimo gyventojas. Iki šio įvykio bendravo normaliai, o po įvykio su juo bendravo tik vieną kartą. Tada kai buvo atėjęs apie tą įvykį visiškai nieko nekalbėjo, jis jo nieko apie tai neklausė. Sūnus jam papasakojęs, kad iš kažkur parvežė sumuštą D. J., minėjo, kad D. jam nieko nesipasakojo, todėl parvežė iki senelių sodybos keliuko ir paliko jį. Tą dieną buvo išvykęs, namo grįžo maždaug 16 val. Daugiau iš ūkio nebuvo išėjęs, niekur nevažiavo. Su juo buvo ir A. A., bei M. V., darbavosi ir alų gėrė. D. J. su jais nebuvo. L. Š. su jais nebuvo, jis tik paskui atvažiavo ir papasakojo, kad parvežė D.. Teigia, kad D. J. nemušęs. Buvo apvogtas jo garažas. Su D. J. nekalbėjo apie garažo apvogimą (t. 1, b. l. 102-103).

L. T. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 20.15 val. parėjo į savo ūkį, pamatė, kad jos vyras A. Š. yra neblaivus. Kartu su juo buvo M. V., kuris taip pat buvo neblaivus. Sūnus L. Š. tuo metu šėrė gyvulius, jis buvo blaivus. Pabaigė kartu su sūnumi šerti gyvulius ir visi parėjo namo. Kur išėjo M. V. nežino, jis tuo metu buvo labai girtas. Kas sumušė D. J. nežino. Gali būti, kad D. J. sakė skambinti A. Š., gal jis ką žinantis apie J. sumušimą (t. 1, b. l. 82-83, 84-85).

Iš 2014 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1523/14(03) matyti, kad D. J. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimu, daliniu akies raumens paralyžiumi, galvos smegenų sumušimu, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties, platūs odos nubrozdinimo plotai nugaroje abipus stuburo. Dėl galvos smegenų traumos D. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atskirai imant nugaros sužalojimus - jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 22-25).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad A. A. ir M. V. kalba apie įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 159-164).

2015-02-19 tarnybiniame pranešime išanalizuoti duomenys, gauti pagal asmenų telekomunikacinių bokštų veikimo teritoriją, mobilaus ryšio abonentų numerių, kuriais naudojosi A. A., M. V., L. Š., A. Š. (t. 1, b. l. 165-167).

2015-05-05 tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo metu atliktas A. A. pokalbio su pareigūnais įrašas, iš kurio matyti, kad A. A. nurodo D. J. sužalojimo detales (t. 2, b. l. 37, 38-40).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinis skyriaus 2022-04-14 rašto matyti, kad D. J. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Darbingumo lygio terminas iki 2058-12-20, tai yra, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (t. 3, b. l. 149).?

Aptartų teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. V., veikdamas bendrai su A. A., kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, suduodamas smūgį į galvos sritį, nuo ko D. J. nukrito ant žemės, tuoj po to koja trypdamas nenustatytą skaičių kartų gulinčio ant žemės D. J. galvą, tyčia sunkai sužalojo D. J.. Tokiais veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus.

K. M. V. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau Lietuvoje teismas, teistumai išnykę, 2015 m. nuteistas užsienyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad, nors kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ši aplinkybė nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, jog kaltininko veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2) punkte. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas įtariamuoju 2014 m. liepos 31 d. M. V. kaltu neprisipažino, parodė, kad neprisimena ką veikė 2014-07-19, teigė kad D. J. yra jo geras draugas, jo tikrai nemušė, tarp jų niekada nėra buvę jokių konfliktų (t. 2, b. l. 56-57). Papildomai apklausiamas įtariamuoju 2015 m. sausio 27 d. M. V. parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų, atsisakė daugiau būti apklausinėjamas ir teigė, kad parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 59). Apklausiamas įtariamuoju 2015 m. balandžio 27 d. M. V. parodė, kad atsisako duoti parodymus, juos duos teisme (t. 2, b. l. 62). Tik 2022 m. balandžio 22 d. apklausiamas įtariamuoju M. V. kaltu prisipažino visiškai, tačiau daugelį aplinkybių, ypač dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam, detaliai nepaaiškino, motyvuodamas tuo, kad ne viską prisimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. BK 59 straipsnio 1 dalies 2) punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikytina situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, ar kai jis laisva valia apie ją praneša teisėsaugos institucijoms ar jų pareigūnams. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam pripažino tik tada, kai kito šios veikos bendrininko A. A. atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis patikrintas apeliacine tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, jog M. V. apie savo padarytą nusikalstamą veiką iki tol būtų informavęs valstybės institucijas, priešingai – nuosekliai neigė savo kaltę, kol ši veika buvo atskleista ir surinkta pakankamai duomenų, jog būtent M. V. su bendrininku sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą, ilgą laiką slapstėsi užsienyje. Kaltinamojo formalus gailėjimasis teisme dėl padarytos veikos nesudaro pagrindo teigti, kad toks gailestis yra nuoširdus. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis gailisi tik dėl gresiančios bausmės už padarytą sunkų nusikaltimą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nors kaltinamojo gynėja teigia, kad M. V. veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes nebuvo išankstinio konkretaus susitarimo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą veikdamas kartu su A. A. kaip bendrininkai. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiu asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti pradėjo A. A., o juos tęsė ir užbaigė M. V.. Abiejų smurtiniai veiksmai buvo pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, nes daugkartinius smūgius rankomis ir kojomis jie sudavė į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, dėl ko nukentėjusysis ne kartą prarado sąmonę. Tokiu būdu jie, veikdami neapibrėžta tyčia kaip vykdytojai, atsako už savo nusikalstamų veiksmų pasekmes (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu kaltu pripažinto A. A. veikoje atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas veikos padarymas bendrininkų grupėje kartu su M. V.. Minimas nuosprendis A. A. buvo apskųstas apeliaciniu skundu, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. teisėjų kolegijos nuteistojo skundas atmestas kaip nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, taigi laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės motyvų. Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko nesant tam jokio pagrindo – jis patvirtino, kad su nukentėjusiuoju D. J. pažįstamas nuo vaikystės, niekada nėra su juo konfliktavęs, taigi negalėjo turėti jokios priežasties dėl kažko jam kerštauti ar kitaip jo nemėgti. Kaltinamasis patvirtino, tokių duomenų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje, kad nukentėjusysis nėra padaręs kokius tai neteisėtus veiksmus ir kaltinamojo pažįstamų, su kuriais jis buvo kartu nusikaltimo dieną, atžvilgiu – konkrečiai, kad būtų įvykdęs ar ką nors žinojęs apie vagystes iš A. Š. garažo. Taigi, kaltinamojo veiksmus, kai visiškai be jokios priežasties jis su dideliu įtūžiu daužė nukentėjusiojo galvą ir ant jos šokinėjo jau po to, kai prieš tai ne kartą stiprius smūgius jam buvo sudavęs A. A. ir kai D. J. jau buvo praradęs sąmonę, teismas vertina kaip itin ciniškus ir pavojingus, todėl, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. V. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. laikas (2 dienos) (t. 2, b. l. 53-55), sulaikymo Airijoje nuo 2022 m. kovo 9 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį laikas (t. 3, b. l. 104), bei suėmimo nuo 2022 m. kovo 22 d. (t. 3, b. l. 187-189) laikas.

Kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisiamajame posėdyje teisme gautas kaltinamojo prašymas dėl kardomosios priemonės pakeitimo. M. V. jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą prašo pakeisti į švelnesnę, motyvuodamas tuo, kad išnyko tam pagrindas, nes kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam turtinę ir neturtinę žalą, jo teistumas išnykęs seniai. Parvežus jį į Lietuvą, kartu grįžo ir draugė O. K., su kuria kartu gyvena jau aštuonis metus, 2022-08-19 numatyta jo santuoka. Draugė jam yra suradusi darbą, todėl būdamas laisvėje turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, galėtų teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai, atlyginti ekstradicijos išlaidas. Teismas sprendžia, kad tokio prašymo tenkinti pagrindo nėra. Akivaizdu, kad įsiteisėjęs nuosprendis turės būti vykdomas. Kaltinamajam paskyrus įstatyme nustatytą vienintelę bausmę už tokio pobūdžio veiką – realų laisvės atėmimą, prašymo argumentai, kad būdamas laisvėje kaltinamasis galės dirbti ir tokiu būdu išlaikyti dukrą bei atlyginti ekstradicijos išlaidas, netenka prasmės, nes akivaizdu, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis to negalėtų padaryti. Pažymėtina, kad Tauragės apylinkės teismui 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi palikus galioti 2015 m. lapkričio 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi M. V. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą, pastarasis ją apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Įvertinus tai, kad iš esmės aplinkybės, dėl kurių kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, neišnyko, užsienyje jis gyveno paskutinius keletą metų, ten jis dirbo, ten gyvena jo dukra, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis ilgai slapstėsi užsienyje ir tik pagal išduotą Europos arešto orderį pargabentas į Lietuvą, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog jis ir vėl gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad ir atliekant laisvės atėmimo bausmę yra galimybė įsidarbinti, taip pat susituokti, o tam tikri nepatogumai yra neatsiejama nuteistojo, atliekančio bausmę, gyvenimo dalis.

Nukentėjusysis D. J. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. A. ir M. V. 30117 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2022-08-04 teisme gautas nukentėjusiojo D. J. ir kaltinamojo M. V. susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriuo šalys susitarė, kad M. V. atlygins D. J. ½ dalį 2020 m. kovo 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-607/2020 priteistos turtinės žalos, tai yra, 59,00 Eur turtinės ir 12000 Eur neturtinės žalos, sumokant grynaisiais pinigais. Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. pakvitavimo matyti, kad D. J. gavo iš M. V. 12059 Eur sumą (t. 4, b. l. 133, 137). Tokiu būdu, ginčo tarp nukentėjusiojo D. J. ir kaltinamojo ir M. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nebėra, todėl procesas dėl nukentėjusiojo D. J. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 12055,82 Lt (3491,61 Eur) sumai už nukentėjusiojo D. J. gydymą, kuriuo prašoma nurodytą sumą priteisti iš kaltų asmenų. Iš 2020 m. kovo 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-607/2020 matyti, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai – iš kaltinamojo A. A. priteista 3491,61 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Duomenų, kad nuteistasis A. A. priteistą sumą visiškai ar iš dalies būtų sumokėjęs, nėra. Teismas sprendžia, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t. 1, b. l. 49-50), todėl jis tenkintinas. Nukentėjusįjį sunkiai sužalojo du asmenys: A. A. ir M. V., todėl jie solidariai privalo atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasai jos turėtas išlaidas už nukentėjusiojo D. J. gydymą (CK 6.6 straipsnis).

Pagal išduotą Europos arešto orderį M. V. buvo sulaikytas Airijoje ir pargabentas į Lietuvą. Išlaidos, susijusios su M. V. ekstradicija sudaro 2151,82 Eur, jos pagrįstos tai įrodančiais dokumentais (t. 4, b. l. 30-54), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš M. V. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas). Kaltinamojo argumentas, kad į užsienį jis išvyko ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės leidimu, analizuotas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje ir paneigtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. V. paskirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti M. V. laikino sulaikymo nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. laiką (2 dienos), jo sulaikymo Airijoje nuo 2022 m. kovo 9 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį, laiką, bei suėmimo nuo 2022 m. kovo 22 d. laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą, pratęstą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl nukentėjusiojo D. J. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, nutraukti.

T. K. teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš M. V., solidariai su A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintu kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-607/2020, 3491,61 (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 61 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai, į. k. 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188785847, iš M. V. 2151,82 Eur (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt vieną eurą 82 ct) ekstradicijos išlaidų, nurodant juos sumokėti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas                                                                                       E. M.