VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)UAB „Autopark“apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tectis“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Autopark“, trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1.Ieškovas kreipėsi į teismą,prašydamaspriteisti jam iš atsakovo nuostolių atlyginimą – 4 513,80 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019-06-04 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. LT184802 /PPS ir lizingo sutartimi per trečiąjį asmenį „Swedbank lizingas“, UABieškovas įsigijo iš atsakovo naudotą automobilį RENAULT TRAFIC. Automobilis buvo pasirinktas pagal atsakovo pateiktą komercinį pasiūlymą bei apžiūrėjus jį vietoje. Komerciniame pasiūlyme buvo nurodyti pagrindiniai automobilio parametrai. Pirkimo – pardavimo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad automobilio kokybė ir komplektiškumas yra nurodyti prie sutarties pridėtame pardavėjo komerciniame pasiūlyme, o sutarties 3.4 punkte numatyta, kad turtą pardavėjas perduoda, atitinkantį sutarties 1.3 punkte (pardavėjo komerciniame pasiūlyme) nurodytas sąlygas, visiškai paruoštą, kartu su visais dokumentais ir priklausiniais, reikalingais turtui eksploatuoti. Perimant automobilį, akivaizdžių trūkumų nebuvo nustatyta.

3. Automobiliu vykstant iš Vilniaus (automobilio įsigijimo vietos) į Kauną užsidegė perspėjimo leputė, kad trūksta aušinimo skysčio. Aušinimo skystis nedelsiant buvo papildytas, tačiau toliau eksploatuojant automobilį, problema pasikartojo ir buvo nuspręsta pristatyti automobilį į servisą. 2019-06-21 automobilis buvo pristatytas į UAB „Sostena“ autorizuotą servisą, kur buvo apžiūrėtas, atliktas jo techninis aptarnavimas, pakeisti tepalai. Vėl pradėjus eksploatuoti automobilį, paaiškėjo, kad profilaktinis aptarnavimas nepanaikino problemos ir 2019-06-27 buvo atlikta aušinimo skysčio nuotekų paieška bei sistemos slėgio testas, 2019-07-16 pakeistas aušintuvas bei aušinimo skystis. Problema nedingo ir jis vėl 2019-08-02 buvo pristatytas patikrinti bei remontuoti dėl per didelio aušinimo skysčio sunaudojimo. Specialistai, patikrinę variklį, nustatė variklio bloko problemą– trūkimą. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog automobilis jau pardavimo metu turėjo esminius defektus, o pirkėjas apie tai nebuvo informuotas. Nusipirkęs iš atsakovo automobilį, ieškovas negalėjo juo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį. Ieškovas jau kitą dieną po įsigijimo ir po to kelis kartus telefonu informavo atsakovą apie automobilio kokybėstrūkumus, tačiau atsakovas atsakomybės neprisiėmė.Dėl patirtų išlaidų ieškovas 2019-09-06 pateikė atsakovui rašytinę pretenziją dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio remonto ir kitų išlaidų apmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė apmokėti išlaidas. Ieškovas apsisprendė savo lėšomis remontuoti automobilį.Ieškinyje nurodyta, jog automobilio defektų paieška ir remontas kainavo 3 719,80 Eur. Dėl automobilio defektų ieškovas patyrė ir kitų išlaidų: kito automobilio nuomos išlaidas, kurias sudaro 744 Eur (54 d. x 13,8 Eur), sumokėtą 50 Eur kelių mokestį (306 Eur: 365d. x 60d.) laikotarpiu, kai automobiliu naudotis negalėjo. Bendra ieškovo išlaidų suma –4 513,80 Eur.

4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje(punktas 5.1.1) nustatyta, kad turto kokybė visiškai atitinka sutarties 1.3 punkte (pardavėjo komerciniame pasiūlyme) nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus. Taip pat pardavėjas patvirtino (5.1.4 punktas), kad pirkėjui ir klientui bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir/ar garantijų neatitikimo faktinių aplinkybių. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta sutartyje turto kiekį, kitokio komplektiškumo, asortimento ar neatitinkantį kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.330, 6.332, 6.334 ir kituose atitinkamuose straipsniuose nurodytomis teisėmis. Ieškovo teigimu, pagal CK 6.317, 6.327, 6.333, 6.327, 6.334 straipsnių ir šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovas yra atsakingas už tai, kad automobilis buvo parduotas su defektais ir turi atlyginti automobilio remonto išlaidas ir kitus dėl to atsiradusius ieškovo nuostolius. Pažymėjo, kad šiuo atveju egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti dėl ieškovui atsiradusių nuostolių (CK 6.245-6.249 straipsniai).

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Pažymėjo, kad pagal sutarties nuostatas atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę, atitinkančią visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją (sutarties 1.3 p.). Sandorio sudarymo metu atsakovui nebuvo žinomi akivaizdžiai matomi ar paslėpti automobilio trūkumai. Transporto priemonė buvo parduota su atlikta ir galiojančia technine apžiūra.

6. Atsakovo vertinimu, UAB „Tectis“ nurodytas variklio defektas, jeigu toks ir būtų buvęs, negalėjo būti nepastebėtas privalomosios techninės apžiūros metu. Be to, ieškovas– juridinis asmuo, prieš mokėdamas pinigus ar prieš priimdamas transporto priemonę, turėjo būti atidus ir turėjo teisę perkamą automobilį patikrinti ne tik pats, bet ir kreiptis pagalbos į specialistus (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nežinoma, kaip ir kiek laiko šis automobilis buvo naudojamas, kas jam buvo tvarkoma ir keičiama. Atsakovas neturi duomenų apie ieškovui parduotos transporto priemonės eksploatavimo aplinkybes po sandorio sudarymo. Praėjus kuriam laikui po sandorio sudarymo ir ieškovo atstovui telefonu informavus apie pretenzijoje nurodytus transporto priemonės defektus, atsakovas iš karto telefonu pasiūlė ieškovui atpirkti parduotą transporto priemonę, tačiau ieškovas dėl nežinomų priežasčių toliau su atsakovu nebendravo.

7. Atsakovas pažymėjo, kad automobiliui buvo pakeistas visas variklis nauju varikliu, nors buvo trūkęs tik variklio blokas. Šiuo atveju įrodymai, kad trūkusio variklio bloko nebuvo galima suremontuoti, nepateikti. Pakeitus apie 60000 km ridos variklį nauju varikliu transporto priemonė buvo pagerinta. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kodėl šiuo atveju nėra skaičiuojamasnaujai pakeistų detalių nusidėvėjimas (amortizacija). Žalos atlyginimo atveju ją padaręs asmuo turi pareigą atlyginti tik realią žalą, tačiau šiuo atveju dėvėtas dalis– variklį – pakeitus naujomis, automobilis yra ne atstatytas į pradinę būklę, buvusią iki sugedimo, o pagerintas.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš 2019-06-28 automobilio nuomos sutarties matyti, jog kita transporto priemonė buvo išnuomota laikotarpiui net iki 2019-12-31, dėl to kyla abejonių, ar kita transporto priemonė buvo išnuomota būtent dėl to, jog nebuvo galima eksploatuoti įsigytos transporto priemonės RENAULT TRAFIC. Automobilio gedimai paprastai sutvarkomi operatyviai, dėl to atsakovui kilo abejonė dėl kito automobilio nuomos laikotarpio iki 2019-12-31 bei paties automobilio nuomos poreikio. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Tectis“ pagal pateiktas sąskaitas sumokėtą UAB „Sostena“ ir UAB „Lautramotors“ 21 proc. dydžio PVM susigrąžino, atlikdama PVM užskaitą. Atsakovui nesuprantama, kodėl šiuo atveju, net ir pripažinus ieškinį pagrįstu, jis turėtų sumokėti ieškovui sumą, 21 proc. didesnę nei realios ieškovo patirtos automobilio remonto išlaidos. Be to, ieškovas, įvykdžius teismo sprendimą, praturtėtų, nes PVM sumą atgautų du kartus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-17sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

10.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad automobilis pardavimo metu turėjo esminius defektus, o pirkėjas apie tai nebuvo informuotas, ieškovas negalėjo šiuo automobiliu naudotis pagal įprastinę paskirtį ir iš karto informavo atsakovą apie problemą su automobilio aušinimo skysčiu, vėliau ir dėl nustatyto variklio gedimo. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog tai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1383-340/2020, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą (nutarties 32 – 34, 36 punktai). Nurodė, jog šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, todėl plačiau dėl jų nepasisakė ir jomis rėmėsi, priimdamas sprendimą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, jog turėjo būti išspręsti klausimai dėl nuostolių dydžio pagrįstumo, kurie susiję su išlaidomis automobilio defektų šalinimu, kito automobilio nuoma, sumokėtu kelių mokesčiu.

11. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad ieškovas 3 719,80 Eur dydžio išlaidas automobilio defektams nustatyti ir šalinti pagrindė: 2019-06-21 PVM sąskaita faktūra SOS Nr.21001175 už techninį aptarnavimą, salono filtro keitimą, oro filtro išėmimą/įdėjimą, alyvos, tepalo filtro, poveržlės ir salono filtro pirkimą (204,24 Eur su PVM); 2019-06-27 PVM sąskaita faktūra SOS Nr.21001232 už aušinimo skysčio nuotekų paiešką ir aušinimo skysčio sistemos slėgio testą (47,14 Eur su PVM); 2019-07-16 PVM sąskaita faktūra SOS Nr.21001438 už EGR aušintuvo keitimą, aušinimo skysčio keitimą, aušintuvo EGR, tarpinių, tarpiklio, smeigės ir aušinimo skysčio pirkimą (577,22 Eur su PVM); sąskaita faktūra Nr. 234 už automobilio transportavimą (suma sąskaitoje neįskaitoma, tačiau atsakovas neginčija jos dydžio ir aplinkybės, kad tai galėtų būti ne mažiau kaip 133,58 Eur suma – tai suma, kuri sudaro skirtumą nuo ieškovės nurodomos bendros išlaidų sumos atėmus kitas nurodomas sumas, ir yra protingo dydžio), 2019-08-02 Remonto užsakymu – paraiška Nr. 908606ir remonto atlikimo 2019-08-28 PVM sąskaita faktūra Nr.0058399 (2 757,62 Eur su PVM).

12. Sprendime teigiama, kad šie įrodymai pagrindžia, kad faktiškai jau pirmą mėnesį nuo ieškinyje nurodyto automobilio įsigijimo ieškovas ėmėsi priemonių šalinti variklio aušinimo problemas, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo susijusios su variklio gedimu (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad visuotinai žinoma, jog darbai ir prekės, susijusios su salono, oro ar tepalo filtrų įsigijimu ir keitimu yra būtino eksploatacinio pobūdžio (periodiški), todėl tokių darbų ir prekių pirkimas, eksploatuojant automobilį, yra normalus dalykas, todėl nėra teisinga juos tiesiogiai sieti su variklio defektu. Nurodė, jog nėra įrodymų, kad šios išlaidos buvo būtinos variklio defektuinustatyti, todėl nėra pagrindo patenkinti reikalavimo dėl 204,24 Eur išlaidų priteisimo. Dėl kitų išlaidų– 3 515,56 Eur (3 719,80Eur - 204,24 Eur) pirmosios instancijos teismas teigė, kad labiau tikėtina, jog jos yra pagrįstos. Tuo pačiu pažymėjo, kad atsakovas, kaip pardavėjas, žinodamas apie galimus gedimus, nevyko apžiūrėti parduoto automobilio, nors ieškovo nurodomi gedimai buvo esminiai ir žymūs – tai pirmosios instancijos teismui leido abejoti atsakovo sąžiningumu ir atitinkamai jo nurodytų aplinkybių pagrįstumu.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kadkito automobilio nuomos faktą patvirtina teismui pateikta 2019-06-28 nuomos sutartis ir jos 2019-08-29 priedas dėl sutarties nutraukimo, šios sutarties šalies A. D. teisme duoti paaiškinimai. Sprendimą priėmusio teismo nuomone, labiau tikėtina, kad nesant galimybės tinkamai eksploatuoti ieškovui parduoto automobilio, ieškovas išsinuomojo kitą automobilį, todėl pagrįstai reikalauja atlyginti patirtas nuomos išlaidas – 744 Eur (už 62 d. x 12 Eur/per dieną). Sprendimą priėmęs teismas sutiko su ieškovo argumentu dėl 50 Eur mokesčio už kelius priteisimo, nes šią sumą grindžia negalėjimu naudotis automobiliu 60 dienų. Mokesčių už kelius sumokėjimą pagrindžia e-vinjetės įsigijimo už 306 Eurkvitas (teismui pateiktas). Nuo 2019-06-04 (automobilio įsigijimo) iki 2019-08-29 (kito automobilio nuomos pabaiga) yra 86 dienos, t. y. tikėtina, kad dėl defektų ieškovo įsigytas automobilis nebuvo eksploatuojamas 60 dienų. Dėl ginčo, susijusio su PVM atskaitymu, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomą aplinkybę, jog ieškovas susigrąžino šį mokestį ar jo dalį, ar kitaip pagerino savo finansinę padėtį PVM ar pajamų (pelno) atžvilgiu. Dėl to pirmosios instancijos teismas nesumažino nuostolių sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17sprendimo dalį,kuria patenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą– UAB „Tectis“ ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliantas teigia, kadVilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1383-340/2020, bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t.y. jis nutartimi nenutarė patenkinti ieškinio reikalavimų ir ginčo neišsprendė iš esmės, tad tokia teismo nutartis prejudicinės galios neturi. Priešingai,Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1383-340/2020, perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, jog būtų išsiaiškintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Teigia, jog skundžiamąjį sprendimą priėmęs teismas nesiaiškino ir netyrė automobilių defektų atsiradimo, ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties bei turto priėmimo – perdavimo akto turinio, nuomos sutarties sudarymo tikslo, remonto išlaidų atlyginimo apimčių.

16. Apeliantas nurodo, jog ieškovas, įsigijęs automobilį, papildomai kreipėsi į RENAULT atstovus Lietuvoje, kurie jiems pateikė duomenis, kad automobilis pirktas naujas iš salono Lietuvoje, jis buvo tinkamai prižiūrimas, atliekant einamuosius privalomus po tam tikros ridos aptarnavimus (tepalų keitimas, automobilio patikra, kitų detalių, kurias rekomenduoja keisti gamintojas, keitimas ir kt.). Tokio gedimo, kaip aušinimo skysčio pratekėjimas, lėmęs variklio defektus, nebuvo užfiksuota, kas patvirtina, kad variklio defektas buvo atsitiktinis gedimas, atsiradęs automobilio eksploatacijos metu ir atsakovui negalėjo būti žinomas.Pažymi, kad svarbus yra ir tas aspektas, jog atsakovas yra automobilių pardavimo verslu besiverčiantis subjektas, todėl siekiant parduoti nekokybišką ir su tyčia nuslėptais defektais automobilį, nukentėtų jo, kaip verslo subjekto reputacija ir vykdomas automobilių pardavimo verslas. Šalys susitarė, kad pardavėjas turtui garantijos nesuteikia (sutarties 5.3 p.), dėl ko ieškovo po trijų mėnesių pareikštos pretenzijos dėl po dviejų mėnesių nuo sandorio sudarymo seno variklio pakeitimo nauju varikliu išlaidų atlyginimo yra nepagrįstos, t. y. atsakovo sutartinė atsakomybė tokių ieškovo išlaidų atlyginimo neapima.

17. Apeliantas laikosi pozicijos, jog ieškovo atstovai paaiškino, kad naujo automobilio pardavėjas ir oficialus RENAULT įgaliotas atstovas Lietuvoje pritaikė paties gamintojo garantiją bei automobilio variklį pakeitė nauju neatlygintinai, o ieškovui reikėjo padengti tik variklio keitimo (t.y. tik serviso darbų) išlaidas. Atsakovo nuomone, būtent ši aplinkybė turi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi ji patvirtina, kad atsakomybę už defektą– variklio gedimą– prisiėmė pats gamintojas RENAULT (gamintojo brokas), kas reiškia, jog šis atsirado ne nuo pardavėjo priklausančių aplinkybių, nebuvo paslėptas, o defekto atsiradimo diena yra ne automobilio pardavimo sutarties sudarymo diena, o diena, kada šis defektas buvo nustatytas– 2019-08-02, nes po automobilio sutarties sudarymo tas pats įgaliotas REANAULT atstovas Lietuvoje atliko automobilio apžiūros darbus (atitinkamai 2019-06-27 bei 2019-07-16), kurių metu variklio defektai nebuvo nustatyti.Ieškovas, įsigydamas ne naują, o naudotą automobilį bei atsakovui aiškiai pareiškus, kad garantijų dėl parduodamo automobilio neteikia (sutarties 5.3 punktas) ir nurodžius, jog jis pats neeksploatavo automobilio, kas reiškia, jog atsakovui negalėjo būti žinoma informacija apie galimus automobilio gedimus, jei tokie būtų buvę, turėjo būti aktyvus ir pasinaudoti automobilio patikrinimo teise.

18. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirkėjui (ieškovui) buvo pasiūlyta maksimali jo tariamai pažeistų teisių apsaugos garantija, įtvirtinta CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tačiau ieškovas dėl nežinomų priežasčių su atsakovu nebendradarbiavo, t.y. į atsakymo pasiūlymą grąžinti automobilį neatsakė, o apie ieškovo, kaip pirkėjo, pretenzijas ir lūkesčius atsakovas sužinojo tik po trijų mėnesių, gavęs ieškovo pretenziją. Remonto ir kitos transporto priemonės nuomos išlaidos sudaro žymią dalį parduoto automobilio kainos (bemaž 40 proc. automobilio kainos), toks ieškovo elgesys, atsisakant grąžinti transporto priemonę, nelogiškas ir neteisėtas (neteisėtumą vertinant pardavėjo civilinės atsakomybės instituto kontekste), nes jei skysčio nutekėjimo problema būtų paaiškėjusi po 80 km ridos, tai ieškovas iš karto būtų pranešęs apie tokią problemą atsakovui, tuo labiau– po mėnesio paaiškėjus, kad problema, papildžius skystį, nedingo ir po mėnesio automobilio eksploatacijos pranešus apie problemą atsakovui bei gavus šio pasiūlymą grąžinti visus pinigus (o pačiam ieškovui atsisakius nutraukti sutartį), visiškai logiška teigti, kad ieškovui pasinaudojus alternatyviąja gamintojo garantija, suteikta RENAULT atstovų (nemokant už variklį, o tik už jo keitimo darbus), papildomos pardavėjo (atsakovo) garantijos taikymui nėra teisinio pagrindo, todėl teismas tokius ieškovo veiksmus turėjo ir galėjo vertinti, kaip teisinį pagrindą visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kurią prašė taikyti ieškovas.

19. Apeliantas nurodo, jog faktas, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, jog buvo atlikta PVM atskaita, savaime nereiškia, jog tokia PVM atskaita nebuvo atlikta ir ieškovas nesusigrąžino PVM mokesčio sumos, nes iš esmės kitaip negali būti, nes toks PVM apskaitos ir mokėjimo reglamentavimas yra nustatytas įstatyme. Teismas galėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnio 2 dalyje jam suteikta teise ir įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad PVM nebuvo deklaruojamas ir nebuvo gautas, o ne remtis tuo faktu, jog duomenų (pvz. ieškovo PVM deklaracijų, išrašų apie deklaruojamas Valstybinės mokesčių sistemoje (iMAS, iSAF ir kt.), kuriuos privalėjo ir galėjo pateikti tik pats ieškovas, nepateikta. Ieškovas, kaip PVM mokėtojas, turėjo galimybę ir duomenų, jog teise į PVM atskaitą, nepasinaudojo, nėra pateikta, tad galima pagrįstai konstatuoti, kad ieškovas susigrąžino PVM sąskaitose- faktūrosenurodytą mokėtiną PVM mokestį.Vadinasi, ieškovas prašo šią nuostolių dalį ir dėl 21 proc. PVM priteisimo atlyginti dvigubai, kur pirmą dalį jam grąžino (užskaitė į mokėtino PVM sumą) valstybė, o antrą dalį jis reikalauja priteisti iš atsakovo.

20. Taip pat apeliantas nurodo, kad realią išlaidų sumą be PVM (3074,21 Eur) ieškovas įtraukė prie bendrovės sąnaudų, t.y. nuo šios sumos nesumokėjo dar 24 proc. juridinių asmenų pelno mokesčio valstybei (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuriuos būtų sumokėjęs, jei tokių išlaidų nebūtų buvę. Apskaičiuojant realų ieškovo nuostolį (jei šiuo atveju būtų taikoma atsakovo civilinė atsakomybė), realūs ieškovo nuostoliai būtų dar 24 proc. (t.y. 737,81 Eur, paskaičiavimas: 3074,21 Eur × 24% = 737,81 Eur) mažesni, t.y. ir šia suma turi būti sumažinamas atsakovo nuostolių dydis. Viską suskaičiavus, realus nuostolių dydis, susijęs su automobilio remonto ir variklio keitimo darbais bei atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad 2019 m birželio 21 d. PVM sąskaitoje– faktūroje nurodytos išlaidos (204,24 Eur) nėra susijusios su automobiliovariklio defektu, todėl neįskaičiuojamos į prašomus atlyginti nuostolius, būtų 2 132,16 Eur.

21. Skunde nurodyta, jog sprendimą priėmęs teismas išlaidų atsiradimo pagrindą susiejo tik su nuomos sutarties sudarymo faktu, tačiau nevertino, ar ieškovo išlaidos yra realios, t. y. ar teismo nurodoma 744 Eur išlaidų sumą yra ieškovo, kaip nuomininko, sumokėta nuomotojui, be kita ko, nebuvo atsižvelgta ir vertinama nuomos sutarties sudarymo priežastis– ar nuomos sutartis buvo sudaryta dėl to, jog ieškovas negalėjo eksploatuoti automobilio ir /ar tikrai per visą teismo nustatytą laikotarpį (62 dienas) ieškovas neeksploatavo automobilio. Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2019-12-31, toks nuomos sutarties terminas rodo, jog automobilio nuomos poreikis buvo visai kita priežastis, nei automobilio variklio gedimas ir jo remontas.

22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1383-340/2020 nustatė šiai bylai reikšmingus faktus, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir pardavėjo pareigą parduoti tinkamos kokybės automobilį ir tai, kad jam, kaip pardavėjui, kilo pareiga atlyginti netinkamos kokybės automobilio remonto ir kitas išlaidas. Šios aplinkybės pakartotinai neturėjo būti įrodinėjamos ir nagrinėjamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatytus faktus prejudiciniais ir iš naujo jų nenagrinėjo.

23. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šias išlaidas ieškovas pagrindė PVM sąskaitomis – faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais:2019-08-28 PVM sąskaita faktūra Nr.0058399 ir mokėjimo nurodymu, 2019-07-16 PVM sąskaita faktūra SOS Nr.21001438 ir mokėjimo nurodymu, 2019-06-27 PVM sąskaita faktūra SOS Nr.21001232 ir mokėjimo nurodymu. Šie dokumentai pagrindžia realias tiesiogines ieškovo išlaidas, kurias jis patyrė, o atsakovo pareiga yra tokias išlaidas apmokėti, pažeidus pardavėjo pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą pagal CK  6.334 straipsnio nuostatas ir atsakovo bei trečiojo asmenssudarytos pirkimo pardavimo sutarties nuostatas. Šios sutarties 5 skirsnyje („Garantijos ir patvirtinimai“)pardavėjas garantavo ir patvirtino, kad: (5.1.1. punktas) turto kokybė visiškai atitinka sutarties 1.3 punkte (pardavėjo komerciniame pasiūlyme) nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus. Taip pat pardavėjas patvirtino (sutarties 5.1.4. punktas), kad pirkėjui ir klientui bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir/ar garantijų neatitikimo faktinių aplinkybių. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta sutartyje turto kiekį, kitokio komplektiškumo, asortimento ar neatitinkantį kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.330, 6.332, 6.334 ir kituose atitinkamuose straipsniuose nurodytomis teisėmis.Minimos sutarties 6.1 punkte taip pat numatyta, kad šalis, kuri nevykdė ar vykdė netinkamai sutartyje numatytas prievoles, privalo padengti visus dėl to susidariusius kitos šalies nuostolius, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl nenugalimos jėgos. Taigi sutartimi susitarta atlyginti visus nukentėjusios šalies nuostolius.

24. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovas būtų susigrąžinęs sumokėtą PVM. Be to nėra duomenų apie apskaičiuotą ieškovo pelno mokestį. Nėra aišku kodėl atsakovas nurodo bei skaičiuoja, kad ieškovas moka 24 procentų pelno mokestį, nes tokių duomenų nėra. Ieškovas nemoka 24 procentų dydžio pelno mokesčio, o moka mažesnį. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, teisingai vertino aplinkybes, kad labiau tikėtina, kad nesant galimybės tinkamai eksploatuoti automobilį, ieškovas išsinuomojo kitą automobilį, todėl pagrįstai reikalauja atlyginti patirtas 744 Eurnuomos išlaidas (už 62 d. x 12 Eur/per dieną) ir 50 Eur mokestį už kelius, nes šią sumą grindžia negalėjimu naudotis automobiliu 60 dienų. Pateiktos keturios automobilio remonto PVM sąskaitos faktūros patvirtino nuolatinį automobilio pristatymą į autoservisą remontui iš kurių akivaizdu, kad dalį laiko automobilis buvo remontuojamas ir juo naudotis ieškovas neturėjo galimybių ne tik dėl jo remonto, bet ir dėl jo patikimumo.Ieškovas automobilį įsigijo savo veiklai vykdyti, tačiau to daryti patikimai ir tinkamai negalėjo, todėl remonto laikotarpiui išsinuomojo kitą automobilį. Jeigu ieškovas būtų pardavęs tinkamą automobilį, šių išlaidų atsakovas būtų neturėjęs. Kai tik automobilis buvo suremontuotas, nuomos sutartis nuo 2019-08-29 buvo nutraukta. Patvirtinimas apie nuomos sutarties nutraukimą (2019-08-29 priedas prie automobilio nuomos sutarties Nr.2019-057) buvo pateiktas prie ieškovo rašytinių paaiškinimų.

25. Ieškovas paaiškina, jog atsakovas ieškovui nesiūlė grąžinti automobilio ir ieškovui iškėlus problemą – aušinimo skysčio per didelį sunaudojimą – jos niekaip nesprendė, nors kelis kartus telefonu apie tai buvo kalbama. Tuomet ieškovas pasirinko vieną iš civilinio kodekso 6.334 straipsnyje jam suteiktų teisių– reikalauti atlyginti automobilio defekto taisymo išlaidas ir dėl to patirtus nuostolius. Ne pardavėjui, o pirkėjui yra suteikta teisė pasirinkti vieną iš įstatyme nustatytų jo teisių gynimo būdų. Ieškovas nesutiktina, kad jo išlaidos yra nepagrįstai didelės ir sudaro 40 procentų automobilio kainosir todėl jis turėjo pasirinkti atgauti pinigus už pirktą automobilį. Už automobilį ieškovas sumokėjo 14 300 Eur, o išlaidų teismas priteisė 4309,56Eur ir tai sudaro 30, o ne 40 procentų automobilio kainos.Ir tai nėra teisinis pagrindas pirkėjo pasirinktą teisių gynybos būdą vertinti kaip netinkamą ir dėl to atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo teigimu automobilis pardavimo metu turėjo esminius defektus, o pirkėjas apie tai nebuvo informuotas, ieškovas negalėjo šiuo automobiliu naudotis pagal įprastinę jo paskirtį ir iš karto informavo atsakovą apie problemą su automobilio aušinimo skysčiu, vėliau ir dėl nustatyto variklio gedimo. Tai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1383-340/2020, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą (nutarties 32-34, 36 punktai). Sprendime nurodyta, jog šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė ir jomis pasirėmė (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, spręstinas klausimas dėl nuostolių, kurie susiję su išlaidomis automobilio defektų šalinimu, kito automobilio nuoma, sumokėtu kelių mokesčiu, dydžio pagrįstumo.

28. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog šalių ginčas nėra galutinai išspręstas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1383-340/2020, bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t.y. jis nutartimi nenutarė patenkinti ieškinio reikalavimų ir ginčo neišsprendė iš esmės, tad tokia teismo nutartis prejudicinės galios neturi. Priešingai Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1383-340/2020, perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tam, jog būtų išsiaiškintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.

29. Nesutiktina su tokia apelianto pozicija, kadangi esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas.CPK18straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė (Konstitucinio Teismo1997 m. spalio 1 d.nutarimas).

30. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yraCPK182straipsnio2dalies ir279straipsnio4dalies normos. PagalCPK182straipsnio2dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.CPK279straipsnio4dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimoresjudicata(išspręstos bylos) galia.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr.3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr.3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-282/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013;).

32. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė irresjudicatareikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui.CPK182straipsnio2dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.CPK279straipsnio4dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-214/2008).

33. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1383-340/2020, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, konstatavo, kad parduoto daikto nebuvo galima naudoti pagal paskirtį įprastinėmis sąlygomis. Daikto (automobilio) trūkumas išaiškėjo per kelias valandas nuo jo įsigijimo, todėl teismas nusprendė, kad daikto trūkumas buvo automobilio perdavimo pirkėjui metu. Daikto trūkumo paaiškėjimo aplinkybės taip pat patvirtina, kad šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t. y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be specialaus tyrimo (nutarties 32 – 34 punktai). Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovas įrodė, jog automobilio variklio defektas atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui (CK 6.333 str. 1 d.); variklio defektas iš esmės buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas ir net tikrinant servise sunkiai nenustatomas), išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo, – ieškovui nuvažiavus automobiliu nedidelį kelio atstumą paaiškėjo automobilio trūkumas– variklio aušinimo skysčio nutekėjimas ir saugiai eksploatuoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį be papildomų priemonių ir išlaidų buvo neįmanoma (nutarties 36 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, ką Vilniaus apygardos teismas nustatė civilinėje byloje Nr. e2A-1383-340/2020 bei į nurodytą kasacinio teismo praktiką darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartyje nustatė šiai bylai reikšmingus faktus, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytą automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir pardavėjo pareigą parduoti tinkamos kokybės automobilį ir tai, kad jam, kaip pardavėjui, kilo pareiga atlyginti netinkamos kokybės automobilio remonto ir kitas išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2020-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A1382-340/2020 nėra apskųsta, yra įsiteisėjusi. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje pakartotinai neturėjo būti įrodinėjamos ir nagrinėjamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatytus faktus prejudiciniais ir iš naujo jų nenagrinėjo(CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai pasisakė tik dėl nuostolių, kurie susiję su automobilio defektų šalinimo išlaidomis, kito automobilio nuoma ir sumokėtu kelių mokesčiu, dydžio pagrįstumo.

35. Atsakovas nesutinka su priteistu žalos atlyginimo dydžiu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ne tik remonto išlaidas, bet ir valstybei nesumokėtų mokesčių (PVM ir pelno mokesčio) atlyginimą, automobilio pagerinimo išlaidas, kito automobilio nuomos išlaidas už ilgą laikotarpį, bei nurodo aplinkybes, kad buvo galima keisti tik variklio bloką, o ne visą variklį.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė,jog sutinka su ieškovo argumentu, kad nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomą aplinkybę, kad ieškovas susigrąžino PVM ar jo dalį, ar kitaip pagerino savo finansinę padėtį dėl PVM ar pajamų (pelno). Teismas nurodė, jog neturi pagrindo mažinti nuostolių dėl minėtų aplinkybių. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija ir teigia, kad PVM surinkimą ir apskaitą reglamentuoja įstatymas, t. y. šiuo atveju ieškovas net neturi diskrecijos pasirinkti, ar tokį PVM mokestį jam mokėti, ar jo nemokėti. Laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai priteisė ir PVM sąskaitose – faktūrose nurodytą mokėtiną PVM sumą, kurią ieškovas susigrąžino ir tai reiškia dvigubos naudos gavimą beineteisėtą praturtėjimą.

37. Ieškovas yra juridinis asmuo– PVM mokėtojas, kuris pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau– PVM įstatymas)58 – 59 straipsniųnuostatas turi teisę į PVM atskaitą. PVM įstatymo 2 straipsnio28 punkte yra numatyta, kad PVM atskaita– pirkimo ir (arba) importoPVM dalies atskaitymas, kai pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju toks asmuo ir susigrąžintų PVM iš biudžeto, ir gautų kaip draudimo išmoką iš draudiko, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Taigi priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis. Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, tai jo nuostoliu, remontuojant automobilį, pripažintina remonto vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-381/2006). Apeliantas teisingai nurodo, jog faktas, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, jog buvo atlikta PVM atskaita, savaime nereiškia, jog tokia PVM atskaita nebuvo atlikta ir ieškovas nesusigrąžino PVM mokesčio sumos, nes toks PVM apskaitos ir mokėjimo reglamentavimas yra nustatytas įstatyme.Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, tai jo nuostoliu, remontuojant automobilį, pripažintina remonto vertė be PVM. Nėra svarbu, ar ieškovas pasinaudojo teise susigrąžinti PVM, ar ne, racionaliai ir atsakingai elgdamasis, turėtų pasinaudoti (taip sumažindamas nuostolių dydį). Prieitina prie išvados, jog jei ieškovas neišnaudojo galimybės sumažinti nuostolių dydį PVM dydžiu, tai atsakovas už tai neturi atsakyti.

38. Ieškovo, kuris yra PVM mokėtojas, nuostolis remontuojant automobilį yra remonto paslaugų ir detalių vertė be PVM, tad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies keistinas,išpriteistos žalos atlyginimo sumos atimant PVM. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 3 515,56 Eur pagal pateiktas sąskaitas: 2019-06-27 PVM sąskaitą – faktūrą SOS Nr.21001232 už aušinimo skysčio nuotekų paiešką ir aušinimo skysčio sistemos slėgio testą 47,14 Eur (su PVM); 2019-07-16 PVM sąskaitą – faktūrą SOS Nr.21001438 už EGR aušintuvo keitimą, aušinimo skysčio keitimą, aušintuvo EGR, tarpinių, tarpiklio, smeigės ir aušinimo skysčio pirkimą 577,22 Eur (su PVM); sąskaitą – faktūrą Nr. 234 už automobilio transportavimą 133,58 Eur (su PVM), 2019-08-02 Remonto užsakymą – paraiškąNr. 908606 ir2019-08-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr.0058399 2 757,62 Eur (su PVM). Vadinasi iš sąskaitų sumų atėmus PVM ieškovui priteisiama suma –2 777,29 Eur (3 515,56 Eur- (47,14 Eur * 21 proc.+ 577,22 Eur * 21 proc. + 33,58 Eur * 21 proc. + 2 757,62 Eur * 21 proc)).

39. Apeliantas taip pat nurodo, jog realią išlaidų sumą be PVM ieškovas įtraukė į bendrovės sąnaudas, t.y. nuo šios sumos nesumokėjo dar 24 proc. juridinių asmenų pelno mokesčio valstybei (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.), kuriuos būtų sumokėjęs, jei tokių išlaidų nebūtų buvę, tad apskaičiuojant realų ieškovo nuostolį, realūs ieškovo nuostoliai būtų dar 24 proc. mažesni.Pelno mokesčio bazės sumažėjimas nėra dalies ieškovo nuostolių atlyginimas. Pelno mokesčio bazės sumažėjimas nekompensuoja realiai patirtų ieškovo išlaidų, šalinant netinkamos kokybės pirkinio defektus. Ieškovas tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo remontuojamas atsakovo parduotas automobilis, galėjo neturėti pelno, tad remonto išlaidos pelno mokesčio nesumažintų. Atsakovas (apeliantas) neįrodė aplinkybės, kad dėl įsigyto netinkamos kokybės automobilio remonto išlaidų sumažėjo ieškovo mokėtinas (sumokėtas) pelno mokestis. Sutiktina su ieškovo teigimu, jog nėra duomenų apie apskaičiuotą ieškovo pelno mokestį. Atsakovas nenuginčijo, kad ieškovo patirtos automobilio remonto ir su šiuo remontu susijusios išlaidos yra realios. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas šias išlaidas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Dėl šių aplinkybių apelianto reikalavimas sumažinti priteisto nuostolių atlyginimo dydį pelno mokesčio sumažėjimu dėl patirtų remonto išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.

40. Ieškovas, pareiškė ieškinį dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šias išlaidas ieškovas pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, kurie pagrindžia realias tiesiogines ieškovo išlaidas, kurias jis patyrė, o atsakovo pareiga yra tokias išlaidas apmokėti, pažeidus pardavėjo pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą pagal Civilinio kodekso 6.334 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog už automobilio variklį ieškovas kompensuoti neprašė, o prašė kompensuoti tik variklio keitimo išlaidas ir jo komplektuojančias detales (varžtus, tarpinę, smeiges, vožtuvą ir pan.), kurios negalėjo būti panaudotos pakartotinai ir kurių nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Apeliantasnepateikė įrodymų, paneigiančių, kad buvo galima pakeisti tik variklio bloką ir nereikėjo keisti viso variklio. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (2019-09-03 UAB LautraMotorspranešimas, 2020-10-06 UAB LautraMotors raštas dėl automobilio Renault Traficvalst. Nr.JER496 remonto sąskaitos LM0058399 detalizavimo) iš kurių matyti, kad tik variklio bloko pakeisti nebuvo įmanoma, nes Renault gamintojas netiekia variklio komplektuojančių detalių (cilindrų bloko ir cilindrų galvutės). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovas mokėjo tik už variklio keitimo darbus, o šią sumą turi sumokėti atsakovas, nes jis pardavė automobilį su defektu. Kaip atsakingas pardavėjas, atsakovas turėjo pasirūpinti, kad brokuotas variklis būtų pakeistas, o tada sutvarkytą automobilį parduoti (CK 6.333 straipsnio 1 - 3 dalys).Dėl aukščiau nurodomų argumentų pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą atmesti atsakovo argumentus dėl variklio bloko keitimo ar spęsti klausimą dėl naudoto automobilio pagerinimo.

41. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu išlaidų atsiradimo pagrindą siejo tik su nuomos sutarties sudarymo faktu, tačiau nevertino, ar ieškovo išlaidos yra realios, t.y. ar sprendime nurodyta 744 Eur išlaidų sumą yra ieškovo, kaip nuomininko, sumokėta nuomotojui. Taip pat teigia, jog nebuvo atsižvelgta ir vertinama nuomos sutarties sudarymo priežastis– ar nuomos sutartis buvo sudaryta dėl to, jog ieškovas negalėjo eksploatuoti automobilio ir /ar tikrai per visą teismo nustatytą laikotarpį (62 dienas) ieškovas neeksploatavo automobilio. Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2019-12-31, toks nuomos sutarties terminas,apelianto manymu, leido spręsti, jog automobilio nuomos poreikis buvo ne automobilio variklio gedimas ir jo remontas. Apeliantui abejonių kelia ir nuomos sutarties sudarymo data, t. y. nuomos sutartis buvo sudaryta 2019-06-28, tačiau tą dieną dar nebuvo žinoma informacija apie variklio bloko gedimą, ji tapo žinoma tik 2019-08-02. Automobilio rida nuo sutarties sudarymo iki 2019-08-02 padidėjo 2 459 km, kas reiškia, jog automobiliu buvo važinėjama. Ieškovui pateikus mokėjimo nurodymą, kur įrašyta 632 Eur suma, nėra patvirtinama aplinkybė, kad jis sumokėjo 744 Eur dydžio nuomos mokestį, mokėtiną už naudojimąsi nuomojamu automobiliu.

42. Ieškovas nurodė, jog automobilis pradėjo gesti iš karto po pirkimo, tačiau dar kurį laiką juo buvo naudojamasi. Dėl pasikartojančių gedimų ir būtinybės jį remontuoti ieškovas negalėjo patikimai ir saugiai važinėti automobiliu, dėl ko 2019-06-28 buvo sudaryta pakaitinio automobilio nuomos sutartis. Nuomos sutartis nutraukta 2019-08-29, suremontavus automobilį. Patvirtinimas apie nuomos sutarties nutraukimą (2019-08-29 priedas prie automobilio nuomos sutarties Nr.2019-057) buvo pateiktas prie ieškovo rašytinių paaiškinimų (DOK 3422 UAB „Tectis“ 2020-01-06 rašytinių paaiškinimų ZIP laikmenoje esantis priedas 2019-08-29 Nuomos sutarties nutraukimas1.pdf). Už pakaitinio automobilio nuomą ieškovas sumokėjo 744 Eur, iš kurių 632 Eur pervedė automobilį išnuomojusiam asmeniui, o 112 Eur, kaipgyventojo pajamų mokestį pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai (2019-10-14 ieškinio priedas Nr.10apmokėjimas z auto nuoma1.pdf).

43. Kaip patyti iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, automobilis pradėjo gesti iš karto po pirkimo, tačiau dar kurį laiką juo buvo naudojamasi, ieškoma gedimo priežasčių ir taisoma, tačiau dėl vis pasikartojančių gedimų ir būtinybės jį remontuoti ieškovas negalėjo patikimai ir saugiai jo naudoti. Kol buvo sudaryta pakaitinio automobilio nuomos sutartis, ieškovas važinėjo automobiliu, vadinasi tikėtina, jog automobilio rida galėjo padidėti 2 459 km. Apelianto argumentas, jog pakaitinio automobilio nuomos sutartis sudaryta iki automobilio variklio bloko gedimo, nepanaikina atsakovo prievolės šias nuomos išlaidas atlyginti.Kadangi ieškovas automobilį įsigijo savo veiklai vykdyti, jam buvo reikalingas tvarkingas automobilis,o šiam pradėjus gesti, ieškovas įsigytą automobilį paliko taisyti ir išsinuomojo kitą. Nuomos laikotarpis sutapo su automobilio gedimų laikotarpiu, liudytojas (nuomotojas A. D.) patvirtino nuomos aplinkybes (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 29:00 iki 44:32.), atsakovas šių įrodymų nenuginčijo. Dėl sumokėto mažesnio nuomos mokesčio, negu numatyta sutartyje, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog dalis lėšų pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai (šios nutarties 42 pastraipos paskutinis sakinys).

44. Teismas dėl bet kokios informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui iš anksto neturi galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifiką– teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino kiekvienos šalies motyvus ir argumentus, o CPK 178 straipsnis įrodinėjimo pareigą numato tiek ieškovui, tiek atsakovui, nes šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vadinasi atsakovas turėjopareigą įrodyti aplinkybes, kad ieškovui nebuvo reikalo nuomotis automobilį visą jo remonto laikotarpį. Ieškovas įrodė, kad automobilis buvo sugedęs, juo važinėti nebuvo galimybės, nuomos sutartis buvo sudaryta, nuomotojas Andrius Daunoras patvirtino, kad ieškovas išsinuomotu automobiliu realiai naudojosi visa laikotarpį, už kurį sumokėjo nuomos mokestį. Šių aplinkybių pakanka, kad nuomos mokestis būtų įskaičiuotas į nuostolius, kadangi nuomos mokestį ir netinkamos kokybės automobilio pardavimą sieja priežastinis ryšys.

45. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog tiek UAB „Sostena“, tiek UAB „LautraMotors“ teikia pakaitinio automobilio paslaugas. Apeliantas iškėlė klausimą, kodėl ieškovas, siekdamas išvengti papildomų ir didesnių išlaidų, nepasinaudojo autorizuotų servisų UAB „Sostena“ ir UAB „LautraMotors“ teikiamomis paslaugomis. Kaip minėta, atsakovui tenka pareiga įrodyti savo teiginius, tačiau atsakovas šios ieškovo galimybės nemokamai gauti pakaitinį automobilį neįrodinėjo, o tik pasamprotavo apie galimai teikiamą tokią paslaugą. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas šių aplinkybių procesiniuose dokumentuose nubuvo nurodęs, siekdamas pagrįsti savo poziciją. Vertintina,kad atsakovas nurodė naujas aplinkybes ir argumentus dėl kurių nebuvo pasisakęs pirmosios instancijos teisme ir ieškovui nebuvo galimybės į juos atsikirsti, o pirmosios instancijos teismui vertinti, tad jos plačiau neaptarinėjamos.

Dėl bylos procesinės baigties.

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta,darytinaišvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas dėl PVM, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovui priteistos nuostolių atlyginimo sumos keistina iš priteistos sumos atimant PVM sumą (CPK326straipsnio1dalies3punktas).Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

47. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas iš esmės yra išspręstas ieškovo naudai (nežymiai sumažintas tik žalos dydis), tad teisinga ir protinga priteisti ieškovui iš atsakovo visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 2 300 Eur, 95 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 193,80 Eur; atsakovui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).Pakeitus pirmosios instancijosteismo ieškovui priteistą nuostolių atlyginimo sumą, t. y. ją sumažinus PVM suma, pasikeičia patenkintų ieškovo reikalavimų procentinė dalis. Patenkinama ieškovo reikalavimų dalis- 79,12 proc., vadinasi perskaičiuojamos ir ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, priteisiant- 1 981,16Eur (79,12 proc.*(2 300 Eur + 204Eur)). Atitinkamai atsakovui priteisiami 20,88 proc jo turėtų bylinėjimosi išlaidų- 530,56 Eur (2 541 Eur*20,88 proc.). Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, galutinai ieškovui iš atsakovo priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 450,60 Eur.

48.Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį – 97 Eur. Turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti- 1 452 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Bendra atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1549Eur. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo išlaidų advokatės pagalbai apmokėti- 500 Eur. Šios išlaidos taip pat neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.Apeliaciniame procese byla išspręsta iš dalies apelianto naudai, sumažinant ieškovui priteisiamų nuostolių atlyginimo sumą, atimant PVM, todėl ieškovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, dalis- 395,60 Eur(79,12 proc.*500 Eur), o atsakovui- 323,43Eur (20,88 proc.*1 549Eur). Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, galutinai ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 72,17Eur(CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

PakeistiVilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 sprendimo dalį dėl priteistų nuostolių sumos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Tectis“, j. a. k. 304690199,iš atsakovoUAB „Autopark“, j. a. k. 125691822, nuostolių atlyginimą – 3 571,29Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt devynis euro centus), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 3 571,29 Eur(tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt devynis euro centus) nuo 2019-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas –1 450,60 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir šešiasdešimt euro centų).

Atmesti kitą ieškinio dalį.“

Priteisti ieškovui UAB „Tectis“, j. a. k. 304690199, iš atsakovo UAB „Autopark“, j. a. k. 125691822, bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme –72,17Eur(septyniasdešimt du eurus ir septyniolika euro centų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.