Civilinė byla Nr. e2A-1392-803/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14579-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3;
(S)
2.6.29.3; 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vertės Kūryba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vertės Kūryba“ ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BHD“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Z..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200403 negaliojančia. Nurodė, kad tarp atsakovės (pardavėjo), ieškovės (pirkėjo) ir M. Z. kaip laiduotojo, 2020 m. balandžio 3 d. buvo pasirašyta prekių pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei iki 500 000 vnt. medicininių kaukių, o ieškovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas atsiskaityti. Tuo tarpu laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti atsakovei, jei ieškovė, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip matyti iš pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 1, medicininės veido kaukės turėjo turėti ?95 % BFE.
2. Atsakovės iniciatyva tarp šalių 2020 m. balandžio 14 d. buvo sudarytas priedas Nr. 2 prie pirkimo – pardavimo sutarties, kuriuo sutartis papildyta nauju tiekėju vienkartinių kaukių, turinčių taip pat ?95 % BFE ir atitinkančiu EN 149:2001+A1:2009 standartą. Prie Priedo Nr. 2 pridėtas sertifikatas, nurodantis, kad prekės „Disposable civilian mask“ buvo patikrintos pagal standartą EN 149:2001+A1:2009, kad prekių dokumentacija atitinka asmeninių apsaugos priemonių direktyvą R 2016/425 ir gali būti ženklinamos CE ženklu. Vėliau atsakovė išreiškė valią dar kartą papildyti Pirkimo – pardavimo sutartį nauju tiekėju. Atsakovė ieškovei 2020 m. balandžio 16 d. persiuntė tiekėjo 2020 m. balandžio 4 d. pasiūlymą įsigyti medicinines vienkartines kaukes. Kartu su pasiūlymu atsiųstoje informacijoje apie prekę nurodoma, kad prekė yra medicininė kaukė, kuri atitinka medicinos priemonių direktyvą 93/42/EEB. Atitinkamai tarp šalių 2020 m. balandžio 17 d. sudarytas dar vienas priedas – priedas Nr. 3 – prie pirkimo – pardavimo sutarties, kuriuo pastaroji, vėl buvo papildyta nauju vienkartinių kaukių, turinčių ?95 % BFE, tiekėju.
3. Ieškovė teigė, kad po kaukių perėmimo paaiškėjo, kad ieškovei buvo parduotos ne medicininės paskirties veido kaukės. Siekdama išvengti nuostolių atsiradimo rizikos ir įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą, ieškovė pradėjo veikti taip, kad 368 650 vnt. kaukės būtų realizuotos ir jas realizavo. Tačiau kaukės neatitiko ieškovės lūkesčių, be to, ji klydo dėl įsigyjamų prekių rūšies (asortimento), todėl atsisakė perimti likusius 131 350 vnt. kaukių. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti ieškovę priimti 131 350 vnt. kaukių ir iš jos bei laiduotojo priteisti 58 805,40 EUR kaukių kainą. Vilniaus apygardos teismas tenkino atsakovės ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą.
4. Ieškovė paaiškino, jog ji pagrįstai tikėjo, kad įsigyja CE sertifikuotas medicinines veido kaukes, skirtas eksportui Europos Sąjungos teritorijoje. Tačiau parduotos kaukės neturėjo reikiamų sertifikatų, todėl ieškovei kilo sunkumų realizuojant prekes – pirkėjai jas ne kartą buvo grąžinę. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. persiuntė ieškovei dokumentus, kaip susijusius su medicininėmis kaukėmis: kaukių pakuočių, ant kurių parašyta „medicininės kaukės“, nuotraukas, sertifikatus, kuriuose buvo nuoroda į Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyvą dėl medicinos prietaisų Nr. 93/42/EEC, bandymų ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie produktą – „medicininės kaukės“. Ieškovė jau realizavo 368 650 vnt. kaukių, už kurias su atsakove atsiskaitė tretiesiems asmenims. Likusių 131 350 vnt. kaukių ieškovė dar neperėmė ir už jas neatsiskaitė, jos yra pas atsakovę, tad šalys viena kitai neturėtų ką grąžinti. Taigi, restitucija, kaip sandorio negaliojimo pasekmė, šiuo atveju netaikytina.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo žinoma, kokias kaukes ji perka. Tai, kad ieškovei trūko kompetencijos vykdant prekybą, nėra teisinis pagrindas pripažinti sutarties negaliojančia. Sutarties priede Nr. 3 buvo aiškiai nustatyti parduodamų veido kaukių kokybės reikalavimai, ieškovei buvo žinoma, kad parduodamos ne medicininės, o vienkartinės veido kaukės, taip pat šalys Sutarties 4.2 punktu aiškiai susitarė, kad ieškovei yra žinoma ir priimtina, jog atsakovė negarantuoja, kad prekės atitiks teisės aktuose, tarptautiniuose standartuose ar kituose dokumentuose nustatytus techninius ir kitus reikalavimus.
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-766- 852/2022 24 punkte konstatavo, kad prekes atsakovė (nagrinėjamoje byloje ieškovė) siekė įsigyti perpardavimo tikslu, t. y. verslo tikslu. Tuo pačiu tai įrodo, kad galimybė pelningai perparduoti prekes buvo ir atsakovės (nagrinėjamoje byloje ieškovės) verslo rizika ir kad tokią riziką UAB „Vertės kūryba“ turėjo įvertinti prieš sudarydama sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-661- 450/2022 pripažino pirmosios instancijos teismo išvadas kaip pagrįstas.
7. Atsakovė teigė, kad ieškovė nesuklydo pasirašydama Sutartį, Sutarties priedą Nr. 3, o prisiėmė verslo riziką, kurią turėjo įvertinti prieš sudarant ginčijamą sutartį. Ieškovė, prisiimdama galimą riziką, prarado teisę vėliau ginčyti sandorį remdamasi suklydimu.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Z. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė suklydimo faktinės aplinkybės.
10. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis. Ieškovės nurodomos aplinkybės yra siejamos ne su netinkamomis prekėmis, bet jų kokybinių parametrų neatitikimu tam tikros grupės prekių normų reikalavimams, kuriuos žino arba privalo žinoti kiekvienas verslo subjektas, pradedantis tam tikrą konkrečią verslo veiklą. Pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovė prisiėmė atsakomybę dėl prekių atitikimo teisės aktų reikalavimams, nes ieškovė patvirtino, kad įvertino prekių kokybę pagal Sutarties 1.1 punkte nurodytas prekių charakteristikas, prekių kokybė atitinka jos lūkesčius ir ateityje ieškovė nereikš pretenzijų atsakovei dėl parduotų prekių kokybės.
11. Teismas nusprendė, kad ieškovė siekė ir sutarė dėl vienkartinių medicininių kaukių, kurių parametrai turi atitikti Longhua Eksperimentinėje Bazėje atliktų tyrimų rezultatus. Iš Sutarties Priedo Nr. 2 nustatė, jog Sutartis papildoma nauju tiekėju S. S. Technology CO. LTD, kuris kartu su savo partneriu H. R. protective equipment Co., Ltd, nuo šio priedo sudarymo dienos laikomas vienkartinių kaukių, kurios turi >= 95% BFE ir atitinka EN 149:2001 +A1:2G09 standartą pagal tiekėjo partneriui išduotą sertifikatą numeris 4M200324T.HRPOD60, tiekėju. Iš prie šio priedo pridėto Sertifikato matyti, jog buvo sutarta, kad bus tiekiamos vienkartinės kaukės, kurios turi >= 95% BFE ir atitinka EN 149:2001 +A1:2G09 standartą pagal tiekėjo partneriui išduotą sertifikatą numeris 4M200324T.HRPOD60. Šis priedas, kaip nurodė teismas, patvirtina, jog šalių buvo sutarta ne tik dėl medicininių, bet ir vienkartinių ne medicininių kaukių tiekimo ir tai atitiko ieškovės pageidaujamus kokybinius reikalavimus (Sutarties 4.2 punktas).
12. Teismas pabrėžė, kad ieškovė įsigijo tokias prekes, kokias siekė įsigyti, todėl jokio suklydimo nebuvo. Be to, jog ES nėra draudžiama pardavinėti prekes, kurios buvo perkamos ginčo Sutartimi, ką sėkmingai didžiąja dalimi ieškovė ir atliko. Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodomas suklydimas siejamas su aplinkybėmis, kurios atsirado vėliau, t. y. vykdant ir jau įvykdžius virš 70 procentų Sutarties, o ieškovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių teigiama suklydus, buvo ieškovės Sutartimi prisiimta rizika (Sutarties 4.2 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Vertės Kūryba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas pasisakė ne dėl ginčo dalyko, nes šioje byloje buvo keliamas visai kitas klausimas, t. y. klausimas dėl apeliantės valios ydingumo sudarant Pirkimo – pardavimo sutartį.
13.2. Apeliantė turėjo tikslą įsigyti medicininės paskirties veido kaukes tam, kad po to jas galėtų realizuoti Europos Sąjungos teritorijoje, t. y. parduoti būtent kaip medicinines veido kaukes. Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovė galėjo pristatyti tiek medicinines, tiek ne medicinines kaukes. Šalių sudaryti priedai prie Pirkimo – pardavimo sutarties nepakeitė šalių (apeliantės) ketinimų – apeliantė ir toliau tikėjo, kad perka medicinines kaukes.
13.3. Tiek priedu Nr. 2, tiek priedu Nr. 3 Pirkimo – pardavimo sutartis buvo papildyta naujais tiekėjais. Svarbu, kad visi trys tarp šalių sudaryti priedai prie Pirkimo – pardavimo sutarties galiojantys, jais nebuvo pakeistas Pirkimo – pardavimo sutarties dalykas, kuris aiškiai apibrėžtas Pirkimo – pardavimo sutartyje kaip medicininės paskirties kaukės, antai, prieduose nėra nurodoma, kad Pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos dėl prekės dalyko negalioja ar yra keičiamos.
13.4. Medicininė veido kaukė juk ir yra vienkartinė kaukė, tuo tarpu sąvoka „ne medicininė“ prieduose nėra vartojama, be to, tiek medicininė, tiek ne medicininė kaukė gali turėti ?95 % BFE. Apeliantė suklydo dėl to, kokias kaukes perka, nes sudarydama Pirkimo – pardavimo sutartį, manė, kad jai bus parduotos medicininės paskirties kaukės, o ne kaukės be jokios paskirties, kokios jai buvo faktiškai parduotos.
13.5. Apeliantė, sudarydama Pirkimo – pardavimo sutartį nesuprato ką perka – apeliantę suklaidino ne tik Pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas (medicininė kaukė), tačiau ir visoje šalių komunikacijoje naudojama sąvoka „medicininės kaukės“, taip pat atsakovės, kuriuo ji pasitikėjo, elgesys. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, atsakovė el. paštu persiuntė apeliantei kaukių sertifikatą (2024 m. kovo 6 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1), kuriame duodama nuoroda į Tarybos direktyvą dėl medicinos prietaisų Nr. 93/42/EEB, kuri taikoma medicinos prietaisams ir jų priedams. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d., t. y. jau po prekių priėmimo-perdavimo, kuris įvyko 2020 m. balandžio 21 d., persiuntė apeliantei kaukių pakuočių, ant kurių parašyta „medicininės kaukės“, nuotraukas, sertifikatus, kuriuose vėlgi yra nuoroda į Tarybos direktyvą dėl medicinos prietaisų Nr. 93/42/EEC, bandymų ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie produktą – „medicininės kaukės“. Šios aplinkybės patvirtina, kad sudarydama Pirkimo – pardavimo sutartį, priešingai nei mano pirmosios instancijos teismas, apeliantė neteisingai suvokė sudaromo sandorio turinį ir klydo dėl įsigyjamų prekių – kaukių – rūšies (asortimento).
13.6. Aplinkybė apie suklydimą paaiškėjo ne iš kart po Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o šiek tiek vėliau. Apeliantė buvo įsitikinusi, kad jai buvo parduotos nekokybiškos prekės. Apeliantė, kuri nebuvo medicininių asmens apsaugos priemonių ekspertė ir iki Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo neužsiėmė medicininių kaukių perpardavimo veikla, buvo įsitikinusi, kad Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė jai parduos medicininės paskirties veido kaukes, nes atsakovė medicininių kaukių pardavimo veikla užsiėmė ne pirmą kartą, pvz., atsakovė 2020 m. balandžio mėn. pradžioje buvo laimėjusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuotus viešuosius pirkimus dėl vienkartinių medicininių kaukių įsigijimo.
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „BHD“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdyje nagrinėjant bylą nedalyvavo ieškovės vadovas (ir tuo pačiu trečiasis asmuo) M. Z., todėl teismas negalėjo išsiaiškinti ieškovės valios kitaip, kaip pagal rašytinius įrodymus. M. Z. nedalyvavimas teismo posėdyje ne tik parodo ieškovės požiūrį į šią bylą (oportunistinį, siekiant išvengti atsakomybės), bet ir parodo ieškinio nepagrįstumą iš esmės.
14.2. Tiek Priedu Nr. 2, tiek Priedu Nr. 3, šalys sutarė, kad bus tiekiamos vienkartinės kaukės, turinčios >= 95% BFE. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės žinias, t. y. už tai, kad ji suprato, jog tai tik medicininės kaukės. Ieškovė išnagrinėtoje byloje pripažino žinojusi, jog bus parduodamos būtent ne medicininės paskirties veido kaukės, bet paprastos veido apsaugos kaukės.
14.3. Ieškovė nesąžiningai bando perkelti visas pareigas ir atsakomybę atsakovei, tuo pačiu netiesiogiai bandant įteigti, kad ieškovė neturėjo būti atidi ir rūpestinga. Pagal kasacinio teismo praktiką asmenys, užsiimantys didmenine prekyba privalo apie savo parduodamas prekes žinoti išskirtinai daug, nes yra atsakingi prieš mažmeninės prekybos pirkėjus ir vartotojus, kaip pardavėjai. Ieškovė, parduodama prekes didmeninėje prekyboje, pati laikytina profesionaliu tokio pobūdžio prekių pardavėju.
14.4. Teismas nusprendė, kad tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-661/450/2022 42 nutarties punkte konstatuota: „Iš šalių santykių apimties ir faktinių aplinkybių matyti, kad likusių 131 350 vnt. veido kaukių nepaėmimas buvo sąlygotas išimtinai pasikeitusia situacija rinkoje <..>“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20200403, pagal kurią atsakovė UAB „BHD“ (pardavėja) įsipareigojo perduoti ieškovei UAB „Vertės Kūryba“ (pirkėja) iki 500 000 vienetų medicininių kaukių, kurių aprašymas pridedamas prie sutarties kaip priedas Nr. 1 ir nuosavybės teisę į prekes, o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti sutartyje numatytą prekių kainą (sutarties 1.1 punktas).
16. Šalys Sutarties priede Nr. 1 taip pat susitarė dėl vienkartinių trijų sluoksnių medicininių kaukių, pagamintų iš dvisluoksnės neaustinės medžiagos su išlydytu neaustiniu filtruojančiu sluoksniu, kurių dydis 17,5x9,5 cm; pakuotė: 50 vnt./dėžutė (taikomas standartas YY/T 0969-2013; gamybos licencijos numeris: Guangdong-shantou medicinos prietaisų gamybos įrašas 20200013). Kartu su prekių aprašymu pateikta Šendženo metrologijos ir kokybės inspekcijos akademijos 2020 m. kovo 23 d. vienkartinių medicininių kaukių bandymų pagal standartą Nr. YY/T 0969-2013 ataskaita, kurioje užfiksuota bandymo metu ištirtų vienkartinių kaukių atitiktis bakterijų filtravimo efektyvumui (BFE) ? 95 proc. ir atitiktis mikroorganizmų bei etileno oksidanto likučio reikalavimams pagal standartą Nr. YY/T 0969-2013. Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu prekės pristatomos į prekių pristatymo vietą (duomenys neskelbtini) per 21 kalendorinę dieną nuo sutarties pasirašymo dienos arba greičiau, apeliantė įsipareigoja nupirkti visą 500 000 vienetų prekių kiekį, o jeigu prekės pristatomos per ilgesnį laiką, apeliantė įsipareigoja nupirkti 250 000 vienetų prekių kiekį. Sutarties 7.3 punktu šalys susitarė, kad jeigu prekių tiekėjas neišsiunčia prekių atsakovei (pardavėjai) per 30 dienų nuo šios Sutarties pasirašymo dienos ir atsakovė pateikia ieškovei tai patvirtinančius įrodymus, sutartis automatiškai laikoma nutraukta ir šalys nėra laikomos pažeidusios sutarties sąlygas bei neprivalo atlyginti kitos šalies nuostolių.
17. Pagrindinės sutarties 4 punkte šalys, be kita ko, susitarė ir dėl prekių kokybės – apeliantė 4.2 punktu patvirtino, kad įvertino prekių kokybę pagal sutarties 1.1 punkte nurodytas prekių charakteristikas; patvirtino, jog prekių kokybė atitinka jos lūkesčius ir ateityje nereikš pretenzijų atsakovei dėl parduotų prekių kokybės; be to, patvirtino, kad jai yra žinoma ir priimtina, jog atsakovė negarantuoja prekių atitikties teisės aktuose, tarptautiniuose standartuose ar kituose dokumentuose nustatytiems techniniams ir kitiems reikalavimams, taikomiems tokio pobūdžio prekėms.
18. Šalys 2020 m. balandžio 14 d. sudarė sutarties priedą Nr. 2, kurio 1 punktu papildomai susitarė sutartį papildyti nauju tiekėju S. S. Technology Co., Ltd, kuris kartu su savo partneriu H. R. protective equipment Co., Ltd, nuo šio priedo sudarymo dienos laikomas vienkartinių kaukių, kurios turi ?95 proc. BFE ir atitinka EN 149:2001+A1:2009 standartą pagal tiekėjo partneriui išduotą sertifikatą Nr. 4M200324T.HRP0D60, tiekėju; 4 punkte šalys be kita ko susitarė prekių negavimo, žuvimo arba broko riziką ir patirtą nuostolį prisiimti bei dalintis lygiomis dalimis.
19. Šalys 2020 m. balandžio 17 d. sudarė dar vieną sutarties priedą Nr. 3 prie 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20200403, susitardamos sutartį dar kartą papildyti nauju tiekėju UAB „Motoloftas“, kuris nuo šio priedo sudarymo dienos laikomas vienkartinių kaukių, turinčių ?95 proc. BFE, tiekėju (sutarties priedo Nr. 3 1 punktas); šalys taip pat susitarė pailginti sutarties 1.2 punkte nurodytą 21 kalendorinės dienos terminą ir termino pabaiga laikyti 2020 m. balandžio 30 d.; šalys susitarė prekių negavimo, žuvimo arba broko riziką ir patirtą nuostolį prisiimti bei dalintis lygiomis dalimis (sutarties priedo Nr. 3 2 ir 4 punktai).
20. Byloje taip pat nustatyta, kad sutarties priede Nr. 3 šalių suderintas tiekėjas UAB „Motoloftas“ 2020 m. balandžio 20 d. pristatė UAB „BHD“ adresu: (duomenys neskelbtini) prekes – 500 000 vnt. trijų sluoksnių vienkartinių veido kaukių, supakuotų 107 vnt. dėžių (50x48), kuriose 256 800 vnt. kaukių; 121 dėžę (50x40), kurioje 242 000 vnt. kaukių ir vieną dėžę (24x50), kurioje 1 200 vnt. kaukių. Šias prekes UAB „BHD“, po gavimo, 2020 m. balandžio 20 d. važtaraščiu PS/OUT/04325 išsiuntė apeliantei UAB „Vertės kūryba“ adresu: (duomenys neskelbtini); važtaraštyje ranka įrašytas prekių koreguojamas kiekis į 270 400 vnt. 2020 m. balandžio 21 d. šalys pasirašė prekių priėmimo– perdavimo aktą, kurio 1 punkte užfiksuota, kad UAB „BHD“ perdavė UAB „Vertės kūryba“ sutartyje numatytas prekes, iš viso 500 000 vnt., tačiau akto apačioje ranka atliktas UAB „Vertės kūryba“ koreguojamasis įrašas, jog jai perduotas prekių kiekis yra 270 400 vienetų veido kaukių. UAB „Vertės kūryba“ perėmė iš UAB „BHD“ sutartyje numatytas prekes ir patvirtino, kad prekės atitinka numatytus kokybės, komplektiškumo ir kiekio reikalavimus (prekių priėmimo–perdavimo akto 2 punktas).
21. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-661-450/2022 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2020 m. balandžio 20 d. iš UAB „Motoloftas“ buvo gauta 500 000 vnt. kaukių. Apeliantė atsiėmė 270 400 vnt. veido kaukių, kurias 2020 m. balandžio 27 d. grąžino į sandėlį. Apeliantė 2020 m. gegužės 5 d. atsiėmė 200 000 vnt. veido kaukių ir 2020 m. gegužės 6 d. atsiėmė 270 000 vnt., iš viso: 470 000 vnt. veido kaukių. Apeliantė 2020 m. gegužės 11–12 d. grąžino 102 000 vnt. veido kaukių ir nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. birželio 2 d. paėmė dar 650 vnt. veido kaukių. Tarp šalių nėra ginčo, kad neatsiimtas prekių likutis yra 131 350 vnt. veido kaukių. Tai prejudicinę reikšmę turintis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl ginčo dalyko ir prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimo
22. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio dalyką. Šioje civilinėje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl Pirkimo – pardavimo sutarties tinkamo (ne)įvykdymo. Apeliantės pradėto naujo teisminio proceso dalykas – valios ydingumas sudarant Pirkimo – pardavimo sutartį.
23. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016, 15 punktas).
24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nevertino ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl valios trūkumo sudarant sutartį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė tiek ieškovės, tiek atsakovės teiginius, tame tarpe, paremtus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-766-852/2022, Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-661-450/2022. Pastebėtina, kad būtent šalys rėmėsi išnagrinėtų bylų medžiaga, kurioje buvo išanalizuotas ginčo sutarties objektas.
25. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-661-450/2022 27 punkte yra nurodyta, kad „Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutartį, nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus ir sutarties sudarymo tikslą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); tarp šalių pasirašyta medicininės paskirties veido kaukių 2020 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20200403, šalių tikslas buvo realizuoti veido kaukes kaip medicinines ir šio tikslo nepakeitė šalių sudaryti sutarties priedai. Be to, medicininės veido kaukės turėjo atitikti Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir būti tinkamos eksportui į Europos Sąjungos valstybes <...>. Taigi minėtoje byloje dėl sutarties objekto jau buvo atliktas vertinimas, nors ir pagal kitą ieškinio dalyką, tačiau esant panašiam ieškinių faktiniam pagrindui.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nors ir modifikavo nagrinėjamoje byloje ieškinio dalyką, bet ieškinio faktinis pagrindas liko susijęs su apeliacine tvarka išnagrinėta byla Nr. e2A-661-450/2022. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-766- 852/2022, Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-661- 450/2022, pakartodamas teismų išvadas dėl šioje byloje nurodytų panašių argumentų.
27. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Išnagrinėtoje apeliacine tvarka byloje Nr. e2A-661- 450/2022, aiškinant šalių tarpusavio pareigų turinį, pirmiausia buvo įvertintas sutarties objektas, pasisakant dėl šalių valios jį suformuluojant. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Taigi valios klausimas privalo būti nagrinėjamas esant ginčui dėl sutarties dalyko aiškinimo, o tai daroma esant ginčui tiek dėl sutartinių pareigų tinkamo įgyvendinimo, tiek dėl įrodinėjamo suklydimo, prisiimant įsipareigojimus.
28. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-661- 450/2022 nurodyta, kad <...> „teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad šiuo atveju ginčo prekių kokybė neatitiko šalių sutartų reikalavimų. Apeliantės lūkesčiai turėjo būti aiškiai įvardinti šalių sudarytoje sutartyje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šalys tarėsi dėl vienkartinių trijų sluoksnių veido kaukių su ?95 proc. BFE. Be to, sutarties 4.2 punkte aiškiai susitarta, kad apeliantei yra žinoma ir priimtina, jog ieškovė negarantuoja, kad prekės atitiks teisės aktuose, tarptautiniuose standartuose ar kituose dokumentuose nustatytus techninius ir kitus reikalavimus, taikomus tokio pobūdžio prekėms <...> (41 punktas).
29. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje įvertinusi prieš tai padarytą teismo išvadą, t. y., kad ginčo prekių kokybė atitiko šalių sutartus reikalavimus, prie kurios buvo prieita ištyrus faktines bylos aplinkybes, atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išnagrinėtų bylų medžiaga, taip nepasisakydamas dėl apeliantės įrodinėjamo valios trūkumo šioje nagrinėjamoje byloje.
30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
31. Pažymėtina, kad Teismų įstatymo nuostata įpareigoja teismus vienodai vertinti ginčo aplinkybes dėl to paties sandorio. Nagrinėjamu atveju abiejuose teisminiuose procesuose buvo ne tik tos pačios procesinės šalys, bet jos buvo susijusios su tais pačiais teisiniais santykiais ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl abiejų teisminių procesų materialinė taikymo sritis iš esmės buvo tokia pati. Jei būtų padarytos skirtingos išvados, būtų galima konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl teisinio tikrumo principo pažeidimo (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismas 2021 m. gruodžio 14 d. paskelbtą sprendimą byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 53176/17)).
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ištyrė apeliantės valios klausimą, sudarant Pirkimo – pardavimo sutartį, pasinaudodamas ir prieš tai išnagrinėtų bylų medžiaga dėl prekių kokybės, nes apeliantė šioje byloje įrodinėjo savo valios trūkumą dėl Pirkimo – pardavimo sutarties dalyko (apeliacinio skundo 33 punktas). Taigi bylose buvo tiriami tie patys klausimai dėl sutarties objekte nurodytų prekių tiekimo, skirtumas tik tas, kad šioje nagrinėjamoje byloje apeliantė savo teises gina remdamasi CK 1.90 straipsniu.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis)
33. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, nurodoma, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Ieškovė įrodinėja, kad 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20200403 sudaryta jai suklydus. Ieškovės iškeltą klausimą dėl suklydimo teismas išsprendžia vertindamas, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus.
35. Taigi vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).
36. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia išvengti prievolės sumokėti už pagal ginčo sutartį ir jos priedus patiektas prekes, todėl įrodinėja, kad suklydo. Tokią išvadą kolegija daro įvertindama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-661-450/2022 ištirtas aplinkybes, kai apeliantė UAB „Vertės kūryba“ buvo įpareigota priimti iš atsakovės 135 150 vnt. kaukių pagal sutartį bei iš jos priteista solidariai 58 805,40 Eur skolos. Toks apeliantės procesinis elgesys laikomas nesąžiningu ir negalimu pagal CPK 18 straipsnį.
38. Pagal CK IX skyriaus, reglamentuojančio prievolių pabaigą, nuostatas prievolė pasibaigia ją įvykdžius (CK 6.123 straipsnis), suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga (CK 6.124 straipsnis), šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnis), kai skolininkas ir kreditorius sutampa (CK 6.126 straipsnis), kai prievolės neįmanoma vykdyti dėl nenugalimos jėgos arba dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų aktų (CK 6.127 straipsnis), kai prievolės šalis miršta arba yra likviduojama (CK 6.128 straipsnis), kai kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės vykdymo (CK 6.129 straipsnis), įskaitymu (CK 6.130-6.140 straipsniai) ir novacija (CK 6.141-6.144 straipsniai). CK XVII skyriuje papildomai nustatyta, kad sutartys pasibaigia jas nutraukus (CK 6.217 straipsnis) bei pripažinus negaliojančiomis (CK 6.224 straipsnis).
39. Taigi ieškovė siekia pripažinti sutartį negaliojančia, kad būtų galima konstatuoti jos prievolę atsiskaityti pasibaigusia. Tai, kad, kaip teigia apeliantė, atsakovė neginčija ir pripažįsta Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo kontekstą ir tikslą, savo rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai nurodydama, kad: „Sutarties bei Sutarties priedo Nr. 3 sudarymas buvo paveiktas tuo metu vyraujančios COVID-19 pandemijos ir vienkartinių kaukių stygiaus <...>“, neįrodo, kad apeliantė suklydo. Apeliantei galioja lygiai toks pats priešpriešinės padėties metodu pagrįstas aiškinimas: apeliantė siekė maksimaliai pasipelnyti, todėl nepaisydama verslo rizikos sudarė sutartį bei jos priedą Nr. 3. Tai, kad suveikė teisinės apsaugos mechanizmas ir ji negalėjo realizuoti dalies prekių dėl taikomų teisės aktų reikalavimų prekių kokybei ar dėl to, jog vėliau pasikeitė šių prekių rinkos kaina, negali sietis su apeliantės nurodomu suklydimu, nes tokios sąlygos prekių kokybei, kaip įrodinėja apeliantė, nebuvo aptartos sutartyje ar jos prieduose ir atsakovė negarantavo, kad prekės atitiktis specialiuose standartuose taikomus techninius reikalavimus (Sutarties 4.2 punktas).
40. Teisėjų kolegija pastebi, kad ekstremalios situacijos sukurta paklausa nepateisina apeliantės noro nesąžiningai, paneigiant gerus verslo papročius pasipelnyti (CK 1.4 straipsnis). Verslo rizika, kai apeliantei nepavyko gauti tikėtino didžiausio pelno, nėra pagrindas pripažinti, kad ji suklydo dėl patirties ir žinių stokos (CK 1.90 straipsnis). Ši teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-661- 450/2022 32 punkte nurodytą išvadą – šalims esminė sutarties sąlyga buvo ne prekių kokybė, o prekių pristatymo greitis.
41. Apeliantė pripažįsta, kad būtent medicininių veido kaukių paklausa buvo didelė. Ji buvo įsitikinusi, kad bus perduotos medicininės veido kaukės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai įrodo ne suklydimo faktą, o verslo siekį – gauti iš sandorio maksimalų pelną. Ginčas tarp šalių kilo tik po to, kai perpardavimo procese paaiškėjo, jog ne visos vienkartinės veido kaukės, o tik medicininės, yra paklausios.
42. Apeliantė suklydimo aplinkybę grindė ir tikėjimu (skundo 33 punktas), kad perka medicinines kaukes. Anot jos, 2020 m. balandžio 14 d. sudarytu priedu Nr. 2 nebuvo pakeista Pirkimo-pardavimo šalis, nebuvo įtraukta nauja šalis, nebuvo pakeistas Pirkimo – pardavimo sutarties dalykas. Apeliantė panašiai aiškina ir 2020 m. balandžio 17 d. sudarytą priedą Nr. 3 prie Pirkimo – pardavimo sutarties. Dėl to apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad Sutarties prieduose vartojama sąvoka „vienkartinė kaukė“, o ne „medicininė“ savaime reiškia medicininę kaukę. Apeliantė apeliacine skunde sutarties objektą (ieškinio dalyką) aiškina iš savo perspektyvos (skundo 31 punktas).
43. Pastebėtina, kad teisme sutarties sąlygų aiškinimas vykdomas remiantis CK 6.193 straipsnio 2 dalimi. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
45. Nagrinėjamoje byloje, pirma, jau nustatyta prejudicinė aplinkybė, turinti juridinę reikšmę šioje byloje – šalims esminė sutarties sąlyga buvo prekių pristatymo greitis (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-661-450/2022 32 punktas). Taigi pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį aiškinant sutarties objektą pagal apeliantės teiginį – Sutarties prieduose vartojama sąvoka „vienkartinė kaukė“, o ne „medicininė“ savaime reiškia medicininę kaukę, jis jau buvo paneigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pati apeliantė siekė įsigyti prekes, nepasižyminčias tam tikra kokybe, t. y. nesiėmė iniciatyvos detalizuoti aprašant pirkimo – pardavimo objektą (sutarties dalyką). Antra, Sutarties ir jos priedų sudarymo aplinkybė – greito pelno galimybė dėl pasaulyje sparčiai ir nekontroliuojamai plintančio SARS-CoV-2 viruso, patvirtina, kad apeliantė buvo linkusi veikti rizikingai ir neapdairiai. Trečia, analizuojant apeliantės elgesį po Sutarties ir jos priedų sudarymo, nustatyta, kad apeliantė grąžino tam tikrą prekių kiekį tik po to, kai paaiškėjo, jog ne medicininės kaukės neturi paklausos. Ketvirta, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį pateiktas po išnagrinėtos bylos, kai apeliantė įgijo prievolę priimti vienkartines kaukes ir už jas sumokėti. Nors apeliantė teigia, kad ji suvokė savo valios trūkumą tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-661-450/2022, teisėjų kolegija atmeta tokį teiginį kaip neįrodytą. Apeliantei net ir neturint specialių žinių, vertinant per vidutiniškai protingo asmens elgesio standartą, buvo galima įrašyti prieduose žodį „medicininių“ vietoje „vienkartinių“ kaukių, jei tikrai jos valia buvo įsigytas būtent tik tokias kaukes.
46. Minėta, kasacinio teismo išaiškinta, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, nes atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).
47. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su atsakove, kad ieškovė teikdama į rinką prekes turi įgyvendinti CK 6.333 straipsnio reikalavimus.
48. Apeliantė įsigijo prekes, kad jos būtų parduodamos didmeninėje prekyboje. Pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
49. Taigi, ar apeliantė būtų įsigijusi veido kaukes, kaip medicinines, ar be šio skiriamojo požymio, ji pati turėtų informuoti pirkėjus pagal įstatymą apie kaukės savybes. Vadinasi, jau vien šiuo aspektu sandoris negali būti nuginčytas kaip sudarytas dėl suklydimo, nes ieškovei (apeliantei) yra įstatyminis įpareigojimas žinoti, kokias prekes tiekia į rinką.
50. Pagal CPK 6.256 straipsnio 4 dalį apeliantė yra verslininkė kuri visais atvejai turi griežtosios civilinės teisinės atsakomybės formą, todėl negali remtis argumentu, kad suklydo, nes nėra medicininių asmens apsaugos priemonių ekspertas ir iki Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo neužsiėmė medicininių kaukių perpardavimo veikla.
51. Vadovaujantis CK 6.226 straipsnio 4 dalimi, 6.333 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad apeliantei nebūtina žinoti, kokias charakteristikas ar standartus medicininės paskirties kaukės turi atitikti (skundo 54, 55 punktai).
52. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
53. Anot apeliantės, jos klaidingą įsivaizdavimą apie sutarties objektą, paveikė tai, kad ant kaukių pakuočių buvo parašyta „medicininės kaukės“, jai buvo pateikti sertifikatai su juose esančia nuoroda į Tarybos direktyvą dėl medicinos prietaisų Nr.93/42/EEC, bandymų ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie produktą – „medicininės kaukės“ (2024 m. kovo 6 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2).
54. Kaip jau nurodyta, pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį, jei šalis prisiėmė klaidos riziką, sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu. Tai, kad pati apeliantė prisiėmė riziką suklysti, jau buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-661-450/2022, pažymint, jog Sutarties 4.2 punkte aiškiai susitarta, kad apeliantei yra žinoma ir priimtina, jog atsakovė negarantuoja, kad prekės atitiks teisės aktuose, tarptautiniuose standartuose ar kituose dokumentuose nustatytus techninius ir kitus reikalavimus, taikomus tokio pobūdžio prekėms. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija negali kitaip vertinti teisinio santykio, kaip jis jau buvo įvertintas prieš tai išnagrinėtame ginče (CPK 18 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
55. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kreditoriui renkantis pažeistų savo teisių gynimo būdą, be kitų, taikomas favor contractus principas, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) priemonę. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimas, kaip vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, pagal tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyme įtvirtintas ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
56. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje, remiantis prieš tai nurodyta kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, nustačius faktą, jog dalis prekių ieškovės jau buvo realizuota ir sutartis atitiko jos lūkesčius tiek, kiek jos teigimu buvo perduotos medicininės kaukės, nėra teisinio pagrindo pripažinti visos sutarties negaliojančia pagal CK 6.190 straipsnį, nes tai neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Apibendrindama nurodytus argumentus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo kriterijus pagal CK 1.90 straipsnį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
60. Priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose taikomos CPK 98 straipsnio nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (nurodyto straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
61. Šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka teisme rezultatas (skundžiamas teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovės ieškinys atmestas) teikia pagrindą atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
62. Atsakovės atstovas paprašė priteisti iš ieškovės UAB „Vertės kūryba“ atsakovės UAB „BHD“ naudai 907,50 Eur dydžio išlaidas, patirtas apmokant advokato suteiktas teisines paslaugas. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir jos naudai iš ieškovės priteisiamos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Vertės kūryba“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BHD“ (juridinio asmens kodas: 300007649) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vertės kūryba“ (juridinio asmens kodas: 302411779) 907,50 išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Rūta Petkuvienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė