Civilinė byla Nr. e2A-449-896/2022
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00895-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.3;2.4.4.5.5;2.6.17;2.6.10.2.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22088-840/2021 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ ir trečiajam asmeniui V. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, jos gynimo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. (toliau ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) nustatyti, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. atsakovės UAB „Juodoji audinė“ (toliau – ir atsakovė) nukultų kviečių šiaudai (kurių preliminari vertė – 9 360,26 Eur) nuosavybės teise priklauso ieškovui V. S. ir juos išreikalauti iš neteisėto atsakovės UAB „Juodoji audinė“ valdymo; 2) priteisti iš atsakovės 25 235,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 857,04 Eur patirtos išlaidos ir 18 378,46 Eur negautos pajamos, atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. ieškovas ir trečiasis asmuo V. S. sudarė žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį, kuria V. S. perdavė V. S. naudotis 22,00 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta 2 metų laikotarpiui ir užregistruota VĮ Registrų centre, o suėjus 2 metų terminui panaudos sutartis buvo pratęsta dar 3 metų laikotarpiui. Ieškovas žemės sklypą paruošė sėjai, t. y. 2019 m. gruodžio 16 d. ir 23 d. iš AB „Linas Agro“ pirktais herbicidais išnaikino piktžoles bei trąšomis patręšė dirvožemį. 2020 m. pasėjo UAB „Dotnuva Baltic“ „Etana“ veislės žieminius kviečius, kurių sėklą 2019 m. rugsėjo 18 d. įsigijo iš AB „Linas Agro“. Užaugintus kviečius ieškovas planavo parduoti UAB „Scandagra“ ir tam 2021 m. gegužės 26 d. sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį. Kviečiai (18,07 ha) yra deklaruoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. 2021 m. gegužės 18 d. nurodytą žemės sklypą Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įsigijo atsakovė antstolės paskelbtose varžytynėse. Atsakovei turėjo būti žinoma, jog yra sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis ir, savaime suprantama, ta aplinkybė, jog ieškovas yra žemės sklypą užsėjęs. Dėl 2021 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 šiuo metu vyksta teisminis ginčas tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. S.. Ieškovas buvo atvykęs nusikulti kviečių, tačiau atsakovė neleido. Atsakovė yra nusikūlusi kviečius, todėl natūra jų nebėra, jie yra parduoti. O dėl šiaudų atsakovė nėra pasisakiusi, todėl ieškovas preziumuoja, kad šiaudai vis dar yra pas atsakovę. Ieškovas žemės sklype nukultus kviečius bei šiaudus prarado prieš savo valią. Atsakovė nesėjo žemės sklype kviečių, todėl ji neįgijo nei į juos, nei į šiaudus nuosavybės teisių, todėl juos valdo neteisėtai.
3. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 25 235,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 857,04 Eur tiesioginių nuostolių, t. y. patirtos išlaidos ruošiant ir apsėjant kviečiais žemės sklypą, bei 18 378,46 Eur netiesioginių nuostolių už kviečius. Tiesioginius nuostolius sudaro: 3 741,44 Eur išlaidos iš AB „Linas Agro“ pirktiems herbicidams piktžolių išnaikinimui bei trąšoms; 3 115,06 Eur išlaidos „Etana“ rūšies žieminių kviečių sėklos įsigijimui 18,07 ha ploto žemės sklypo užsėjimui. Netiesioginiai nuostoliai paskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrityje iš 1,00 ha 2020 m. buvo prikulta 5,82 tonos žieminių kviečių, todėl tikėtina, kad ir 2021 m. atsakovė prikūlė panašiai kaip 2020 metais, todėl padaryta išvada, kad buvo prikulta 105,17 tonos (18,07 x 5,82) žieminių kviečių. Vidutiniškai už 1 toną žieminių kviečių yra mokama 174,75 Eur, todėl netiesioginius nuostolius sudaro 18 378,46 Eur.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-19-8837 pagrindu be jokių papildomų apribojimų ar apsunkinimų, kartu su žemės sklypu įgijo ir visus su juo susijusius antraeilius daiktus, t. y. užsėtus pasėlius, medžius, kitą augmeniją. Užaugus pasėliams, atsakovė, veikdama kaip teisėta turto savininkė, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nukūlė jai nuosavybės teise priklausantį derlių – kviečius – bei supresavo šiaudus. Ieškovas savo reikalavimą dėl nuosavybės teisės į pasėlius kildina iš neteisėtai sudarytos panaudos sutarties, kuri derliaus nuėmimo metu taip pat buvo pasibaigusi, dėl ko, ieškovas neturi nuosavybės teisės į turtą (kviečius). 2019 m. balandžio 29 d. panaudos sutartis sudaryta, o vėliau tariamai pratęsta be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Buvęs turto savininkas neturėjo teisės be hipotekos kreditoriaus Vytauto Didžiojo kredito unijos sutikimo perleisti, išnuomoti ar kitaip apriboti žemės sklypo, o tuo tarpu ieškovas turėjo pareigą įsitikinti, kad panaudos davėjas turi teisę perleisti jam ginčo daiktą ir šiai savo pareigai realizuoti ieškovas turėjo pakankamas galimybes, nes hipotekos sutartis buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre.
5. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. liepos 27 d. antstolė Birutė Čereškienė, atlikdama vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0129/20/00439 ir Nr. 0129/20/00437, areštavo turtą, tame tarpe ir ginčo žemės sklypą, turto arešto akte Nr. S-20-129-10683 nurodant, kad apribojamos valdymo, naudojimosi ir disponavimo turtu teisės. Turto areštas išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi aptariami apribojimai (sklypo areštas) išviešinti dar 2020 m. liepos 27 d., ieškovas, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas verslo subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti savo veiksmų neteisėtumą bei iš to kylančias rizikas, tame tarpe ir tai, kad negalės nusiimti derliaus. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1272-601/2021 konstatavo, jog V. S. savo ūkinę veiklą turte, taip pat ir ginčo žemės sklype, apskritai jau daugiau kaip metus vykdo neteisėtai. Ieškovas neteisėtai užsėjo žemės sklypą, kuris ne tik įkeistas, bet ir areštuotas vykdomojoje byloje. Panaudos sutartis negalėjo būti pratęsta, kadangi sutarties pratęsimo metu (2021 m. balandžio 24 d.) jau buvo įvykusios turto pardavimo varžytynės ir atsakovė buvo paskelbta varžytynių laimėtoja. Atsakovė nesukėlė ieškovui absoliučiai jokios žalos, nes ieškovas, užsėdamas neteisėtai naudojamą žemės sklypą, veikė išimtinai savo rizika ir prisiėmė tokios rizikos keliamus padarinius, t. y. nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš V. S. 7,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
7. Teismas nustatė, kad V. S. ir V. S. taip pat Kaišiadorių kredito unija (dabar Vytauto Didžiojo kredito unija) 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė maksimalios sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią buvo įkeistas 22,000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas). Trečiasis asmuo V. S. ir ieškovas V. S. 2019 m. balandžio 24 d. sudarė žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis), pagal kurią V. S. neatlygintinai V. S. perdavė teisę naudotis Žemės sklypu 2 metų laikotarpiui. Panaudos sutarties sudarymo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre, panaudos sutarties terminas nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. Antstolė Birutė Čereškienė 2020 m. liepos 27 d. areštavo, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises į V. S. priklausantį Žemės sklypą ir kitus objektus esančius jame, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. Taip pat 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismas buvo pritaikęs areštą, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises Žemės sklypui ir kitiems objektams esantiems jame. Varžytynėse Nr. 202091, dėl V. S. priklausančio nekilnojamojo turto, tarp jų ir Žemės sklypo, pardavimo iš varžytynių, 2021 m. sausio 13 d. UAB „Juodoji audinė“ buvo paskelbta šių varžytynių laimėtoja. V. S. ir V. S. 2021 m. balandžio 24 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutarties pratęsimo sutartį, kuria Žemės sklypas perduotas naudotis V. S. 3 metų laikotarpiui. Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolio Raimundo Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuotas Žemės sklypo, kuriame pasėti žieminiai kviečiai, vaizdas ir kad UAB „Juodoji audinė“ atsisako V. S. duoti leidimą nusikulti žieminius kviečius Žemės sklype.
8. Teismas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 8 d. sudarytos maksimalios sutartinės hipotekos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad įkeičiamą daiktą draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas panašaus pobūdžio sutartis) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į jį be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo. Taip pat šiame punkte nurodyta, kad, paaiškėjus numatytų draudimų pažeidimui, įkaito davėjas įsipareigoja atlyginti kreditoriui visus jo patirtus nuostolius, kilusius dėl negalėjimo patenkinti savo reikalavimų iš įkeičiamo daikto vertės. Taigi, hipotekos kreditorius ir įkaito davėjai susitarė, kad valdymo teisė panaudos sutarties pagrindu negali būti perleista tretiesiems asmenims be kreditoriaus sutikimo, tačiau tuo pačiu ir susitarė, tokios reikalavimo pažeidimo pasekmes, t. y. nuostolių atlyginimą.
9. Teismas nurodė, kad iš Panaudos sutarties turinio negalima daryti išvados, jog sutartis buvo sudaryta turint hipotekos kreditoriaus sutikimą, ji pasirašyta tik V. S. ir V. S.. Panaudos sutarties 6 punkte nustatyta, kad kiti žemės naudojimo apribojimai pagal nekilnojamojo turto pažymą, taigi, V. S. pasirašant sutartį turėjo būti žinoma, kad Žemės sklypas yra įkeistas Vytauto Didžiojo kredito unijai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį sieja giminystės ryšiai, t. y. ieškovas V. S. yra trečiojo asmens V. S. tėvas, tokios aplinkybės buvo nustatytos ne vienoje civilinėje byloje, pavyzdžiui Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-5984-840/2021 ir kitos. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad Panaudos sutartis buvo sudaryta be hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl sutiko su atsakove, kad trečiasis asmuo su ieškovu sudarydamas Panaudos sutartį elgėsi nesąžiningai, t. y. pažeidė 2013 m. lapkričio 8 d. sudarytos maksimalios sutartinės hipotekos sutarties sąlygas.
10. Teismas nustatė, kad antstolė Birutė Čereškienė 2020 m. liepos 27 d. areštavo, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises į V. S. priklausantį Žemės sklypą ir kitus objektus esančius jame, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. Taip pat 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismas buvo pritaikęs areštą, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises Žemės sklypui ir kitiems objektams esantiems jame. Todėl jokia ūkinė veikla negalėjo būti vykdoma Žemės sklype nuo 2020 m. liepos 27 d. Apribojus valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, ieškovas neturėjo teisės Žemės sklype sėti žieminių kviečių. Pagal pateiktus atsakovės įrodymus žieminiai kviečiai įprastai sėjami rugsėjo mėnesį, t. y. jau po 2020 m. liepos 27 d. turto arešto taikymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas negalėjo turėti daugiau teisių nei trečiasis asmuo, kuris buvo areštuoto turto Žemės sklypo savininkas. Ieškovas, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas verslo subjektas (ūkininkas), galėjo ir turėjo įvertinti savo veiksmų neteisėtumą bei iš to kylančias rizikas, kad negalės nusiimti derliaus. Ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, kad Žemės sklypui yra taikomas areštas ir jame negalimi jokie ūkiniai darbai, atsižvelgiat ir į tai, kad ieškovas yra trečiojo asmens tėvas. Be to, antstolei Birutei Čereškienei 2020 m. liepos 27 d. areštavus Žemės sklypą, taip pat vėliau ir Kauno apylinkės teismui, trečiasis asmuo V. S. ir ieškovas V. S. neturėjo teisinio pagrindo sudaryti naujo sandorio (2021 m. balandžio 24 d. žemės sklypo panaudos sutarties pratęsimo sutarties), susijusio su šiuo Žemės sklypu, todėl toks sandoris yra laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento.
11. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta ir būtina sąlyga, kad daiktą atsakovė UAB „Juodoji audinė“ valdė/valdo neteisėtai. 2021 m. sausio 13 d. atsakovė buvo paskelbta varžytynių Nr. 202091 laimėtoja ir 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Kol atsakovės nuosavybės teisė yra nenuginčyta, tol atsakovė yra teisėta Žemės sklypo savininkė. CK 4.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas V. S. neįrodė būtinųjų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į kviečius ir jų šiaudus.
12. Teismas atmetė ieškovo V. S. reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo spręsti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S., atstovaujamas advokato Egidijaus Kiero, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22088-840/2021 ir ginčą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Hipotekos kreditoriaus (ne)sutikimas dėl panaudos sutarties nesudaro pagrindo pasibaigti ieškovo nuosavybės teisei į užaugintus pasėlius. Ieškovas 2019 m. balandžio 24 d. sudarė su trečiuoju asmeniu panaudos sutartį, kuri galiojo iki 2021 m. balandžio 24 d. Panaudos sutartis nėra nuginčyta, o šis klausimas niekada nebuvo keliamas nei ankščiau, nei dabar. Teismas nepagrįstai laikė, kad hipotekos kreditoriaus sutikimas ar turto areštas yra pagrindas pasibaigti sudarytai ir galiojančiai sutarčiai. Hipotekos kreditorius niekada nereiškė reikalavimo dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl to, jog nebuvo jo sutikimo, priešingai, Panaudos sutartis buvo viešai skelbiama ir jai hipotekos kreditorius niekada neprieštaravo. Trečiasis asmuo, dar prieš suteikdamas Žemės sklypą naudotis ieškovui, nuo 2015 m. balandžio 27 d. panaudos sutarties pagrindu buvo suteikęs naudotis ir dar vienam asmeniui - J. M.. Taigi, žemės panauda buvo ilgalaikė ir hipotekos kreditorius dėl to niekada nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovas elgėsi protingai, t. y. išviešino Panaudos sutartį įregistruodamas ją VĮ Registrų centre ir dėl jos niekada negavo jokių pretenzijų iš kitų asmenų. Žieminiai kviečiai buvo pasėti panaudos sutarčiai galiojant, t. y. 2020 m. rudenį, todėl ieškovas turėjo teisėtą lūkestį juos nusikulti. Pasėliai buvo ir oficialiai deklaruojami Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Teismas visiškai nevertino to, kad hipotekos sutartimi buvo įkeistas tik žemės sklypas, tačiau ne pasėliai, kurie konkrečiu atveju priklausė ne žemės sklypo savininkui, o teisėtai sklypu besinaudojančiam asmeniui - ieškovui.
13.2. Nei 2020 m. liepos 27 d. antstolės Birutė Čereškienė taikytas areštas, nei 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pagrindas pasibaigti Panaudos sutarčiai ar pereiti pasėlių nuosavybės teisei kitam asmeniui. Nors ieškovas ir yra trečiojo asmens (panaudos davėjo) tėvas, ieškovui tėvas apie jokius savo teisminius procesus nepasakojo. Ieškovas nedalyvavo nė vienoje minėtoje byloje, į ieškovą nesikreipė nei areštą taikiusi antstolė, nei teismas, nei kreditoriai. Ieškovas nebuvo minėtų teisminių ginčų šalis, todėl teismo išvada, jog jie galėjo kelti kažkokias teisines pasekmes ieškovui yra nepagrįsti. Tiek antstolė, tiek trečiasis asmuo ar jo kreditoriai turėjo informuoti ieškovą, kaip panaudos gavėją, apie žemės sklypo apribojimus, tačiau niekas to nepadarė, todėl ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad gali naudotis turtu, kurį gavo pagal galiojančią ir išviešintą Panaudos sutartį. Vien faktas dėl giminystės ryšio nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti tam tikras aplinkybes.
13.3. Teismas sprendimu įteisino atsakovės nepagrįstą praturtėjimą, t. y. teismas pripažino, jog pasėliai priklausė ieškovui, tačiau vis tiek laikė, jog atsakovė, nukūlusi jai nepriklausiusį turtą ir jį realizavusi, turėjo teisę taip elgtis. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu atsakovė įgijo žemės sklypą, tačiau kartu su šiuo sklypu atsakovė neįgijo ir negalėjo įgyti buvusiam žemės sklypo savininkui nepriklausiusių pasėlių. Pasėliai priklausė ieškovui, kuris sklypą valdė galiojančios Panaudos sutarties pagrindu. Taigi, atsakovė, iš trečiojo asmens įgijusi žemės sklypą, pasisavino ir ant jo buvusius ir ieškovui priklausiusius žieminius kviečius, tokiu būdu atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, o ieškovas prarado tiek investicijas, atliktas siekiant užauginti kviečius, tiek ir pačius kviečius ir šiaudus.
13.4. Teismo išvada, kad ieškovas kviečių nuėmimo metu, taip pat ir juos pasėjant, neturėjo teisės naudotis žemės sklypu ir iš jo gauti produkcijos bei pajamų, kadangi šis turtas buvo areštuotas, yra klaidinga. Kviečiai buvo pasėti 2020 metų rudenį, o panaudos sutartis galiojo nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. Aplinkybė, kad turtas panaudos sutarties galiojimo metu buvo areštuotas, nepanaikino panaudos sutarties galiojimo. CPK 686 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia. Tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Teismo išvada, kad turto areštas sustabdė ar modifikavo panaudos sutartį, yra prieštaraujanti minėtai teisės normai. Be to, nei antstolis, nei kreditorius nereikalavo panaudos sutartį nutraukti. Todėl, panaudos sutarčiai galiojant, ieškovas turėjo teisę naudoti teisėtai įgytą žemės sklypą, sėti pasėlius ir t.t. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sutapatino byloje ieškovą su trečiuoju asmeniu, perkeldamas jam visas minėto asmens teises ir pareigas. Ieškovas buvo panaudos gavėjas, kuris nebuvo ginčų šalis, kuriuose buvo sprendžiami turto arešto klausimai. Pačio ieškovo teisės, gautos panaudos sutarties pagrindu, nebuvo apribotos. Tai galėjo būti padaryta tik nutraukiant ar sustabdant panaudos sutarties galiojimą, tačiau to nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pasėlių nuėmimo metu panaudos sutartis negaliojo. 2021 m. balandžio 24 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu pasirašė panaudos sutarties pratęsimą. Ši sutartis nebuvo nuginčyta, o jos negaliojimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Vien faktas, kad panauda buvo pratęsta areštuotam turtui, nesudaro pagrindo teigti, jog sutartis negalioja, net nesant jokio reikalavimo dėl jos negaliojimo ir neišsprendus šio klausimo. Net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, jog ieškovo sudaryta panaudos sutartis pasibaigė 2021 m. balandžio 24 d., ieškovui turėjo būti sudaryta teisė nuimti derlių, kuris priklausė ieškovui ir kuris atsirado dar sutarčiai galiojant. Panaudos sutarties pasibaigimas nepanaikino ieškovo teisės į turtą, įgytą panaudos sutarties galiojimo metu.
13.5. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą net nevertinęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltės, žalos ir priežastinio ryšio, nors visos jos byloje buvo įrodytos. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji pasisavino ieškovui priklausiusį turtą, t. y. žieminius kviečius ir šiaudus. Žinodama, jog šis turtas jai nepriklauso, atsakovė neleido ieškovui jo nusikulti, taip pasisavindama turtą. Žalą ieškovas taip pat įrodė, ją sudaro tiek patirti nuostoliai, tiek prarasto turto vertė. Šiuo metu žieminių kviečių kaina yra dar labiau išaugusi ir siekia apie 270 Eur už toną, todėl ieškovo nuostoliai yra dar didesni, ne 18 378,46 Eur, o 28 395,90 Eur (270 Eur x 105,17 tonos). Priežastinis ryšys yra aiškus, t. y., jei atsakovė nebūtų neteisėtais veiksmais apribojusi ieškovui galimybės atsiimti/nukulti jai priklausančius kviečius, jokia žala nebūtų kilusi.
2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti nustatymo
5. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 15 d. 10.00 val. rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas ieškovo V. S. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo. Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliacinį skundą teisėjų kolegija priėmė nutartį sprendimą ar nutartį priimti ir paskelbti 2022 m. balandžio 7 d. 13 val. 15 min., kuri, Liteko duomenimis, teisėjų kolegijos elektroniniu būdu pasirašyta 11.11 – 11.15 min. Tą pačią dieną, 14.54 min. Liteko užregistruotas elektroniniu paštu gautas atsakovės UAB „Juodoji audinė“ prašymas dėl procesinių dokumentų pateikimo bei termino atsiliepimui nustatymo, kuriame atsakovė nurodo, kad negavo apeliacinio skundo, todėl prašo persiųsti apeliacinį skundą su priedais ir nustatyti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti.
6. Teisėjų, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei tenkinti atsakovės prašymą. Prašymas gautas jau apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą ir teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti nutarties ar sprendimo. Be to, pažymėtina, kad prašymas gautas elektroniniu paštu, tuo tarpu civilinio proceso teisės normos nenumato tokio procesinių dokumentų pateikimo teismui būdo. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo apeliacinį skundą, išsiuntė apeliacinį skundą atsakovei, nurodydamas, kad pastaroji nuo išsiuntimo dienos turi teisę per 20 dienų terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Procesiniai dokumentai išsiųsti paštu, nurodant atsakovės buveinės vietą – (duomenys neskelbtini). Kaip prašyme nurodė pati atsakovė, vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Juodoji audinė“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu būtų nurodžiusi kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Dokumentai išsiųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, todėl laikomi įteiktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei, atstovaujamai advokato padėjėjos ir advokatės, žinant apie vykstantį procesą pirmosios instancijos teisme, ji turėjo pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga. Todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei tenkinti atsakovės prašymą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. V. S. ir V. S. (įkaito davėjas) su Kaišiadorių kredito unija (dabar Vytauto Didžiojo kredito unija) (įkaito gavėjas) 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė maksimalios sutartinės hipotekos sutartį (atsiliepimo į ieškinį 3 priedas), pagal kurią buvo įkeistas 22,000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Hipotekos sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad antraeilis daiktas – tik su kitu (pagrindiniu) daiktu egzistuojantis daiktas, pagrindinio daikto Priklausinys arba kitaip su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas, įskaitant daikto pajamas. Hipotekos sutarties 1.4. p. šalys susitarė, kad suvaržymai – kitų nei įkaito davėjas asmenų turimos teisės į įkeičiamą daiktą, įskaitant teises, kylančias iš įkeičiamo daikto nuomos, panaudos, uzufrukto ar įkeitimo; įkaito davėjo teisių į įkeičiamą daiktą apribojimai, įskaitant įkeičiamo daikto areštą, kitus disponavimo įkaičiamu daiktu apribojimus, taip pat bet kokie veiksmai, ribojantys įkeičiamo daikto savininko galimybes laisvai disponuoti įkeičiamu daiktu ar apsunkinantys įkeičiamo daikto realizavimą atskirai nuo kitų daiktų. Hipotekos sutarties 3.1. p šalys susitarė, kad hipoteka apima visus esamus ir būsimus įkeičiamo daikto antraeilius daiktus, taip pat įkeičiamo daikto pagerinimus, įskaitant kai dėl tokių pagerinimų padidėja įkeičiamo daikto plotas ir/ar jo kiti matmenys. Hipotekos sutarties 4.1 p. šalys, be kita ko, susitarė, kad, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, įkeičiamą daiktą draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo - pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas panašaus pobūdžio sutartis) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į jį be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo. Hipotekos sudarymo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre. Trečiasis asmuo V. S. ir ieškovas V. S. 2019 m. balandžio 24 d. sudarė žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį, pagal kurią V. S. neatlygintinai V. S. perdavė naudotis Žemės sklypu 2 metų laikotarpiui. Panaudos sutarties sudarymo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre, panaudos sutarties terminas nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. Antstolė Birutė Čereškienė 2020 m. liepos 27 d. areštavo, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, į V. S. priklausantį Žemės sklypą ir kitus objektus esančius jame, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. Taip pat 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismas buvo pritaikęs areštą, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises Žemės sklypui ir kitiems objektus esantiems jame. Varžytynėse Nr. 202091, dėl V. S. priklausančio nekilnojamojo turto, tarp jų ir Žemės sklypo, pardavimo iš varžytynių, 2021 m. sausio 13 d. UAB „Juodoji audinė“ buvo paskelbta šių varžytynių laimėtoja. V. S. ir V. S. 2021 m. balandžio 24 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutarties pratęsimo sutartį, kuria Žemės sklypas perduotas naudotis V. S. 3 metų laikotarpiui. Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolio Raimundo Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuotas Žemės sklypo, kuriame pasėti žieminiai kviečiai vaizdas ir kad UAB „Juodoji audinė“ atsisako V. S. duoti leidimą nusikulti žieminius kviečius Žemės sklype. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad V. S. yra pareiškęs ieškinį dėl 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 panaikinimo, restitucijos taikymo, pagal kurį Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. 2-438-480/2022, nagrinėjamas šis ieškinys, byla dar neišnagrinėta.
Dėl ginčo esmės
8. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės rėmėsi dviem argumentais: 1) iš neteisės negali kilti teisė (lot.: ex iniuria ius non oritur), todėl ieškovas, neturėdamas teisės žemės sklype vykdyti žemės ūkio veiklos, neturi teisės ir į derlių; 2) atsakovė, būdama žemės sklypo savininke, elgėsi teisėtai.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingos aplinkybės atsirado 2013 m., kai buvo įkeistas žemės sklypas. CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Nagrinėjamu atveju, hipotekos sutartį sudariusios šalys susitarė, kad daikto pajamos yra antraeilis daiktas, taigi, daikto pajamos yra hipotekos objektas. Todėl keltinas klausimas, ar derlius, užaugintas įkeistame žemės ūkio paskirties sklype, yra daikto pajamos. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog atsakovas įsigijo žemės sklypą, bet ne pasėlius. Taigi, kyla ginčas dėl derliaus (šiaudų ir grūdų) statuso žemės sklypo hipotekos sutarties kontekste, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė sutarties turinio, t. y. kaip šalys, sudarydamos sutartį, suprato daikto pajamas.
10. Be to, V. S. yra pareiškęs ieškinį dėl 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 panaikinimo, restitucijos taikymo, pagal kurį Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. 2-438-480/2022, nagrinėjamas šis ieškinys, byla dar neišnagrinėta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kol atsakovės nuosavybės teisė yra nenuginčyta, tol atsakovė yra teisėta žemės sklypo savininkė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia išvada. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jei teismas minėtoje byloje patenkintų ieškinį, turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Todėl būtų laikoma, kad atsakovė derliaus nuėmimo momentu nebuvo turto savininkė ir, galimai, būtų galima kitaip vertinti atsakovės veiksmų teisėtumą. Tuo tarpu teismui atmetus ieškinį, tik nustačius, ar derlius yra hipotekos objekto dalis, galima būtų spręsti, ar UAB „Juodoji audinė“, įsigydama žemės sklypą, įsigijo ir pasėlius.
11. Atsižvelgtina ir į tai, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog derlius yra hipotekos objekto dalis, turi būti nustatyta, ar žemės sklypo pardavimo iš varžytynių metu ši aplinkybė buvo įvertinta, ar tai lėmė žemės sklypo kainą. Todėl turi būti nustatyta, kokį tiksliai turtą antstolis areštavo. Tokie duomenys turi būti turto arešto akte, tačiau į bylą šis dokumentas nėra pateiktas. Tokiu atveju, jei derlius lėmė žemės sklypo kainą, turi būti nustatyta, ar dėl šios aplinkybės kredito davėjas (o kartu ir hipotekos kreditorius) susigrąžino didesnę skolos dalį (atitinkamai skolininko prievolės apimtis sumažėjo). Atitinkamai, jei derlius lėmė žemės sklypo kainą, atsakovė, pasiimdama derlių, galimai negavo naudos, nes už jį jau buvo sumokėjusi. Taigi, turi būti įvertinta, ar tikslinga į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Vytauto Didžiojo kredito uniją ir V. S..
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik nustačius visas nurodytas aplinkybes galima būtų spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. būtų nustatytas tiek derliaus, į kurį ieškovas reiškia teises, statusas, tiek naudas iš derliaus gavę subjektai.
Dėl bylos procesinės baigties
13. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas).
14. Šiuo atveju teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą.
15. Dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (hipotekos sutarties turinio nustatymo, trečiųjų asmenų į bylą įtraukimo, atsakovo kaip žemės sklypo savininko, statuso, klausimai) byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, pateikiant naujus įrodymus, įtraukiant į bylos nagrinėjimą naują asmenį (-is).
16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
17. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad akivaizdu, jog tik teismui išnagrinėjus klausimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo, galimas ginčo šioje byloje nagrinėjimas, tačiau kartu pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar šiuo atveju, nesujungus visų reikalavimų į vieną bylą (CPK 136 straipsnio 4 dalis), yra galima šiuos reikalavimus išnagrinėti skyrium.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Romeika
Jurgita Sujetienė
Rasa Urbanavičiūtė