Civilinė byla Nr. e2A-199-440/2021 Teisminio proceso Nr.2-70-3-02618-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.4.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.1.7.1.5.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės L. įmonės „Egzotika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7502-641/2019 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. įmonei „Egzotika“ dėl skolos ir baudos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. prašė priteisti iš atsakovės L. įmonės „Egzotika“ 1080 Eur skolą, 1200 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2019 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. sudarė Nuomos sutartis (toliau tekste – Sutartys), kuriomis ieškovas išnuomojo atsakovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Sutarčių galiojimo terminai – atitinkamai iki 2021 m. lapkričio 1 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. Sutarčių 4.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui 600 Eur mėnesinį nuomos mokestį pagal kiekvieną sutartį, iš viso – po 1200 Eur kas mėnesį. Sutarčių 6.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio iki einamojo mėnesio 15 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną bus mokama 2 Eur bauda iki tol, kol bus sumokėta nuoma ir komunaliniai mokesčiai, tačiau vėluojant mokėti daugiau nei 30 dienų, mokama vienos nuomos mėnesio dydžio bauda ir sutartis tęsiama toliau. Atsakovė tinkamai nevykdė Sutarčių, 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais nemokėjo nuomos mokesčio, jį sumokėjo tik 2020 m. birželio mėnesį, tačiau mažesnį, nei nurodyta Sutartyse, t. y. 2020 m. birželio 12 d. pervesdama ieškovui po 840 Eur už balandžio ir gegužės mėnesius (1680 Eur), bei 2020 m. birželio 15 d. pervesdama 840 Eur už birželio mėnesį. Tokiu būdu atsakovė įsiskolino ieškovui 1080 Eur nuomos mokesčio sumą. Atsakovė ir karantino metu vykdė veiklą, naudojosi nuomojamomis patalpomis, jose sandėliavo padangas, turėjo galimybę prekiauti padangomis internetu, dirbti ir užsidirbti. Vadovaujantis Sutarčių 6.1 punktu, iš atsakovės taip pat priteistina ieškovui 1200 Eur bauda pagal Sutartis.
3. 2020 m. spalio 12 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1080 Eur skolos priteisimo, kadangi atsakovė po ieškinio teismui pateikimo skolą sumokėjo, liko nesumokėta bauda, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
4. Atsakovė L. įmonė „Egzotika“ su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė atmesti ieškinį dalyje dėl 1200 Eur baudos priteisimo. Nurodė, kad vykdo didmeninę ir mažmeninę prekybą padangomis. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvesto karantino ir nustatyto karantino režimo nuo 2020 m. kovo 16 d. įmonės apyvarta sumažėjo daugiau kaip dvigubai, sutriko prekių pirkėjų atsiskaitymai, neveikė atsakovės, jos partnerių mažmeninės prekybos parduotuvės, atsakovė buvo priversta uždaryti keturis padalinius kituose miestuose, atleisti 31 darbuotoją. Atsakovės įmonės apyvarta Šiaulių padalinyje sumažėjo daugiau kaip 35 procentais. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo atsakovės įmonė neturėjo galimybių laiku mokėti nuomos mokesčio. Atsakovė 2020 m. kovo 20 d. ir gegužės 12 d. kreipėsi į ieškovą su prašymais dėl nuomos mokesčio sumažinimo bent 30 procentų, kad galėtų gauti valstybės 50 procentų dydžio kompensaciją nuomos mokesčiui, tačiau ieškovas nesutiko mažinti nuomos mokesčio. Už 2020 m. balandžio – birželio mėnesius atsakovė sumokėjo ieškovui po 840 Eur mokestį kiekvienam mėnesiui, kas atitinka 70 procentų mėnesinio nuomos mokesčio sumos, mokėjimai atlikti iki ieškinio padavimo teismui, tikintis geranoriškumo iš ieškovo siekiant įgyti galimybę gauti nuomos mokesčio kompensaciją iš valstybės.
5. Nurodė, kad beveik visi atsakovės nuomotojai, išskyrus ieškovą, iš kurių atsakovė nuomojasi patalpas, geranoriškai sutiko karantino laikotarpiu sumažinti nuomos mokestį nuo 30 iki 50 procentų. Mano, kad atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės už Sutarčių nevykdymą karantino laikotarpiu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CK ) 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes Sutartys nebuvo tinkamai vykdomos dėl aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarčių sudarymo metu. Be to, įsiskolinimui padengti ieškovas galėjo panaudoti atsakovės 2019 m. spalio 7 d. sumokėtą 1200 Eur depozitą, todėl daro išvadą, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių. Prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl 1200 Eur baudos priteisimo ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu priėmė ieškovo A. B. ieškinio atsakovei L. įmonei „Egzotika“ atsisakymą dalyje dėl 1080 Eur skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinį tenkino visiškai. Priteisė A. B. iš L. įmonės „Egzotika“ 1200 Eur baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 1080 Eur skolos sumos, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2020-05-20 iki 2020-08-09, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1200 Eur) nuo 2020-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 511 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. trimis pavedimais sumokėjo ieškovui 1080 Eur nuomos nedamoką už 2020 m. balandžio – birželio mėnesius todėl sprendė, kad ieškinio atsisakymas dalyje dėl 1080 Eur skolos priteisimo priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina.
8. Teismas nustatė, kad sudarytose nuomos Sutartyse šalys susitarė, kad: už Sutarčių 1 punkte nurodytas patalpas atsakovė mokės 600 Eur mokestį kas mėnesį (iš viso 1200 Eur) ir savo lėšomis sumokės Gyventojų pajamų mokestį už ieškovą, mokestį už patalpų nuomą sumokant pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 dienos (Sutarčių 4.1 p., 4.2 p.); nesumokėjus nuomos ar komunalinių mokesčių iki einamojo mėnesio 15 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną bus mokama 2 Eur bauda iki tol, kol bus sumokėta nuoma ir komunaliniai mokesčiai, tačiau vėluojant mokėti daugiau nei 30 dienų, mokama vieno nuomos mėnesio dydžio bauda ir toliau tęsiama sutartis (Sutarčių 6.1 p.); per 3 darbo dienas, pasirašius patalpų perdavimo – priėmimo aktą, atsakovė įsipareigoja pervesti į ieškovo sąskaitą 600 Eur depozitą pagal kiekvieną sutartį, kuris bus ieškovo žinioje visą nuomos sutarties laikotarpį <...> Iš šios sumos, jei prireiks bus dengiami įsiskolinimai, remonto darbai ir t. t. Jei to neprireiks, depozitas bus grąžintas atsakovei per 5 darbo dienas, kai bus pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, pasibaigus nuomos sutarčiai (Sutarčių 3.2.14, 3.2.15 punktai). Teismas nurodė, kad atsakovės sąskaitos įplaukų ir išlaidų duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 7 d. atsakovė įmokėjo į ieškovo sąskaitą 1200 Eur depozitą.
9. Dėl depozito panaudojimo teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. pareiškimu atsakovė informavo ieškovą, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki kovo 30 d. 24.00 val. tiesiogiai įtakoja atsakovės nuomojamose patalpose vykdomą veiklą, t. y. uždaryta padangų parduotuvė ir smarkiai apribotas serviso darbas, atsakovė šiuo karantino laikotarpiu negaus pajamų iš padangų prekybos ir įplaukų iš serviso veiklos, todėl prašo ieškovą nustatytu karantino laikotarpiu imtinai netaikyti patalpų nuomos mokesčio. Ieškovas su prašymu nesutiko. Atsakovė prašė ieškovą karantino metu sumažinti nuomos mokestį 30 procentų, tačiau ieškovas nesutiko. Teismas įvertinęs faktines aplinkybes, atliktus mokėjimus sprendė, kad visi atsakovės veiksmai (susirašinėjimas su ieškovu, atlikti mokėjimai į ieškovo sąskaitą ir kt.) buvo nukreipti ne į sumokėto 1200 Eur depozito (užstato) įskaitymą padengiant nuomos mokesčio įsiskolinimą, bet į nuomos mokesčio nemokėjimą karantino metu ar dalinį jo mokėjimą, net ir susipažinus su ieškovo įspėjimu dėl sankcijų (baudos) taikymo pagal Sutarčių 6.1 punkto nuostatas. Į bylą nepateikta duomenų, kad šalys aptarinėjo galimybę įskaityti į ieškovo sąskaitą įmokėtą 1200 Eur depozitą nuomos mokesčio įsiskolinimui padengti. Teismas sprendė, kad nesant atsakovės valios išraiškai dėl depozito (užstato) įskaitymo padengiant nuomos mokesčio įsiskolinimą, įvertinus atsakovės atliktų mokėjimų paskirtį bei esant šalių susitarimui dėl baudos taikymo pagal Sutarčių 6.1 punktą, ieškovas pagrįstai netaikė Sutarčių 3.2.14, 3.2.15 punktų nuostatų ir vienašališkai, be atsakovės valios, jos informavimo, neįskaitė depozito (užstato) dengiant nuomos mokesčio įsiskolinimą, juo labiau, kad šalys susitarė, jog depozitas (užstatas) bus naudojamas ir kitu tikslu, t. y. remonto darbams, kt. Todėl atsakovės teiginius dėl depozito (užstato) įskaitymo dengiant nuomos įsiskolinimą atmetė kaip nepagrįstus.
10. Teismas pažymėjo, kad pats ekstremaliosios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo. Sprendė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl paskelbto karantino, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį (prekyba padangomis, ratlankiais ir kitomis prekėmis, serviso paslaugos), jos veikla buvo visiškai suvaržyta ir dėl to atsakovė negalėjo sumokėti Sutartyse nustatyto nuomos mokesčio, kas leistų daryti išvadą, jog paskelbtas karantinas, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, yra force majeure aplinkybė. Teismas akcentavo, kad atsakovė teigia, kad pirkėjai negalėjo apsilankyti mažmeninės prekybos vietose dėl karantino, tačiau šiuo aspektu pažymėjo, kad patikrinus viešai skelbiamus duomenis nustatyta, kad atsakovė turi veikiančią internetinės prekybos platformą www.egzotika.lt, kurioje galima išsirinkti bei įsigyti prekes (ratlankius, padangas, kt.), todėl darė išvadą, kad norint įsigyti atsakovės prekių nebuvo būtinas fizinis klientų apsilankymas prekybos vietose, o atsakovės veikla nebuvo visiškai suvaržyta. Be to, atsakovė nuomojasi patalpas iš ieškovo pagal Sutartis būtent padangų (kitų daiktų) sandėliavimui, taip vykdydama įsipareigojimus pirkėjams. Teismo vertinimu atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad karantino metu nuomojamais sandėliais nebuvo naudojamasi. Sprendė, kad vien apyvartos sumažėjimas šioje byloje nelaikytina force majeure aplinkybe ir nėra pagrindas vienašališkai nutraukti nuomos mokesčio mokėjimą ieškovui. Teismo vertinimu pagal atsakovės pateiktus duomenis atsakovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir karantino laikotarpiu. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 11 punktu, rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Atsakovė nepateikė į bylą Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos apie tai, kad ji negali įvykdyti Sutarčių dėl veiklos ribojimų Šiaulių regione esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, t. y. paskelbtam karantino dėl COVID-19 pandemijos režimui.
11. Dėl baudos dydžio pagrįstumo nurodė, kad pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, kuriomis siekiama skatinti skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuoti kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Sutarčių 6.1 punkte šalių susitarti ir nustatyti baudų dydžiai už nuomos mokesčio savalaikį nesumokėjimą būtų neadekvatūs ir pažeidžiantys atsakovės interesus. Sutartis šalys pasirašė laisvu apsisprendimu ir valia, be apgaulės, prievartos ar spaudimo, dėl kurio būtų priverstos sudaryti Sutartis. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarčių sąlygas dėl netesybų dydžio, reiškusi reikalavimus pakeisti Sutarčių sąlygas, pagal kurias jai kilo pareiga mokėti baudą.
12. Atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2020 m. balandžio mėnesį iš dalies (70 proc.) apmokėtas tik tų pačių metų birželio 12 d., o nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2020 m. balandžio – birželio mėnesius pilnai apmokėtas tik 2020 m. rugpjūčio 10 d., taigi, ieškovas galėjo skaičiuoti baudą pagal Sutarčių 6.1 punktą nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki birželio 22 d., kai kreipėsi su ieškiniu į teismą, ar net iki rugpjūčio 10 d., tikslindamas ieškinio reikalavimus dėl baudos priteisimo, tačiau nagrinėjamu atveju buvo paskaičiuota vieno nuomos mėnesio dydžio bauda pagal Sutarčių 6.1 punkto nuostatas. Teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti kaip pažeidžiančias atsakovės teises, teisėtus interesus ir mažinti Sutartyje nustatytą baudos dydį ar jos išvis netaikyti atsakovės atžvilgiu, todėl už prievolės netinkamą įvykdymą atsakovė privalo sumokėti ieškovui Sutarčių 6.1 punkte šalių sutartas netesybas – 1200 Eur baudą.
13. Teismas įvertinęs tai, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo suformuluotas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau, atsakovei pateikus prieštaravimus dėl pareiškimo bei teismo įsakymo, ir ieškovo ieškinyje, taip pat įvertinus, kad 1080 Eur skolą už nuomą atsakovė sumokėjo ieškovui jau po to, kai buvo pareikštas ieškinys, sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 1080 Eur skolos sumos nuo 2020-05-20 iki 2020-08-09, bei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2020-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė L. įmonė „Egzotika“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti. Priimti ieškovo A. B. ieškinio atsakovei L. įmonei „Egzotika“ atsisakymą dalyje dėl 1080 Eur skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti bei grąžinti ieškovui A. B. 18,23 Eur žyminio mokesčio. A. B. ieškinį dėl 1200 Eur baudos priteisimo atmesti. Priteisti A. B. iš L. įmonės „Egzotika“, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 1080 Eur skolos sumos, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2020-05-20 iki 2020-08-09 ir 6,07 Eur žyminio mokesčio. Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismo išvados dėl depozito panaudojimo dengiant įsiskolinimą nepagrįstos. L. įmonė „Egzotika“ pagrįstai tikėjosi nuomotojo (ieškovo) geranoriškumo, t.y. bent 30 procentų nuomos mokesčio sumažinimo karantino laikotarpiu, kad L. įmonė „Egzotika“ galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama pagalba įmonėms, nukentėjusioms nuo nustatyto karantino režimo. Nuomos mokesčio sumažinimas bent 30 procentų yra viena iš būtinų sąlygų valstybės paramai (nuomos mokesčio kompensacijai) gauti (Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COV1D-I9 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo 13 p. (aprašas patvirtintas Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4- 275)). Dauguma nuomotojų sumažino nuomos mokesčius karantino laikotarpiu nuo 30 iki 50 procentų ir L. įmonė „Egzotika“ gavo valstybės paramą, t.y. nuomos mokesčio kompensaciją. Ieškovas sumažinti nuomos mokestį nesutiko, taip atimdamas L. įmonei „Egzotika“ galimybę pasinaudoti valstybės parama.
14.2. Teismas neteisingai aiškino tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas. Nuomos sutartyse yra numatyta nuomininko pareiga „per 3 darbo dienas, pasirašius patalpų perdavimo-priėmimo aktą, pervesti į Nuomotojo sąskaitą 600 Eur depozitą, kuris bus Nuomotojo žinioje visą nuomos sutarties laikotarpį <.....> Iš šios sumos, jei prireiks bus dengiami įsiskolinimai, remonto darbai ir 1.1.“ (2019-09-30 nuomos sutarties 3.2.14 punktas ir 2019-10-01 nuomos sutarties 3.2.15 punktas). L. įmonės „Egzotika“ į ieškovo sąskaitą įmokėtas depozitas yra ieškovo žinioje, t.y. juo disponuoja ieškovas. Kam panaudoti depozitą sprendžia išimtinai tik pats ieškovas (nuomotojas). L. įmonė „Egzotika“ neturi jokios teisės panaudoti depozito nuomos sutartyse numatytiems tikslams. Ieškovas turėjo vienašališką teisę depozitą panaudoti nesumokėtam nuomos mokesčiui padengti, bet tokiu savo teisių gynimo būdu nepasinaudojo ir depozito nepanaudojo įsiskolinimui, t. y. nesumokėtam nuomos mokesčiui padengti. Depozito panaudojimas nuomos mokesčiui padengti nei vienai iš šalių nebūtų sukėlęs jokių nuostolių. Todėl, ieškovo reikalavimas priteisti 1200 Eur baudą vertintinas tik kaip nesąžiningas bandymas pandemijos metu maksimaliai pasipelnyti. Pažymi ir tai, kad depozitas ieškovo valia galėjo būti panaudotas ir nuomos sutartyse numatytai baudai padengti ir jam netgi nebūtų reikėję kreiptis į teismą.
14.3. Nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje netaikytina force majeure aplinkybė. L. įmonė „Egzotika“ neužsiima sandėliavimo veikla, ji užsiima padangų didmenine ir mažmenine prekyba. Iš ieškovo išsinuomotos patalpos ir buvo daugiausia naudojamos didmeninei prekybai. Griežčiausio karantino režimo laikotarpiu L. įmonės „Egzotika“ apyvarta sumažėjo daugiau kaip 50 procentų. Ir tai rodo, kad nuomojamomis patalpomis buvo naudojamasi, bet dvigubai mažiau, nei įprastai. Toks didelis apyvartos smukimas daugumai įmonių grėstų bankrotu. Tik valstybės suteikta parama, pirmiausia, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų atidėjimas, bei drastiškos pačios įmonės priemonės: dalies padalinių uždarymas ir darbuotojų atleidimas leido L. įmonei „Egzotika“ išgyventi ir toliau tęsti savo veiklą. Muito mokesčių mokėjimas karantino laikotarpiu nebuvo atidėtas ne tik L. įmonei „Egzotika“, bet visoms įmonėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mokesčių atidėjimo individualiai nesprendė. Pagal mokėjimų eiliškumą, pirmiausia atsiskaitoma su darbuotojais (atleidimo atvejais išmokant ir kompensacijas) bei sumokami mokesčiai. 2020 m. lapkričio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodę, kad L. įmonė „Egzotika“ dėl karantino režimo negavo planuotų įplaukų, todėl laiku negalėjo padengti kredito bankui, bankas suteikti daugiau paskolų nesutiko. Trūkstant apyvartinių lėšų, pirmiausia buvo dengiamos seniausios skolos. Tik sušvelninus karantino režimą ir su pakankamai dideliais apribojimais leidus veikti ne maisto prekių parduotuvėms, padėtis pradėjo gerėti ir 2020 m. rudenį L. įmonė „Egzotika“ sugebėjo padengti pagrindines skolas. Nenugalimos jėgos aplinkybės (karantino režimo nustatymas) lėmė tai, kad L. įmonė „Egzotika“ negalėjo laiku sumokėti nuomos mokestį. Todėl, remiantis CK 6.212 str. 1 d., L. įmonė „Egzotika“ turėtų būti atleidžiama nuo atsakomybės (šiuo konkrečiu atveju nuo netesybų (baudos)) už sutarties neįvykdymą laiku, t. y. už nuomos mokesčio nesavalaikį sumokėjimą.
14.4. Nesutinka su teismo išvadomis dėl baudos priteisimo. Jei ieškovas būtų įskaitęs depozitą į laiku nesumokėtą nuomos mokestį, nebūtų patyręs jokių nuostolių, bet tokiu savo teisių gynimo būdu nepasinaudojo. Ieškovas siekė tik maksimaliai pasipelnyti, o ne geranoriškai spręsti karantino režimo sukeltus sunkumus. Teismas nepateikė jokių argumentų, kad netesybos nėra aiškiai per didelės. Sutarčių 6.1 punktuose numatytos dvejopo dydžio netesybos: delspinigiai po 2 Eur per dieną, bet pavėlavus daugiau kaip 30 d. - 600 Eur (vieno nuomos mokesčio dydžio) bauda. Ieškovas neskaičiavo delspinigių po 2 Eur per dieną, bet taikė maksimalią baudą, kurią sudaro vieno mėnesio nuomos mokestis, t.y. 600 Eur (100 proc. pagrindinės prievolės). Nuostoliams padengti pilnai užtenka delspinigių po 2 Eur per dieną, kas per 30 d. sudarytų tik 60 Eur. Ieškovo nuostoliai niekaip negali padidėti dešimčia kartų, t. y. tapti 600 Eur praėjus 30 dienų nuo sutarties neįvykdymo. Teismas visiškai nepasisakė dėl kito įstatymo nustatyto netesybų mažinimo pagrindo, t. y. kad prievolė iki teismo sprendimo priėmimo, pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu buvo pilnai įvykdyta.
14.5. Ieškovas 2020 m. spalio 12 d. pareiškimu atsisakė dalies ieškinio dėl 1080 Eur skolos priteisimo ir teismas šį atsisakymą priėmė. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 87 straipsnio 2 dalimi teismas privalėjo grąžinti 75 procentus ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 18,23 Eur (1080 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 24,3 Eur x 75 proc. = 18,23 Eur) ir iš L. įmonės „Egzotika“ priteisti nuo šios ieškinio dalies tik likusį 6,07 Eur žyminį mokestį.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi vienas kitam. Atsakovė susirašinėjime dėl skolos nė karto neprašė taikyti įskaitymo ar išdėstyti skolos mokėjimą, pirmiausia buvo prašoma išvis atleisti jį nuo nuomos mokesčio, o ieškovui nesutikus, buvo prašoma sumažinti nuomos mokestį. Atsakovei ne kartą buvo atsakyta, kad nuomos mokestis mažinamas nebus, nes išsinuomotų patalpų paskirtis – sandėliavimo ir paskelbtas karantinas tokių patalpų nuomai jokios įtakos neturi. Ieškovas geranoriškai ne kartą atsakovei siūlė tartis taikiai, tačiau atsakovė pati kompromiso ieškoti nesutiko.
15.2. Padengusi skolą, atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad depozitas ieškovo valia galėjo būti panaudotas ir nuomos sutartyje numatytai baudai padengti, iš to akivaizdu, kad visą baudos sumą atsakovė pripažįsta, tik mano, kad ji galėjo būti padengta iš sumokėto depozito. Šalių pasirašytų Sutarčių nuostatos (3.2.14 p. ir 3.2.15 p.) numatė, kad depozitas nuomotoje žinioje bus nuomos sutarties laikotarpį , todėl iš tos sumos negali būti įskaitomi mokėjimai, dar nepasibaigus sutarčiai ir negrąžinus patalpų, o atsakovė nereiškė prašymo dėl įskaitymo.
15.3. Bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog būtent dėl paskelbto karantino, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį (prekyba padangomis, ratlankiais ir kitomis prekėmis, serviso paslaugos), jos veikla buvo visiškai suvaržyta ir dėl to atsakovė negalėjo sumokėti sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad karantino metu nuomojamais sandėliais nebuvo naudojamasi.
15.4. Byloje nėra duomenų dėl to, kad atsakovė buvo verčiama sudaryti sutartis tam tikromis sąlygomis arba apskritai jas sudaryti. Sudarydama sutartis, atsakovė žinojo apie taikomas sankcijas dėl sutarčių nevykdymo, be to, ne kartą, prieš kreipiantis į teismą, apie ketinamas skaičiuoti baudas, jei ir toliau nevykdys sutarčių sąlygų, buvo įspėta ir paties ieškovo. Baudos suma buvo paskaičiuota dėl atsakovės nevykdytų įsipareigojimų net pagal dvi sutartis, ir pagal jas abi dėl nemokėto nuomos mokesčio tris mėnesius, todėl negali būti laikoma kaip per didelė ar nepagrįsta.
15.5. Atsakovas pats savo veiksmais (pirmiausia pretenzijų ignoravimu, vėliau prieštaravimais dėl teismo įsakymo išdavimo, ko pasėkoje ieškovas turėjo parengti ieškinį, o dabar ir apeliacinio skundo rengimu) tik didina abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas (žyminiai mokesčiai, abiejų šalių advokatų išlaidos ir pan.), vietoje to, kad būtų vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė Nuomos sutartį, kuria ieškovas (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkei) nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų (paskirtis – gamybos, pramonės), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: 7F1p, 4, 5, 6, 7, 14 patalpa, 451 kv. m bendro ploto; patalpų nuomos terminas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. (sutarties 1 p., 2.2 p.; b. l. 6-9). Be to, šalys 2019 m. spalio 1 d. sudarė Nuomos sutartį, kuria ieškovas (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkei) nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų (paskirtis – gamybos, pramonės), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: 7G3p, 20, 27 patalpa, 471 kv. m bendro ploto; patalpų nuomos terminas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (sutarties 1 p., 2.2 p.; b. l. 2-5). Sutartyse šalys susitarė, kad: už Sutarčių 1 punkte nurodytas patalpas atsakovė mokės 600 Eur mokestį kas mėnesį (iš viso 1200 Eur) ir savo lėšomis sumokės Gyventojų pajamų mokestį už ieškovą, mokestį už patalpų nuomą sumokant pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 dienos (Sutarčių 4.1 p., 4.2 p.); nesumokėjus nuomos ar komunalinių mokesčių iki einamojo mėnesio 15 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną bus mokama 2 Eur bauda iki tol, kol bus sumokėta nuoma ir komunaliniai mokesčiai, tačiau vėluojant mokėti daugiau nei 30 dienų, mokama vieno nuomos mėnesio dydžio bauda ir toliau tęsiama sutartis (Sutarčių 6.1 p.); per 3 darbo dienas, pasirašius patalpų perdavimo – priėmimo aktą, atsakovė įsipareigoja pervesti į ieškovo sąskaitą 600 Eur depozitą pagal kiekvieną sutartį, kuris bus ieškovo žinioje visą nuomos sutarties laikotarpį <...> Iš šios sumos, jei prireiks bus dengiami įsiskolinimai, remonto darbai ir t. t. Jei to neprireiks, depozitas bus grąžintas atsakovei per 5 darbo dienas, kai bus pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, pasibaigus nuomos sutarčiai (Sutarčių 3.2.14, 3.2.15 punktai).
19. Liteko duomenimis ieškovas 2020 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2020 m. gegužės 20 d. teismas išdavė įsakymą išieškoti iš skolininkės L. įmonės „Egzotika“ 3600 Eur skolą pagal 2019-09-30 ir 2019-10-01 Nuomos sutartis, 1200 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-20) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 87 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 27 Eur žyminis mokestis ir 60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. 2020 m. liepos 2 d. pareiškus atsakovei prieštaravimus bei teismui priėmus ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. įmonei „Egzotika“, 2020 m. gegužės 20 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6639-1003/2020, panaikintas. Bylos duomenimis ieškovė papildomai sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį.
20. Atsakovės sąskaitos įplaukų ir išlaidų duomenys, mokėjimo nurodymai, ieškovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė 2020 m. birželio 12 d. sumokėjo 840 Eur už 2020 m. balandžio mėnesio nuomą (dalinis mokėjimas); 2020 m. birželio 12 d. sumokėjo 840 Eur už 2020 m. gegužės mėnesio nuomą (dalinis mokėjimas); 2020 m. birželio 15 d. sumokėjo 840 Eur už 2020 m. birželio mėnesio nuomą (dalinis mokėjimas); 2020 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 360 Eur už 2020 m. balandžio mėnesio nuomą; 2020 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 360 Eur už 2020 m. gegužės mėnesio nuomą; 2020 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 360 Eur už 2020 m. birželio mėnesio nuomą (b. l. 44-45, 54-56, 65-67). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2020m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 1800 Eur, ieškovė 2020 m. spalio 12 d. prašymu šioje dalyje reikalavimų atsakovės atžvilgiu atsisakė.
Dėl nuomos sutarčių sąlygų
21. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, nepagrįstos teismo išvados dėl depozito panaudojimo. Ieškovas turėjo teisę depozitą panaudoti nesumokėtam nuomos mokesčiui, įsiskolinimui padengti. Pasinaudojimas tokia teise, nei vienai iš šalių nebūtų sukėlęs jokių nuostolių. Mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1200 Eur baudą vertintinas tik kaip nesąžiningas bandymas pandemijos metu maksimaliai pasipelnyti. Atsakovės vertinimu depozitas ieškovo valia galėjo būti panaudotas ir nuomos sutartyse numatytai baudai padengti ir jam netgi nebūtų reikėję kreiptis į teismą. Atsakovės sąskaitos įplaukų ir išlaidų duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 7 d. atsakovė įmokėjo į ieškovo sąskaitą 1200 Eur depozitą (b. l. 44-45). Tarp šalių ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
22. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
23. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Net jeigu sutarties sąlyga neatitinka tai sutarties rūšiai įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo, svarbu, kad ši sąlyga neprieštarautų imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.156 straipsnis), nes sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-318/2011). Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
24. Bylos duomenimis atsakovė mokėdama mažesnį nei sutartą nuomos mokestį, tokiu būdu įsiskolino ieškovui 1080 Eur nuomos mokesčio sumą, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą. Byloje nėra duomenų ir ginčo dėl to, kad sutarties sąlygos abiejų šalių susitarimu buvo pakeistos.
25. Apeliantės vertinimu, L. įmonė „Egzotika“ pagrįstai tikėjosi nuomotojo (ieškovo) geranoriškumo, t. y. bent 30 procentų nuomos mokesčio sumažinimo karantino laikotarpiu. Toks susitarimas šalims bendradarbiaujant, siekiant geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, tuo labiau, kad nuomos santykiai nenutrūko, galbūt galėjo būti pasiektas, įvertinus pandemijos sąlygas, atsakovės nurodytas aplinkybes dėl pandemijos įtakos, sumažėjusios įmonės veiklos, gaunamų pajamų ir panašiai, tačiau konkretūs sprendimai dėl nuomos sąlygų, nuomos mokesčio dydžio ir kitų susitarimų galėjo būti priimti tik abiejų šalių gera valia.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės argumentai, kad jei ieškovas būtų įskaitęs depozitą į laiku nesumokėtą nuomos mokestį, nebūtų patyręs jokių nuostolių, nepagrįsti. Esant minėtoms tarp šalių sudarytų nuomos Sutarčių sąlygoms ieškovo reikalavimas dėl baudos sumokėjimo, pagrįstas. Apeliantės vertinimu atsižvelgiant į tai, kad Sutarčių 6.1 punktuose numatytos dvejopo dydžio netesybos: delspinigiai po 2 Eur per dieną, bet pavėlavus daugiau kaip 30 d. - 600 Eur (vieno nuomos mokesčio dydžio) bauda, ieškovas nepagrįstai neskaičiavo delspinigių po 2 Eur per dieną. Mano, kad taip siekdamas pasipelnyti. Nes apeliantės vertinimu nuostoliams padengti pilnai užteko delspinigių po 2 Eur per dieną, kas per 30 d. sudarytų tik 60 Eur. O šiuo atveju ieškovas nepagrįstai taikė maksimalią baudą, kurią sudaro vieno mėnesio nuomos mokestis, t. y. 600 Eur (100 proc. pagrindinės prievolės). Apeliantė nurodo, kad ieškovo nuostoliai negali padidėti dešimčia kartų, t. y. tapti 600 Eur praėjus 30 dienų nuo sutarties neįvykdymo.
27. Iš byloje pateiktų Nuomos sutarčių 6.1 punkto sąlygų, taip, kaip dėl jų susitarė šalys, nėra pagrindo spręsti, kad sutarties sąlygos yra neaiškios. Be to minėtoje sąlygoje yra aiškiai susitarta dėl ieškovės teisės vėluojant daugiau nei 30 dienų, t. y. dėl teisės į nuomos mėnesio dydžio baudą. Taigi atsakovė nurodydama aplinkybes dėl galbūt susidariusios nepalankios situacijos, veiklos sumažėjimo, pajamų sumažėjimo būdama atidi ir rūpestinga turėjo teisę ir galimybes kreiptis į ieškovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, mokėjimų išdėstymų ar kaip atsakovė nurodė depozito įskaitymo, bet ne savo nuožiūra atsisakyti sutarties vykdymo tarp šalių nustatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad Sutarties 7.2 punkte šalys numatė, kad visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai turi galią tik raštiškai įforminti, kaip Sutarties priedai ir pasirašyti abiejų šalių. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantės argumentai, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą dėl baudos priteisimo nepagrįsti. Taip pat įvertinus Sutarties 3.2.15 punkto sąlygas dėl įmokėto depozito naudojimo visam nuomos laikotarpiui, nors ir nurodoma, kad iš šios sumos, jei prireiks bus dengiami įsiskolinimai, remonto darbai ir kt., savaime nereiškia, kad ieškovas turėjo pareigą įskaityti minėtą sumą skolos, ar baudos padengimui. Tuo labiau, kad atsakovės vertinimu ieškovas nepagrįstai nesutiko sumažinti nuomos mokesčio bei nepagrįstai reikalauja sumokėti baudas pagal abi Sutartis.
28. Iš esmės spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visumą byloje esančių įrodymų, padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Atsakovė byloje pateikė papildomus paaiškinimus, VMI informaciją apie įmonę, ataskaitas dėl muito mokesčių, 2018 m.-2020 m. apyvartas, duomenis apie kitas nuomos sutartis bei mokesčius ir kita, tačiau atsakovės tiek pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys, paaiškinimai, tiek apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl paskelbto karantino, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį (prekyba padangomis, ratlankiais ir kitomis prekėmis, serviso paslaugos), jos veikla buvo visiškai suvaržyta ir dėl to atsakovė negalėjo sumokėti Sutartyse nustatyto nuomos mokesčio. Sutiktina, kad atsakovės verslo, prekybos ir paslaugų apyvarta visame įmonės tinkle galėjo sumažėti dėl COVID-19 paskelbto karantino, apyvartos sumažėjimas galėjo turėti įtakos atsakovės veiklai ir atsiskaitymui su ieškovu, tačiau įvertinus atsakovės veiklos pobūdį bei kitas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, kad vien apyvartos sumažėjimas šioje byloje nelaikytina force majeure aplinkybe ir nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti nuomos mokesčio mokėjimo ieškovui.
29. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl netesybų mažinimo, kad netesybos yra aiškiai per didelės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Sutarčių 6.1 punkte šalių susitarti ir nustatyti baudų dydžiai už nuomos mokesčio savalaikį nesumokėjimą būtų neadekvatūs ir pažeidžiantys atsakovės interesus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra padangų ir kitų prekių pardavimo verslą vykdantis juridinis asmuo, savo veiklos srities profesionalė, veiklą vykdanti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turinti padalinių ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose, yra sudariusi patalpų nuomos sutartis dėl prekių sandėliavimo ir su kitais asmenimis, t. y. turinti patalpų nuomos sutarčių sudarymo praktikos, galinti naudotis ir profesionalių teisininkų paslaugomis ir pan. Taigi Sutarties sąlygas parengė abi šalys, šalims sutarties sąlygos buvo priimtinos, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi reikalavimus pakeisti Sutarčių sąlygas, pagal kurias jai kilo pareiga mokėti baudą, ginčijusi Sutarčių sąlygas dėl netesybų dydžio, kaip aiškiai nepagrįstas ir pan. Vertintina, kad klausimas dėl netesybų dydžio kilo būtent dėl atsakovės vienasmeniško sprendimo savo nuožiūra sumažinti nuomos mokestį, taigi atsakovė nevykdydama sutarties sąlygų turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Atsakovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad sumokėjus mažesnį mokestį nei šalys susitarė, ieškovas jo iš atsakovės nebereikalaus dėl paskelbto karantino. Atsakovė galėjo tikėtis Sutarties sąlygų pakeitimo tik bendradarbiaudama su ieškovu ir tik esant abiejų šalių suderintoms pozicijoms. Šiuo atveju mažinti baudos dydį nėra teisinio pagrindo.
30. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Pirmosios instancijos teismo išvados, kad Sutarčių 6.1 punkto nuostatos yra sąžiningos, adekvačios, atitinka tikrąją šalių valią, sutarčių laisvės principo tinkamą įgyvendinimą, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, todėl nėra pagrindo pripažinti kaip pažeidžiančias atsakovės teises, teisėtus interesus ir mažinti Sutartyse nustatytą baudos dydį ar jos išvis netaikyti atsakovės atžvilgiu, pagrįstos.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus, vadovavosi įstatymo reikalavimais ir logikos dėsniais, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų.
32. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje pateikiamas kitoks pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai pažeidžia reglamentuojančias proceso teisės normas.
33. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010). Taigi šiuo atveju nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo motyvų.
34. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 511 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 51 Eur žyminis mokestis ir 460 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas (b. l. 11-13, 26, 28-30, 64). Teismas tenkino prašymą ir ieškovui iš atsakovės priteisė 511 Eur bylinėjimosi išlaidas.
35. Apeliantė nurodė, kad ieškovas 2020 m. spalio 12 d. pareiškimu atsisakė dalies ieškinio dėl 1080 Eur skolos priteisimo ir teismas šį atsisakymą priėmė. Remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi teismas privalėjo grąžinti ieškovui 75 procentus ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 18,23 Eur (1080 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 24,3 Eur x 75 proc. = 18,23 Eur) ir iš L. įmonės „Egzotika“ priteisti nuo šios ieškinio dalies tik likusį 6,07 Eur žyminį mokestį.
36. CPK 87 straipsnis numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami: 1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai; 2) kai ieškinys atsiimamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai grąžinama tik dalis žyminio mokesčio. CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, dėl teismo sprendimo, kuriuo priteista A. B. iš L. įmonės „Egzotika“ 1200 Eur bauda, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1080 Eur skolos sumos, paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020-05-20 iki 2020-08-09, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1200 Eur) nuo 2020-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nors sprendimas ir tikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio.
38. Šiuo atveju įvertinus apeliantės argumentus ( šios nutarties 35 punktas ) ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimų dėl 1080 Eur, nuo šios sumos mokėtino žyminio mokesčio 24 Eur, ieškovui gražintini 75 procentai, kas sudaro 18 Eur suma, kita dalis 6 Eur ieškovui priteistini iš atsakovės. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus dėl 1200 Eur, ieškovo patirtos žyminio mokesčio išlaidos - 27 Eur priteistinos iš atsakovės, iš viso 33 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovas patyrė 460 Eur teisinių paslaugų išlaidų bei iš ieškovo priteistini 33 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso iš atsakovės priteistina 493 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintinas, tačiau iš esmės sprendimas, kaip minėta, paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pažymėtina, kad iš esmės atsakovė apeliaciniu skundu prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo, taip pat nurodė dėl žyminio mokesčio ieškovui gražinimo. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas ir tik patikslintinas apeliantės prašymo pagrindu bylinėjimosi išlaidų perskirstymas, spręstina, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
40. Ieškovas pareiškė prašymą priteisti 500 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2021-01-11 pinigų priėmimo kvitą). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, sugaištą laiką bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 500 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir išdėstyti taip:
„Priimti ieškovo A. B. ieškinio atsakovei L. įmonei „Egzotika“ atsisakymą dalyje dėl 1080 Eur skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš L. įmonės „Egzotika“, juridinio asmens kodas 168409136, buveinė Liepkalnio g. 4, Vilniuje, 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 1080 Eur skolos sumos, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2020-05-20 iki 2020-08-09, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1200 Eur) nuo 2020-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 493 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gražinti ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18 Eur (aštuoniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš L. įmonės „Egzotika“, juridinio asmens kodas 168409136, buveinė Liepkalnio g. 4, Vilniuje, 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.“
Priteisti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš L. įmonės „Egzotika“, juridinio asmens kodas 168409136, buveinė Liepkalnio g. 4, Vilniuje, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Teisėja Vilija Valantienė