Civilinė byla Nr. 3K-3-93-916/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00157-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.2.4.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“, R. J., A. P. dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ priešieškinį ieškovui T. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Finansų srautai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių delspinigių ir palūkanų mokėjimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo ekspertizės vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2.               Ieškovas prašė teismo:
1. priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) skolos, 90 000 Lt  (26 065,80 Eur) palūkanų, 30 240 Lt (8758,11 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jas skaičiuojant nuo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumos;
2. priteisti iš atsakovės 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 9760 Lt (2826,69 Eur) palūkanų, 2580 Lt (747,22 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, jas skaičiuojant nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos;
3. priteisti iš atsakovės 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 42 300 Lt (12 250,93 Eur) palūkanų, 23 790 Lt (6 890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jas skaičiuojant nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos;
4. priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, šias palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5. pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1) 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą R. J. ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“; 2) 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą A. P. ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“; 3) 2006 m. vasario 24 d. garantiją, išduotą ieškovo garantijos gavėjui R. J.; 4) 2006 m. vasario 24 d. garantiją, išduotą ieškovo garantijos gavėjui A. P..
3. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė 2005 m. gegužės 13 d. sudarė paskolos sutartį. Pagal šią sutartį ir atskirus šalių susitarimus bei 2005 m. gegužės 13 d. tarpusavio įskaitymo aktą atsakovė iki 2013 m. gruodžio 31 d. privalėjo grąžinti ieškovui 750 000 Lt (217 215,01 Eur). Atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, paskolos ir palūkanų negrąžino, todėl privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną.
4. Ieškovas ir atsakovė 2007 m. spalio 1 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovei 150 000 Lt (43 443 Eur) iki 2012 m. spalio 1 d. Atsakovė nustatytu terminu paskolos ir pagal sutartį mokėtinų palūkanų (9760 Lt, arba 2826,69 Eur) negrąžino. Laiku negrąžinusi paskolos, atsakovė privalo mokėti sutartimi nustatytus 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, jie už 86 dienas sudaro 2580 Lt (747,22 Eur).
5.                             Ieškovas ir atsakovė 2007 m. gegužės 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas iki 2012 m. gegužės 2 d. paskolino atsakovei 650 000 Lt (188 253,01 Eur), mokant 6 proc. dydžio metines palūkanas, o laiku neatsiskaičius – ir 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną. Atsakovė pagal šią paskolos sutartį savo įsipareigojimų nevykdė.
6.               Paskolos sutarčių šalys 2012 m. sausio 30 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 14, kuriuo atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovui 1 573 441,60 Lt (455 700,19 Eur). Šią sumą sudaro nurodytų paskolos sutarčių suma, iš jos atimant atsakovės 2012 m. sausio 13 d. sumokėtas 23 441,60 Lt (6789, 16 Eur) palūkanas.
7. Ieškovo teigimu, 2006 m. vasario 24 d. garantijos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip prieštaraujančios imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 3, 4 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.90, 6.91 straipsniai). Ieškovo manymu, garantijos galėjo būti suklastotos – ant tuščių pasirašytų lapų garantijos tekstas galėjo būti atspausdintas vėliau. Kadangi ginčo garantijos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis, tai jų pagrindu sudarytos 2013 m. sausio 10 d. reikalavimų perleidimo sutartys taip pat pripažintinos negaliojančiomis (CK 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis)
8. Atsakovė pareikštu priešieškiniu teismo prašė:
1. priteisti iš ieškovo 426 000 Lt (123 378,13 Eur) skolą, taip pat nuo šios sumos skaičiuotinas palūkanas – 35 883 Lt (10 392,44 Eur), skaičiuotinas nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. vasario 19 d.; 155 180 Lt (44 943,23 Eur), skaičiuotinas nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2013 m. kovo 17 d.; 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo 2013 m. kovo 17 d. iki visiško prievolių įvykdymo pagal 2002 m. birželio 27 d. paskolos sutartį Nr. 2 ir 2006 m. vasario 24 d. garantiją;
2. priteisti iš ieškovo 275 000 Lt (79 645,51 Eur) skolą, 24 750 Lt (7168,10 Eur) delspinigius, 99 500 Lt (28 817,19 Eur) baudą, 284 106 Lt (82 282,78 Eur) palūkanas nuo 995 000 Lt (288 171,92 Eur) sumos, skaičiuotinas nuo 2001 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. spalio 4 d., 4011 Lt (1161,67 Eur) palūkanas nuo 400 000 Lt (115 848,01 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2006 m. gruodžio 4 d., 103 656 Lt (30 020,85 Eur) palūkanas nuo 275 000 Lt (79 645,51 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. kovo 17 d. pagal 2001 m. liepos 19 d. vertybinių popierių pirkimo–padavimo sutartį ir 2006 m. vasario 24 d. garantiją;
3. priteisti iš ieškovo 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4. įskaityti pagal ieškovo ieškinį iš atsakovės priteistas sumas į patenkintų priešieškinio reikalavimų sumas.
9. Atsakovė nurodė, kad ji 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/01/10 įsigijo iš atsakovo R. J. reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ ir ieškovą pagal atsakovo ir UAB „Finansų srautai“ 2001 m. liepos 19 d. vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį bei 2006 m. vasario 24 d. ieškovo išduotą garantiją. Šia reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas R. J. perleido atsakovei teisę reikalauti 275 000 Lt (79 645,51 Eur) skolos grąžinimo, 0,05 proc. dydžio delspinigių, 99 500 Lt (28 817,19 Eur) baudos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti UAB „Finansų srautai“ praleido terminą.
10. Atsakovė 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/01/10 iš atsakovo A. P. įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ ir ieškovą pagal atsakovo ir UAB „Finansų srautai“ 2002 m. birželio 27 d. paskolos sutartį Nr. 2 bei 2006 m. vasario 24 d. ieškovo išduotą garantiją. Šia reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas A. P. perleido atsakovei reikalavimus į 426 000 Lt (123 378,13 Eur) skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti UAB „Finansų srautai“ praleido terminą.       

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė:
1. priteisė ieškovui iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) skolos, 90 000 Lt (26 065,80 Eur) palūkanų, 30 240 Lt (8758,11 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanas skaičiuojant nuo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumos;
2. priteisė ieškovui iš atsakovės 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 9760 Lt (2826,69 Eur) palūkanų, 2580 Lt (747,22 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanas skaičiuojant nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos;
3. priteisė ieškovui iš atsakovės 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 42 300 Lt (12 250,93 Eur) palūkanų, 23 790 Lt (6890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanas skaičiuojant nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos;
4. priteisė ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, šias palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
5. pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1) 2006 m. vasario 24 d. garantiją, kurią ieškovas išdavė garantijos gavėjui R. J.; 2) 2006 m. vasario 24 d. garantiją, kurią ieškovas išdavė garantijos gavėjui A. P.; 3) 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/01/10, sudarytos R. J. ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“, dalį dėl reikalavimų pagal 2006 m. vasario 24 d. garantiją, kurią ieškovas išdavė garantijos gavėjui R. J., perleidimo; 4) 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/01/10, sudarytos A. P. ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“, dalį dėl reikalavimų pagal 2006 m. vasario 24 d. garantiją, kurią ieškovas išdavė garantijos gavėjui A. P., perleidimo;
6. atmetė kitą ieškinio dalį;
7.               priteisė ieškovui iš atsakovų po 2468 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
8.               priteisė valstybei iš ieškovo 152 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovų – po 964 Eur žyminio mokesčio ir po 15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
12. Teismas, spręsdamas dėl garantijų ir reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo, įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 19 d. ir Jungtinių Amerikos Valstijų eksperto dr. Valery N. Aginsky 2015 m. sausio 15 d. ekspertizės aktus, teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės J. Volkovskos parodymus. Teismas sprendė, kad ekspertinio tyrimo metu neabejotinai nustatyta aplinkybė, jog garantijų tekstas buvo atspausdintas po to, kai tuščias popieriaus lapas buvo pasirašytas ieškovo. Teismo vertinimu, vien formalus eksperto išvados patikimumo skalės kriterijų taikymas nedaro įtakos faktiniam išvados patikimumui.
13. Įvertinęs viešai Lietuvos teismo ekspertizės centro skelbiamus duomenis, teismas padarė išvadą, kad atskirų šio centro veikloje įteisintų tyrimo metodų, kurių pagrįstumas patikrintas moksliškai, taikymas yra pagrindas neabejoti eksperto išvados patikimumu. Teismo vertinimu, tyrimo metodų akreditacija pagal Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo reikalavimus nėra būtina ir neturi įtakos eksperto išvadų patikimumui. Teismas netenkino atsakovų atstovės prašymo apklausti ekspertinių tyrimo įstaigų vadovus apie akreditacijos reikšmę, nes tai yra teisės klausimas, o atstovė nereiškė prašymo išreikalauti iš Lietuvos ekspertizės centro tyrimo metodų įteisinimo tvarkos ir tyrimo metodus reglamentuojančių vidinių neviešų teisės aktų.
14. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl garantijų pasirašymo motyvų ir priežasčių (ieškovo veiksmais UAB „Finansų srautai“ padarytos žalos atlyginimas, galimas nuostolių užtikrinimas). Teismo vertinimu, šalių ir UAB „Finansų srautai“ sandoriai nebuvo sudaromi rinkos kainų sąlygomis ir juose nustatytos perleidžiamo turto kainos neatspindi objektyvios (rinkos) turto vertės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas R. J. pripažino aplinkybę, jog abiem verslo partneriams valdant turimus aktyvus nebuvo kitų atvejų, kai vienas iš partnerių savo asmeniniu turtu garantuotų kitų susijusių asmenų grupės dalyvių įsipareigojimų įvykdymą; juos abu siejo ilgamečiai verslo partnerystės ir visiško tarpusavio pasitikėjimo santykiai, todėl nepaneigta ieškovo versija, kad ginčijamos garantijos galėjo būti atspausdintos ant tuščių lapų su ieškovo parašais.
15. Teismas sprendė, kad ginčijamos garantijos nebuvo pasirašytos garanto (ieškovo), todėl nebuvo tinkama forma išreikšta jo, kaip sandorio šalies, valia. Dėl šios priežasties teismas garantijas pripažino niekiniais ir negaliojančiais sandoriais nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.90, 6.91 straipsniai).
16. Teismas nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimams taikytinas ieškinio senaties terminas: teisę pareikšti reikalavimą pagrindinei skolininkei UAB „Finansų srautai“ pradinis kreditorius atsakovas R. J. ir atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ prarado 2011 m. gruodžio 31 d. (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl priešieškinį atmetė.
17. Pripažinęs negaliojančiomis 2006 m. vasario 24 d. garantijas, teismas taip pat negaliojančiomis pripažino 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarčių Nr. 2013/01/10 dalis dėl reikalavimų pagal minėtas garantijas, o kitą ieškinio dalį atmetė.
18. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo dėl negrąžintos paskolos sumos, teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl negrąžintos paskolos priteisimo (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
19. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsniu, 6.260 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, 6.872 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ieškovas skaičiuoja tiek už laikotarpį iki paskolų grąžinimo termino pabaigos, tiek už laikotarpį po paskolos sutarties pasibaigimo termino, o paskolos sutartyje nebuvo šalių susitarimo dėl tokios rūšies palūkanų mokėjimo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, netenkino reikalavimo priteisti šias palūkanas už laikotarpį pasibaigus paskolos sutarties terminui.
20. Teismas sprendė, kad pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį ieškovui priteistinos 13 142,55 Lt (3806,35 Eur) palūkanos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 2 d.; pagal 2007 m. spalio 1 d. sutartį – 6756,84 Lt (1956,92 Eur) palūkanos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; pagal 2005 m. gegužės 13 d. sutartį – 90 000 Lt (26 065,80 Eur) palūkanos, apskaičiuotos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neprieštaravo tokiam palūkanų apskaičiavimui.
21. Remdamasis 6.73 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsniu, teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą; tuo atveju, jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo prašo atlyginti ir nuostolius, ir netesybas, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą.
22. Teismas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisė ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
23. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovų po 701,60 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. 
24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeitė:
1. sprendimo rezoliucinės dalies  2 ir 3 pastraipas išdėstė taip: „2. Priteisti ieškovui iš atsakovės 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 6756,84 Lt (1956,92 Eur) palūkanų, 2580 Lt (747,22 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos; 3. priteisti ieškovui iš atsakovės 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 13 142,55 Lt (3 806,35 Eur) palūkanų, 23 790 Lt (6890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos“;
2. kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą;
3. paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą nepakeistą;
4. priteisė iš ieškovo atsakovei 308,62 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo;
5. priteisė ieškovui iš atsakovės 1000 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
25. Kolegija nurodė, palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties: 1) mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); 2) minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Taigi pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Iš suformuluotų ieškinio reikalavimų akivaizdu, kad ieškovas prašo priteisti palūkanas už naudojimąsi paskola.
26. Įvertinusi 2007 m. gegužės 3 d. ir 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutarčių turinį, kolegija sprendė, kad šalys buvo susitarusios, jog paskolos gavėjas paskolos davėjui moka 6 proc. dydžio metines palūkanas, išmokėdamas jas kiekvieną metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos.
27. Kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nurodė, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstai nustatė laikotarpius, už kuriuos priteistinos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos pagal minėtas paskolos sutartis, ir tinkamai apskaičiavo jų dydį, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisė visas ieškovo pagal šias sutartis prašomas palūkanas, taip pat už laikotarpį pasibaigus paskolos sutarčių terminui. Taigi sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai ir išvados prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai. Kolegija sprendė, kad pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį ieškovui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. priteistinos 13 142,55 Lt (3 806,35 Eur) dydžio palūkanos, o pagal 2007 m. spalio 1 d. sutartį – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. priteistinos 6756,84 Lt (1956,92 Eur) dydžio palūkanos.
28. Remdamasi CK 6.70, 6.71 straipsniais, 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsniu, atsižvelgdama į 2007 m. paskolų sutarčių nuostatas dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių mokėjimo, kolegija nurodė, kad, atsakovei neįvykdžius pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti, ieškovas įgijo teisę reikalauti delspinigių, skaičiuotinų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo. Pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį už 183 dienas mokėtini delspinigiai sudaro 23 790 Lt (6890,06 Eur), o pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį už 86 dienas – 2580 Lt (747,22 Eur).
29. Kolegija, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
30. Kolegija, įvertinusi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 19 d. ir Jungtinės Amerikos Valstijose dirbančio eksperto dr. Valery N. Aginsky 2015 m. sausio 15 d. ekspertizės aktuose nurodytas išvadas, sprendė, kad atsakovės argumentai dėl netinkamo teismo ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės nustatymo ir šio įrodymo vertinimo nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 218 straipsniai).
31. Atsakovės argumentai, kad ekspertų išvados buvo padarytos atlikus ekspertizę moksliškai nepagrįstais metodais, kolegijos vertinimu, yra grindžiami atsakovės teoriniais samprotavimais, neturinčiais jokio objektyvaus pagrindo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atskirų Lietuvos teismo ekspertizės centro veikloje įteisintų tyrimo metodų, kurių pagrįstumas patikrintas moksliniais metodais, taikymas yra pakankamas pagrindas neabejoti eksperto išvada. Kolegija, įvertinusi teismo posėdžio garso įrašą, nesutiko su atsakovės argumentu, kad teismas sprendimą grindė ekspertės atsakymais į klausimus, kurie nebuvo pateikti ekspertizei ir dėl jų nebuvo atliktas tyrimas.
32. Kolegijos nuomone, pakartotinės ekspertizės skyrimas nereiškė, kad teismas pripažino Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados nepagrįstumą ir nepatikimumą, atvirkščiai, net jei pirmosios instancijos teismui ir kilo tam tikrų abejonių dėl minėtos išvados patikimumo iki pakartotinės ekspertizės skyrimo, tai tas abejones išsklaidė pakartotinės ekspertizės išvados, kurios patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadas. Kadangi ekspertizes atliko kvalifikuoti ir didelę ekspertinio darbo patirtį turintys savo srities specialistai, kolegija kritiškai vertino atsakovės pateiktus techninio pobūdžio ekspertizės atlikimo vertinimo argumentus.
33. Kolegija padarė išvadą, kad ekspertizių išvados neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams, o byloje nebuvo pateikta nė vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas ginčijamas garantijas pasirašė ir kad tarp verslo partnerių buvo nusistovėjusi praktika vienam iš partnerių savo asmeniniu turtu garantuoti kitų susijusių asmenų grupės dalyvių įsipareigojimų įvykdymą. Be to, atsakovai negalėjo pateikti jokių argumentuotų paaiškinimų, kodėl pagal garantijas nebuvo reikalaujama įvykdyti prievolę prieš ieškovui kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės.
34. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas ginčo garantijomis remiasi kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kokias aplinkybes, remdamasis garantijomis, ieškovas įrodinėja kitoje byloje, be to, šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teismo, todėl kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisakė (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
35. Konstatavusi, kad ginčijamos garantijos nebuvo pasirašytos garanto (ieškovo), kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias garantijas ir reikalavimo perleidimo sutarčių dalis dėl reikalavimų pagal minėtas garantijas pripažino negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį. Pripažinus garantijas negaliojančiomis, atsakovė praranda teisinį pagrindą reikalauti iš ieškovo prievolių pagal garantijas įvykdymo.
36. Kolegija, vadovaudamasi CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, 6.90 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodė, kad garanto civilinė atsakomybė kreditoriui pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Todėl, jeigu užtikrinta prievolė pasibaigia suėjus ieškinio senaties terminui, tai nereiškia, jog pasibaigia ir garantija, nes garantija yra savarankiška prievolė, o garanto atsakomybė yra subsidiari. Kadangi garantijose nurodyta, kad jos galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d., tai kolegija sprendė, kad atsakovė, teismui priešieškinį pateikusi 2013 m. kovo mėnesį, ieškinio senaties termino nepraleido.
37. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, kolegija nenustatė teisinio pagrindo papildomą sprendimą keisti ar naikinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

38. Kasaciniu skundu atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas kitaip išdėstant sprendimo 2 ir 3 pastraipas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2006 m. vasario 24 d. garantijas ir 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis; atsakovės priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteisti ir delspinigiai (netesybos), ir kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių ir netesybų santykį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis), ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, taip pažeisdamas teismų praktikoje suformuotą baudinių netesybų draudimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010).
2. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų ir ekspertų išvadų vertinimą (CPK 185, 218 straipsniai), t. y. įrodymų pakankamumo taisyklę. Skundžiama nutartis priimta nepagrįstai teismui remiantis vien tik tikėtinomis ir nekategoriškomis ekspertų išvadomis, padarytomis vadovaujantis neakredituotu tyrimo metodu, suteikiant tikėtinoms ekspertų išvadoms neteisingą įrodomąją galią, nevertinant šių išvadų kartu su visais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad teismas byloje buvo paskyręs pakartotinę ekspertizę, patvirtina teismo abejones dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvados išsamumo ir patikimumo.
3. Teismas, skirdamas pakartotinę ekspertizę ir parinkdamas ekspertą, pažeidė ekspertizės skyrimo taisykles. Teismo nutartimi skiriant pakartotinę ekspertizę ir ekspertu paskiriant ieškovo pasiūlytą Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertą, taip pat buvo nustatyta maksimali ekspertizės kaina – 4000 JAV dolerių, tačiau jau atlikus ekspertizę teismas, atsižvelgdamas į eksperto prašymą, nepagrįstai ekspertizės kainą padidino dvigubai – iki 8000 JAV dolerių. O atsakovės siūlytas ekspertas, kuris atitiko visus reikalavimus, buvo nurodęs daug mažesnę ekspertizės kainą.
4. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo turinį (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nes nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kurių pagrindu konstatuotinos reikšmingos bylos aplinkybės ir kurie patvirtina byloje esančių ekspertų išvadų nepatikimumą, bei nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuos įrodymus atmeta. Teismas nepagrįstai nevertino: Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. kovo 17 d. rašto Nr. 140-S-510; aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą kaip liudytoją apklausti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininką; atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad pakartotinė ekspertizė buvo paskirta pažeidžiant ekspertizės skyrimo taisykles; 2013 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu ieškovo patvirtinimo, kad tuščių popieriaus lapų su parašais vienas kitam (t. y. R. J. ir šis ieškovui) nedalijo; BUAB „Finansų srautai“ 2015 m. balandžio 3 d. raštu pateiktų dokumentų (tarp jų – ir T. R. atsiliepimo į BUAB „Finansų srautai“ bankroto administratoriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo) kaip įrodymus, kuriais atsakovė grindė savo teiginį, kad ieškovas kitoje civilinėje byloje ne tik kad neginčijo, bet ir rėmėsi šioje civilinėje byloje ginčijamomis garantijomis; ieškovo 2013 m. spalio 16 d. raštu pateiktos vertybinių popierių judėjimo suvestinės, kurios duomenys patvirtina, kad iš UAB „Finansų srautai“ veiklos finansinę naudą gavo tik ieškovas, todėl jo garantijų išdavimas UAB „Finansų srautai“ kreditoriams yra pagrįstas bloga UAB „Finansų srautai“ finansų būkle ir negebėjimu atsiskaityti su kreditoriais.
39. Atsakovai R. J. ir A. P. atsiliepimu prisidėjo prie atsakovės kasacinio skundo.
40. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė kasaciniame skunde nurodomų teisės normų pažeidimų, visus byloje esančius įrodymus ir ekspertų išvadas vertino tinkamai, nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, savo išvadas dėl atsakovės reikalavimų nepagrįstumo ir garantijų bei reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo tinkamai argumentavo. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje ginčijamą garantiją pateikė visai kitame kontekste atsikirsdamas į ieškovės BUAB „Finansų srautai“ ieškinį. Ieškovas niekada nėra pripažinęs nė vienos šioje byloje ginčijamos asmeninės garantijos. Priešingai, jis nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad garantijos yra suklastotos, atspausdinant tekstą ant jo pasirašytų tuščių popieriaus lapų, todėl jos yra negaliojančios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ekspertų išvados įrodomosios reikšmės ir vertinimo

41. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
42. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
43. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
44. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
45.               Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
46. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Nagrinėjamu atveju, kilus abejonių dėl 2006 m. vasario 24 d. garantijų tikrumo, siekiant nustatyti, kada ir kokiu eiliškumu buvo surašytas garantijų tekstas ir jos buvo pasirašytos, byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-2575(13) išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog ieškovo parašai, esantys tirti pateiktose 2006 m. vasario 24 d. garantijose, yra padaryti anksčiau nei atspausdintas garantijų tekstas. Tokia išvada buvo padaryta dėl to, kad buvo nustatyti parašų atlikimo pirmumo požymiai (sferinės neuždažytos dažomųjų miltelių dalelės) ir kad parašų štrichuose nebuvo rasta plokščių su metaliniu blizgesiu (paveiktų rašymo priemonės rašymo mazgų ir padengtų rašto medžiaga) dažomųjų miltelių dalelių. Ekspertizės akte nurodyta, kad formuluoti kategoriškų išvadų negalima, nes pagal Lietuvos ekspertizės centre (LTEC) naudojamą tyrimo metodiką vieno tyrimo metodo rezultatų nepakanka kategoriškai išvadai, o kitų metodų nesikertančių štrichų eiliškumui nustatyti nėra. Išvadoje taip pat nurodyta, kad negalima nustatyti tirti pateiktose garantijose teksto spausdinimo ir pasirašymo datų ar laikotarpio tarp jų atlikimo, nes kriminalistikoje kol kas nėra aprobuotų metodikų, leidžiančių pagal rašto medžiagų ir spausdintuvų dažomųjų miltelių senėjimo procesus nustatyti dokumento (ar jo fragmento) atlikimo laiką.
48. Aginsky Forensic Document Dating Laboratory, Inc. eksperto dr. Valery N. Aginsky 2015 m. sausio 21 d. tyrimo (ekspertizės) akto išvadoje nurodyta, kad labai tikėtina, jog mėlynu rašalu padėtas parašas „T. R.“ ginčijamose garantijose buvo padėtas (parašytas) prieš atspausdinant dokumento tekstą ant popieriaus. Ekspertizės metu surinkti įkalčiai nepatvirtina teiginio, kad laisvos dažomųjų medžiagų dalelės galėjo atsirasti ant rašalu daryto parašo paviršiaus, nes atspausdintos ir pasirašytos garantijos galėjo būti įdėtos į spausdintuvą (ar) kopijavimo aparatą ir pakartotinai perspausdintos ar atšviestos, realiai nieko nespausdinant  ar neatšviečiant (pavyzdžiui, spausdinant ar šviečiant švarų lapą). Šiame akte išaiškinta, kad terminas „labai tikėtina“ vartojamas apibūdinti nuomonei, kad išvadą palaikantys įkalčiai yra labai svarūs (aiškūs ir įtikinantys). Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų teisminės dokumentų ekspertizės tyrimų bendruomenėje naudojamą Mokslinės darbo grupės teisminės dokumentų ekspertizės (angl. Scientific Working Group for Forensic Document Examination) standartą, vadinamą „Standartinė terminologija, vartojama ekspertų, teikiančių teisminės dokumentų ekspertizės išvadas“ (angl. Standard Terminology for Expressing Conclusions of Forensic Document Examiners), terminas „labai tikėtina“ (angl. highly probable) reiškia, kad ekspertas yra iš esmės tikras, kad pateikta išvada yra tikra (teisinga). Šis terminas atitinka „iš esmės tikra“ patikimumo lygį; „labai tikėtina“ įrodymo standartas atitinka aiškius ir įtikinančius įkalčius. Tiriamojoje akto dalyje konstatuota, kad po parašo rašalu nebuvo rasta jokių dažomųjų miltelių. Jei dažomųjų miltelių būtų rasta po rašalu, tai reikštų, kad dokumentas pirmiau buvo atspausdintas, o tada pasirašytas.
49. Taigi tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-2575(13), tiek dr. Valery N. Aginsky 2015 m. sausio 21 d. tyrimo (ekspertizės) akto išvados sutampa – tikėtina, kad ieškovo parašai, esantys garantijose, padaryti anksčiau, negu buvo atspausdintas šių dokumentų tekstas.
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinį, sprendžia, kad teismai, spręsdami dėl garantijų, rėmėsi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ekspertų išvadas vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamiesi bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismai pripažino, kad ekspertų išvados nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Ekspertų išvadas teismai vertino ir kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatė. Teismai taip pat vertino teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės J. Volkovskos parodymus, šalių paaiškinimus, šalis siejusius verslo santykius ir vykdomo verslo praktiką bei ginčijamų sandorių naudingumą. Be to, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, teismai įvertino Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2015 m. kovo 17 d. raštą Nr. 140-S-510 ir dėl jame nurodytų duomenų bei šio rašto įrodomosios reikšmės argumentuotai pasisakė. Aplinkybė, kad šis centras atlieka tik susikertančių štrichų atlikimo eiliškumo nustatymo tyrimus, tačiau jeigu susikirtimo taškų nėra, tai tyrimai neatliekami, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra patvirtintų metodikų tokiems tyrimams atlikti, nei patvirtina, nei paneigia šioje byloje atliktų ekspertizių išvadų pagrįstumą ir patikimumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo paskirtos dvi ekspertizės, kurias atliko du nepriklausomi Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai, jų išvados sutampa, o tai didina išvadų patikimumą.
51. Kasaciniame skunde teigiama, kad minėtų ekspertų išvadų nepatikimumą pagrindžia tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizė buvo atlikta neakredituotu tyrimo metodu. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimas buvo atliktas vadovaujantis įteisintų neakredituotų metodų standartinio tyrimo procedūromis „Dokumentų rekvizitų atlikimo eilėškumo tyrimas“ LTEC-STPA-R-15, „Dažomųjų medžiagų tyrimas“ LTEC-STPA-R-227. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė patvirtino, kad nors tyrimo metu taikyti metodai nėra akredituoti, tačiau jie yra įteisinti ir plačiai naudojami visame pasaulyje. Taigi vien aplinkybė, kad taikytas tyrimo metodas nėra akredituotas, nereiškia jo nepatikimumo. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos teismo ekspertizės centras yra akredituotas pagal tarptautinį standartą ISO 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“, todėl jis kompetentingas gauti techniškai patikimus duomenis ir rezultatus, veikia taikydamas išorinės akreditavimo institucijos pripažintas taisykles, patikimus, pripažintus ir patvirtintus (validuotus) tyrimo metodus ir kokybės vadybos sistemą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų dėl eksperto dr. Valery N. Aginsky taikomų tyrimo metodų nepatikimumo. Minėta, kad dr. Valery N. Aginsky atlikto tyrimo išvada patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą.
52. Vien pakartotinės eksperto dr. Valery N. Aginsky atliktos ekspertizės kaina (jos dydis) ir aplinkybė, kad pakartotinei ekspertizei atlikti buvo pasirinktas ne kasatorės, o ieškovo siūlomas ekspertas, taip pat nepaneigia pačios tyrimo išvados patikimumo. Pirmosios instancijos teismas, byloje kilus abejonių dėl pirmosios eksperto išvados patikimumo, esant ieškovo prašymui, paskirdamas pakartotinę ekspertizę, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl ginčijamų garantijų tikrumo ir parinkdamas ekspertą jai atlikti, CPK 212 straipsnio 1 dalies, 219 straipsnio nuostatų nepažeidė. Šalims buvo suteikta teisė siūlyti savo parinktas ekspertų kandidatūras, užduoti ekspertui klausimus, šia teise jie ir pasinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė nepasinaudojo eksperto nušalinimo teise, įtvirtinta CPK 67 straipsnyje. Be to, kasaciniame skunde nekeliama pagrįstų abejonių nei dėl ekspertės J. Volkovskos, nei dėl dr. Valery N. Aginsky objektyvumo ir nešališkumo.
53. Aplinkybė, kad ieškovas atsiliepime į BUAB „Finansų srautai“ bankroto administratoriaus ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1002-872/2017 nurodė išdavęs vieną iš šioje byloje ginčijamų garantijų, nereiškia, jog jis šias garantijas patvirtino, ir nepaneigia byloje atliktų ekspertų išvadų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodomoje byloje nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendime, nei Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje nesprendė klausimo dėl šioje byloje ginčijamų garantijų galiojimo, jų pasirašymo aplinkybių ir apskritai jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taigi nėra priimta prejudicinę reikšmę turinčio sprendimo dėl ginčo garantijų (CPK 182 straipsnis).
54. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ginčo garantijų (ne)galiojimo, įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185, 218 straipsniai).

Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų ir delspinigių skaičiavimo

55. Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad iš jos nepagrįstai ieškovui yra priteisti ir delspinigiai (netesybos), ir kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos. Kasatorė, ginčydama nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, siekia, kad už laikotarpį nuo prievolių pagal 2007 m. gegužės 3 d. ir 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartis pažeidimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos jai būtų priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo pagrindinių įsiskolinimų sumų, o pagal 2005 m. liepos 13 d. sutartį nebūtų priteistos nei nurodytos palūkanos, nei delspinigiai.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė neginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo pagal 2007 m. gegužės 3 d. (13 142,55 Lt, arba 3806,35 Eur) ir 2007 m. spalio 1 d. (6756,84 Lt, arba 1956,84 Eur) paskolos sutartis bei palikta nepakeista sprendimo dalis dėl šių palūkanų pagal 2005 m. gegužės 13 d. sutartį (90 000 Lt, 26 065,80 Eur) priteisimo. Kasatorė taip pat neginčija nutarties dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo visos ieškovui priteistos sumos, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl nurodytų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių teisėtumo.
57. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisė ieškovui iš kasatorės: 1) pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį – 23 790 Lt (6890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinas nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos; 2) pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį – 2580 Lt (747,22 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuotinas nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos. Taip pat palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pagal 2005 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį ieškovui priteisti 30 240 Lt (8758,11 Eur) delspinigiai ir 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinos nuo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumos. Be to, šios nutarties 56 punkte minėta, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo visos ieškovui priteistos sumos, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą.
59. Šalių sudarytų 2007 m. gegužės 3 d. ir 2007 m. spalio 1 d. paskolų sutarčių 15 punktuose šalys susitarė, kad jei paskolos gavėja (kasatorė) neįvykdys savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti, jai bus skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Taigi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ir dydžio tuo atveju, jeigu kasatorė pažeis savo pareigą atsiskaityti sutartyse nustatytu terminu ir tvarka. Šių sutarčių sąlygų ir nustatyto delspinigių dydžio kasatorė neginčija, ginčo dėl jų aiškumo byloje nėra. Kasatorė taip pat neginčija teismų apskaičiuotų delspinigių dydžio ir byloje nustatyta, kad ji pažeidė sutartyse nustatytą pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu. Dėl nurodytos priežasties teismai pagrįstai priteisė ieškovui delspinigius pagal šias sutartis, skaičiuotinus nuo kasatorės prievolės pažeidimo iki ieškinio teisme priėmimo.
60. Tokia pati sąlyga dėl mokėtinų delspinigių buvo nustatyta ir šalių 2005 m. gegužės 13 d. paskolos sutarties 15 punkte. Šios sutarties galiojimo terminas šalių 2010 m. gegužės 12 d. susitarimu buvo nustatytas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013 m. sausio 25 d., t. y. nesuėjus minėtos sutarties galiojimo terminui. Ieškovas pirminiu ieškiniu prašė šią sutartį nutraukti, bet neprašė delspinigių pagal ją priteisimo. 2015 m. balandžio 3 d. prašymu ieškovas atsisakė reikalavimo minėtą sutartį nutraukti, tačiau pareiškė naują reikalavimą dėl 30 240 Lt (8758,11 Eur) delspinigių už 180 dienų pagal šią sutartį priteisimo. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas iki 2005 m. gegužės 13 d. paskolos sutarties termino pabaigos, o bylinėjimosi teisme metu nebuvo aiškus ieškovo reikalavimų pagrįstumas, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad delspinigiai ieškovui pagal 2005 m. gegužės 13 d. sutartį už bylinėjimosi teisme laikotarpį yra priteisti nepagrįstai. Dėl šios priežasties naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 30 240 Lt (8758,11 Eur) delspinigių pagal 2005 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį priteisimo. 
61. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Šių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
62. Šios nutarties 57 punkte nurodyta, kad ieškovui iš kasatorės, be delspinigių, taip pat yra priteistos kompensuojamosios palūkanos: 1) pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį – 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinos nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos; 2) pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį – 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuotinos nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos; 3) pagal 2005 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį – 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinos nuo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumos.
63. Be to, ieškovui taip pat priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo visos ieškovui priteistos sumos (pagrindinių skolų, palūkanų ir delspinigių), skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.  Šios nutarties 56 punkte minėta, kad ši teismų procesinių sprendimų dalis kasatorės nėra ginčijama.
64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 62 ir 63 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš kasatorės nepagrįstai du kartus yra priteistos tą pačią kompensuojamąją funkciją atliekančios procesinės palūkanos, vieną kartą jas skaičiuojant tik nuo pagrindinio įsiskolinimo sumos, o antrą kartą – jau nuo visos teismų priteistos sumos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovui iš kasatorės priteistos kompensuojamosios palūkanos: 1) pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį – 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinos nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos; 2) pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį – 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuotinos nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos; 3) pagal 2005 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį – 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinos nuo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumos.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigiai ir kompensuojamąją funkciją atliekančios procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo visos ieškovui priteistos sumos, iš kasatorės yra priteistos ne už tą patį laikotarpį: delspinigiai – už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo iki kreipimosi į teismą dienos, o procesinės palūkanos – nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl šios priežasties nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai dėl delspinigių įskaitymo į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
66. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
68. Kasaciniu skundu kasatorė ginčijo 405 119,90 Eur sumą, už kasacinį skundą jį sumokėjo 3907 Eur dydžio žyminį mokestį. Šia nutartimi panaikinus procesinių sprendimų dalis dėl 30 240 Lt (8758,11 Eur) delspinigių ir dalies kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kasacinis skundas yra tenkintas iš dalies (2,16 proc.). Dėl šios priežasties kasatorei (atsakovei) iš ieškovo priteisina 2,16 proc. dalis už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 84,39 Eur.  
69. Kasatorė prašo priteisti 825 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kadangi tenkinta kasacinio skundo dalis sudaro 2,16 proc. nuo skundu skundžiamos sumos, kasatorei priteistina 2,16 proc. prašomos priteisti bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo, t. y. 17,82 Eur.
70. Ieškovas prašo priteisti 1346,79 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
71. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
72. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą,  ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (2.1–2.10 punktai).
73. Rekomendacijų 7 ir 8 punktuose yra nustatyta tvarka, kaip apskaičiuojami rekomenduojamo priteisti užmokesčio koeficientai ir apskaičiavimo pagrindas bei įtvirtinti maksimalūs užmokesčio dydžiai už konkrečias teikiamas teisines paslaugas.
74. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rekomendacijose yra įtvirtinti maksimalūs civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžiai. Taigi, šalis, teikdama teismui prašymą atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su advokato ar padėjėjo pagalba, kurių dydis siekia maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą užmokesčio dydį, turėtų nurodyti, kokios svarbios Rekomendacijų 2.1–2.10 punktuose nustatytos aplinkybės egzistuoja nagrinėjamoje byloje.
75. Teismas, nustatęs, kad šalis nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo, taip pat atsižvelgdamas į kitas reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui  aplinkybes, turi teisę sumažinti prašomas priteisti šalies bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba.
76. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovo prašoma priteisti suma (1346,79 Eur) nežymiai skiriasi nuo Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio (1,7 x 793 = 1348,1 Eur).
77. Teismui nenustačius, kad egzistuoja Rekomendacijų 2.1–2.10 punktuose įtvirtintos aplinkybės, ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, iš kasatorės ieškovui priteistinų bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo suma mažintina iki 650 Eur.
78. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas sumas, ieškovui iš kasatorės priteistina 547,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
79. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas yra tenkintas tik 2,16 proc., o apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovui iš kasatorės priteista bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta daugiau, negu buvo tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nusprendžia neperskirstyti apeliacinės instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.
80. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 6,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai turėtų būti priteistinos iš kasatorės (5,99 Eur) ir ieškovo (0,13 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Kadangi iš ieškovo priteistina suma yra mažesnė negu minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3 Eur, nustatyta teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), tai kasacinio teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas iš ieškovo nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 12 d. nutartį pakeisti:

panaikinti nutarties dalį, kuria palikta nepakeista               Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui T. R. iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ priteista 30 240 Lt (8758,11 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti šią ieškinio dalį;

panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovui T. R. iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuotinos nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos, ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinos nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti šią ieškinio dalį.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ (j. a. k. 122264338) ieškovui T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 547,79 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ (j. a. k. 122264338) valstybei 5,99 Eur (penkis Eur 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                 Alė Bukavinienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gintaras Kryževičius

                                                                                                                                                                                                Dalia Vasarienė