Byla Nr. 1S-674-579/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00107-2013-0

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                          2.5.14.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. (D. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 29 d. nutarimą taikyti D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. R. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta neatlikta bauda ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams ir 8 MGL dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 2 d.
2. Komisija 2018 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 95-169 nutarė nuteistajam D. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, kad negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nuteistasis D. R. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 95-169 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai vertino jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, likusios neatliktos bausmės dalį. Toks įstatymo taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatoms, Lietuvos Respublikos formuojamai teismų praktikai (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-2304-498/2015, 1S-133-498/2016, 1S-1941-397/2015).
2. Skunde teigiama, kad teismas, pripažinęs, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nepertraukiamai dirba, yra ne kartą skatintas, visgi nekonstatuoja jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors ši, pasak skundo autoriaus, yra akivaizdi ir įtikinanti, nuo 41 balo sumažėjusi iki 32 balų. D. R. nurodo, kad paskirtos nuobaudos jau seniai negalioja, po paskutinės nuobaudos ne kartą skatintas. 2016 m. liepos 21 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o nuo 2017 m. liepos 17 d. jis buvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją. Yra visiškai atlyginęs priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, o tvirtas ryšys su jais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo. Teismo metu kaltę pripažino, teigia suvokiantis padarytą žalą. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad pastovus ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, suteikia pagrindą konstatuoti jį darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 
5. Nuteistojo D. R. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad D. R. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.
9. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.
10. Iš tiesų, D. R. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – pataisos namuose dirba, yra atlyginęs priteistą civilinį ieškinį, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, yra perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šio aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. D. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės. Iš 32 nusikalstamo elgesio rizikos balų, 26 balus sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, o 6 balus sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti. Taip pat pastebėtina, kad D. R. atžvilgiu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (32 balai) nekinta jau vienerius metus ir ši aplinkybė leidžia teigti, jog jokios pažangos (juolab akivaizdžios) mažinant nusikalstamo elgesio riziką paskutiniu metu nėra, o būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip ir minėta, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Tokia pažanga turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
11. Vertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose, visgi neturi būti sumenkinamos ir tos aplinkybės, kad D. R. keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą netgi griežta nuobauda – uždarymu į baudos izoliatorių (už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą). Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau jos apibūdina asmens elgesį pataisos namuose, rodo jo požiūrį į nustatytų draudimų ir pareigų laikymąsi, charakterizuoja asmenį, kaip ne visada linkusį laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti keliamiems reikalavimams ir neleidžia daryti išvados, jog D. R. savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju D. R. elgesys viso bausmės atlikimo metu, vertinant jį kartu su tuo, kad, kaip ir minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas paskutiniu metu nebekinta, kad bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, šiuo metu sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. R. yra kategoriškas, kas gali trukdyti socialines situacijas įvertinti ne visuomet teisingai, ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes. Nors iš esmės remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas. Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar nuteistasis, būdamas laisvėje šiuo metu jau sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laikytis jam paskirtų įpareigojimų.
12. Skunde nesutinkama su teismo motyvais vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Elgesio korekciją šiuo aspektu atspindėtų nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, kuris leistų neabejoti išimtinai pozityvia nuteistojo elgesio korekcija. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra.
13. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas D. R. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. 
14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo D. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Edita Dambrauskienė

              Evaldas Gražys

              Jurgis Kiškis